2024-08-22 Nr. AB-12008-4-45-3-00284-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. M. A. ir jo atstovei advokatei E. V., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
Legislator headnote
AI generated2024-08-22 Nr. AB-12008-4-45-3-00284-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. judėjimo laisvės apribojimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2330-821/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00284-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. M. A. ir jo atstovei advokatei E. V.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
vertėjams Sabinai Valiyevai ir Tadui Tvarijonui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. judėjimo laisvės apribojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti ir palikti Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. M. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:
2.1. Užsienietis 2022 m. balandžio 5 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Švedijos Karalystės pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“), nustačius, kad Užsienietis nenustatytu laiku neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybėse (Italijos Respublikoje ir Švedijos Karalystėje), pasinaudodamas suklastotais dokumentais;
2.2. Užsienietis 2022 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pradėjo nagrinėti šį prašymą iš esmės skubos tvarka;
2.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą dėl minėto teismo sprendimo;
2.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus baigta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo;
2.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pakeitė alternatyvią sulaikymui priemonę ir pritaikė Užsieniečiui apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas buvo pratęsiamas teismų sprendimais, vėliausias – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo šis terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje;
2.6. Užsienietis 2024 m. gegužės 9 d., pažeisdamas Centro vidaus tvarkos taisykles, negrįžo į apgyvendinimo vietą;
2.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 23S215522, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos;
2.8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2024 m. liepos 7 d. Vilniaus mieste sustabdė patikrinti automobilį, kuriame kaip keleivis vyko Užsienietis. VSAT pareigūno 2024 m. liepos 7 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val., nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu;
2.9. Užsienietis 2024 m. liepos 18 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Departamentas 2024 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S169468 atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų;
2.10. atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas vertinti, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti įstatymus, nesilaiko visuotinai priimtinų elgesio normų, prioritetą teikia savo interesams. Šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, nes byloje yra pakankamai duomenų apie jo nebendradarbiavimą. Užsieniečio veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, tokiu būdu bandydamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę.
II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. liepos 31 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. M. A. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4. Teismas, atsižvelgdamas į Centro teikime išdėstytas faktines aplinkybes, nustatė, kad Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nes Departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 24S175986, kuriuo nuspręsta nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra įsigaliojęs.
5. Teismas priėjo prie išvados, kad, esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas Užsienietį sulaikyti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 5 p., 2 ir 4 d.). Nors Užsieniečio asmenybė yra nustatyta ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, bet jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vengdamas išsiuntimo, pasišalino iš Centro, paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė, tikėtina, siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę. Kaip minėta, Departamentas priėmė sprendimą nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvoje neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio. Esant tokioms aplinkybėms, išlieka tikimybė, kad, pradėjus Užsieniečio išsiuntimo procedūrą, jis, būdamas nesulaikytas, gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.
III. 6. Azerbaidžano Respublikos pilietis E. M. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, t. y. pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
7. Užsienietis, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, kad šiuo metu nėra sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio grąžinimo, nėra poreikio išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Užsienietis tvirtina, jog jam iš esmės yra sudaryta galimybė judėti tik Centro bendrabučio ribose, t. y. jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, jam negalima išeiti iš šios zonos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, Užsienietis yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikytu. Teismas netinkamai įvertino Užsieniečiui taikytinos judėjimo laisvės apribojimo priemonės proporcingumą, nes šiuo atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą.
8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.
9. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, manytina, jog yra didelė tikimybė, kad, gavęs judėjimo laisvę, Užsienietis bandys išvykti iš Lietuvos arba slaptytis nuo atsakingų teisėsaugos pareigūnų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame buvo pakartotinai apsvarstytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
12. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).
13. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).
15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
17. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju egzistuoja (neišnyko) pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje (nors tikrinamame teismo sprendime nėra nurodyti konkretūs Įstatymo 113 str. 4 d. punktai, šis trūkumas nėra esminis ir jis yra ištaisomas šioje nutartyje – 2 ir 3 p.) išvardyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 7 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti. Pažymėtina, kad Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių teritoriją atvyko turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą vizą, tačiau pasibaigus jos galiojimui neišvyko, po ją keliavo ir joje gyveno neteisėtai. Kai Užsieniečiui anksčiau buvo pritaikyta apeliaciniame skunde prašoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, jis išvyko iš Centro ir nebegrįžo praėjus nustatytam ar deklaruotam išvykimo laikui, o į Centrą jis buvo grąžintas po poros mėnesių (2024 m. liepos 7 d.), kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų (Užsienietis nepateikė jokių paaiškinimų dėl tokių teisei priešingų savo veiksmų).
19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, Užsienietis tvirtino, kad jis turi būti laisvėje tam, kad galėtų pateikti naujus dokumentus ir įrodymus, susijusius su jo prašymu suteikti prieglobstį, t. y. siekiant gauti naujus dokumentus, Užsieniečiui reikia susitikti su kitais asmenimis, kurie vyksta į jo kilmės šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie Užsieniečio teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio (pvz., neaišku, kokias konkrečiai kliūtis rinkti ir teikti Departamentui dokumentus Užsieniečiui sukelia pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė), todėl atmestini. Kiti apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsieniečio pateikti paaiškinimai ir argumentai (pvz., dėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį (ne)nagrinėjimo, prieglobsčio byloje pateiktų įrodymų) nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikoje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – palikimo galioti bei galimybės Užsieniečiui skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, tinkamai įvertino su Užsieniečiu susijusias aplinkybes, be kita ko, tai, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vengdamas išsiuntimo, pasišalino iš Centro, taip pat, kad jis neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms išlieka tikimybė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę, esant įsigaliojusiam jam nepalankiam sprendimui dėl jo prašymo suteikti prieglobstį bei pateiktam paskesniam prieglobsčio prašymui, ir turėdamas daugiau judėjimo laisvės, gali bandyti pasislėpti ir / ar išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo parinka alternatyvi sulaikymui priemonė yra suderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, o Užsieniečio ir jo atstovės advokatės išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog šiuo atveju Įstatymo tikslai galėtų būti pasiekti ir pritaikius prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. apeliacinį skundą atmesti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė
Iveta Pelienė