2013-09-26 Nr. AB-5410-3-61-3-01744-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1149/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01744-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Tele-3“, G. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 26–30), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. SPR-51 „Dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV3, 2011 m. gruodžio 13 d.) paskelbtos informacijos“ bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, nes buvo sukurtas tik vaizdas, jog tyrimas buvo atliktas, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis buvo atliktas blogai. Pagrįsdamas šiuos teiginius, nurodė, kad laidos „Prieš srovę“ (TV3, 2011 m. gruodžio 13 d.) reklamoje buvo paskelbta, jog „Pasaulyje draudžiama sekta bando įtraukti mūsų Seimo narius“. Pareiškėjo manymu, šie teiginiai yra dezinformacija, o, norėdamas tai patvirtinti, jis kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Tele-3“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Tele-3“) ir pateikė klausimus (Kurioje šalyje scientologija yra uždrausta?;

Kaip žodis sekta yra susijęs su Scientologijos bažnyčia?; Koks buvo laidos tikslas: ar televizijos laidos žiūrovus informuoti, ar dezinformuoti?), tačiau atsakymų negavo. Būtent dėl to, nesulaukęs atsakymo į užduotus klausimus, kreipėsi į Inspektorių siekdamas, kad UAB „Tele-3“ paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją ir pateiktų įrodymus, kuriais remiantis laidoje buvo apkaltinta Scientologijos bažnyčia. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Inspektorius ignoravo faktą, kad UAB „Tele-3“ neatsakė į pateiktus klausimus, vadinasi, laida buvo sukurta remiantis gandais ir nepagrįsta baime.

Teigė, kad nepagrįstai Inspektorius ignoravo jo, kaip profesionalo, nuomonę (scientologijos organizacijose dirba apie 10 metų), nes paminėtos laidos dalyviai ir pati laidos vedėja, pareiškėjo nuomone, neturėjo supratimo, kuo skiriasi scientologija nuo krikščionybės. Vertindamas Inspektoriaus sprendimo argumentus, pareiškėjas pažymėjo, kad sprendimas buvo grindžiamas tik subjektyvia UAB „Tele-3“ direktorės ir laidos „Prieš srovę“ vedėjos nuomone. Be to, iš sprendimo turinio pareiškėjas suprato, kad UAB „Tele-3“ direktorės yra įžeidinėjamas, o tam nebuvo jokio pagrindo, nes direktorė jo nėra mačiusi, net nežino jo charakterio.

Taigi UAB „Tele-3“ direktorė vietoje to, kad būtų ėmusis šalinti trūkumus, tik gynė neteisėtus laidos „Prieš srovę“ rengėjų veiksmus. Pabrėžė, kad prašymą pateikti faktus, kuriais remiantis buvo sukurta laida, grindė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktų nuostatomis. Todėl Inspektorius, atlikęs tyrimą, jau vien tik šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu („neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų“) būtų veikęs teisinga linkme ir vykdęs strateginį atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) tikslą – žmogaus teisių apsaugą visuomenės informavimo priemonėse.

Pareiškėjas prieštaravo laidoje išdėstytiems faktams dėl Scientologijos bažnyčiai mokamos 10 proc. sumos nuo pajamų. Atkreipė dėmesį, kad laidoje dalyvavęs scientologijos „ekspertas“ G. G.-K., nurodydamas tokio pobūdžio informaciją, neturėjo nė vieno tai pagrindžiančio dokumento (dėl 10 proc. mokėjimo). Šiuo aspektu nurodė, kad nė viena Scientologijos bažnyčia Vokietijoje negauna jokių 10 proc., o gyvuoja tik iš savo paslaugų, teikiamų parapijiečiams, t. y. žinios, kursai, už kuriuos parapijiečiai įneša nuo 66 iki 200 Lt sumas, atsižvelgiant į kursų trukmę, tačiau ne privalomus 10 proc.

Paaiškindamas scientologijos prigimtį, pabrėžė, jog tai – mokslas apie žinojimą, o jos filosofijos pagrindas yra vedos, induizmas, budizmas, kitokios filosofijos, taip pat žinios iš atominės fizikos bei iš inžinerijos. Todėl, kaip klaidingai yra linkę manyti žurnalistai, scientologija nėra toks pat tikėjimas kaip ir krikščionybė. Pagrįsdamas šiuos teiginius, pateikė užsienio filosofų (prof. Urbanos Galonso Avan, dr. Bryano Ronaldo Wilsono) mintis apie scientologijos religiją bei akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą Scientologinė Maskvos cerkvė prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 18147/02), kurioje scientologijos religijai buvo patvirtintos tokios pat teisės kaip ir bet kokiai kitai religijai Europoje.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Tele-3“ direktorė, vardydama šalis, kuriose scientologija yra pripažinta, iškraipė faktus, kadangi neįvardijo net pusės valstybių (iš jų Austrijos, Danijos Karalystės, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Rusijos, Vengrijos ir kt.), kuriose scientologija yra pripažinta, taip pat ji, nurodydama, kad kitose valstybėse scientologija nepripažįstama religija, o laikoma kaip sekta arba komercinė organizacija, neįvardijo, kuriose valstybėse taip skelbiama. Pabrėžė, kad Inspektorių, priimant sprendimą, labiau domino tie informaciniai šaltiniai internete, kuriuose būtent ir yra demonstruojamas priešiškumas scientologijai, jos niekinimas, melas, faktų iškraipymas, todėl, pareiškėjo teigimu, Inspektoriaus tiesos kriterijumi nagrinėjamu atveju tapo krikščioniškame žurnale apie Dievą ir Jo pasaulį atspausdintas melagingas straipsnis apie scientologiją arba dokumentinis filmas „Scientologija.

Neskelbti faktai“, kurio herojai – už nesugebėjimą laikytis etikos normų iš Scientologijos bažnyčios išvaryti nariai. Apibendrindamas pareiškėjas akcentavo, jog Inspektorius, priimdamas sprendimą, nesivadovavo faktais, kurie būtų kaip įrodymas, kad laidoje paskleista informacija yra tiesa, taip pat Inspektorius neatsakė nė į vieną jo pateiktą klausimą UAB „Tele-3“ administracijai.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 40–43) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas Inspektoriui buvo nagrinėjamas tiek, kiek pareiškėjo skundo argumentai yra susiję su jo teisių ir Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimu. Dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų nurodė, jog jis nėra tinkamas ir įgaliotas Scientologijos bažnyčios atstovas ginti jos teises. Pažymėjo, kad Inspektorius sprendimu tik vertino, ar ginčo laidoje paskleista informacija, kad Scientologijos bažnyčia yra sekta, pareiškėjas sektantas ir ar ji yra draudžiama, buvo paskleista sąžiningai, taip pat ar toks paskleidimas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Taip pat, atsakovo teigimu, sprendžiant iš paskleistos informacijos, laidoje buvo siekiama nustatyti, ar Scientologijos bažnyčia gali turėti įtakos įvairių valstybių institucijų priimamiems sprendimams. Todėl Inspektorius pagrįstais vertino laidos žurnalistės paaiškinimus, kad epizodu apie Scientologijos bažnyčią buvo siekiama ne sužinoti apie šią organizaciją, tačiau išsiaiškinti, ar pasaulio žiniasklaidoje yra fiksuota šios organizacijos, kuriai priklauso laidos pašnekovo žmona, veiklos faktų, kai organizacija imasi persekiojimo, grasinimo, gąsdinimo ir t. t.

Pabrėžė, kad nepagrįstais buvo įvertinti ir pareiškėjo teiginiai, kad Inspektorius ignoravo jo nuomonę apie scientologijos organizacijas, nes, pareiškėjo teigimu, atliekant tyrimą turėjo būti vertinami ne tik jo, tačiau ir kitos šalies pateikta informacija, net jei ji ir nesutampa su pareiškėjo nuomone. Dėl šio aspekto atsakovas pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog pasaulyje Scientologijos bažnyčia ir scientologija yra vertinamos prieštaringai, ir šiuos argumentus grindė viešuosiuose interneto portaluose („Teismas atmetė Scientologijos Bažnyčios apeliaciją dėl sukčiavimo“ – www.delfi.lt, 2012 m. vasario 2 d.;

„Scientologija“ – www.prizme.lt; „Žinoma sekta veikė kriminaliniais metodais“ – www.respublika.lt, 2009 m. lapkričio 20 d.; dokumentinis filmas „Scientologijos paslaptys“ – www.bbc.co.uk, 2010 m. rugsėjo 28 d.; ir kt.) skelbiama informacija. Todėl remiantis surinkta informacija ir buvo priimta išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl informacijos iškraipymo nepagrįsti. Nukreipdamas argumentus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2011 m. balandžio 18 d. Nr. A525-897/2011, 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. A492-3337/2011), atsakovas nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus, jog Tarnyba, kreipdamasi dėl paaiškinimų pateikimo į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), tik sukūrė vaizdą, jog tyrė pareiškėjo skundą.

Paneigdamas šiuos argumentus, taip pat pabrėžė, jog dėl paskleistos informacijos teisingumo Tarnyba įpareigota pirmiausia kreiptis į tam tikrą informaciją parengusius ir ją paskelbusius asmenis, tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Dėl skundo teiginio, kad atsakovas ignoravo faktą, jog UAB „Tele-3“ neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus, nurodė, kad, kaip nurodyta sprendime, iš pareiškėjo Inspektoriui pateiktame skunde nurodytos medžiagos matyti, kad UAB „Tele-3“ su pareiškėju bendravo, pasiūlė interneto portale užpildyti prašymą, jei jis norėtų aptarti skundžiamą televizijos laidą dėl UAB „Tele-3“ etikos kodekso nuostatų laikymosi.

Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog informacijos rengėjas (skleidėjas) nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju bet koks nurodymas, kokio turinio turėtų būti atsakymas pareiškėjui, būtų laikytinas kišimusi į informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklą bei kompetencijos viršijimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele-3“ atsiliepimu į skundą (b. l. 94–96) nesutiko su skundu ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Tele-3“ nurodė, kad informacijos skleidėjai ir rengėjai turi ne tik teisę, bet ir pareigą skleisti informaciją visuomenei aktualiais klausimais. Tačiau skleidimas tik teigiamų dalykų bei reiškinių, kaip ir šiuo atveju, nesiderintų su žurnalisto profesine pareiga teikti tik teisingas ir nešališkas žinias. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidoje yra gausu informacijos ir apie prieštaringą scientologijos veiklos vertinimą, šios informacijos ignoravimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Akcentavo, kad laidos tikslas nebuvo išsamiai išanalizuoti scientologijos veiklą, jos privalumus ar trūkumus, tačiau tai buvo laida, kurioje buvo nagrinėjamos kelių žmonių istorijos, susijusios su Scientologijos organizacija, o laidos rengėjų tikslas tik buvo rasti atsakymą į klausimą, ar iš tiesų pasaulyje yra šias neigiamo turinio istorijas pagrindžiančių faktų. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su laidos turiniu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad paskleista informacija yra šališka ar neobjektyvi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. prašymu (b. l. 103) prašė atmesti skundą.

G. K. nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 117–122) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1, 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 5 straipsnio 2 punktu, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad šių įstatymo nuostatų buvo nesilaikyta. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspektorių dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV3, 2011 m. gruodžio 13 d.) paskelbtos informacijos. Skunde nurodė, kad paskleista informacija yra šališka ir neobjektyvi: žurnalistai, pasinaudodami savo padėtimi, siekė dezinformuoti visuomenę ir diskredituoti scientologiją visuomenės akyse, įrodyti, jog tai yra pavojinga sekta.

Pareiškėjas prašė ištirti skundą ir priimti įstatymų nustatytą sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl paskelbtos informacijos šališkumo, objektyvumo, atitikties tikrovei. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Inspektorius vertino, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Remdamasis šia įstatymo nuostata, Inspektorius nagrinėjo, ar skundžiama televizijos laida atitiko Lietuvos Respublikos Konstituciją, Visuomenės informavimo įstatymo ir kitus teisės aktų reikalavimus, taip pat ar skundžiamoje laidoje informacija apie scientologiją buvo paskleista sąžiningai.

Teismas vadovavosi sprendimo priėmimo metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsniu, 22 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Remdamasis pareiškėjo skundu tiek Inspektoriui, tiek teismui, nustatė, kad pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4, 7, 8 punktais. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kokiais viešosios informacijos skleidėjo ir/ar rengėjo veiksmais buvo pažeistos konkrečios teisės normos.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad laidoje nebuvo siekiama atlikti žurnalistinio tyrimo apie Scientologijos organizaciją, išsamiai išanalizuoti jos veiklą, privalumus, trūkumus, nuveiktus darbus ir atliktus veiksmus. Laidoje buvo nagrinėjamos kelių žmonių asmeninės istorijos, kurias jie sutiko papasakoti laidos rengėjams. Atsižvelgiant į nelaimingas laidos dalyvių gyvenimo istorijas, kurias jie sieja su Scientologijos organizacija, laidoje rengėjai siekė rasti atsakymą į klausimą, ar iš tiesų pasaulyje yra faktų, kai ši organizacija imasi persekiojimo, grasinimų, gąsdinimo, pasitelkia politikų ir jėgos struktūrų pagalbą savo tikslams pasiekti.

Inspektorius sprendime pažymėjo, kad, sprendžiant iš paskleistos informacijos, laidoje buvo siekiama nustatyti, ar Scientologijos bažnyčia gali turėti įtakos įvairių valstybių institucijų priimamiems sprendimams, žmonių asmeniniams gyvenimams ir pan. Teismas nelaikė pagrįstu pareiškėjo teiginio, kad Inspektorius ignoravo pareiškėjo nuomonę apie Scientologijos organizacijas. Inspektorius, atlikdamas tyrimą, vertino ne tik pareiškėjo, bet ir kitos šalies pateiktą informaciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde teiginys, jog Scientologijos sekta yra pasaulyje draudžiama, vertinamas kaip kaltinimas, melas ir dezinformacija.

Atsakydama į šiuos argumentus, TV3 pažymėjo, kad pripažįstant, jog teiginys „pasaulyje draudžiama Scientologijos sekta“ gali būti suprantamas nevienareikšmiškai ir prieštaringai (ir dėl sąvokos „pasaulyje draudžiama“, ir dėl sąvokos „sekta“), negalima neatkreipti dėmesio, kad vienareikšmiško ir visuotinai pripažinto scientologijos vertinimo taip pat nėra. Savo paaiškinimuose Inspektoriui TV3 taip pat nurodė žinomus faktus apie prieštaringą Scientologijos organizacijos vertinimą (http://en.wikipedia.org/wiki/Scientology_status_by_country;http://en.wikipedia.org/wiki/Scientology_controversies).

Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad skelbti tik teigiamas žinias apie scientologiją ir scientologus būtų nepagrįsta ir neatitiktų aptartų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pastebėjo, kad Scientologijos bažnyčia nėra visuotinai pripažinta kaip religinė organizacija ir šios organizacijos pažiūros nėra vien religinio pobūdžio, todėl reikalavimas aiškiai pristatyti Scientologijos bažnyčią kaip religinę organizaciją, kuri nėra pripažinta religine bendruomene Lietuvoje, negali būti grindžiamas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 8 punktu.

Inspektorius sprendime pagrįstai pažymėjo, kad teisinėje valstybėje Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisvė yra esminis demokratinės visuomenės pamatas, viena iš pagrindinių demokratinės visuomenės sąlygų. Saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenį „Teismų praktika“, Nr. 28, P. 374 (dėl saviraiškos laisvės). Teismo nuomone, Inspektorius, atlikęs tyrimą, sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog paskelbta informacija yra iškraipyta ir tendencinga, laikytini nepagrįstais.

Laidoje paskleisti palyginimai, nevisiškai tikslios frazės, apibūdinančios Scientologijos organizaciją, nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisės skleisti informaciją pažeidimu. Iš žiniasklaidos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik sąžiningai elgtis, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę. Teismų praktikoje konstatuota, kad iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti visiško tikslumo, tačiau jis privalo elgtis sąžiningai – nepažeisti asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, teismo nuomone, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), remdamasis jam garantuojama teise skleisti informaciją, vertino organizacijos statusą ir Scientologijos bažnyčią įvardijo kaip „pasaulyje draudžiamą sektą“. Tačiau Scientologijos bažnyčios statuso vertinimas nagrinėjamu atveju nereiškia piktnaudžiavimo teise skleisti informaciją. Teismas pažymėjo, jog Inspektorius, tirdamas skundą, turi pareigą spręsti, remdamasis pareiškėjo, informacijos rengėjo ir skleidėjo pateiktais duomenimis, dėl paskelbtos informacijos atitikties Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3337/2011).

Nurodytos tvarkos nagrinėjamu atveju buvo laikytasi (Inspektoriaus sprendime išvados priimtos vadovaujantis pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, įrodymais ir t. t.), todėl pareiškėjas yra neteisus, nurodydamas, kad Inspektorius rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teiktais duomenimis, o kreipdamasis paaiškinimų į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) tik sukūrė vaizdą, kad tiria pareiškėjo skundą. Teismas akcentavo, kad aptariamos programos paskirtis buvo ne išsamiai analizuoti skirtingus scientologijos aspektus, kad būtų suteikta galimybė žiūrovams apsispręsti, kaip vertinti scientologiją, o analizuoti, kokią įtaką gali daryti asmenų, besiremiančių scientologijos mokymu ir veikla, privačiam gyvenimui ir politikai.

Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentą dėl programos rengėjų savanaudiškumo, neobjektyvumo ir šališkumo. Pažymėjo, kad skunde dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo reiškiami argumentai susiję ne su programos rengėjų pozicija, o Scientologijos bažnyčios statusu Lietuvoje ir kitose šalyse bei scientologijos aspektais, kurie laidoje nebuvo analizuoti (pavyzdžiui, scientologijos pradininko ir kai kurių garsių scientologijos šalininkų sveikata, dianetikos esmė, scientologijos mokslų interpretacija ir pan.), dėl to šių argumentų nenagrinėjo.

Teismas nurodė, kad skundžiamoje televizijos laidoje taip pat yra pateikiamas Seimo narės D. T. pasakojimas apie bendravimą su Scientologijos bažnyčios atstovu. Pareiškėjo nuomone, šiuo pasakojimu jis buvo pristatytas kaip sektantas, bandęs įtraukti Seimo narę į draudžiamą sektą. Skunde teismui pareiškėjas Seimo narės išsakytus žodžius dėl sektos vertino kaip neigiamus. Teismas nurodė, kad Inspektorius sprendime pagrįstai pažymėjo, jog „Tarptautinių žodžių žodynas“ sektą apibrėžia kaip religinę grupę, atsiskyrusią nuo didžiųjų bažnyčių ir veikiančią pagal savo organizacinius ir doktrinos principus (V.

Vaitkevičiūtė, leidykla „Žodynas“, Vilnius, 2007). Taigi pagal savo prasmę žodis „sekta“ apibrėžia kitą, nei didžiųjų bažnyčių pripažįstamą, religiją, tačiau neigiamos ar žeidžiamos prasmės neturi. Remdamasis byloje ištirtų šalių pateiktų procesinių dokumentų, sprendimo, skundo, atsiliepimo į skundą, pareiškėjo ir šalių atstovų paaiškinimais, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie scientologiją ir pan., žeminanti pareiškėją. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog sprendimas priimtas nustatyta tvarka įvertinus visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl skundas netenkintinas. Nepatenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas pažymėjo, jog teismo išlaidos neatlyginamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 128–130) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tiek Inspektoriaus sprendime, tiek teismo sprendime nėra visapusiškai ir objektyviai atskleistos bylos aplinkybės, lėmusios neteisėtus sprendimus. Aptariamoje laidoje buvo pateikta nuoroda konkrečiai į jį, pagal kurią jį atpažino tretieji asmenys, laidos kontekste jis netiesiogiai buvo siejamas su kriminaliniais nusikaltimais; tai pažemino jo garbę, orumą, nes buvo paskleista informacija apie negarbingą poelgį, netinkamą elgesį ir pan. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001, 2008 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008. Sprendžiant dėl paskleistų duomenų, kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, nebuvo analizuojamas visas laidos kontekstas, bet tik atskiros laidos dalys.

2. Teismas, remdamasis „Tarptautinių žodžių žodynu“, padarė išvadą, jog pareiškėją galima vadinti „sektantu“, nes tai neturi neigiamos ir žeidžiamos prasmės, tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi, ar paskleisti duomenys žemina orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007, 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011. Teismas tik formaliai įvertino „sektantas“ terminą, nes šis terminas naudojamas labiau sumenkinti, pažeminti, paniekinti kitos religijos asmenis. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Scientologinė Maskvos cerkvė prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 18147/02) scientologijos religijai suteikė lygiai tokias pat teises, kaip ir bet kokiai kitai religijai Europoje.

3. Inspektorius bei teismas vadovavosi gandais. Net nepatikrino informacijos šaltinių patikimumo, o rėmėsi tik TV3 laidos „Prieš srovę“ pateikta informacija ir laidos dalyvių (daugelio iš jų reputacija kelia abejonių) pateikiama šališka ir tendencinga informacija (prasimanymais) apie scientologus, kuri neturi jokio realaus pagrindo tikrovėje, bei rėmėsi informacijos šaltiniais, esančiais internete, kurie taip pat nėra patikrinti tiesos ir tikslumo aspektu. Teismo vykdomas teisingumas šioje byloje buvo tik formalus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139–141) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nekėlė nei Inspektoriui, nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Jis nekėlė klausimo dėl atpažįstamumo ir garbės bei orumo pažeidimo. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra visapusiškai ir objektyviai atskleistos bylos aplinkybės.

2. Pagal savo prasmę žodis „sekta“ apibrėžia kitą nei didžiųjų bažnyčių pripažįstamą religiją, tačiau neigiamos ar žeidžiančios prasmės neturi. Net ir ginant asmens garbę ir orumą, siekiama apsaugoti asmens, kuris normaliai, bet ne ypač jautriai ar smulkmeniškai suvokia apie jį skleidžiamą informaciją, interesus. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), be informavimo funkcijos, dar turi padėti plėtoti demokratiją, skatinti pilietiškumą ir saviraišką.

3. Epizodu apie Scientologijos bažnyčią siekta ne sužinoti apie šią organizaciją, bet ieškoti atsakymo į klausimą, ar pasaulio žiniasklaidoje yra fiksuota šios organizacijos, kuriai priklauso laidos pašnekovo žmona, dviejų nepilnamečių mama, veiklos faktų, kuomet organizacija imasi persekiojimo, grasinimų, gąsdinimo, pasitelkia politikų ir jėgos struktūrų pagalbą savo tikslams pasiekti. Skirtingos nei pareiškėjo nuomonės apie Scientologijos bažnyčią ir scientologiją turėjimas, nors ir nėra priimtinas pareiškėjui, nereiškia, jog tokia informacija yra neteisinga. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-897/2011, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3337/2011. Tiek Inspektorius, tiek teismas neprivalėjo tikrinti informacijos šaltinių patikimumo, nes tai yra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareiga. Inspektorius privalo įsitikinti, ar viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) vadovaujasi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, o teismas – patikrinti, ar Inspektoriaus priimtas individualus teisės aktas – sprendimas – yra teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135–138) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių jo teisę teisme atstovauti Scientologijos organizacijos teises ir interesus. Teiginiai, kad laidoje paskleista informacija tariamai pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, nepagrįsti vien dėl to, jog konkrečiai apie pareiškėją laidoje nebuvo kalbama. Laidoje pateikta informacija apie Scientologijos bažnyčią paskleista sąžiningai, nepažeidžiant visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Laidoje nebuvo siekiama atlikti žurnalistinio tyrimo apie Scientologijos organizaciją, išsamiai išanalizuoti ir pateikti informaciją apie jos veiklą. Pasaulyje Scientologijos bažnyčia ir scientologija yra vertinamos prieštaringai ir yra kritikuojamos, o faktai apie Scientologijos bažnyčios neteisėtus veiksmus ir negarbingos veiklos metodus bei jos įtaką valstybių institucijoms ir politikams yra skelbiami ir prieinami įvairiuose informacijos šaltiniuose. Nėra pagrindo teigti, kad laidoje paskleista informacija apie scientologiją buvo iškraipyta, šališka, nepatikrinta, faktais neparemta ir pan. Paskleisti palyginimai, nevisiškai tikslios frazės apie Scientologijos organizaciją nereiškia viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise skleisti informaciją. Laidoje buvo paskleista negatyvi informacija apie scientologiją, turint tikslą sąžiningai informuoti visuomenę aktualiais klausimais.

2. Vien faktas, kad pareiškėjas nesutinka su laidoje paskelbtais teiginiais, jis ar kiti asmenys turi kitokią nuomonę apie laidoje paskelbtas aplinkybes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laidoje paskleista informacija yra šališka, neobjektyvi ir (ar) tikrovės neatitinkanti. Laidos, kurios paskirtis nebuvo išsamiai analizuoti skirtingus Scientologijos bažnyčios, kuri nėra pripažinta ir registruota religine bendruomene Lietuvoje, aspektus, kūrėjai rėmėsi laidos dalyvių asmenine patirtimi paremta informacija, kurią patvirtina ir kiti byloje nurodyti Lietuvos ir pasaulio informacijos šaltiniai. Šios informacijos patikimumas įstatymų nustatyta tvarka nėra paneigtas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti, teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidžianti informacija apie scientologiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SPR-51 matyti, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo atsakovui paduotą skundą dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV3, 2011-12-13) laidos vedėjos žurnalistės A. K. pokalbių su kitais laidos dalyviais (Seimo nare D. T., prisistačiusiu ekspertu G. G.-K., pagrindiniu laidos personažu, įvardytu G.) metu išsakytos informacijos apie Scientologijos bažnyčią, kuriai (kaip nurodė pats pareiškėjas) jis priklauso. Iš nurodyto pareiškėjo skundo (b. l. 45-47) matyti, jog jis išreiškė savo nepasitenkinimą ir pasipiktinimą tuo, kaip laidoje buvo kalbama apie Scientologijos bažnyčią, ir tuo, kad apie jį buvo kalbama, kaip apie „pasaulyje draudžiamos Scientologijos sektos“ dalyvį, kuris bandė įtraukti į šią sektą Seimo narį, ir buvo išreikštas nusistebėjimas dėl to, kad į Seimo dienotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl netradicinių religijų dėstymo mokyklose (D. T. pasisakymai), taip pat tuo, kad buvo sakoma apie tikrovės neatitinkančius faktus apie Scientologijos bažnyčią ir apie jos visuotinai žinomus narius (G. G.-K. pasisakymai). Pareiškėjo teigimu, tuo buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai dėl viešosios informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo bei šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas skelbti informaciją, niekinančią žmones dėl tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religiniu pagrindu.

Kaip jau buvo pasakyta, nurodytame skunde pareiškėjas, be kita ko, akcentavo savo asmeninių teisių pažeidimą, kuris, pagal jį, pasireiškė tikrovės neatitinkančiais pasisakymais apie jį patį. Todėl kolegija pripažįsta būtina pirmiausia pasisakyti dėl ABTĮ nustatytų asmens tariamai pažeistų teisių gynimo administraciniame teisme tvarkos ir sąlygų.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Iš paminėtos televizijos laidos matyti, kad joje, kaip apie Scientologijos bažnyčios (sektos) narį, buvo kalbama tik apie vieną asmenį. Tai padarė laidos dalyvė D. T., kuri pasidalino savo įspūdžiais ir nuomone apie bendravimą telefonu su šios sektos atstovu, jos įvardytu J. iš Diuseldorfo. Jokių kitų duomenų apie šį asmenį aptariamoje laidoje nebuvo nurodyta. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad toks asmens (nurodytos bažnyčios nario) paminėjimas nei ABTĮ 5 straipsnio taikymo požiūriu, nei Visuomenės informavimo įstatymo 13 ir 14 straipsnių (kuriuose pateiktos nuostatos dėl asmens teisių, garbės ir orumo apsaugos bei privataus gyvenimo apsaugos) taikymo požiūriu viešojoje erdvėje negali būti tapatinamas su pareiškėju. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas, kolegijos manymu, negali būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl kitų pareiškėjo paminėtame skunde atsakovui nurodytų argumentų dėl laidoje pateiktos informacijos apie pačią Scientologiją (Scientologijos bažnyčią) neatitikimo tikrovei ir jos tendencingumo, kolegija pirmiausia pažymi, kad pagrindinis laidos siužetas buvo paminėto laidos personažo (įvardyto G.) ir jo dviejų vaikų šeimos situacija dėl prieglobsčio Lietuvoje gavimo ir šio personažo pasakojimai apie priežastis, dėl kurių ši šeima (tėvas su vaikais) negali (bijo) sugrįžti į savo šalį Rusiją. Šios priežastys laidos herojaus buvo siejamos su jo žmonos (vaikų motinos) priklausomybe Scientologijos bažnyčiai ir šios bažnyčios tariamai jam daromą poveikį.

Kolegija taip pat pažymi, kad kiti nurodytos laidos pašnekovai kalbėjo apie savo nurodytos bažnyčios (įvardytos kaip sekta) suvokimą ir išreiškė nuomonę apie ją. Įvertindama šiuos pasisakymus, kolegija daro išvadą, kad Visuomenės informavimo įstatymo taikymo požiūriu iš esmės jie atitinka laidos dalyvių nuomone apie aptariamą bažnyčią pagrindinio laidos siužeto kontekste (pagal šio įstatymo 2 str. 36 d., nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų). Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2010-09-30 įstatymo Nr. XI-1046 redakcija), viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu nei Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai), nei šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalies (joje nustatytos bendrosios viešosios informacijos rengėjo pareigos) taikymo prasme. Aptariamuose laidos dalyvių pasisakymuose, kolegijos manymu, taip pat nėra įžvelgtinas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto draudimo kurstyti neapykantą žmonėms tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau padarytas išvadas, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius