Legislator Case Law & Legislation
34151857-c7a3-4ce0-b8c8-e4c63dd4936a AI generated

34151857-c7a3-4ce0-b8c8-e4c63dd4936a · Prienų rajono apylinkės teismas

Case Number 34151857-c7a3-4ce0-b8c8-e4c63dd4936a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-216-805/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13897-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.3.6.8 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 5 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajai V.

Legislator headnote

AI generated

34151857-c7a3-4ce0-b8c8-e4c63dd4936a · Prienų rajono apylinkės teismas: Nukentėjusioji bijojo, kad į prÅ«dÄ kaltinamoji jÄ nenustumtų. Ji pradėjo rėkti, tada dukra paleido jÄ ir išėjo. Ant rankų toje vietoje, kur buvo suimta, liko kraujosruvos, rankos buvo raudonos. Iki dabar ji neužsuka rankų, jas skauda nuo pečių, nes buvo iÅ¡tampyta, iÅ¡tÄ syta. Konfliktas su dukra vyksta dėl žemių, turto. Pas gydytojus nesigydė. Žalos priteisti nepraÅ¡o, sakė dukrai taikytis, atsipraÅ¡yti jos, bet Å¡i nesitaiko. Patikino, kad telefonu ji pati nemoka žinučių raÅ¡yti.Liudytojas J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-216-805/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13897-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.3.6.8 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 5 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajai V.

P., jos gynėjui advokatui V. A.,nukentėjusiajai O. P., ekspertei S. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbanti Jiezno žmonių su negalia sÄ jungoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

Kaltinamoji V. P. 2017 m. kovo 21 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, O. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – motinÄ O. P., sugriebė motinai už abiejų rankų, stipriai suspaudė jas, O. P. rankomis sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiajai į krÅ«tinę, pastÅ«mė O. P., dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir į lovos atloÅ¡Ä susitrenkė galvÄ , t. y. nukentėjusiajai O.

P. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose dilbiuose, kairiame rieÅ¡e, abiejose plaÅ¡takose, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Kaltinamoji V. P. kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mamos nestÅ«mė, o tik paėmė jÄ už rankų, nes Å¡i griebė už akių. Parodė, kad buvo antradienis, kovo 21 d., apie 13 val, paskambinusi mama pasakė, kad jai reikia pas daktarÄ .

Pas mamÄ ji atvažiavo 16.30 val., tačiau mama pareiÅ¡kė, kad pas daktarus nevažiuos. Abi sėdėjo ir kalbėjo apie buvusiÄ brolienę, prašė, kad neprekiautų pilstuku. Kaltinamoji parodė, kad, nenorėdama pyktis, išėjo į laukÄ , pavaikščiojo ir sugrįžo. Durys buvo užkabintos. Mama atkabino duris ir kirto per veidÄ , nes yra Å«maus bÅ«do, sakė, kad eis sudaužyti jos maÅ¡inÄ , pataikė lazda į kojÄ . Kaltinamoji atėmė lazdÄ , tačiau mama pasiėmė kitÄ .

Kadangi mama nustvėrė jÄ viena ranka, parodė, kad galėjo jÄ pastumti. Kai kita ranka už akių griebė, tada ji suėmė motinÄ už riešų, trumpai palaikė, klausė kas jai darosi. Mama nenugriuvo. Viskas vyko virtuvėje. Klausė mamos, kas jai yra, prašė, kad jÄ paleistų. Mama paleido ir tada ji atbula atsitraukė ir išėjo. Nurodė, kad negalėjo bÅ«ti motinai įdrėskimas nuo paėmimo už rankų, trumpai palaikė už rankų, nuo to galėjo atsirasti tik kraujosruvos.

Nežino konflikto priežasties, mama jÄ terorizavo. Kraujosruvos pas mamÄ bÅ«na visada, ji sakydavo, kad pajautus skausmÄ atsiranda kraujosruva. Brolis paskambinęs kaltinamosios sÅ«nui pasakė, kad ji važiuotų atsipraÅ¡yti mamos. Brolis sus mama į namus pasikvietė policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , brolis nusivežė mamÄ Â Ä¯ darbÄ , specialistai padarė „abdukcijÄ â€œ. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. P. kalta neprisipažino ir parodė (b. l. 66-67), kad 2017 m. kovo 21 d. apie 13.00 val. jai paskambino mama O.

P., kuri sakė, kad serga, prašė nuvežti pas gydytojus. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.00 val., viena nuvažiavo į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Motina parodė savo pilvÄ , kur buvo gumbas, tačiau pas gydytojus važiuoti atsisakė. Jos abi kalbėjo bendromis temomis. Pokalbio metu ji paklausė mamos ar galės paimti burokėlių. Motina nieko nesakė. Netrukus ji iÅ¡ namo išėjo į kiemÄ . Po 10 min. ėjo į namÄ ir pamatė, kad kambario durys užkabintos iÅ¡ vidaus. Nežino dėl kokių priežasčių mama užkabino kambario duris.

Paklausė kas atsitiko, kodėl durys užkabintos, paklausė ar mama duos rÅ«sio raktus. O. P. atkabino kambario duris ir be jokios priežasties kumÅ¡timi smogė jai vienÄ smÅ«gį į smakrÄ . Jokio sužalojimo motina jai nepadarė, tačiau pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais ir paėmusi lazdÄ smogė. Ji suspėjo pagauti lazdÄ ir jÄ atėmė, padėjo virtuvėje. O. P. sakė, kad sudaužys jos automobilį. Ji bandė praeiti, bet tuo metu mama suėmė jÄ už striukės kapiÅ¡ono raiÅ¡telių laikė, tempdama link savęs. Ji prašė paleisti ir rankomis suėmė mamai už abiejų rankų riešų, bandė atitraukti nuo savęs. Nemano, kad galėjo sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ .

O. P. visÄ laikÄ jÄ vadina necenzÅ«riniais žodžiais. Kai tik mama jÄ paleido, iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ jos namų. Ji mamai nesmogė, jos nestÅ«mė, nepurtė, mama nebuvo nugriuvusi. Mamai fizinio skausmo nesukėlė, jos nesužalojo. 2017 m. kovo 23 d. policijos pareigÅ«nai jÄ sulaikė kaltindami smurtu mamos atžvilgiu. Jaučiasi nepagrįstai kaltinama, nes jokio nusikaltimo nepadarė, nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota mama. Nukentėjusioji O. P. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad V.

P. yra jos dukra. Niekas dukros tÄ sykį neprašė, kad atvažiuotų, ji pati atvažiavo, iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir nuėjo į rÅ«sį. Nukentėjusioji tada nuėjo į užpečkį. Dukra, atėjusi iÅ¡ rÅ«sio, vėl vadino motinÄ necenzÅ«riniais žodžiais, baksnojo jai su ranka, todėl ji kirto galais pirÅ¡tų ir pataikė dukrai į barzdÄ . Parodė, kad dukra tada jÄ stÅ«mė abiem rankom į krÅ«tinę, nuo ko ji nukrito nugara ant sofos. Lazdelės rankose neturėjo.

Nugara buvo ant minkÅ¡tos dalies, o galva pataikė į medinį kraÅ¡tÄ , susimušė galvÄ , nuo griuvimo ant sofos jautė skausmÄ . Kai ji atsistojo, dukra suėmė jÄ už rankų. PaaiÅ¡kino, kad, kai dukrai kirto, Å¡i jÄ suėmė už abiejų riešų, suspaudė ir tÄ sė, tampė per prievartÄ , suimtomis nukentėjusiosios rankomis kaltinamoji daužė jai į krÅ«tinę, norėjo nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡tįsti į laukÄ . Parodė, kad kaltinamoji nusitempė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ kitÄ kambarį, nepaleisdama riešų.

Nukentėjusioji bijojo, kad į prÅ«dÄ kaltinamoji jÄ nenustumtų. Ji pradėjo rėkti, tada dukra paleido jÄ ir išėjo. Ant rankų toje vietoje, kur buvo suimta, liko kraujosruvos, rankos buvo raudonos. Iki dabar ji neužsuka rankų, jas skauda nuo pečių, nes buvo iÅ¡tampyta, iÅ¡tÄ syta. Konfliktas su dukra vyksta dėl žemių, turto. Pas gydytojus nesigydė. Žalos priteisti nepraÅ¡o, sakė dukrai taikytis, atsipraÅ¡yti jos, bet Å¡i nesitaiko. Patikino, kad telefonu ji pati nemoka žinučių raÅ¡yti.Liudytojas J.

P., nukentėjusiosios sÅ«nus, o kaltinamosios brolis, teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ apie 15.00 val. jam paskambino mama, sakė, kad buvo V., jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, sakė, „jog kai motina iÅ¡gaiÅ¡ ji neateis, prie durų pastovės“, tÄ sė, daužė į krÅ«tinę mamos rankomis, suėmusi už riešų pastÅ«mė, galimai norėjo stimuliatorių iÅ¡muÅ¡ti. Atvykęs pamatė mamos rankas, jos buvo nuo rieÅ¡o iki alkÅ«nes pamėlynavusios.

Mama sakė, kad jai skaudėjo kaklÄ dėl to, kad krito. Paskambinęs kaltinamosios sÅ«nui pasakė, kad Å¡i važiuotų atsipraÅ¡yti mamos. Kadangi sesuo neatsiprašė, kitÄ dienÄ nuvažiavo pas mamÄ . Nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Nusivežė mamÄ Ä¯ KaunÄ pas ekspertÄ , kuris apžiÅ«rėjo ir surašė aktÄ . PrieÅ¡ tai kraujosruvų nebuvo, pasitaikydavo, kad kartais atsirasdavo pirÅ¡to dydžio kraujosruvos kai mama susimuÅ¡davo, bet ne tokios kaip tuomet jis pamatė..

Nežino dėl ko sesuo tÄ dienÄ atvažiavo pas mamÄ ir ar reikėjo tÄ dienÄ vežti jÄ pas gydytojus.Teismo medicinos ekspertė S. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji O. P. buvo atvykusi su policijos užduotimi apžiÅ«rai Å¡ių metų kovo 23 d. 11.45 val., jÄ palydėjo sÅ«nus. Ekspertė parodė, kad jai buvo pateikta policijos užduotis su klausimais. Tiesiogiai fiziÅ¡kai ji pati apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusiajai buvo konstatuota poodinės kraujosruvos, apdraskymai nugaros srityje ir rankose.

Apdraskymai nukentėjusiosios rankose konstatuoti tose vietose, kuriose buvo poodinės kraujosruvos. Poodinių kraujosruvų kiekis buvo didesnis negu nubrozdinimų. FaktiÅ¡kai sužalojimų skaičius didesnis negu duotas trauminių poveikių skaičius. Ji nustatė trauminių poveikių skaičių pagal lokalizacijas – anatomines vietas apimant ir nugarÄ , kurioje buvo 3 nubrozdinimai. Galėjo nugaros nubrozdinimai bÅ«ti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. PaaiÅ¡kino, kad nugaroje pagal lokalizacijÄ yra trys sužalojimai vieno trauminio poveikio pasekoje, o dilbiuose, plaÅ¡takose, rieÅ¡uose yra kiti sužalojimai.

Jeigu byloje yra aplinkybės, pagrindžiančios, kad pati nukentėjusioji apsidraskė nugarÄ , tuomet neatmetama versija, kad galėjo ji tai padaryti. PaaiÅ¡kino, kad, jeigu yra odos nubrozdinimai su raudonu Å¡aÅ¡u virÅ¡ aplinkinės odos lygio, pagal jų padarymo laikÄ , Å¡aÅ¡o pobÅ«dį, jie yra daugiau paros. Vėliau Å¡aÅ¡as pakelia kraÅ¡tus, dalinasi, keičia spalvÄ , po to visai nusilupa. Patikino, kad laikas atitinka ir sutampa sužalojimo padarymo laikui, t. y. užduotyje nurodytam laikui. Poodinių kraujosruvų spalva ir nubrozdinimų pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja, kad jie padaryti nurodytu metu.

Galvoje nukentėjusiajai sužalojimų nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad netgi atmetus nugaros apdraskymÄ , nukentėjusiosios rankų suspaudimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Parodė, kad kiekvienas sužalojimas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , suminė iÅ¡raiÅ¡ka nėra svarbi. Nurodė, jog kiekvienas mechaninis ir cheminis poveikis, Å¡iuo atveju, mechaninis, sukelia skausmÄ . Poodinių kraujosruvų vietoje buvo ir odos nubrozdinimai, bÅ«dinga, kad padaryta nagais ir plaÅ¡taka tuo pačiu metu suspaudžiant.

Vartojant antikoaguliantus – kraujÄ skystinančius medikamentus, galimos savaiminės kraujosruvos, bet pagal vaisto anotacijÄ tokia komplikacija galima viena iÅ¡ tÅ«kstančio, tačiau tokia rizika yra. Paspaudimo žymės ryÅ¡kios, yra nubrozdinimai toje vietoje. Nubrozdinimas neatsiranda nuo antikoaguliantų vartojimo. Sužalojimų pas nukentėjusiÄ jÄ buvo pakankamai daug. Jaunam žmogui tokie veiksmai gal ir nesukeltų vizualių kraujosruvų, o senam žmogui, vartojančiam kraujÄ skystinančius preparatus, netgi nedidelė trauma iššaukia pakraujavimÄ .

KeletÄ kartų braukiant per odÄ neaÅ¡triais peilio aÅ¡menimis ir atliekant keletÄ tokių veiksmų, gali bÅ«ti sužalojimai, bet čia yra epitelio nubraukimas žemyn, o turėtų bÅ«ti peiliu į viršų. Gali bÅ«ti, pagal nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, toks sužalojimas padarytas braukiant pačiai peiliu per nugarÄ .              Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, jos kaltę patvirtina iÅ¡samÅ«s nukentėjusiosios bei liudytojo, apklaustų teisminio nagrinėjimo metu, parodymai, ekspertės, atlikusios nukentėjusiosios nedelsiant po įvykio medicininį tyrimÄ , konstatuoti sužalojimai faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ , kurie apraÅ¡yti iÅ¡vadoje ir kuriuos ekspertė pilnai palaiko ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino teisiamojo posėdžio metu bei kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais ir, kurių patikimu abejoti teismas neturi pagrindo, o bÅ«tent:2017 m. kovo 23 d. protokolu – pareiÅ¡kimu O.

P., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į policijos komisariatÄ , kad 2017 m. kovo 21 d. apie 13.00 val. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvykusi dukra V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu gyvenamojo namo virtuvėje sugriebė nukentėjusiajai už abiejų rankų, suspaudė jas, stÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir į lovos atloÅ¡Ä susitrenkė galvÄ , dėl ko iki Å¡iol jaučia skausmÄ , svaigsta galva. Ant rankų atsirado kraujosruvos, praÅ¡o dėl to pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 5);2017 m. kovo 23 d.

įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8);2017 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20) konstatuota, kad O. P. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, odos nubrozdijmai nugaros kairėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Odos nubrozdijimai nugaros kairėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje padaryti atsikišusiais bukabriausniais daiktais, galimai nagais apdraskant: poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose padarytos kietu buku daiktu - galimai ranka.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 21 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau aÅ¡tuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ . Jie griuvimui nebÅ«dingi. Poodinių kraujosruvų dydžio ir kiekio iÅ¡sivystymui įtakos galėjo turėti vartojami kraujÄ skystinantys medikamentai (antikoaguliantai); Specialisto paaiÅ¡kinimų protokole, suraÅ¡ytame 2017 m. gegužės 17 d. teismo medicinos ekspertės S. B., ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22-23) užfiksuota, kad poodinės kraujosruvos savaime neatsirado, joms iÅ¡sivystyti užtenka ir nedidelės jėgos mechaninio poveikio.

Kad buvęs mechaninis poveikis patvirtina kairiame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, esantys nubrozdijimai Odos nubrozdijimams medikamentų vartojimas įtakos neturi. Nugaroje nubrozdijimai bÅ«dingi apdraskymui nagais, sužalojimų galvoje nekonstatuota.Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje. Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ garbaus amžiaus motinÄ O. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) metais, sugriebusi už abiejų rankų, jas suspaudė, motinos rankomis sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiajai į krÅ«tinę, pastÅ«mė motinÄ , dėl ko nukentėjusioji, neturėdama Å¡alia lazdelės, nugriuvo ir į lovos atloÅ¡Ä susimušė galvÄ , tuo sukeldama motinai fizinį skausmÄ ir padarydama O.

P. specialisto iÅ¡vada konstatuotÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose dilbiuose, kairiame rieÅ¡e, abiejose plaÅ¡takose, odos nubrozdijimais kairiame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Netgi sutinkant su nukentėjusiosios parodymais, kad nugarÄ prieÅ¡ tai ji buvo nusikasiusi pati ir dėl to bylos nagrinėjimo eigoje paaiÅ¡kėjus tokioms faktinėms aplinkybėms prokurorė prašė pakeisti kaltinimÄ (b. l. 226), ekspertei teismo posėdyje neginčijamai patvirtinus, kad nagrinėjamoje situacijoje pakanka bent vieno mechaninio poveikio nukentėjusiosios atžvilgiu nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui pagrįsti, tokia aplinkybė kaltinamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos neÅ¡alina.

Kaltinamosios parodymus, kad brolis su motina susimokė ir nuvežė O. P. „abdukcijai“ be pagrindo, paneigia faktiniai bylos duomenys bei specialisto iÅ¡vada, pateikta byloje. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl neva tai ant motinos rankų be jokios dingsties atsirandančių kraujosruvų dėl kraujÄ skystinančių vaistų vartojimo, neginčijamai paneigė ne tik liudytoju apklaustas J. P., tvirtinęs, kad atvykęs pamatė, kad motinos rankos nuo riešų iki alkÅ«nių buvo pamėlynavusios, motina sakė, kad jÄ tÄ sė, jos pačios rankomis daužė į krÅ«tinę, norėjo iÅ¡muÅ¡ti stimuliatorių, jai skaudėjo kaklÄ dėl to, kad parkrito, bet ir posėdžio metu nukentėjusiÄ jÄ po įvykio apžiÅ«rėjusi teismo medicinos ekspertė, turinti specialių medicinos žinių, kuri patvirtino, jog nukentėjusiajai konstatuoti apdraskymai rankose tose pačiose vietose, kuriose yra poodinės kraujosruvos, poodinių kraujosruvų spalva, nubrozdinimų pobÅ«dis atitinka sužalojimo padarymo laikÄ ir neprieÅ¡tarauja aplinkybėms, kad visa tai buvo padaryta vienu metu, suspaudimai ranka atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , suminė iÅ¡raiÅ¡ka dėl to nesikeičia.

Specialistė patvirtino, kad Å¡iuo atveju kiekvienas mechaninis poveikis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Ekspertės paaiÅ¡kinimais vartojant antikoaguliantus bÅ«tų galimos savaiminės kraujosruvos, bet pagal vaisto anotacijÄ tokia situacija galima vienam iÅ¡ tÅ«kstančio atvejų. Å ioje situacijoje paspaudimo žymės ryÅ¡kios, nubrozdijimai tose pačiose vietose, sužalojimų bÅ«ta daug, duotÄ iÅ¡vadÄ tvirtina, kadangi savaime atsirasti poodinės kraujosruvos ir apdraskymai negalėjo.

Be to, sužalojimai rankose nebÅ«dingi griuvimui, tai sužalojimai, atsiradę nuo abipusio kontakto. Posėdžio, vykusio 2017 m. lapkričio 13 d., metu nukentėjusiajai ekspertei parodžius dėl nugriuvimo ant malkų ant plaÅ¡takos esančiÄ nedidelę vienÄ kraujosruvÄ , ekspertė kategoriÅ¡kai patvirtino, kad apžiÅ«ros metu nukentėjusiosios rieÅ¡uose buvo stiprios kraujosruvos taip kaip paraÅ¡yta iÅ¡vadoje, o ne kaip Å¡i esanti viena nedidelė kraujosruva. Taigi, bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad V.

P. garbaus amžiaus motinos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko senolė jautė fizinį skausmÄ , skaudėjo kaklÄ , pasitempė virÅ¡ugalvį, iki Å¡iol rankų nepasuka, medicininiais duomenimis jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusioji yra motina ir dukra, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje. Tarp kaltinamosios tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamosios kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, kurie iÅ¡ esmės sutapo su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, jais abejoti teismui pagrindo nėra bei specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžio metu, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi. O ta aplinkybė, kad kaltinamoji tvirtino, jai atvykus motinai inicijavus konfliktinę situacijÄ , be priežasties jai sudavus, atsižvelgiant į kaltinamosios ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumÄ , kÅ«no sudėjimÄ , fizines savybes, kaltinamosios atsakomybės neÅ¡alina ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad V.

P. tokiu bÅ«du teko gintis nuo senyvo amžiaus motinos ir tuo tikslu panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtÄ . Kaltinamoji veikė tyčia, tarp kaltinamosios padarytos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, panaudotas fizinis smurtas – žodinio konflikto pasekmė. Duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamoji bÅ«tų sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , byloje nėra pateikta. Akivaizdu, kad senyvo amžiaus moteriai dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų skaudėjo, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamosios veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, Å¡i veika, padaryta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, turi visuomeninę reikÅ¡mę, kadangi V. P. smurtavo prieÅ¡ artimÄ Å¾mogų - motinÄ O. P., kas nėra pateisinama tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu.Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamosios asmenybę, elgsenÄ iki nusikalstamos veikos padarymo, charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes Kaltinamoji V.

P. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 35), duomenų apie jos atžvilgiu taikytas administracinio poveikio priemones byloje nėra pateikta. Kaltinamoji sutinka, kad galėjo motinÄ pastumti kai Å¡i jÄ viena ranka nustvėrė ir, kad suėmė motinÄ už rankų kai Å¡i už akių jai griebė, tačiau visumoje kaltę neigia.

Kaltinamoji teigė, jog ant motinos rankų riešų atsiradusias krausjoruvas įtakojo Å¡ios vartojami kraujÄ skystinantys vaistai, o ne paties suėmimo rankomis faktas, ji taip pasielgė dėl to, kad motina pastarÄ jÄ terorizavo dėl anksčiau Å¡eimoje buvusių konfliktų dėl žemių. Kaltinamoji kaltės nepripažįsta, nesigaili, bylos nagrinėjimo eigoje senyvos motinos neatsiprašė, savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertina, mano esanti teisi. Bylos duomenimis V. P. yra darbingo amžiaus, dirba Jiezno žmonių su negalia sÄ jungoje (b. l. 37, 38).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 56-59) nustatyta, kad V. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. kovo 21 d. sirgo psichikos sutrikimu (liga) – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1). Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. V. P. savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu V. P. serga psichikos sutrikimu (liga) –pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1), šiuo metu ji savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali.

Nėra padidėjęs V. P. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų, nereikalingas specialus gydymas, nereikalinga skirti priverčiamÄ sias medicinines priemones. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad V. P. dėl psichinės sveikatos bÅ«klės galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, geba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme. Nusikaltimo padariniai nėra itin sunkÅ«s, nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, pageidavo, kad dukra jos atsipraÅ¡ytų, tačiau Å¡i nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu to nepadarė.

Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, V. P., kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, skirtina straipsnio už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, paskiriant draudimus bei įpareigojimus (BK 48 straipsnis).Kaltinamoji V. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. kovo 23 d. 18.32 val. iki 2017 m. kovo 24 d. 11.24 val. (b. l. 61, 62), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtÄ bausmę (BK 65-66 straipsniai).Kaltinamajai V.

P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 68-69). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304 - 307 straipsniais. n u s p r e n d ž i a : V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti V.

P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 24 d., prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienom.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti su nustatytais įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡aiÅ¡kinti V. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Loreta Radzevičienė