2023-04-20 Nr. AB-8460-4-45-3-00123-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1646-821/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00123-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui D. M., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje iki 2023 m. birželio 16 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. URC teikimo argumentai:

2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 1 d. neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir su savimi neturėdamas asmens tapatybę ar teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis prisistatė kaip nepilnametis asmuo, tačiau atlikus laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad Užsieniečio biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) metai. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis šį sprendimą skundė, tačiau šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio byloje priimtas galutinis sprendimas ir pasikeitė jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

2.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 1 d., kurios taikymas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 1 d. Iš kilmės valstybės ambasados 2022 m. gruodžio 16 d. gautas Užsieniečio kelionės dokumentas, galiojantis tris mėnesius, URC kreipėsi dėl jo termino pratęsimo, tačiau dokumentas šiuo metu nėra gautas. Užsienietis 2023 m. sausio 18 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, buvo grąžintas į URC, sulaikytas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu skirta jo judėjimo laisvę apribojanti priemonė.

2.3. VSAT 2023 m. kovo 13 d. vykdė Užsieniečio išsiuntimą į kilmės valstybę, tačiau pristatytas į Vilniaus tarptautinį oro uostą, įlaipinimo į orlaivį metu Užsienietis aktyviais veiksmais pradėjo priešintis išsiuntimo procedūros vykdymui, šaukti, reikšti nepasitenkinimą, nusirenginėti, stumdyti palydą vykdančius pareigūnus. Skrydį vykdančios bendrovės atstovas ir orlaivio pilotas institucijos pareigūnus informavo, kad nepriims Užsieniečio į orlaivį išsiuntimui, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti išsiuntimo procedūrą ir grąžinti Užsienietį į URC.

2.4. Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra būtinas ir ši priemonė proporcinga siekiant įvykdyti priimtus sprendimus, nes siekdamas išvengti išsiuntimo, Užsienietis gali bandyti pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl pratęstinas alternatyvios sulaikymui priemonės suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 16 d. sprendimu teikimą tenkino, pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau nei bus užbaigta Užsieniečio išsiuntimo procedūra.

4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

5. Teismas nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir skirta jo judėjimo laisvę apribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2023 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuo šio teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kurių pagrindu jam skirta minėta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo buvimas Lietuvos Respublikoje neteisėtas, galioja Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d.) ir pradėta jo išsiuntimo procedūra, be to, Užsienietis 2023 m. sausio 18 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neturi šeiminių, ekonominių, socialinių bei kitokių ryšių, kategoriškai nesutinka grįžti į savo šalį, savo veiksmais sutrukdė jį išsiųsti į jo kilmės valstybę. Teismas sprendė, kad įvertinus faktines aplinkybes, yra rizika, kad neapribojus judėjimo laisvės, Užsienietis gali vėl bandyti išvengti išsiuntimo į savo valstybę.

6. Spręsdamas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo termino, atsižvelgdamas į Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymai buvo taikomi nuo atvykimo (2021 m. liepos 1 d.) iki 2022 m. spalio 26 d. ir nuo 2023 m. vasario 15 d. iki šios dienos, t. y. beveik 17 mėnesių, tačiau Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymų taikymas nuo 2023 m. vasario 15 sąlygotas objektyvių priežasčių – gavus dokumentus, reikalingus Migracijos departamentui sprendimui dėl išsiuntimo įvykdyti, Užsienietis nebuvo išsiųstas, todėl, siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą ir esant realiai galimybei jį įvykdyti (didelė tikimybė, kad bus pratęstas užsieniečio grįžimo dokumentas), teismas pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 18 mėnesių., t. y. iki 2023 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau nei bus užbaigta Užsieniečio išsiuntimo procedūra.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir teikimą atmesti.

8. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo pažeista Užsieniečio teisė į gynybą ir teisė į teisingą teismą, nes sprendimas priimtas nedalyvaujant jo atstovui. Sulaikomo asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų, tačiau pirmosios instancijos teismo metu Užsieniečiui nebuvo garantuojama teisinė pagalba. Dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnį kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

8.2. Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama jau 18 mėnesių. Kaip nurodė teismas, Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką , t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 26 d. (16 mėn.) ir nuo 2023 m. vasario 15 d. Skundžiamu sprendimu pareiškėjo laisvė apribojama iki 2023 m. balandžio 20 d., t. y. 19 mėnesių. Nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. vasario 15 d. Užsieniečiui taip pat taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Šiuo atveju yra viršijamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas ir jo judėjimo laisvės apribojimai nėra būtini, o pirmosios instancijos teismo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimas – neproporcingas.

8.3. Be to, Užsieniečio judėjimo laisvė apribojama išsiuntimo tikslu, tačiau sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui ir egzistuoja realaus išsiuntimo galimybės įrodymai ir jei švelnesnių priemonių nepakaktų. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis gali būti išsiųstas į kilmės valstybę, jis neturi galiojančio kelionės dokumento, o nei Europos Sąjunga, nei Lietuvos Respublika nėra sudariusios susitarimo dėl neteisėtai esančių piliečių grąžinimo, bendradarbiavimas su kilmės valstybės vyriausybe nevyksta, ji nepripažįsta grąžinimo reguliariais oro linijų reisais. Byloje nėra informacijos kodėl išsiuntimas nebuvo įvykdytas iki pasibaigiant maksimaliam alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiui. Byloje taip pat nėra informacijos, kada ir kokiu būdu pareiškėjo išsiuntimas gali būti įvykdytas.

9. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. URC nurodo, jog priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas disponavo neviešo pobūdžio informacija dėl priverstinio grąžinimo vykdymo detalių, todėl nepagrįsti Užsieniečio argumentai dėl to, jog planuojamas išsiuntimas yra nepagrįstas. Iš kilmės valstybės 2023 m. balandžio 5 d. gautas Užsieniečio grįžimo dokumentas, galiojantis tris mėnesius nuo išdavimo dienos. Šiuo metu Užsieniečio išsiuntimas numatytas balandžio mėnesio ketvirtojoje savaitėje, dalyvaujant bendroje grąžinimo operacijoje į kilmės valstybę, kurią koordinuoja Europos pasienio ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Visa su planuojamu išsiuntimu susijusi informacija yra konfidenciali (skrydžio numeriai, skrydžių kompanijų duomenys ir pan.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią priemonę, nurodydamas, jog judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti siekiant įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog sprendžiant jo judėjimo laisvės apribojimo klausimą pirmosios instancijos teismo posėdyje jam nebuvo užtikrintas atstovavimas, judėjimo laisvės apribojimų terminas viršija 18 mėnesių, o planuojamo įvykdyti išsiuntimo aplinkybė nėra įrodyta.

13. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

14. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas poreikį apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę grindė planuojamo vykdyti Užsieniečio išsiuntimo aplinkybe. Vis dėlto, byloje nustatyta, jog URC teikimas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2023 m. kovo 14 d., o teismo sprendimas priimtas 2023 m. kovo 16 d. Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, Užsieniečio grįžimo dokumentas galiojo tik iki 2023 m. kovo 16 d., naujas dokumentas buvo gautas tik 2023 m. balandžio 5 d., taigi, kreipiantis į teismą ir skiriant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimus siekiant įvykdyti jo planuojamą išsiuntimą, nebuvo pakankamai planuojamą išsiuntimą grindžiančių duomenų.

16. Kita vertus, URC atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko pažymi, jog Užsieniečio išsiuntimas yra planuojamas balandžio mėnesio ketvirtojoje savaitėje dalyvaujant bendroje grąžinimo operacijoje į kilmės valstybę, kurią koordinuoja Europos pasienio ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Visgi pažymėtina, jog byloje šią aplinkybę ir URC argumentus patvirtinančių duomenų nėra ir nors URC nurodo, kad su Užsieniečio planuojamu įvykdyti išsiuntimu susijusi informacija yra konfidenciali, ši informacija nebuvo pateikta apeliacinės instancijos teismui, dėl to ji nesudaro faktinio pagrindo grindžiant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimus.

17. Įvertinus tai, spręstina, jog nors Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai grindžiami tikslu įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netaikant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų šis tikslas negalėtų būti pasiektas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022). Šis tikslas neabejotinai gali būti pasiektas nebūtinai ištisus kelis mėnesius arba vieną mėnesį pagal URC teikimą teismui ribojant žmogaus judėjimo laisvę tam, kad įgaliotos valstybės institucijos per tris mėnesius ar per du mėnesius arba per vieną mėnesį tinkamai planuotų, parengtų ir pabaigtų Užsieniečio išsiuntimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nebuvo tinkamai laikomasi proporcingumo principo, pirmosios instancijos teismui taikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimus nurodytam tikslui pasiekti.

18. Užsienietis taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo klausdamas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sprendžiant dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

19. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas Da Costa sujungtose bylose C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas CILFIT byloje C-283/81). Pastarajame sprendime Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo.

20. Pažymėtina, kad kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės lemia, kad šiai bylai teisingai išspręsti Užsieniečio prašyme kreiptis į ESTT keliamas klausimas neturi reikšmės, nes Užsieniečio apeliacinis skundas patenkintas kitais pagrindais. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija netenkina Užsieniečio prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

21. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

22. Apibendrindama nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pagrįstas, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir URC teikimas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

(duomenys neskelbtini) piliečio D. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Iveta Pelienė