2026-01-29 Nr. BB-619-1-04-7-00006-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-239/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00006-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, L. V. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, L. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, ir L. V. išteisinti dėl šio nusikaltimo, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 681 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, nes įrodymus vertino nesilaikydami nustatytų reikalavimų, tinkamai nemotyvavo išvadų dėl padarytos didelės neturtinės žalos ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 228 straipsnio 2 dalies ir BK 681 straipsnio – taikymą.

Skunde teigiama, kad didelė neturtinė žala, kaip drausminį pažeidimą nuo nusikalstamo piktnaudžiavimo atskiriantis požymis, byloje nėra tinkamai pagrįsta, teismų konstatuota deklaratyviai, remiantis jokiais duomenimis nepagrįstu savivaldybės reputacijos sumenkinimu. Tokios teismų išvados neatitinka teismų praktikoje suformuoto didelės neturtinės žalos įrodinėjimo standarto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-648/2025, 2K-7-68-628/2025, 2K-7-96-788/2025), yra pagrįstos prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis apie padarinius institucijos veiklai ar visuomenės pasitikėjimui, taip pažeidžiant ir nekaltumo prezumpciją. Teismai neatsižvelgė į tai, kad savivaldybei padarytos 674,16 Eur žalos suma yra nedidelė, savivaldybė byloje civilinio ieškinio nepateikė, priešingai, nurodė, kad jokia reputacinė žala nebuvo padaryta, jos veikla nebuvo sutrikdyta. Tokiu nepagrįstu veikos kriminalizavimu buvo pažeistas ir baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo (ultima ratio) principas.

Taip pat nurodoma, kad BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė buvo pritaikyta formaliai, nenurodžius motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju šios priemonės taikymas yra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, neatsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, neįvertinus, ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).

Nors kasaciniame skunde formaliai ir nurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto didelės neturtinės žalos požymio ir L. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės netinkamo motyvavimo neatitinka skundžiamų nuosprendžių turinio. Vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidavo L. V., savaime nereiškia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Kasaciniame skunde netinkamas BK 228 straipsnio 2 dalies taikymas iš esmės siejamas su žemesnės instancijos teismų išvadų dėl didelės neturtinės žalos požymio ginčijimu, kuris grindžiamas priešingu teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Kaip matyti iš skundžiamų nuosprendžių turinio, teismai išdėstė aiškius ir išsamius motyvus dėl nagrinėjamu atveju padarytos didelės neturtinės žalos, L. V. tyčinės kaltės, ultima ratio principo (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 38–44 punktai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10–14 punktai). Dar kartą pabrėžtina, kad nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų

Netinkamas BK 681 straipsnio taikymas skunde grindžiamas tuo, kad teismai neindividualizavo baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo taikymo, neišdėstė motyvų dėl šios priemonės taikymo, neatsižvelgė į proporcingumo principą. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamuose teismų sprendimuose motyvuota, kodėl L. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, taip pat pagrindžiant nustatytą šios priemonės taikymo terminą (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 19 lapo pirma pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26 punktas). Skunde keliamas baudžiamojo poveikio priemonės atitikties proporcingumo principui klausimas iš esmės yra susijęs su bylos aplinkybių vertinimu, o tai, kaip minėta, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina ir tai, kad BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Paduotame skunde prašoma L. V. išteisinti dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo. Toks prašymas neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų. Konstatuotina, kad kasacinio skundo prašymas yra suformuluotas netinkamai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, L. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas