2021-01-13 Nr. AB-907-3-61-3-00758-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-99-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir E. T. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 5-S-578 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą perduoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Panevėžio policijos komisariatui bei susigrąžinti E. T. išmokėtas išmokas; priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškimu kreipėsi į generalinį komisarą, prašydamas po atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo ir piniginių lėšų pareigūnui E. T. išmokėjimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog E. T. (duomenys neskelbtini) buvo susižalojęs buityje dar gerokai iki 2012 m. kovo 12 d. įvykio, susigrąžinti iš E. T. jam be pagrindo išmokėtas lėšas, panaikinti 2012 m. birželio 11 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo Nr. 50-47-IL-73 išvadą Nr. 50-1S6-8. Departamentas 2019 m. sausio 21 d. rašte nurodė, kad neturi teisės vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo išvadų teisėtumo, pažymėdamas, kad papildomas tyrimas gali būti atliekamas tik iki nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados patvirtinimo. Pareiškėjo manymu, atsakovas nesivadovavo galiojančiu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas Nr. 1V-55), kurio 41 punkte nustatyta, jog jeigu statutinės įstaigos vadovas nustato, kad įvykis ištirtas neišsamiai, ar paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos įvykio tyrimo metu, jis nedelsdamas paveda Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai per 20 darbo dienų atlikti papildomą įvykio tyrimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį susipažinus su E. T. ligos istorija (asmens sveikatos istorija), kuri buvo pateikta nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-481-586/2017 Panevėžio miesto apylinkės teisme, paaiškėjo, kad E. T. buvo susižalojęs ir gydėsi (duomenys neskelbtini) daug anksčiau nei byloje konstatuota įvykdyta nuteistųjų nusikalstama veika, t. y. daug anksčiau nei 2012 m. kovo 12 d. E. T. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje užfiksuotas (2010 m. lapkričio 22 d.) E. T. paaiškinimas gydančiam gydytojui. Pareiškėjo teigimu, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo surinktos ir ištirtos atliekant tarnybinį patikrinimą, tiriant nelaimingą atsitikimą tarnyboje, šios aplinkybės nebuvo surinktos ir ištirtos tyrimo metu. Pareiškėjas darė išvadą, jog E. T. patirti ir negydyti (duomenys neskelbtini) sužalojimai 2010 m. spalio 1 d. turėjo įtakos jo 2012 m. kovo 12 d. patirtos traumos padariniams ir pareiškėjas negali būti atsakingas už E. T. kitomis aplinkybėmis, galimai jo paties patirtus, sužalojimus. Pareiškėjo manymu, Departamentas, kaip suinteresuotas asmuo, išmokėjęs lėšas pareigūnui, turėjo įpareigoti Komisariatą atlikti papildomą tyrimą.

4. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (aktas, galiojęs nelaimingo atsitikimo tyrimo metu) (toliau – ir Aprašas Nr. 1V-418) 25 ir 26 punktais sprendimas dėl papildomo tyrimo, nustatytas Aprašo Nr. 1V-418 25 punkte, galėjo būti priimtas iki išvados patvirtinimo. Analogiškas teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su papildomo tyrimo atlikimu, numatytas ir šiuo metu galiojančiame teisės akte, reguliuojančiame nelaimingų atsitikimų tyrimą – Aprašo Nr. 1V-55 41–42 punktuose, nesudarantis sąlygų atlikti papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo bet kuriuo metu po pirmojo tokio tyrimo. Priešingu atveju tai ne tik sąlygotų teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, bet ir iš esmės būtų neteisinga nelaimingą atsitikimą patyrusio asmens atžvilgiu.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pagal anksčiau galiojusį, tiek šiuo metu galiojantį aprašą vidaus reikalų įstaiga, statutine įstaiga, pripažįstama vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje eina pareigas nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs pareigūnas arba atlieka praktiką ar mokosi nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs kursantas. Todėl ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą bei nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą tvirtina, kaip ir turi kitas, Apraše numatytas teises, tos statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, vadovas. Nelaimingo atsitikimo, kurio metu trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė sveikatos sutrikdymą, tyrimo išvadą 2012 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 50-1S6-8 patvirtino Komisariato viršininkas, t. y. darbdavys – Komisariatas, kuris per teisės aktais nustatytą terminą ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomą tyrimą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Komisariatas paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigūno E. T. sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas 2012 metais, vadovaujantis tuo metu galiojančiu teisės aktu – Aprašu Nr. 1V-418. Apraše Nr. 1V-55, kuriuo remiasi pareiškėjas, įtvirtinta, kad procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Komisariatas pažymėjo, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi lex retro non agit principu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad norminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos nebūtų taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms iki konkretaus akto įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisė vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą įstatymu nustatyta tvarka suteikta teismams, Komisariatas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigūno E. T. sveikatos sutrikdymo (patvirtintas 2012 m. birželio 11 d. išvada Nr. 50-IS6-8) buvo pradėtas dar 2012 metais, todėl pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančiu teisės aktu – Aprašu Nr. 1V-418. Teismas pažymėjo, kad Aprašo Nr. 1V-55 nuostatos, patvirtintos 2019 m. sausio 15 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, nes šio įsakymo 2.1 punkte reglamentuota, kad procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

11. Teismas rėmėsi Aprašo Nr. 1V-418 22, 25-28 punktais ir darė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą tvirtina, kaip ir turi kitas, Apraše Nr. 1V-418 bei šiuo metu galiojančiame Apraše Nr. 1V-55 nustatytas teises, tos statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, vadovas, nagrinėjamu atveju – Komisariato viršininkas. Teismas pabrėžė, kad tik darbdavys – Komisariatas, per teisės aktais nustatytą terminą, t. y. iki vidaus reikalų įstaigos vadovo nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto patvirtinimo, ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomą tyrimą.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savo teises pareiškėjas galėjo ginti tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje, kuriose buvo remiamasi minėta Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2012 m. birželio 11 d. išvada Nr. 50-IS6-8.

13. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti papildomą tyrimą nesant tam teisinio pagrindo, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais, taip pat nėra pagrindo įpareigoti perduoti atlikti papildomą tyrimą Komisariatui.

III. 15. Pareiškėjas R. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 5-S-578 ir įpareigoti Departamentą perduoti Komisariatui atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą bei susigrąžinti E. T. išmokėtas išmokas. Pareiškėjas taip pat prašo iš Departamento priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kadangi Sprendime nėra išdėstyti argumentai ir įrodymai, neatliktas faktinių aplinkybių tyrimas, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Departamentas rėmėsi priimdamas Sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas neanalizavo ir nevertino jo pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas pabrėžia, kad E. T. nepagrįstai didelės kompensacijos sumos buvo išmokėtos Departamentui skyrus lėšas komisariatui. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2017 m. birželio mėnesį susipažinus su E. T. ligos istorija, pateikta nagrinėjant civilinę bylą, paaiškėjo, kad E. T. buvo susižalojęs ir gydėsi (duomenys neskelbtini) daug anksčiau nei 2012 m. kovo 12 dieną. Paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo surinktos ir ištirtos atliekant tarnybinį patikrinimą, tiriant nelaimingą atsitikimą tarnyboje. Pareiškėjo manymu, E. T. patirti ir negydyti (duomenys neskelbtini) sužalojimai 2010 m. spalio 1 d. turėjo įtakos jo 2012 m. kovo 12 d. patirtos traumos padariniams. Pareiškėjas pabrėžia, kad negali būti atsakingas už E. T. kitomis aplinkybėmis galimai jo paties patirtus sužalojimus. Pareiškėjo manymu, Departamentas turėjo būti objektyviai suinteresuotas, jog naujos aplinkybės būtų patikrintos atlikto tyrimo kontekste ir sprendžiamas klausimas dėl kompensacijai skirtų lėšų susigrąžinimo.

17. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas į Departamentą kreipėsi su prašymu panaikinti Komisariato sprendimą ir perduoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą Komisariatui. Atsakovas remiasi Aprašo Nr. 1V-418 25, 26 punktais ir daro išvadą, kad papildomas nelaimingo atsitikimo tyrimas pagal nelaimingo atsitikimo metu galiojusį Aprašą Nr. 1V-418 galimas tik iki vidaus reikalų įstaigos vadovas patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Atsakovas vadovaujasi Aprašo Nr. 1V-418 22 punktu ir daro išvadą, kad sprendimas dėl papildomo tyrimo galėjo būti priimtas iki išvados patvirtinimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Apraše Nr. 1V-55. Atsakovo manymu, papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo negalima atlikti praėjus nenustatytam laikotarpiui, priešingu atveju, tai ne tik sąlygotų teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, bet ir iš esmės būtų neteisinga nelaimingą atsitikimą patyrusio asmens atžvilgiu. Atsakovas daro išvadą, kad apelianto nurodytu teisiniu pagrindu Departamentas neturi teisės panaikinti Komisariato sprendimą. Atsakovas pabrėžia, kad tik darbdavys – Komisariatas, per teisės aktais nustatytą terminą ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomą tyrimą. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktai nenumato pagal pavaldumą aukštesnės įstaigos teisės net ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms tirti, vertinti ir / ar panaikinti pavaldžios įstaigos priimtų sprendimų dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo. Atsakovas pažymi, kad sprendimus dėl kompensacijos mokėjimo priima ir kompensaciją išmoka pati vidaus reikalų įstaiga iš jai skirtų biudžeto lėšų. Faktas, kad Departamentas yra paskirtas asignavimų valdytoju, nereiškia, kad tai jam suteikia teisę spręsti dėl pavaldžių įstaigų priimtų sprendimų, kurių peržiūros mechanizmas numatytas specialiais teisės aktais.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Komisariato manymu, teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė visapusiškai pagrįstą sprendimą. Komisariato nuomone, pareiškėjas apeliaciniu skundu išreiškia savo nusivylimą teismo sprendimu, tačiau teismas, taikydamas teisės normas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 5-S-578 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

21. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Departamentą, kuriuo prašė panaikinti Komisariato 2012 m. birželio 11 d. išvadą Nr. 50-IS6-8 dėl Komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. T. sveikatos sutrikdymo, atnaujinti ir atlikti tarnybinį patikrinimą, dėl naujai paaiškėjusių pareigūno sveikatos sutrikdymui galimai įtakos turėjusių aplinkybių bei išmokėtų lėšų teisėtumo. Atsakovas priėmė 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 5-S-578, kuriame nurodė, kad Departamentas neturi teisės vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat atkreipė dėmesį į Aprašą Nr. 1V-418, kuriame numatyta papildomo tyrimo atlikimo galimybė tik iki nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados patvirtinimo. Nesant tam teisinio pagrindo Departamentas nurodė, jog papildomas tyrimas nebus atliekamas, dėl to nebus sprendžiami ir kiti pareiškime iškelti klausimai.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nustatęs, kad, remiantis Apraše Nr. 1V-418 įtvirtintu reglamentavimu, tik darbdavys – Komisariatas, per teisės aktais nustatytą terminą, t. y. iki vidaus reikalų įstaigos vadovo nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto patvirtinimo, ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomą tyrimą, taip pat konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes Departamentas neanalizavo ir nevertino jo pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje iš esmės siekia, kad būtų atliktas papildomas tyrimas 2012 metais atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo dėl pareigūno E. T. sveikatos sutrikdymo, patvirtinto 2012 m. birželio 11 d. išvada Nr. 50-IS6-8, pagrindu, kadangi, jo manymu, naujai paaiškėjo pareigūno sveikatos sutrikdymui galimai įtakos turėjusios aplinkybės.

26. Nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliekamas ir išvada priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų, profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu. Apraše Nr. 1V-418 įtvirtinta papildomo tyrimo sąvoka, nurodant, kad tai yra tyrimas, kuris skiriamas, kad būtų surinkta papildomų duomenų, patvirtinančių nelaimingo atsitikimo aplinkybes ar priežastis, ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ankstesnio tyrimo metu. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, gavęs nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą su nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos parašu ir vidaus reikalų įstaigos antspaudu patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Jeigu vidaus reikalų įstaigos vadovas nustato, kad nelaimingas atsitikimas ištirtas neišsamiai, ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ankstesnio tyrimo metu, jis nedelsdamas paveda komisijai ar darbuotojui per 20 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos su nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu gavimo dienos atlikti papildomą tyrimą. Apie papildomo tyrimo pradėjimą informuojamas nukentėjęs pareigūnas ar kursantas, ar jų įgalioti asmenys, ar jiems atstovaujantys asmenys (Aprašo Nr. 1V-418 25 p.). Aprašo Nr. 1V-418 27 punkte nustatyta, kad, atlikus papildomą tyrimą: patvirtinama ankstesnio tyrimo metu surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas arba surašoma atlikto papildomo tyrimo išvada ir nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo aktas, pripažįstantis negaliojančiais ankstesnio nelaimingo atsitikimo tyrimo metu surašytą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą.

27. Kaip matyti iš šių nuostatų, papildomas nelaimingo atsitikimo tyrimas galimas tik iki vidaus reikalų įstaigos vadovas patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Akcentuotina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą tvirtina būtent vidaus reikalų įstaigos vadovas, kuriam nustatytos ir kitos pareigos, susijusios su pavedimu atlikti papildomą tyrimą, be kita ko, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ankstesnio tyrimo metu. Apraše Nr. 1V-418 pateikta vidaus reikalų įstaigos sąvoka, nurodant, kad tai yra vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje eina pareigas nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs pareigūnas. Nei nelaimingo atsitikimo tyrimo ir išvados patvirtinimo metu galiojęs Aprašas Nr. 1V-418, nei Sprendimo priėmimo metu galiojęs Aprašas Nr. 1V-55 nenumato Departamento, kaip pagal pavaldumą aukštesnės įstaigos ar asignavimų valdytojo, teisės atlikti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškime išdėstytų prašymų, t. y. panaikinti Komisariato 2012 m. birželio 11 d. išvadą Nr. 50-IS6-8 dėl Komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. T. sveikatos sutrikdymo, atnaujinti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių pareigūno sveikatos sutrikdymui galimai įtakos turėjusių aplinkybių bei išmokėtų lėšų teisėtumo.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

29. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas pareiškėjo skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nevertino pareiškėjo nurodomų naujai paaiškėjusių pareigūno sveikatos sutrikdymui galimai įtakos turėjusių aplinkybių, t. y. neinicijavo papildomo tyrimo atlikimo. Priešingu atveju, Departamentas veiktų viršydamas savo kompetencijos ribas (ultra vires) ir bet kokie priimami sprendimai būtų neteisėti.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia pakankamų argumentų, paneigiančių šią išvadą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas Sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams iš esmės sieja su aplinkybe, jog Departamentas neatliko jo pareiškime nurodytų veiksmų. Šioje administracinėje byloje konstatavus, kad Departamentui teisės aktais nėra suteikta kompetencija atlikti pareiškėjo pareiškime prašomus veiksmus, priešingi apelianto argumentai yra atmestini. Ginčijamas Departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti papildomą tyrimą nesant tam teisinio pagrindo, yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Departamentą perduoti atlikti papildomą tyrimą Komisariatui bei susigrąžinti E. T. išmokėtas išmokas.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

32. Pastebėtina ir tai, kad civilinėje byloje, kuria remiasi ir pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose, yra išnagrinėtos pareiškėjo iš naujo šioje byloje kvestionuojamos aplinkybės. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. 2-08-3-01061-2015-9) išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-481-589/2017 pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, E. T. ieškinius atsakovui R. J., trečiajam asmeniui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad tas faktas, jog E. T. iki 2012 m. kovo 12 d. turėjo nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini), negali patvirtinti E. T. irgi buvus atsakingam dėl 2012 m. kovo 12 d. įvykyje patirtos žalos. Apeliaciniame skunde paminėti E. T. asmens ligos istorijoje esantys įrašai paneigia apelianto teiginius, kad E. T. nesigydė (duomenys neskelbtini) sužalojimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 178 str., 185 str.).

33. Minėti civilinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai ir iš naujo neturėtų būti įrodinėjami (ABTĮ 57 str. 2 d.).

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo procesiniu sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė