2021-08-02 Nr. BB-4446-1-01-1-22736-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3969/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22736-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė) Tomo Šeškausko, ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, prašymu sustabdyti teismų sprendimų vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Nuteistasis L. P. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Luotė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 17 d. nutartį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. lokalinius įmonės aktus, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalies specialaus subjekto konstatavimo ir jo atsakomybės ribų nustatymo, taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepanaikino prieštaravimų bei pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasaciniame skunde ginčijant BK 176 straipsnio 1 dalies specialaus subjekto požymio konstatavimą nurodomi įmonės vidiniai teisės aktai, cituojamos jų nuostatos, neigiamos teismų išvados teigiant, kad teismai netinkamai įvertino įmonės lokalinius teisės aktus, taip iš esmės pateikiant byloje nustatytų įrodymų, kartu ir faktinių aplinkybių savą vertinimą. Iš žemesnių instancijos teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, sprendimus grindė išvada, jog nuteistajam konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Teismams motyvuotai pasisakius dėl specialaus subjekto nustatymo, kasatoriai nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą BK 176 straipsnio 1 dalies taikymą.

Dėl kasacinio skundo teiginių, susijusių su BPK esminiais pažeidimais, pažymėtina, kad kasaciniame skunde tik formaliai įvardijami baudžiamojo proceso taisyklių reikalavimų pažeidimai konkrečiai šių nenurodant. Atkreipiamas dėmesys, kad kasaciniame skunde dėstomos įvykio aplinkybės, vertinamas asmenų duotų parodymų turinys, ekspertizės aktų bei specialistų ir ekspertų išvados, šių patikimumas. Įvertinus kasacinio skundo pateikiamų argumentų turinį, matyti, jog nuteistasis iš esmės tik ginčija faktines aplinkybes, o tai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Teisinių argumentų, kurie nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus, nepateikta, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo išvadai dėl padarytų pažeidimų buvimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas nuosprendžių nepriima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė