2024-09-11 Nr. AB-12883-3-61-3-01347-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-347-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01347-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus: „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2024 m. vasario 2 d. kreipėsi su pareiškimu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. dėl (duomenys neskelbtini), bute daromo remonto ir keliamo triukšmo, jos paklausimas buvo persiųstas Prienų rajono savivaldybės administracijai, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Teismas, siekdamas nustatyti, ar nėra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų skundo priėmimui, vykdydamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, iš atsakovo išreikalavo duomenis, susijusius su pareiškėjos skundu. Teismas nurodė, kad iš šių duomenų matyti, jog 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1MR)R3-514 atsakovas pateikė pareiškėjai atsakymą į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, kuris, kaip nurodyta 2024 m. balandžio 17 d. rašte, pateiktas per e-pristatymą Lietuvos paštui, pastarasis pareiškėjai įteikė atsakymo popierinį variantą.

Teismas pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tiria tik tai, ar atsakovas vykdė pareigą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tačiau nenagrinėja rašto / sprendimo / atsakymo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, turinio. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo buvo pateiktas skundas teismui, išnyksta ginčo dalykas.

Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nėra atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus (atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. paklausimą), teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji 2024 m. vasario 2 d. kreipėsi su pareiškimu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. dėl (duomenys neskelbtini), bute daromo remonto ir keliamo triukšmo. Pareiškėja inter alia (be kita ko) paprašė informacijos, pateikdama klausimą „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Pareiškėja su skundu 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama apginti jos pažeistas teisės bei „įpareigoti atsakovą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, neteisingai tvirtindamas, kad pareiškėjai gyvenamojoje vietoje keliamas triukšmas neturi įtakos ir nesukėlė pasekmių. Teisėjas, nesilaikydamas ABTĮ 33 straipsnyje 1 dalyje nustatytų reikalavimų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos vienodos teismų praktikos, 2024 m. balandžio 16 d. kreipėsi į atsakovą „Dėl duomenų pateikimo“, t. y. teisėjas, spręsdamas skundo priėmimą, neteisėtai paprašė atsakovo pateikti atsiliepimą į skundą. Teisėjas tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė ne tik ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ir šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą ginčo šalių lygybės principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Prienų seniūnę, nurodydama, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vasarą buvo pradėtas remontas, o 2024 m. vasario 1 d. buvo keičiamos durys. Dėl didelio triukšmo pareiškėja negalėjo būti savo namuose. Pareiškėja klausė: „Ar tai viskas teisėta? Ar turi šio buto savininkas leidimą atlikti tokio pobūdžio remonto darbus? Koks triukšmo lygis yra leistinas? Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Pareiškėja pareiškime taip pat pažymėjo, kad valytoja 2024 m. vasario 1 d. išvalė bendro naudojimo laiptinę, bet darbininkai, dirbę 34 bute, laiptinę vėl išpurvino, po darbo dienos visa laiptinė buvo dulkina. Pareiškėja pareiškime klausė: „Kas visą tai ir kada išvalys ir / ar kompensuos nuostolius? Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“. Pareiškėja prašė imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu 2024 m. vasario 2 d. buvo informuotas, kad skundas persiųstas Prienų savivaldybės administracijai.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus: „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodė, kad atsakovas iki šiol nepateikė atsakymo į jos pareiškime suformuluotus klausimus: „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“, todėl atsakovas varžo pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją, pažeisdamas teisės normose reikalavimus, vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pažymėtina, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2024 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar buvo atsakyta į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, jei atsakymas buvo priimtas, prašė jį pateikti teismui kartu su metaduomenimis bei informaciją, kada ir kokiu būdu priimtas atsakymas buvo išsiųstas pareiškėjai (ar jos atstovui).

Administracija, atsakydama į minėtą teismo paklausimą, informavo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, taip pat pateikė atsakymo kopiją.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas 2024 m. vasario 6 d. raštu atsakė pareiškėjai į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, taip pat tai, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tiria tik tai, ar atsakovas vykdė pareigą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tačiau nenagrinėja rašto / sprendimo / atsakymo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, turinio, o administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo buvo pateiktas skundas teismui, išnyksta ginčo dalykas, konstatavo, jog šiuo atveju nėra atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus – atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą (paklausimą), todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas yra priėmęs administracinį sprendimą, susijusį su pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimu, ir pareiškėja pateiktame skunde nesutinka su jai pateiktu atsakymu, teigdama, jog negavo atsakymo į kai kuriuos pareiškimo klausimus: „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus, tačiau nepagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs iš atsakovo informaciją apie tai, jog pareiškėjai į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą buvo atsakyta Administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, turėjo padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises ir išaiškinti jai teisę skųsti Administracijos pareiškėjai pateiktą 2024 m. vasario 6 d. atsakymą, kartu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui dėl minėto atsakymo paduoti, jeigu jis buvo praleistas, t. y. teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad tokios pat nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-350-556/2024, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-459-575/2024).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog, atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo teismui pateiktas skundas, išnyksta ginčo dalykas, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes toks išaiškinimas suformuotas bylose, kurios buvo nagrinėjamos iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, prieš tai nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos skundo priėmimo, t. y. administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nebuvo priimtas joks galutinis teismo sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė