34247e6b-9cc0-4bef-a1cb-d2b0199862e3 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Judita Sungailaitė                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00119-2014-0                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; (S)                                                                  1.2.26.2.1.; 2.4.6.2.2.; 2.4.6.4.1.                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant A.

K., dalyvaujant prokurorei Agnei KubiliÅ«tei, nuteistiesiems A. Å ., B. S., gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Rimantui Bučmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistųjų A. Å . ir B. S. apeliacinius skundus dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 nuosprendžio, kuriuo A. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikÄ dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, bei bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

B. S. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir L. M., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. Å . ir B. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2014 m. kovo 15 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „IKI“, veikdami bendrininkų grupe su L.

M., įžūliu elgesiu demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, tyčia, dėl menkavertės dingsties pastÅ«mė, sudavė mažiausiai keturis kartus delnu, kumščiu G. M. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, kaktoje, kairiame žaste, kairės rankos III pirÅ¡to nago plėštinę žaizdÄ , tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis A.

Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2015-02-20 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti. Nuosprendis nemotyvuotas, teismas apsiribojo nukentėjusiosios, nuteistųjų, liudytojų parodymų bei specialisto išvadų perrašymu, šių įrodymų visiškai nevertino. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Apeliantas teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, nes įvykio metu jokių veiksmų, dėl kurių G. M. galimai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neatliko.

Teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios G. M. parodymais, kurie visiÅ¡kai niekuo nepatvirtinti, o nuteistojo parodymus, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtina pačios nukentėjusioji, visiÅ¡kai ignoravo. Skundo autorius neneigia, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ naktinio baro netyčia pečiu kliudė G. M.. Ä® tai reaguodama nukentėjusioji, vartodama necenzÅ«rinius žodžius, ėmė jam priekaiÅ¡tauti, įžeidinėti. Kai G. M. pradėjo link jo artintis, jÄ nuo savęs pirÅ¡tais atstÅ«mė. Tuo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios baigėsi.

Incidento metu jos atžvilgiu taip pat vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadarė, fizinio skausmo nesukėlė. Tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pati nukentėjusioji G. M.. Dėl kokių priežasčių nuketėjusioji konfliktavo su B. S. ir L. M., įvykio metu jam nebuvo žinoma. Jis tik iÅ¡skyrė konfliktuojančias merginas, atitraukdamas B. S. ir L. M. nuo nukentėjusiosios.Skundo autoriaus nuomone, teismo iÅ¡vada, kad A. Å . nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje, visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms.

Apeliantas nurodo, kad po jo ir G. M. susidÅ«rimo, bÅ«tent nukentėjusioji tęsė konfliktinę situacijÄ , vartodama necenzÅ«rinius žodžius, mesdama į jį degančiÄ cigaretę. Å ių aplinkybių neneigia ir pati G. M.. Kaip vėliau sužinojo, bÅ«tent dėl mestos cigaretės ir kilo konfliktas tarp B. S. ir nukentėjusiosios. Dėl ko kilo konfliktas su L. M., jam iÅ¡vis nebuvo žinoma. Jokio susitarimo su kitomis kaltinamosiomis bendrais veiksmais padaryti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nebuvo.Nuteistojo teigimu, Å¡ioje situacijoje jo vieÅ¡oje vietoje pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip įžūlus elgesys, nes tai buvo atsakas į tokį pat nukentėjusiosios elgesį.

Jokios nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai jis nedemonstravo, visuomenės rimties ar tvarkos nesutrikdė. Jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų ir turėtų bÅ«ti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje. Nuteistoji B. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2015-02-20 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti jos atžvilgiu BK 38 straipsnį ir jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundo autorės nuomone, nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių.

Teismas vadovavosi iÅ¡imtinai nukentėjusiosios G. M. parodymais, kurie visiÅ¡kai niekuo nepatvirtinti. Nuteistoji neneigia, jog konfliktavo su nukentėjusiÄ ja G. M.. Šį konfliktÄ iÅ¡provokavo pati nukentėjusioji, mesdama uždegtÄ cigaretę į A. Å .. Po nukentėjusiajai pasakytos pastabos dėl mestos uždegtos cigaretės, Å¡i agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzÅ«rinius žodžius, pradėjo prie jos artintis. Jos susistumdė, įsikabino viena kitai į plaukus. Konfliktas truko neilgai, nes A.

Å . jas iÅ¡skyrė. Bare apie konfliktÄ ji papasakojo L. M., tačiau kÄ darė draugė, nežino. Jokio konflikto tarp L. M. ir G. M. ji nematė. Teismo iÅ¡vada, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Jokio susitarimo su kitais kaltinamaisiais bendrais veiksmais padaryti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nebuvo.Nuteistosios manymu, teismas Å¡ios bylos negalėjo nagrinėti, kol neiÅ¡spręstas klausimas dėl jai G. M. veiksmais padarytų kÅ«no sužalojimų įvertinimo.

Teismas perėmė prokuratÅ«ros funkcijas, nes priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės ikiteisminį tyrimÄ G. M. atžvilgiu nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistųjų A. Å . ir B. S. apeliaciniai skundai tenkinami. Dėl nuteistojo A. Å . apeliacinio skundo Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų, pripažindamas A. Å . kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, dėl ko nepagrįstai pripažino A.

Å . kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Todėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis dėl A. Å . nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Å . kaltu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, konstatavo, kad A. Å ., B. S. ir L. M., veikdami bendrininkų grupėje, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ G. M., sudavė jai smÅ«gius, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, o taip pat visuomenės rimtis ir tvarka.

Tačiau teismas visiÅ¡kai neanalizavo konfliktinės situacijos eigos, kiekvieno iÅ¡ nuteistojo veiksmų Å¡ioje situacijoje, o apsiribojo konstatavimu, kad A. Å ., B. S., L. M. pritarė vienas kito veiksmams ir dėl to visi yra kalti dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos.Nekyla abejonių dėl to, kad A. Å . inkriminuoti veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „IKI“ esančio įėjimo į naktinį klubÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, ar A. Å . veikė bendrininkų grupėje su B. S. bei L. M., ir ar jo elgesys buvo įžūlus, ar jo veiksmais buvo padaryti sužalojimai G. M., sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nuteistasis A. Å ., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad 2014-03-15 su drauge B. S. išėjęs iÅ¡ naktinio klubo, praeidamas pro ant laiptų stovėjusias merginas, vienÄ iÅ¡ jų, t. y., G. M., netyčia pastÅ«mė, dėl ko Å¡i pradėjo ant jo Å¡aukti.

Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia ranka pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ už peties ir nuėjo. B. S., bÅ«dama laiptų virÅ¡uje, pamatė, kaip G. M. metė cigaretės nuorÅ«kÄ link A. Å ., ir pradėjo su ja aiÅ¡kintis. Tarp merginų kilo konfliktas, jos kibo viena kitai į plaukus. Po to, kai merginos buvo iÅ¡skirtos, jis su B. S. nuėjo į klubÄ , o kiek vėliau išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, pamatė, kaip už plaukų tamposi L. M. ir G. M.. Å io konflikto pradžios jis nematė.

A. Å . paaiÅ¡kino, kad jis paėmė L. M. ir nunešė jÄ Å¡alin, taip iÅ¡skirdamas besimuÅ¡ančias L. M. ir G. M.. Susitarimo tarp jo ir kitų nuteistųjų konfliktuoti su nukentėjusiÄ ja nebuvo.   Nukentėjusioji G. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino A. Å . parodymus, kad jis pirmÄ jį kartÄ jÄ pastÅ«mė netyčia ir kad dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis jÄ tyčia pastÅ«mė ranka už peties ir nuėjo. G. M. nurodė, kad daugiau jokių veiksmų apeliantas neatliko.

Kai A. Å . pasitraukė, prie jos priėjo B. S., jos susikivirčijo. B. S. pirma jÄ puolė, kibo į plaukus. Netrukus po to, kai kažkoks vaikinas jas iÅ¡skyrė, jÄ puolė L. M.. Konfliktuojant su merginomis A. Å . nematė. Kad tarp A. Å . ir G. M. buvo kilęs žodinis konfliktas, kad A. Å . stumtelėjo nukentėjusiÄ jÄ , o muÅ¡tynės vyko tik tarp merginų, patvirtino ir nuteistoji B. S., liudytojos G. P., A. P.. Nuteistoji L. M. patvirtino A. Å . parodymus, kad, jai besimuÅ¡ant su G. M., apeliantas jas iÅ¡skyrė.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

Å . kaltu, Å¡ių parodymų iÅ¡samiai neanalizavo, apsiribojo konstatavimu, kad A. Å ., B. S. ir L. M. veikė kaip bendrininkai, nes bendrais, vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais sutrikdė nukentėjusiosios, taip pat kitų Å¡alia buvusių asmenų normaliÄ gyvenimo eigÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė vieÅ¡o elgesio taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į naktinį klubÄ , visų pirma, konfliktinė situacija kilo tarp A.

Å . ir G. M.. Konflikto metu G. M. ir A. Å . vienas kito atžvilgiu iÅ¡sakė įžeidžiančius žodžius, A. Å . pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ ir nuėjo. Tuo konfliktas tarp apelianto ir G. M. baigėsi. A. Å . pasitraukus nuo nukentėjusiosios, konfliktas, peraugęs į muÅ¡tynes, kilo tarp jo draugės B. S. ir nukentėjusiosios, o galiausiai – tarp nukentėjusiosios ir B. S. draugės L. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instrancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A.

Å . veikė kaip bendrininkas su B. S. ir L. M.. Tiek nuteistojo A. Å ., tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina, kad G. M. tyčinį pastÅ«mimÄ lėmė tai, kad nuteistajam praeinant pro nukentėjusiÄ jÄ jis netyčia jÄ stumtelėjo ir neatsipašė, dėl ko tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. Å . tyčia pastÅ«mė G. M.. Daugiau jokių veiksmų jos atžvilgiu A. Å . neatliko. PrieÅ¡ingai, jis iÅ¡skyrė konfliktuojančias merginas. G. M. nurodė, kad besimuÅ¡ant su B.

S. ir L. M., nuteistojo Å¡alia nematė. Todėl pripažinti, kad jis pritarė smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudojimui, ar skatino atlikti tokius veiksmus, ar savo buvimu Å¡alia bei elgesiu kėlė grėsmę ir nesaugumo jausmÄ nukentėjusiajai, negalima. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad A. Å . veikė bendrininkų grupe su B. S. ir L. M..BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan.

Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t.Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiÅ¡kios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡kyla Å¡ių dviejų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių atribojimo problema.

Veikos, apraÅ¡ytos BK 284 ir ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vienÄ iÅ¡ nusikaltimo požymių – veikos pavojingumÄ (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis.

Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.Ä®statymų leidėjas, apraÅ¡ydamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neiÅ¡skyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti Å¡ias dvi veikų rÅ«Å¡is bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumÄ .

Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.

Å iuo atveju tiek nuteistojo A. Å ., tiek nukentėjusiosios G. M. ir liudytojų parodymai patvirtina, kad A. Å ., prie įėjimo į naktinį klubÄ kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiÄ ja, plÅ«do jÄ , tyčia pastÅ«mė. Tačiau G. M. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G99-14(10) nurodytų sužalojimų, dėl kurių jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nepadarė. Nukentėjusiajai sveikata nežymiai buvo sutrikdyta prie įėjimo į naktinį klubÄ kilusių muÅ¡tynių su B. S., o vėliau – su L.

M. metu. PlÅ«sdamas, pastumdamas G. M., apeliantas pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau kolegijos nuomone, konstatavus, kad nuteistasis neveikė kaip bendrininkas su B. S. ir L. M., tokia jo prie įėjimo į naktinį klubÄ padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų, kadangi ji netruko ilgÄ laikÄ , nebuvo ir ypatingai intensyvi ar pasižyminti ypatingu įžūlumu, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Å ioje situacijoje A. Å . veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis A. Å . atžvilgiu naikintinas, nuteistasis iÅ¡teisintinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Dėl nuteistosios B. S. apeliacinio skundo Apeliantės praÅ¡ymas jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi ji nedalyvavo Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme, yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas B. S. kaltės dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo klausimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl to, kad nuteistoji, veikdama bendrininkų grupėje su L.

M., nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. M. sveikatÄ , visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kad B. S. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiosios, iÅ¡ dalies pačios apeliantės, iÅ¡teisintojo A. Å ., L. M., liudytojų A. P., G. P. parodymai, akistatos tarp B. S. ir G. M. protokole užfiksuoti duomenys, specialisto iÅ¡vada. Nukentėjusioji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad pasibaigus prie naktinio klubo tarp jos ir A. Å . vykusiam konfliktui, prie jos priėjo B.

S., su kuria apsižodžiavo. Nuteistoji jai sudavė į veidÄ , jos susikibo už plaukų. Po to priėjo L. M., su kuria taip pat susikibo už plaukų. L. M. jai trenkė į veidÄ . Akistatos su B. S. metu nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad joms kalbantis, Å¡i jÄ pastÅ«mė, sudavė per veidÄ ir jos ėmė viena kitÄ tampyti už plaukų. Liudytojos A. P. ir G. P. patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad pirmoji konfliktuoti pradėjo B. S., tačiau jos nepastebėjo smÅ«gių sudavimo, kadangi viskas vyko labai greitai.

Minėtos liudytojos ir A. Å . nurodė, kad merginos buvo susikibusios už plaukų. Vertinant pačios nuteistosios parodymus, pastebėtina, kad ji neginčija, jog vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į naktinį klubÄ , tarp jos ir nukentėjusiosios G. M. įvyko konfliktas. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su G. M. dėl Å¡ios elgesio su A. Å ., dėl ko jos apsižodžiavo. Nuteistoji pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ ir jos kibo viena kitai į plaukus. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir 2014-07-30 vykusio teisiamojo posėdžio metu B.

S. nurodė, kad dėl įvykio metu patirto streso ir praėjusio laiko ji negalinti pasakyti, ar sudavė nukentėjusiajai. Tačiau fakto, kad galėjo taip padaryti, neneigė, pripažino, kad stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ . Taigi, jos parodymai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios nurodytoms įvykio aplinkybėms. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad po muÅ¡tynių su B. S., konfliktÄ su nukentėjusiÄ ja tęsė L. M., kuri taip pat Å¡iai sudavė, griebė už plaukų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstama veika padaryta B.

S. ir L. M. veikiant bendrininkų grupėje. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų G. P. ir A. P. parodymų matyti, kad visas konfliktas truko neilgai. L. M. nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai sekė netrukus po to, kai išsiskyrė B. S. ir G. M.. B. S. paaiškino, kad ji papasakojo L. M. apie tarp jos ir nukentėjusiosios buvusias muštynes, kad L. M. šiai minėjo, jog eina pasiaiškinti dėl šio konflikto. B. S. neprieštaravo tokiems L. M. veiksmams. Specialisto išvadoje Nr. G99-14(10) nurodyta kad G.

M. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste, kaktoje, kairiame Å¾Ä ste, kairės rankos III pirÅ¡to nago plėštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia keturiais smÅ«giais ar trauminiais poveikiais. Sužalojimai deÅ¡iniame skruoste, kaktoje, kairiame Å¾Ä ste bÅ«dingesni smÅ«gių sudavimui, o kairės rankos III pirÅ¡to nago plėštinė žaizda galėjo bÅ«ti padaryta tiek griuvimo, kritimo metu, tiek kontaktuojant su kokiu tai daiktu ir pan.

Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus tai, kad A. Å . nukentėjusiosios atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko ir Å¡iuo nuosprendžiu yra iÅ¡teisintinas, kad su nukentėjusiÄ ja mušėsi B. S. ir L. M., daroma iÅ¡vada, kad bÅ«tent jų veiksmais G. M. buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė vieÅ¡oje vietoje dėl menkavertės priežasties užsipuolė G.

M., konflikto eigoje su ja susistumdė, sudavė per veidÄ , tÄ sė jÄ už plaukų ir taip sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Dėl tokių nuteistosios veiksmų neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl ji pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byla teismui buvo perduota ir nagrinėjama tik dėl A. Å ., B. S. ir L. M. nusikalstamų veiksmų. Dėl B. S. pareiÅ¡kimo apie jos atžvilgiu galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sprendimÄ turi priimti ikiteisminį tyrimÄ atliekantis prokuroras.

Todėl apeliantės argumentas, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį, ikiteisminis tyrimas G. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, yra nepagrįstas. Nuteistoji pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, konstatavęs, kad B. S. tik iÅ¡ dalies prisipažino, todėl nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ) ir be pagrindo neatleido B.

S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tam yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ . Taigi kaltininko prisipažinimas aiÅ¡kinamas kaip esminių kvalifikacijai reikÅ¡mingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Ä®statymas Å¡ioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybÄ , taigi turi teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių savo suvokimu.

Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (ar nebuvimu galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.).Nuteistosios B. S. viso proceso metu duotų parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji neneigė kaltės dėl savo nusikalstamų veiksmų. Nors apeliantė nurodė, kad ji tik iÅ¡ dalies prisipažįsta, tačiau sprendžiant dėl asmens prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaip jau minėta, svarbus pats parodymų turinys, o ne bendri iÅ¡sireiÅ¡kimai dėl kaltės pripažinimo.

IÅ¡ nuteistosios viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad ji neneigė vieÅ¡oje vietoje dėl menkavertės priežasties konfliktavusi su nukentėjusiÄ ja, su ja susistumdžiusi, peÅ¡usi Å¡iai už plaukų. B. S. patvirtino, kad dėl įvykio metu patirto streso neprisimena, ar sudavė nukentėjusiajai, tačiau kategoriÅ¡kai nepaneigė, jog tokių veiksmų neatliko. Ir nors apie priežastis, nulėmusias jos tokį elgesį, ji aiÅ¡kino skirtingai, tačiau tokie jos parodymai atspindi nuteistosios padarytos veikos aplinkybių savo subjektyvų suvokimÄ ir vertinimÄ .

Ji pripažino, kad toks elgesys su nukentėjusiÄ ja vieÅ¡oje vietoje buvo nederamas, labai apgailestavo taip pasielgusi, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, atlygino žalÄ . Todėl, teisėjų kolegijos manymu, yra pagrindas konstatuoti, kad B. S. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nukentėjusioji jai atleido ir sutinka taikytis. Pastebėtina ir tai, kad 2014-05-19 prokuroras buvo priėmęs nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ B. S. atžvilgiu jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja, tačiau teisme iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir L.

M., nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo patvirtintas. Kadangi, kaip minėta, B. S. iÅ¡ esmės prisipažino padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ , jai atlygino padarytÄ Å¾alÄ , o aplinkybės, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi, priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra įraÅ¡yta, charakterizuojama teigiamai (T. 1., b. l. 111), sudaro pagrindÄ manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas B.

S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, nors buvo visos sÄ lygos, leidžiančios taikyti šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , apkaltinamasis nuosprendis B. S. atžvilgiu naikinamas ir byla nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 dalimis, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį: A. Å . pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, B.

S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jai ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                               Evaldas Gražys Teisėjai                                                                                                     Dmitrijus Korsakovas                                                                                                                   Jurgis KiÅ¡kis                                                Â