34178e8a-bab5-4d91-bfcb-200efca0306f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1009-275/2018 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01504-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir E. S. dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo, tretieji asmenys - L. M., L. M., A. P., E. P. (E. P.), ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų V. S. ir E. S. 27 513,90 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-10-19 Å venčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės I.

N. patvirtinta pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai iÅ¡ trečiųjų asmenų L. M. ir L. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn nusipirko: 37,67 kv. m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 503/1095 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). 2012-12-21 Å venčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės I. N. patvirtinta pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai iÅ¡ trečiųjų asmenų E. P. ir A.

M. bendrojon jungtinėn nuosavybėm nupirko: 38,68 kv. m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 895/1790 Å«kinio pastato ir 592/1095 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad derėjosi su M., jie sutiko palaukti kol ji parduos savo 2 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini). Už turtÄ (duomenys neskelbtini), sumokėjo ieÅ¡kovė, tačiau pirko savo žento ir dukters, su kuriais tuomet buvo labai geri santykiai vardu, nes su savo vyru nesutarė ir rengėsi nutraukti santuokÄ . Atsakovai netgi parašė jai testamentÄ , norėdami įrodyti, kad neketina jos apgauti.

IeÅ¡kovė turėjo lėšų Å¡iam turtui įsigyti, nes buvo pardavusi savo butÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė tarėsi dėl turto pirkimo, pardavėjams davė avansÄ , o po sutarčių sudarymo sumokėjo likusius pinigus. Pardavėjai parašė jai raÅ¡telius, kad iÅ¡ jos gavo pinigus už parduodamus butus. Kadangi namo pardavėjus ji pažinojo, jie ja pasitikėjo, tai dar iki sandorių sudarymo ji jau pradėjo naudotis tuo turtu: gyveno name, naudojosi visu sutartimis įgytu turtu, elgėsi kaip Å¡eimininkė – mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiÅ«rėjo turtÄ , jį pagerino.

Tačiau pablogėjus jos dukters ir žento santykiams (Å¡iuo metu teisme vyksta jų santuokos nutraukimo byla), atsakovas E. S. pradėjo elgtis įžūliai - be jos leidimo įsikėlė į už jos pinigus įgytÄ namÄ , nemoka jokių mokesčių ir meluoja, jog tai ir už jo pinigus Å¡is namas yra įgytas. Prašė, kad iÅ¡ atsakovų bÅ«tų priteista pinigų suma, kuriÄ ji sumokėjo už namÄ , kuris jai dabar nepriklauso.

2. Atsakovas E. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kovei sankcijas už piktnaudžiavimÄ procesu. PaaiÅ¡kino, kad jis turėjo pinigų-apie 100 000 Lt, kuriuos gavo iÅ¡ draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2011 m. įvykus gaisrui jo namuose. Turtas (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo bÅ«ti brangus, nes ten buvo 2 kambariai, be patogumų-vandens, tualeto. Jis domėjosi tuo turtu, buvo nuvykęs jį apžiÅ«rėti. Namas buvo 1940 metų statybos, reikalavo didelių investicijų.

Tik vėliau buvo padarytas gręžinys, įrengtas tualetas, vonia. Nepripažįsta, kad tretieji asmenys gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 45 000 Lt ir 50000 Lt. Tais raÅ¡teliais negalima tikėti, nes jų su laiku atsirasdavo vis naujų, bet apie tai jau ankstesniuose teismuose buvo kalbėta. Jis tarėsi su notaru dėl sandorių sudarymo, o turtÄ Ä¯gijo V. S. vardu, nes žmona taip norėjo. Jis yra padavęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo su atsakove dėl jos neiÅ¡tikimybės. Prasidėjus skyrybų procesui teisme atsirado ir G.

S. ieÅ¡kiniai įvairiais pagrindais. TestamentÄ parašė G. S. dėl to, kad ji sumokėjo pinigus už namo pagerinimÄ , tai kaip garantija, jog ji gali gyventi Å¡iuose namuose.

3. Atsakovė V. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad bÅ«tent jos motina ieÅ¡kovė G. S. savo pinigais sumokėjo už namÄ ir visÄ kitÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Jos motina nenorėjo, kad turtas bÅ«tų įregistruotas jos vardu, todėl susitarė su ja ir jos sutuoktiniu E. S., kad pas notarÄ pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ys atsakovė. Nors turtas įregistruotas atsakovės vardu, tačiau iÅ¡ tikrųjų jis priklauso jos motinai. Norėdama įrodyti, kad motina gali jais (atsakovais) pasitikėti ji sugalvojo ir abu su E. S. parašė testamentus, kad po jų mirties Å¡is turtas liks ieÅ¡kovei. BÅ«tent motina tarėsi su pardavėjais ir sumokėjo jiems sutartÄ kainÄ , ji tai matė, nes dalyvavo tuos pinigus sumokant. Kai prasidėjo jos nesutarimai su sutuoktiniu E. S., ji prašė grÄ Å¾inti faktiÅ¡kai motinai priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau E. S. nesutiko.

4. Trečiasis asmuo L. M. ieÅ¡kinio tenkinimui neprieÅ¡taravo. PaaiÅ¡kino, kad su juo 2012 m. dėl turto pardavimo tarėsi ieÅ¡kovė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė davė jam užstatÄ , o pas notarÄ sumokėjo už notaro paslaugas. Pas notarÄ dalyvavo atsakovai ir G. S.. Jis neatkreipė dėmesio į buto pardavimo kainÄ nurodytÄ sutartyje, nes žodžiu sutarta kaina buvo 50 000 Lt, kuriuos jis ir gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dar prieÅ¡ sumokant ieÅ¡kovei visÄ sumÄ , gavus avansÄ , jis leido jai gyventi parduodamame bÅ«ste, nes ja pasitikėjo, be to jai reikėjo laiko tam, kad parduotų savo butÄ (duomenys neskelbtini). Jis raÅ¡telius apie pinigų gavimÄ pasirašė du kartus, nes ieÅ¡kovė sakė, jog pirmieji raÅ¡teliai prapuolė. RaÅ¡telius savo ranka parašė G. S., o jis tik pasirašė, kada tai buvo-neprisimena.

5. Trečiasis asmuo L. M. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, nes dėl turto pirkimo su jos sutuoktiniu L. M. tarėsi ieÅ¡kovė G. S.. Jiems priklausantis turtas tikrai buvo vertas sumokėtų pinigų, nes buvo dar ir garažas, nauja pirtis. Už 10000 Lt nebÅ«tų pardavę, nes kainavo žymiai brangiau. G. S. pažinojo, nes jos motina Å¡alia gyveno, ja pasitikėjo. Susitarė per kokį pusmetį, nors parduoti neskubėjo, nes neseniai buvo naujÄ pirtį pasistatę ir pan. IeÅ¡kovė dar nebuvo sumokėjusi visų pinigų, tačiau jai leido gyventi parduodamame bute. Ji matė kaip G. S. sumokėjo sutartÄ kainÄ už parduodamÄ butÄ . Vėliau -2015m., jis su savo vyru už parduotÄ turtÄ gautus pinigus, kurie dar liko neiÅ¡leisti -apie 30 000 Lt, iÅ¡keitė į eurus.

6. Trečiasis asmuo A. M. paaiÅ¡kino, kad su E. P. 2012 m. jau kartu negyveno, kai jis paprašė atvažiuoti ir pasiraÅ¡yti dokumentus dėl buto pardavimo, ji taip ir padarė. Visus reikalus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini) pardavimu, tvarkė jos buvęs vyras- ji tik pasirašė, sutarties teksto neskaitė. Ji žino, kad pardavė už 45 000 Lt. IÅ¡ vyro pinigų ji negavo, kažkiek tai jis davė vaikams. Ji žino, kad Å¡iÄ sumÄ E. P. sumokėjo ieÅ¡kovė G. S..

7. Trečiasis asmuo E. P. savo atsiliepimuose į ieÅ¡kinius ankstesnėse bylose nurodė, kad dėl jam priklausančios namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies jis tarėsi su G. S., tačiau forminant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ dalyvavo ir V. S. su sutuoktiniu E. S.. Jis galvojo, kad jam priklausantį turtÄ pardavė G. S., iÅ¡ kurios ir gavo sutartÄ 45 000 Lt sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priimdamas sprendimÄ teismas nustatė, kad savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėja trečiųjų asmenų pasiraÅ¡ytais raÅ¡teliais, kuriuose nurodytos jiems perduotos pinigų sumos, trečiųjų asmenų bei atsakovės V. S. paaiÅ¡kinimais, kita byloje ir prie jos prijungtos bylos medžiaga bei aplinkybėmis, kurios įtakojo tokių sutarčių sudarymÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė G. S. Å¡ioje byloje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindė ir kitus jos teismams teiktus ieÅ¡kinius, t. y. kad pardavė savo butÄ (duomenys neskelbtini), už gautas lėšas ketino įsigyti gyvenamÄ jį namÄ , tarėsi su pardavėjais ir jiems sumokėjo pinigus, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėja buvo nurodyta ne ji, bet jos dukra V.

S., po sutarčių sudarymo ieÅ¡kovė gyvena įsigytame name, naudojasi turtu, jį prižiÅ«ri ir moka mokesčius. Nurodė, kad Å venčionių rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-24-405/2016 atmetė ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ panaikinti sandorius visa apimtimi ir perkelti ieÅ¡kovei pirkėjos teises bei pareigas, dėl proceso dalyvių liudijimų prieÅ¡taravimų vienas kitam bei kitais motyvais. Tas pačias aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinėja ir nagrinėjamojoje byloje, o tretieji asmenys L.

M. ir L. M. teigia, kad neatsimena kÄ paaiÅ¡kino anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje, negali paaiÅ¡kinti, kodėl sutartį pasirašė, kurioje buvo nurodyta kita suma nei toji, dėl kurios buvo sutarta su ieÅ¡kove, A. M. neskaitydama pirkimo-pardavimo sutarties jÄ pasirašė ir nežino visų aukščiau paminėto turto pardavimo aplinkybių, E. S. nepripažįsta ieÅ¡kinio, teigdamas, kad jis turėjo, galėjo ir siekė įsigyti aukščiau minėtÄ bÅ«stÄ Å¡eimos reikalams, kuris nebuvo brangus, nes pastatas-senas, be patogumų, reikalaujantis didelių investicijų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ne teisinį ar faktinį ieÅ¡kinio tapatumo pagrindÄ (kas buvo svarstoma nagrinėjant G. S. ieÅ¡kinį dėl pardavimo sutarčių modifikavimo), o nuspręsti dėl teismų sprendimų įrodomosios reikÅ¡mės, t. y. nuspręsti dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendimo prejudicialumo. Teismas, atsižvelgdamas į visetÄ byloje nustatytų aplinkybių, pripažino Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2S-1881-553/2016 prejudicialumÄ Å¡ioje byloje, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo negali bÅ«ti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliantė G. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ . Pirmosios instancijos teismas laikė, kad Å venčionių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 buvo nustatyti faktai, esÄ turintys prejudicinę reikÅ¡mę ir esÄ paneigiantys apeliantės teiginį, kad pagal ginčo sutartis ji sumokėjo ginčo turto pardavėjams 50 000 Lt ir 45 000 Lt.

Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka tikrovės. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2016-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 nenurodė, kad yra nustatytas faktas, kad pagal ginčo sutartis ginčo turto pardavėjai iÅ¡ apeliantės negavo 50 000 Lt ir 45 000 Lt, o tik konstatavo, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių pinigų gavimo faktÄ . Nagrinėjamoje byloje, tretieji asmenys Mincevičiai tvirtai patvirtino, kad iÅ¡ apeliantės už parduodamÄ turtÄ gavo 50 000 Lt.

Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovų 2013-02-24 testamentų apeliantės naudai egzistavimo faktÄ .

10. Pažymi, kad atsakovo E. S. atsakymas, kodėl atsakovai nusprendė nupirkti ginčo namÄ , esÄ sutuoktiniai siekė įsigyti nebrangų turtÄ Å¡eimos reikalams, nes pastatas buvo senas, be patogumų, reikalaujantis didelių investicijų, yra akivaizdžiai nenuoseklus, todėl vertintinas kaip vengimas pripažinti, jog namas buvo pirktas apeliantės poreikiams.

11. Dėl teismo pozicijos, kad atsakovės V. S. parodymai keitėsi laike ir yra nenuoseklÅ«s, kad atsakovės parodymai galimai sÄ lygoti jos asmeniniais interesais, pažymi, kad ir atsakovo E. S. pozicija dėl mokėjimų už ginčo turtÄ taip pat yra įtakojama jo interesų santuokos nutraukimo byloje iÅ¡vengti prievolės kompensuoti apeliantei ginčo namo įsigijimo iÅ¡laidas. 12. 2018-08-27 gautas apeliantės praÅ¡ymas priimti raÅ¡telio, kurį pasirašė dėl apmokėjimo už perkamÄ namÄ L. M., originalÄ , nes jį apeliantė surado tik 2018 m. rugpjūčio mėn.

13. Byloje dalyvaujantys asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

14. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priimti byloje naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2012 m. pakvitavimo dėl 48000 Lt originalÄ atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja L. M., aplinkybes, kurio reikÅ¡mingas byloje ir nurodytas raÅ¡telyje, t.y. tai, kad L. M. pinigus už butÄ gavo iÅ¡ G. S., tretysis asmuo nurodė duodamas paaiÅ¡kinimus byloje kaip proceso dalyvis, todėl patvirtinimas Å¡iuo raÅ¡teliu jo duotų parodymų byloje nėra nauju įrodymu, pripažintina, kad Å¡is raÅ¡telio originalas bÅ«tų pertekliniu įrodymu byloje jau iÅ¡tirtų aplinkybių, be to, Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti surastas ir pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl CPK 314 straipsnio pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymÄ .

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, paneigiantis apeliantės teiginį, kad pagal ginčo sutartis ji sumokėjo ginčo turto pardavėjams 50 000 Lt ir 45 000 Lt. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendime padaryta išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2S-1881-553/2016 nustatyti faktai reikšmingi abiejose bylose ir dėl šiuose procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų ieškinys šioje byloje negali būti tenkinamas.

Tai, kad CPK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo nustatyti, kokios aplinkybės, kurios yra nustatytos kitoje byloje priimtais sprendimais yra reikÅ¡mingos Å¡iai bylai ir todėl jų Å¡ioje byloje neberiekia įrodinėti. Pripažintina, kad teismo sprendime, kurį skundžia ieÅ¡kovė, nėra nurodyta, kokios aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti, buvo nustatytos kitoje byloje, ir tai leidžia vertinti ieÅ¡kinį kaip atmestinÄ .

Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-27-405/2016 priimtoje 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyta, jog, byloje negauta ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nors ieÅ¡kovė teigia, kad už pagal ginčijamus sandorius įsigytÄ turtÄ sumokėjo ji ir sumokėjo didesnę sumÄ , negu nurodyta sutartyse, todėl Å¡ioje byloje teismas turėjo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė jau anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje įrodinėjo faktÄ , jog už atsakovų įsigytÄ turtÄ sumokėjo ji, tačiau neįrodė Å¡io fakto, todėl pripažintina, kad kitoje byloje , kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys, buvo nustatyta aplinkybė, jog ne ieÅ¡kovė yra sumokėjusi už atsakovų vardu įsigytÄ turtÄ .

BÅ«tent Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga ir nagrinėjamai bylai, todėl tai, kad Å¡i aplinkybė buvo nustatyta kitoje byloje, yra pagrindu daryti tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ ir Å¡ioje byloje, įvertinus, kad tai yra prejudiciniu faktu Å¡iai bylai. Nors Å¡i aplinkybė buvo nustatyta ne teismo sprendimu, o teismo nutartimi, tačiau, aiÅ¡kinant CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ar prejudiciniais faktais yra tik tie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu, ar Å¡i sÄ voka apima ir įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus faktus, darytina iÅ¡vada, kad įsiteisėjusi teismo nutartis sukelia analogiÅ¡kas pasekmes proceso Å¡alims, straipsnyje vartojama sÄ voka „ teismo sprendimas“ yra bendresnė, nei „ teismo nutartis“, tačiau nutartimi taip pat gali bÅ«ti nustatomi, kaip ir Å¡iuo atveju, faktai, kurie buvo nagrinėjami byloje, todėl byloje nustatytos aplinkybės, tiek nutartimi, tiek sprendimu, sukelia teisines pasekmes byloje dalyvavusiems asmenims tuo, kad, baigus ginÄÄ , nustatytų faktų nebereikia iÅ¡ naujo įrodinėti.

Be to, Å¡iuo atveju dėl ginčo, iÅ¡spręsto tarp Å¡alių kitoje byloje buvo priimtas ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 sprendimas, kuriuo nors buvo panaikinta Å venčionių apylinkės teismo nutartis dalyje, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir iÅ¡dėstė motyvus, kodėl pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nepagrįstas ir negalėtų bÅ«ti tenkinamas, todėl civilinėje byloje turėjo bÅ«ti priimta ne nutartis, o sprendimas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vien formaliais motyvais teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas tik iÅ¡taisė teismo procesinę klaidÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kinys atmestas, kad byla ne nutraukta, o joje priimamas teismo sprendimas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus byloje, tuo pačiu patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies iÅ¡vados ir joje nustatytos aplinkybės padarytos tinkamai įvertinus įrodymus byloje, todėl tuo sutiko ir su teismo nustatyta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji apmokėjo už atsakovų vardu įsigyjamÄ namÄ .

16. Tai, kad ieÅ¡kovė galėjo kažkokia dalimi prisidėti savo lėšomis prie perkamo namo, kadangi turtÄ Ä¯sigijo jos dukra atsakovė V. S. kartu su vyru E. S., kad ji galėjo perduoti pinigus pirkėjams, nereiÅ¡kia, kad Å¡ie jos veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip trečiojo asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininkÄ veiksmai ir ji įgijo teisę, kaip kreditorius į skolininkÄ . Buvus tokį susitarimÄ tarp Å¡alių, nebuvo nustatyta. Tokio fakto, jog atsakovai sutiko, kad ieÅ¡kovė už juos įvykdytų prievolę, o jie, kaip skolininkai, bÅ«tų įsipareigoję grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, įrodymas galėtų sukelti pasekmes atsakovams, tačiau darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, sutiko, kad ji vykdo atsakovų, kaip pirkėjų pareigÄ pardavėjams.

Pinigų perdavimo faktas patvirtina, kad pirkėjai sandorio sudarymo metu apmoka pagal sandorį, todėl skolininkui ( Å¡iuo atveju atsakovui E. S. ) nesutinkant su ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, jog už jį pareigÄ apmokėti pagal pirkimo pardavimo sutartį įvykdė ieÅ¡kovė, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, kaip kreditorė įgijo teisę į skolininkus CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tai, kad kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo E. S. paaiÅ¡kinimus, Å¡ioje byloje jam nebereikėjo įrodinėti aplinkybės, kad už atsakovų įsigytÄ turtÄ sumokėjo ne ieÅ¡kovė savo lėšomis.

Nenustatyta pagrindų, numatytų CPK 329,330 straipsniuose teismo sprendimui panaikinti.

17. IeÅ¡kovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundÄ , jį iÅ¡nagrinėjus, mokėtina už skundÄ Å¾yminio mokesčio suma - 825,42 Eur priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. S. 825,42 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Danutė Kutrienė Vytautas Zelianka