2017-06-01 Nr. AB-11299-3-61-3-04401-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3793-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04401-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant M. K., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1-8) panaikinti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) spendimą, įformintą 2016 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo Nr. VA3-22(16) 3 punkte, kuriuo nuspręsta nesutikti, kad Departamento Pastatų apsaugos skyriaus (toliau – ir PAS) specialistei M. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Departamentas 2016 m. birželio 6 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. S-2016-3937, kuriuo Departamentui pranešta apie tai, kad 2016 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 21.00 iki 22.00 val. Seimo narys į Seimo rūmus pateko pro Seimo I rūmų atrakintas duris, o Vadovybės apsaugos departamento darbuotojo nebuvo Seimo I rūmų apsaugos poste. Įvertinęs minėtame rašte nurodytas aplinkybes, Departamento direktorius 2016 m. birželio 6 d. pavedė Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Departamento Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų pareigų, susijusių su Departamento saugomo objekto – Seimo pastato – apsauga, atlikimo.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. liepos 7 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-19, kuri 2016 m. liepos 7 d. buvo patvirtinta Departamento direktoriaus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius (toliau – ir KPVTS), įvertinęs Departamento 2016 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-19 teisėtumą ir pagrįstumą, surašė 2016 m. rugpjūčio 9 d. išvadą Nr. 56VL-56 „Dėl Vadovybės apsaugos departamente prie VRM atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo“, kuria pasiūlė pavesti Departamento direktoriui atlikti pakartotinį tarnybinį patikrinimą dėl Departamento pareigūnų (trijų pamainų) nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. saugojusių Seimo rūmus, veiksmų, paaiškėjus naujoms Departamento pareigūnų atsakomybei reikšmingoms aplinkybėms, kurios nebuvo tirtos.

Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyrius, atlikęs pakartotinį tarnybinį patikrinimą, surašė Tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl VAD pareigūnų nuo 2016-05-28 iki 2016-05-29 saugojusių Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, veiksmų“ projektą (toliau – ir Išvados projektas), kuriame konstatavo, kad 2016 m. gegužės 28 d. M. K., atlikdama „301“ apsaugos posto apžiūras, neapeidavo apsaugos posto kontroliuojamos zonos pagal nustatytą maršrutą, kaip darbo vietą tyčia pasirinko LP patalpas, o ne apsaugos postą ir 17.15 val. baigusi darbą „301“ apsaugos poste, neužrakino apsaugos posto lauko durų.

Minėtų aplinkybių pagrindu Išvados projekto 5 punkte pasiūlyta pripažinti, kad Pastatų apsaugos skyriaus specialistė M. K. savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Pastatų apsaugos skyriaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-111 (toliau – ir PAS darbo tvarkos aprašas), 12.1 punkto ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmų apsaugos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. V-119 (toliau – ir LRS rūmų apsaugos darbo tvarkos aprašas), 9.4 punkto reikalavimus ir už šiuos pažeidimus M. K. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamento direktorius 2016 m. spalio 11 d. patvirtino išvadą Nr. TPI-28 (toliau – ir Išvada) ir, atsižvelgdamas į tai, kad M. K. yra Profesinės sąjungos narė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 52 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Aprašas) 32 punktu, 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. S-1329(20) kreipėsi į Profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą M. K.. Profesinės sąjungos renkamasis organas Sprendimu atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžia Departamento interesus. Tarnybinę nuobaudą M. K. ketinama skirti išimtinai su šios pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, todėl Profesinės sąjunga, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieno pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžia pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, patikrinimo išvadoje, ginčijamame Sprendime nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą M. K. ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Sprendimas priimtas viršijant Profesinei sąjungai teisės aktais suteiktos diskrecijos ribas, nes Profesinės sąjungos teisė vertinti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą yra ribota – nuobaudos pagrįstumas vertintinas tik tiek, kiek nuobauda paskirta dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą M. K. skirti tarnybinę nuobaudą, nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda šiai pareigūnei nėra skiriama dėl jos narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo Profesinės sąjungos nariams ir pan., tačiau neturėjo teisės vertinti atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnei pagrįstumo ir kitų Išvados teisėtumo klausimų. Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje ir nepagrįstai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinės sąjungos teiginiai, kad M. K. aktyviai veikė ir pasiekė žymių rezultatų, kas, Profesinės sąjungos nuomone, sudarė pakankamą pagrindą Departamentui vertinti M. K. nepalankiai, grindžiami deklaratyviais teiginiais, kurių nepagrindžia jokie įrodymai. Tarnybinio patikrinimo iniciatyva kilo iš „pašalinės institucijos“ ir tai sudarė pakankamą pagrindą M. K. atsakomybei vertinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga atsiliepime (b. l. 82-89) su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Paaiškino, kad, įvertinusi aplinkybes, dėl kurių siūloma nubausti Profesinės sąjungos renkamojo organo narę M. K., priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neduoti sutikimo skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą. M. K., kaip Profesinės sąjungos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skyriaus pirmininkė, aktyviai veikė kaip Profesinės sąjungos lyderė, atstovaudama pareigūnų interesus ir siekdama, kad įstatymo nustatytų įpareigojimų laikytųsi Departamento administracija. M. K. inicijavo problemų nagrinėjimą Profesinėje sąjungoje ir Vidaus reikalų ministerijoje bei pasiekė žymių rezultatų, ir dėl to jos veikla Departamento buvo įvertinta nepalankiai. Profesinės sąjungos nario persekiojimui dažniausiai būdingas latentinis persekiojimo pobūdis, todėl tokie Profesinės sąjungos teiginiai grindžiami ne tiesioginiais įrodymais, o atskiromis detalėmis, pagrindžiančiomis pagrindinį teiginį ir atskleidžiančiomis jų visumą. Profesinės sąjungos teiginiai grindžiami 2016 m. spalio 26 d. rašte Nr. VA17-123(16), kurio atsakovas neginčija, pateiktais netiesioginiais įrodymais. Atsakovas nepaneigė priešiškų Profesinei sąjungai veiksmų ir siekio uždrausti Profesinės sąjungos veiklą.

Pažymėjo, jog aktyvūs Departamento administracijos veiksmai rengiant naują Vadovybės apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siūloma šalinti esamo reglamentavimo trūkumus ir uždrausti profesinių sąjungų veiklą Departamente (Įstatymo projekto Nr. XIIP-4556 aiškinamojo rašto 4 p. 6 d.), patvirtina, kad pasinaudojant užimama vadovaujančia padėtimi yra siekiama uždrausti Departamente veikti profesinėms sąjungoms ir uždrausti kelti klausimus, susijusius su Departamento administracijos nekompetentingais sprendimais, sukeliančiai neigiamas materialines pasekmes. Selektyvų tarnybinės atsakomybės taikymą pasirinko pats Departamentas, siūlydamas nubausti tik profesinės sąjungos atstovę, nes Seimo kanceliarija informavo pareiškėją apie incidentą, tačiau nekėlė klausimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Pareiškėjas nepagrindė teiginio, kad Profesinei sąjungai nusprendžiant nesutikti su siūlymu bausti M. K. tarnybine nuobauda, buvo pažeistos esminės pareiškėjo teisės ir teisėti interesai šioje konkrečioje situacijoje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl M. K. 2016 m. gegužės 28 d. atliktų veiksmų yra atlikti trys tarnybiniai patikrinimai ir jų pagrindu 2016 m. spalio 12 d. parengta galutinė išvada Nr. S-1329 (20) „Dėl tarnybinės nuobaudos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus specialistei M. K. skyrimo“. Išvada surašyta neobjektyviai, siekiant nubausti (suformuoti fiktyvų pagrindą) Profesinės sąjungos atstovę M. K.. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir tiesioginiais įrodymais pagrįsta, kad M.

K. neužrakino durų (vaizdo kamera neapima durų vaizdo nei iš vidaus, nei iš išorės, neįmanoma matyti, ar M. K. rakino duris ar ne). Prielaida, kad M. K. neužrakino durų yra daroma iš to, kad ji paskutinė budėjo poste iki Seimo narys įėjo pro aptariamas Seimo rūmų duris. Tarnybinio patikrinimo metu buvo paimti keli vaizdo įrašai, iš kurių turinio neaišku, ar jie yra vientisi – neįmanoma patikrinti, ar tuo metu (tarp M. K. darbo poste pabaigos ir Seimo nario atvykimo į rūmus) į postą nebuvo atėjęs kitas asmuo, neįmanoma patikrinti, ar durys buvo užrakintos ir pvz.

Seimo narys jas atsirakino asmeniniu raktu, o siekdamas išvengti rakto paėmimo (ar spynos pakeitimo) ir galbūt siekdamas susikurti alibi pasiteiravo Vadovybės apsaugos pareigūnų, kodėl neužrakintos durys. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo aiškinamasi, kokios yra tarnybinio nusižengimo priežastys ir nebuvo teikiami pasiūlymai, kaip užtikrinti Seimo rūmų saugumą. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad Išvada yra neišsami, nepagrįsta objektyviais įrodymais, suformuota remiantis vienpusiškomis prielaidomis ir neatskleidžia visų nusižengimo aplinkybių bei pagrindinių apsaugos pažeidžiamumo problemų, kurios „nurašomos“ eilinio pareigūno tariamai klaidai.

Išvadoje neatsižvelgta į tai, kad poste tyrimui aktualiu laikotarpiu neveikė techninės–elektroninės apsaugos priemonės, taip pat nenurodoma, kur yra 301 apsaugos posto kontroliuojama zona, t. y., kokia apimtimi M. K. turėjo apeiti „kontroliuojamą zoną“. Nagrinėjamu atveju pareigūnė buvo poste, tačiau dėl to, kad neveikė kameros ir dėl to, kad nebuvo įeinančių asmenų srauto, ji dirbo (budėjo) poste esančioje leidimų išdavimo patalpoje (kabinoje), kuri yra su langais į lauką (tai praktiškai vienintelė vieta stebėti išorines duris iš lauko pusės) ir stiklinėmis pertvaromis į vidų.

Minėta patalpa, neveikiant stebėjimo kameroms, yra vienintelė patogi vieta realiai ir efektyviai vykdyti tarnybą. Tokie veiksmai buvo žinomi pamainos vyresniajam ir suprantami bet kuriam asmeniui, kurio tikslas nėra „prikibti“ prie pareigūno, o užtikrinti saugomo objekto saugumą, tačiau negalint įrodyti, kad M. K. neužrakino durų, siekiama „surasti“ daugiau pažeidimų, kuriais būtų galima pagrįsti jai skiriamą tarnybinę nuobaudą.

Teigė, kad tarnybinis patikrinimas vyko ilgiau, nei Apraše nustatytas terminas ir nenurodoma, dėl kokių priežasčių tyrimo vykdymas buvo pratęstas. M. K. siekė aktyviai dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje – siekė gauti informaciją apie jai pateikiamus kaltinimus, prašė patikslinti jai formuluojamus kaltinimus ir pan., tačiau šia teise jai buvo trukdoma pasinaudoti – informacija nebuvo tikslinta, kaltinimai formuluoti abstrakčiai, nenurodant konkrečių detalių, kuriomis grindžiamas tarnybinis nusižengimas (pvz., nenurodant konkretaus posto ribų, kurios turėtų būti apžiūrėtos). Be to, dėl tarnybinės nuobaudos už tarnybinius nusižengimus, padarytus 2016 m. gegužės 28 d., M. K. jau buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą ir Profesinė sąjunga nesutiko su tokiu siūlymu. Departamente surašius 2016 m. liepos 7 d. Išvadą, buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą. Profesinė sąjunga 2016 m. liepos 21 d. rašte išreiškė nesutikimą, kad M. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda. Šis nesutikimas yra nenuginčytas ir galiojantis, o Departamentas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo atsiėmė skundą administracinėje byloje Nr. eI-8600-643/2016.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 122-129) pareiškėjo prašymą tenkino. Panaikino Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atsisakymą, įformintą 2016 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo Nr. VA3-22(16) 3 punkte, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus specialistei M. K..

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-2016-3937 informavo Departamentą, kad 2016 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 21.00 iki 22.00 val. Seimo narys į Seimo rūmus pateko pro Seimo I rūmų atrakintas duris, o Vadovybės apsaugos departamento darbuotojo nebuvo Seimo I rūmų apsaugos poste ir prašė ištirti nurodytas aplinkybes bei imtis visų įmanomų priemonių, kad tokie incidentai nepasikartotų. Departamento Pastatų apsaugos skyriaus viršininkas, įvertinęs Seimo kanceliarijos rašte nurodytas aplinkybes, 2016 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-1164 pateikė Departamento direktoriui pasiūlymą pavesti Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą Seimo kanceliarijos rašte nurodytoms aplinkybėms ištirti ir galimiems Departamento Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų atliktiems pažeidimams nustatyti.

Departamento direktorius 2016 m. birželio 6 d. Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Departamento Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų pareigų, susijusių su Departamento saugomo objekto – Seimo pastato – apsauga, atlikimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. liepos 7 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-19, 2016 m. liepos 7 d. patvirtinta Departamento direktoriaus. Vidaus reikalų ministerijos KPVTS 2016 m. liepos 26 d. pagal Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės L.

G. 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-2016-3264 pateiktą informaciją pavesta įvertinti Departamento 2016 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-19 teisėtumą ir pagrįstumą. Vidaus reikalų ministerijos KPVTS, įvertinęs Departamento 2016 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-19 teisėtumą ir pagrįstumą, surašė 2016 m. rugpjūčio 9 d. išvadą Nr. 56VL-56 „Dėl Vadovybės apsaugos departamente prie VRM atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo“, kurios 2 punktu pasiūlė pavesti Departamento direktoriui atlikti pakartotinį tarnybinį patikrinimą dėl Departamento pareigūnų (trijų pamainų), nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. saugojusių Seimo rūmus, veiksmų paaiškėjus naujoms Departamento pareigūnų atsakomybei reikšmingoms aplinkybėms, kurios nebuvo tirtos.

Departamento direktorius, 2016 m. rugpjūčio 9 d. išvados Nr. 56VL-56 pagrindu 2016 m. rugpjūčio 12 d. pavedė Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyriui atlikti pakartotinį tarnybinį patikrinimą dėl Departamento Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų pareigų, susijusių su Departamento saugomo objekto – Seimo pastato – apsauga, atlikimo. Departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyrius, atlikęs pakartotinį tarnybinį patikrinimą, surašė Tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl VAD pareigūnų nuo 2016-05-28 iki 2016-05-29 saugojusių Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, veiksmų“ projektą, kuriame, be kita ko, nustatė, kad 2016 m. gegužės 28 d.

M. K., atlikdama „301“ apsaugos posto apžiūras, neapeidavo apsaugos posto kontroliuojamos zonos, kaip numato PAS bei LRS darbo tvarkos aprašai, pagal nustatytą maršrutą, dėl to netinkamai atliko pareigybės aprašymo 6.5 punkto reikalavimus ir pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą; 2016 m. gegužės 28 d. M. K., kaip darbo vietą tyčia pasirinko LP patalpas, o ne apsaugos postą, kaip numato PAS darbo tvarkos aprašas, dėl to pažeidė PAS darbo tvarkos aprašo 12.1 punkto reikalavimus; 2016 m. gegužės 28 d., 17.15 val. M.

K., baigusi darbą „301“ apsaugos poste, neužrakino apsaugos posto lauko durų ir pažeidė LRS darbo tvarkos aprašo 9.4 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Išvados projekte pasiūlyta pripažinti, kad PAS specialistė M. K. pažeidė VTĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto, PAS darbo tvarkos aprašo 12.1 punkto ir LRS rūmų apsaugos darbo tvarkos aprašo 9.4 punkto reikalavimus ir tuo pagrindu už pažeidimus M. K. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Vidaus reikalų ministerijos KPVTS 2016 m. spalio 10 d. raštu pritarė Išvados projektui ir Departamento direktorius 2016 m. spalio 11 d. patvirtino Išvadą.

Departamento direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento Pastatų apsaugos skyriaus specialistė M. K. yra Profesinės sąjungos narė, 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. S-1329(20) „Dėl tarnybinės nuobaudos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus specialistei M. K. skyrimo“, kreipėsi į Profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą M. K.. Profesinės sąjungos renkamasis organas sprendimu, įformintu 2016 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo Nr. VA3-22(16) 3 punkte, atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M.

K.. Tokį Sprendimą Profesinė sąjunga motyvavo tuo, kad tarnybinę nuobaudą M. K. siekiama skirti dėl jos aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, be to, Departamentas aktyviai veikia prieš Profesinę sąjungą, o Išvada yra su trūkumais – Išvadoje yra subjektyvių teiginių, nepagrįstų objektyviais įrodymais ir ji suformuota remiantis nepagrįstomis tikrintojo interpretacijomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad M. K. yra Profesinės sąjungos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skyriaus pirmininkė ir šiuo atveju yra reikalingas Profesinės sąjungos sutikimas, skiriant jai ginčo tarnybinę nuobaudą, kurią buvo pasiūlyta skirti Išvadoje.

Vertindamas skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. K. teisėtumą, teismas atsižvelgė, inter alia, į tikslus, kurių siekiant įtvirtintas įstatyminis reikalavimas skiriant tarnybinę nuobaudą gauti profesinės sąjungos sutikimą – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2131/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014). Teismas pažymėjo, jog tai reiškia, jog sprendžiamoje byloje lemiančią reikšmę turi tai, ar M. K. tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teismas pažymėjo, kad Departamentas, nepriklausomai nuo jo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Šių pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos funkcijų vykdymas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas tokiose institucijose gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši institucija privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota analogiškų bylų nagrinėjimo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2014 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014 ir kt.), teismas sprendžiamoje byloje vertino skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumą, nenagrinėdamas nusižengimo ir drausminės nuobaudos iš esmės, o atsižvelgdamas į tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl atsakomybėn traukiamo asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje, jos atstovaujamuosiuose ar valdymo organuose.

Profesinės sąjungos Sprendimo turinį įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas konstatavo, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės M. K. padarytos veikos ir jos kvalifikavimo, nesutinka, kad nustatyta veika gali būti kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, vertina Išvados turinį ir teisėtumą, taip pat vertina tarnybinio nusižengimo tyrimą. Sprendime Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad M. K. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovo ginčijamo rašto argumentas, kad tarnybinė nuobauda M. K. skiriama dėl jos aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos, prieš kurią aktyviai veikia Departamentas, veikloje, tėra tik atsakovo samprotavimais grindžiami deklaratyvūs teiginiai, kurių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas ir dėl to, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir formaliai, t. y. neištirtos ir neįvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Šie argumentai laikytini Profesinės sąjungos nesutikimu su Išvadoje pateiktu M. K. atliktos veiklos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šios pareigūnės galimą tarnybinį pažeidimą, pažeidė M. K. ar jos atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Nei skundžiamame Sprendime, nei paaiškinimuose teismui Profesinė sąjunga nepateikė objektyvių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda M. K. skiriama dėl jos narystės, veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teismo vertinimu, sprendžiamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių priežastingumą tarp asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje ir tarnybinės nuobaudos taikymo, t. y., kad M. K. drausminė atsakomybė taikoma dėl jos veiklos (narystės) Profesinėje sąjungoje. Pažymėta, kad 2016 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo budinčios PAS pamainos vadovo pareigas vykdęs E. G. buvo įspėtas dėl nepakankamo pavaldžių pareigūnų veiklos kontroliavimo (LRS „301“ apsaugos posto durys liko neužrakintos), pasireiškusio PAS darbo tvarkos aprašo 38.1 punkto, numatančio, kad šias pareigas einantis asmuo vadovauja saugomame objekte dirbančiai PAS pamainai, planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jos veiklą <...>, reikalavimų pažeidimu.

Nurodyta aplinkybė patvirtina teismo išvadą, kad tarnybinę nuobaudą nėra siekiama paskirti M. K. pareiškėjui akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo, kaip darbdavio, pozicija. Sprendžiamoje byloje taip pat nenustatyta su tarnybine nuobauda susijusių Departamento su Profesine sąjunga derinamų ir / ar darbuotojų interesams reikšmingų einamųjų ar numatomų klausimų, kurių priėmimą galėtų siekti paveikti pareiškėjas. Pažymėta, kad teismas sprendžiamoje byloje nevertino ginčo nuobaudos pagrįstumo ir nepasisakė dėl to, ar M.

K. įvykdė Išvadoje nurodomą tarnybinį nusižengimą. Iš to matyti, kad tarnybinė nuobauda M. K. nėra skiriama dėl jos veiklos, susijusios su naryste Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. K. yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad dėl tarnybinės nuobaudos už tarnybinius nusižengimus, padarytus 2016 m. gegužės 28 d., M. K. Departamento 2016 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-19 buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Profesinė sąjunga 2016 m. liepos 21 d. rašte išreiškė nesutikimą, kad M.

K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, laikyta teisiškai nereikšminga, nes minėta Departamento išvada buvo pakeista atlikus pakartotinį tarnybinį patikrinimą dėl M. K. 2016 m. gegužės 28 d. atliktų veiksmų teisinio įvertinimo ir tuo pagrindu parengta Išvada, kurios pagrindu priimtas šioje byloje ginčijamas Sprendimas. Pažymėta, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens M. K. yra kilęs ginčas dėl tinkamo tarnybinių funkcijų atlikimo, o ne dėl šio asmens veiklos, susijusios su naryste Profesinėje sąjungoje.

Manydama, kad ginčo nuobauda paskirta nepagrįstai, M. K. turės teisę ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Profesinė sąjunga 2016 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo Nr. VA3-22(16) 3 punktu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus specialistei M. K., kuri yra Profesinės sąjungos narė, ir taip sutrukdė Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią veiklą.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą (b. l. 134-147), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. M. K. yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skyriaus pirmininkė. Apie tai Departamentas buvo informuotas 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. VA17-18(13) „Dėl profesinės sąjungos skyriaus įsteigimo“. Profesinė sąjunga, jos skyrius Departamente, pastaruoju metu veikia itin aktyviai: Profesinės sąjungos narių iniciatyva buvo iškeltos darbo laiko apskaitos problemos Vadovybės apsaugos departamente, vyko ne vienas susitikimas su Vadovybės apsaugos departamento administracija, vadovais.

Nepavykus pasiekti susitarimo, Profesinė sąjunga kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama tarpininkavimo dėl darbo laiko apskaitos problemų sprendimo, dėl ginčų sprendimo ne teismo keliu. Deja, nei derybose, nei tarpininkaujant Vidaus reikalų ministerijos atstovams, sutarimo pasiekti nepavyko. Nepasiekus sutarimo, Profesinės sąjungos nariai, atstovaujami Profesinės sąjungos, 2016 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą ir 2016 m. birželio 22 d. buvo pasiektas palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-6567-463/2016.

Teismas pripažino, jog darbo laikas buvo apskaitomas netinkamai ir priteisė iš atsakovo – Vadovybės apsaugos departamento, pareigūnų naudai 10 697,97 Eur. M. K. šių procesų metu, tiek vykstant diskusijoms dėl darbo laiko planavimo, organizavimo ir apskaitymo, tiek ginčijantis dėl netinkamai apskaityto darbo laiko ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, aktyviai veikė kaip Profesinės sąjungos lyderė, atstovaudama pareigūnų interesus ir siekdama, kad įstatymo nustatytų įpareigojimų laikytųsi ir Vadovybės apsaugos departamento administracija.

Kitaip tariant – M. K. aktyvūs veiksmai ir šiais veiksmais pasiekti rezultatai sukuria pakankamą pretekstą Vadovybės apsaugos administracijai pačią M. K. vertinti priešiškai, nepalankiai. Departamento teiginiai, jog šiose bylose (teismo posėdžiuose) narius tiesiogiai atstovavo ne M. K., yra nesusiję, nes Profesinės sąjungos skyriaus pirmininkai (taip pat ir M. K.) nėra proceso teisės specialistai ir neatstovauja teismo posėdžiuose, o vykdo kitokio pobūdžio darbuotojų interesų atstovavimą: identifikuoja problemą (galimai pažeistas teises), aptaria galimus sprendimo būdus (iš kurių teisminis ginčas yra tik vienas iš galimų), esant reikalui organizuoja teisinę konsultaciją, organizuoja dokumentų surinkimą skundui ir kitus betarpiškus darbuotojų atstovavimo įstaigoje procesus.

Parėžtina, kad toks atstovas yra pagrindinis Profesinės sąjungos asmuo konkrečioje Įstaigoje (šiuo atveju – Departamente).

2. Vadovybės apsaugos departamento administracija, jos atstovai atvirai oponuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, kurio narė yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, siūlymams (pvz., siūlymui dėl naujo, 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio, kuriame numatytas darbo laiko reguliavimas, pagal kurį pareigūnų darbo laiko norma turi būti 40 val. per savaitę vietoj 48 val.), išsiskyrė nuomonės ir dėl Profesinės sąjungos atstovų dalyvavimo karjeros procesuose, dėl skaidrumo vykdant vidaus administravimą.

Dėl aktyvios Profesinės sąjungos veiklos Departamento atstovai yra išsakę nusiskundimų – esą jie jaučiasi suvaržyti ir negali sistemingai planuoti tarnybos, profesinės sąjungos esą jiems trukdo veikti. Šie priekaištai įgavo rašytinę išraišką 2016 m. balandžio mėn. (po to, kai Profesinės sąjungos nariai grupiniu skundu kreipėsi į teismą) – 2016 m. balandžio 20 d. iš Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo P. N. tarnybinio pašto (duomenys neskelbtini) buvo išplatintas naujos redakcijos Vadovybės apsaugos įstatymo projektas.

Profesinės sąjungos žiniomis, šis įstatymo projektas buvo paruoštas Departamento administracijos. Šiame įstatymo projekte, be kita ko, siūloma uždrausti profesines sąjungas Vadovybės apsaugos departamente (tarnyboje), taip pat uždrausti pareigūnams reikšti nuomonę įvairiais klausimais, kitaip riboti pareigūnų konstitucines teises. Vėliau šis įstatymo projektas buvo registruotas Lietuvos Respublikos Seime (Nr. XIIP-4556), jį pateikė Seimo narių grupė. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektus parengė Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Įstatymo projekto Nr. XIIP-4556 aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Esamas profesinių sąjungų veikios reglamentavimas neigiamai veikia Departamento veiklą ir gali nepriimtinai įtakoti priimamus sprendimus. Neigiama profesinių sąjungų įtaka pasireiškia (ar gali pasireikšti) per įtakos Departamento veiklai darymą (privalomas profesinės sąjungos narių dalyvavimas komisijos nario teisėmis atrankos komisijose, priimančiose sprendimus dėl skyrimo į pareigas, derinimas su profesine sąjunga taikant tarnybinę atsakomybę, įtaka vykdant Departamento reorganizaciją ir užtikrinant operatyvius veiklos pokyčius).

Kitaip tariant, Departamentas parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma šalinti esamo reglamentavimo trūkumus ir uždrausti profesinių sąjungų veikią Departamente (Įstatymo projekto Nr. XIIP-4556 aiškinamojo rašto 4 p. 6 d.). Tai, kad ši pozicija nėra tik paprastas nuomonių skirtumas, patvirtina ir aktyvūs Departamento administracijos veiksmai: liepos 7 d., buvęs vidaus reikalų ministras S. S. savo paskyroje paviešino Vadovybės apsaugos departamento administracijos pareigūno R. B. tarnybiniu el. paštu siųsto laiško kopiją, kuriuo ragino rinkti pritariančiųjų naujajam Departamento įstatymui parašus – organizavo „palaikymo akciją“ Departamento parengtam įstatymo projektui.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai buvo spaudžiami pasirašyti palaikymą jų teisių ribojimui. Administracijos atstovas, kreipdamasis į pareigūnus laišku, nurodė: „Bukime vieningi kitaip priešas mus nugalės.“ Priešas nebuvo aiškiai įvardintas, bet iš konteksto galima suprasti, jog priešu laikomos profesinės sąjungos. Tokie aktyvūs Departamento administracijos veiksmai rodo, jog pasinaudojant užimama vadovaujančia padėtimi yra mėginama uždrausti veikti profesinėms sąjungoms ir uždrausti kelti klausimus, susijusius su Vadovybės apsaugos departamento administracijos nekompetentingais sprendimais, kurie sukelia neigiamų materialinių pasekmių Vadovybės apsaugos departamentui.

3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje vertinamas skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinė nuobaudą teisėtumas, nenagrinėjant nusižengimo ir drausminės nuobaudos iš esmės, o atsižvelgiant į tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl atsakomybėn traukiamo asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje, jos atstovaujamuosiuose ar valdymo organuose. Pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog Profesinei sąjungai nusprendžiant nesutikti su siūlymu bausti M. K. tarnybine nuobauda, buvo pažeistos esminės Departamento teisės ir teisėtas interesas šioje konkrečioje situacijoje, o pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai tyrė šią aplinkybę.

Departamento prašyme pateikiami abstraktūs teiginiai dėl drausminės atsakomybės svarbos vidaus tarnyboje, nors teismas, vertindamas nesutikimo pagrįstumą, analizuoja ir tai, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas (kitaip neįmanoma įvertinti ar yra teisėtas įstaigos interesas laikyti atsakomybę) ir ar šiais pažeidimais yra pažeidžiami darbdavio interesai (tarnybinio nusižengimo reikšmė) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-123/2012, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Tokia tiek bendrosios kompetencijos teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika faktiškai atitinka tarptautinių teisės aktų, dėl pareigos užtikrinti veiksmingą darbuotojų atstovų apsaugą nuo bet kokio darbdavio persekiojimo už jų vykdomą veiklą, koncepciją (Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 str. ir 2 str. 1 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 str., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“ 1 str. 2 d. b p. bei 2002 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje“ 7 ir 8 str.). Pagal Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto rekomendacijas (Rekomendacija Nr. 143) įrodinėjimo dėl diskriminacinio atleidimo ar kitokios sankcijos našta perkeliama darbdaviui, tokiu būdu siekiant kuo efektyvesnės profesinių sąjungų atstovų apsaugos nuo diskriminacinių darbdavio sprendimų ir veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kas – profesinė sąjunga ar darbdavys – turi įrodinėti profesinės sąjungos nario diskriminavimą dėl jo vykdomos veiklos, tokiu atveju, manytina, turi būti vadovaujamasi tarptautiniais teisės aktais, kuo ir turėjo pasiremti pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą.

4. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-604/2007, kad profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti, t. y. faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad darbuotojas darbo drausmę pažeidė, šiuo atveju, kaip minėta 2016 m. spalio 26 d. rašte, dėl M.

K. veiksmų 2016 m. gegužės 28 d. yra atlikti trys tarnybiniai patikrinimai. Paskutinio, po kurio surašyta 2016 m. spalio 12 d. Išvada, metu buvo vertinamos tos pačios aplinkybės, kaip ir anksčiau surašytoje 2016 m. liepos 7 d. Išvadoje, tačiau papildomai aptarta ir M. K. pareiga apžiūrėti posto kontroliuojamą zoną. Kaip ir 2016 m. liepos 7 d. Išvadoje, atlikto trečio tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys pastebėjo atrakintas vienas iš Seimo rūmų durų, kurios nebuvo saugomos (poste nebuvo pareigūno).

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paskutinė budėjusi poste, ties kuriuo yra minėtos Seimo rūmų durys, yra M. K.. Šie teiginiai grindžiami vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kad dieną prieš tai, M. K. dirbo aktualiame poste, taip pat grindžiami vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad nežinomas asmuo (įvardijamas kaip Seimo narys) eina link aptariamų Seimo rūmų durų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir tiesioginiais įrodymais pagrįsta, kad M. K. neužrakino durų (vaizdo kamera neapima durų vaizdo nei iš vidaus, nei iš išorės, neįmanoma matyti ar M.

K. rakino duris ar ne). Prielaida, kad M. K. neužrakino durų yra daroma iš to, kad ji paskutinė budėjo poste iki Seimo narys įėjo pro aptariamas Seimo rūmų duris. Tarnybinio patikrinimo metu buvo paimti vaizdo įrašai. Šie vaizdo įrašai yra keli, neaišku, ar jie yra vientisi – neįmanoma patikrinti, ar tuo metu (tarp M. K. darbo poste pabaigos ir Seimo nario atvykimo į rūmus) į postą nebuvo atėjęs kitas asmuo, neįmanoma patikrinti, ar durys buvo užrakintos ir, pavyzdžiui, Seimo narys jas atsirakino asmeniniu raktu, o siekdamas išvengti rakto paėmimo (ar spynos pakeitimo) ir galbūt siekdamas susikurti alibi, pasiteiravo Vadovybės apsaugos pareigūnų, kodėl neužrakintos durys.

Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tikrinama versija, ar durys tinkamai užsirakindavo tyrimui aktualiu laikotarpiu, nebuvo tiriama, kada jos buvo remontuotos, taisytos. Šių ir kitų galimų versijų nepašalinimas leidžia teigti, kad išvada yra neišsami, nepagrįsta objektyviais įrodymais, suformuota remiantis vienpusiškomis prielaidomis, nepatikrinus alternatyvių versijų. Šia apimtimi 2016 m. spalio 12 d. Išvada savo turiniu (įrodymais) nesiskiria nuo 2016 m. liepos 7 d. Išvados, tiesiog papildoma tikrintojo samprotavimais apie tai, kad niekas kitas negalėjo palikti neužrakintų durų.

Be to, Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. išvadoje buvo konstatuota, kad 2016 m. liepos 7 d. Išvada yra nepagrįsta, M. K. veiksmai įvertinti netinkamai, nepagrindžiant vertinimo įrodymais, pateikiant subjektyvų vertinimą. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo aiškinamasi, kokios yra tarnybinio nusižengimo priežastys (iš dalies peržiūrimas klausimas dėl kontrolės nebuvimo) ir nebuvo teikiami pasiūlymai, kaip užtikrinti Seimo rūmų saugumą – kaip užtikrinti, kad panašios situacijos nepasikartotų arba būtų identifikuotos iškart, įvykus techniniam gedimui ar žmogiškai klaidai, kaip užtikrinti, kad stebėjimo kamerų monitorius stebinčių pareigūnų dėmesys būtų atkreiptas į judėjimą patalpose (Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 26 p.).

Faktas, jog nebuvo aiškinamasi priežasčių ir teikiama siūlymų dėl tarnybos organizavimo peržiūrėjimo, techninių priemonių įrengimo, leidžia pagrįstai teigti, kad Išvada yra neišsami, neatskleidžia visų nusižengimo aplinkybių, neatskleidžia pagrindinių apsaugos pažeidžiamumo problemų, problemos yra „nurašomos“ eilinio pareigūno tariamai klaidai.

5. Dėl kaltinimo M. K., jog ji pažeidė PAS darbo tvarkos aprašą, pagal nustatytą maršrutą neapeidavo postui priskirtos kontroliuojamos zonos, pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo metu M. K. teikė prašymą, kuriuo prašė patikslinti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo šį formuluojamą kaltinimą, prašydama nurodyti, kokia kontroliuojamos zonos dalis yra priskirta 301 postui, kieno ir kokiu sprendimu tai yra padaryta. Tačiau 301 posto kontroliuojamos zonos ribos nebuvo patikslintos nei pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Iš tikrųjų 301 posto kontroliuojama zona nėra tiksliai apibrėžta. M. K. patikrinimo metu buvo žinoma, kad bendras „posto kontroliuojamos zonos“ apibrėžimas yra nustatytas PAS darbo tvarkos apraše, pagal kurį posto kontroliuojamą zoną apima vaizdo kamerų stebimą plotą. Tačiau 2016 m. spalio 12 d. Išvadoje nėra kalbama apie tai, kokį plotą gali kontroliuoti 301 posto pareigūnas, nes tame poste tyrimui aktualiu laikotarpiu neveikė techninės – elektroninės apsaugos priemonės. Vaizdo kameros ir monitoriai nefunkcionavo ir nebuvo įmanoma stebėti kontroliuojamos zonos techninėmis priemonėmis, nebuvo įmanoma tikrinti (nustatyti, kur yra zonos ribos formalia prasme), ir posto kontroliuojama zona susiaurėjo iki vizualiai kontroliuojamos zonos, bei, nesant techninių priemonių, išėjimas iš posto yra pavojingas dėl to, kad gali nepastebėti pasislėpusio asmens ir taip sukelti grėsmę tiek savo, tiek saugomo objekto saugumui.

Deja, tikrintojas subjektyviai vertino, kad prašymas pateikti informaciją apie konkretaus, 301 posto kontroliuojamos zonos ribas, reiškia, kad M. K. „nesuprato kas yra 301 apsaugos posto kontroliuojama zona“. Toks tikrintojo laisvas subjektyvus interpretavimas, kai pareigūnės prašymas patikslinti informaciją apie konkretaus 301 posto kontroliuojamą zoną (galbūt ji kažko tikrai nežino) yra prilyginamas pareigūnės nežinojimui ar nesupratimui, yra nepagrįstas. Pareigūnė taip niekada neteigė (nei viename savo prašyme ar paaiškinime).

Šios interpretacijos yra subjektyvios, nepagrįstos, galimai rodančios tikrintojo subjektyvų norą nubausti pareigūnę, išvadą formuluoti kaip patogiau, išvadoje nurodant dalykus, kurių nebuvo jos prašyme, objektyviai nevertinant nei jos prašymo patikslinti informaciją, nei objektyvių tikrinimui ir tarnybinio nusižengimo vertinimui svarbių aplinkybių. Tikrintojas nevertino tos aplinkybės, kad poste vaizdo kameros neveikė (jos neveikė jau daug metų), posto kontroliuojama zona visą laika buvo stebima vizualiai, be techninių priemonių ir faktiškai visą laiką buvo apžiūrima, periodiškai pasitikrinant prieigas ir pažymint apie tai žurnale, poste pareigūnė dirbo viena – t. y. veiksmai buvo riboti dėl posto ir pareigūno saugumo sumetimų.

Tai, kad tikrintojas konstatuoja, jog kontroliuojama zona stebima techninėmis priemonėmis (cituoja teisės aktą) ir neįvertina to, kad tikrinamu laikotarpiu techninių priemonių faktiškai nebuvo (jos neveikė ilgą laiką, apie tai užsimenama Išvadoje kitame kontekste), laikytina grubiu nukrypimu nuo tarnybinio tyrimo tikslų, o Išvada šia apimtimi (dėl pareigos vykdyti apžiūrą neatlikimo) laikytina neobjektyvia ir nepagrįsta.

6. Tarnybinis patikrinimas vyko daugiau nei Aprašo nustatytas terminas (galima suprasti, jog buvo pratęstas), tačiau nenurodoma faktinių aplinkybių, dėl kokių priežasčių tyrimas, kurio medžiaga jau buvo surinkta anksčiau, buvo vykdomas net du mėnesius.

7. Dėl Išvados dalies, susijusios su darbu 301 poste, pažymėtina, kad pareigūnė buvo poste, tačiau dėl to, kad neveikė kameros ir dėl to, kad nebuvo įeinančių asmenų srauto, ji dirbo (budėjo) poste esančioje leidimų išdavimo patalpoje (kabinoje), kuri yra su langais į lauką (tai praktiškai vienintelė vieta stebėti išorines duris iš lauko pusės) ir stiklinėmis pertvaromis į vidų – kitaip tariant, neveikiant stebėjimo kameroms tai yra vienintelė patogi vietą realiai, efektyviai vykdyti tarnybą, skirtus uždavinius. Tokie veiksmai buvo žinomi pamainos vyresniajam ir suprantami bet kuriam asmeniui, kurio tikslas nėra „prikibti“ prie pareigūno, o užtikrinti saugomo objekto saugumą. Deja, negalint įrodyti, kad M. K. neužrakino durų, siekiama „surasti“ daugiau pažeidimų, kuriais būtų galima pagrįsti skiriamą tarnybinę nuobaudą.

8. Pirmosios instancijos teismas net tik kad neįvertino visų pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių, bet ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose (pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), sprendimą iš esmės grįsdamas tuo, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda M. K. skiriama dėl jos narystės, veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad siekis susidoroti su profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo ištaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, negalėtu būti ir niekada nebūtu išreikštas tiesiogiai, nes tokiu atveju jis savaime būtų neteisėtas ir negaliojantis.

Tokiais atvejais siekiama susidorojimo faktą „užmaskuoti“ turimomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, be objektyvaus pagrindo pradedant tarnybinio patikrinimo procedūras, pritaikant tarnybinę atsakomybę, diskriminuojant (dėl lygių su kitais pareigūnais teisių nesudarymo). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra praktikoje darbdavių dažniausiai naudojama susidorojimo su jiems neįtikusiais darbuotojais, tarp jų ir profesinių sąjungų nariais, forma. Darbdaviai, pasinaudodami įstatymais jiems suteikta teise taikyti drausminės (tarnybinės) atsakomybę jiems pavaldiems darbuotojams (pareigūnams), turi visas galimybes šia teisine procedūra piktnaudžiauti ir susidorojimo faktus užmaskuoti tariamai pareigūnų įvykdytais tarnybiniais nusižengimais.

Kadangi vienintelis dokumentas, kuris pagal įstatymą yra pateikiamas profesinei sąjungai, yra jos nario atžvilgiu atliko tarnybinio patikrinimo išvada, būtent šis dokumentas bei jame išdėstytos aplinkybės ir yra profesinės sąjungos vertinimo dalykas. Tad šiuo atveju įvertinus visas prieš tai minėtas aplinkybes, Profesinei sąjungai kilo pagrįstų įtarimų, kad M. K. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti už jos aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, neprivalo ir neturi galimybės pateikti tokių faktinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad tarnybinė nuobauda M.

K. skiriama dėl jos narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Ir priešingai, profesinėms sąjungoms yra keliamas reikalavimas pateikti tokius faktinius įrodymus, iš kurių visumos būtų galima daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su veikla profesinėje sąjungoje buvimo.

9. Dėl tarnybinės nuobaudos už tarnybinius nusižengimus, padarytus 2016 m. gegužės 28 d. M. K. jau buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą ir Profesinė sąjunga nesutiko su tokiu siūlymu. Vadovybės apsaugos departamente surašius 2016 m. liepos 7 d. Išvadą buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą ir paprašyta duoti sutikimą. Profesinė sąjunga 2016 m. liepos 21 d. nesutiko, kad būtų skiriama tarnybinė nuobauda. Šis nesutikimas yra nenuginčytas, galiojantis, Vadovybės apsaugos departamentas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo atsiėmė skundą ir nesutikimas liko galioti (administracinė byla Nr. eI-8600-643/2016).

10. Profesinės sąjungos taryba, spręsdama dėl tarnybinės nuobaudos, įvertino susiklosčiusią situaciją išsamiai – vertino, kad priešiškumas tarp Departamento administracijos ir Profesinės sąjungos egzistuoja jau kurį laiką, o pastaruoju metu aktyvūs profesinės sąjungos veiksmai išprovokavo aktyvius Departamento veiksmus prieš Profesinę sąjungą ir jos atstovę. Profesinės sąjungos vertinimu, šios aplinkybės ir didėjanti trintis bei įtampa tarp Departamento ir Profesinės sąjungos ir lėmė šį sprendimą – buvo pasirinkta nubausti profesinės sąjungos atstovą, aktyviai veikiančią pareigūnę, atliktas tendencingas, neobjektyvus tarnybinis patikrinimas ir paprašyta profesinės sąjungos sutikimo leisti nubausti M. K.. Profesinė sąjunga nesutinka su tokiu siūlymu ir mano, jog M. K. yra persekiojama dėl savo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Galiausiai pažymėtina, kad nuolatinės mobingo apraiškos pasireiškia ir pastaruoju metu: M. K. pareiškiami priekaištai dėl neva netinkamai užpildytų prašymų, ne tokia tvarka sudėtų priedų prie prašymų skirti butpinigius ir pan. Tokiais ir panašiais veiksmais Departamentas deda maksimalias pastangas, kad Profesinės sąjungos teisės per jos atstovę būtų paminamos, o Departamento pareigūnams Profesinės sąjungos veikla būtų perteikiama kaip niekinė.

Pareiškėjas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 157-164) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra jokio juridinio pagrindo.

2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš esmės pažeidžiantis Departamento interesus. Tarnybinę nuobaudą M. K. ketinama skirti išimtinai su šios pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, todėl Profesinės sąjunga, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieno pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžia pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą.

3. Profesinės sąjungos atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Profesinės sąjunga Sprendime bei jo motyvuose nepateikė jokių objektyvių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad veiksmai, kuriais buvo pradėtas bei atliktas tarnybinis patikrinimas, taip pat Departamento direktoriaus veiksmai, kuriais šis patvirtino Išvadą, atlikti būtent dėl M. K. narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

4. Profesinės sąjungos teiginiai, kad M. K., kaip Profesinės sąjungos narės, aktyvūs veiksmai ir šiais veiksmais pasiekti rezultatai sukuria pakankamą pretekstą Vadovybės apsaugos administracijai M. K. vertinti priešiškai, nepalankiai, tėra tik samprotavimais grindžiami deklaratyvūs teiginiai, kurių nepagrindžia jokie įrodymai. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus Seimo kanceliarijos 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. S-2016-3937 apie Departamento Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų tiesioginį darbą Departamente saugomame objekte, kuriame buvo nurodyti nustatyti pažeidimai. Taigi, tarnybinio patikrinimo procedūra iš esmės buvo inicijuota ne paties Departamento, o pašalinės institucijos – Seimo kanceliarijos. Minėtas Seimo kanceliarijos raštas yra pakankama vada tarnybiniam patikrinimui pradėti. Pakartotinio tarnybinio patikrinimo atlikimas taip pat buvo inicijuotas ne paties Departamento, o Vidaus reikalų ministerijos KPVTS, kuriam Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-2016-3264 buvo pavesta įvertinti visas Departamento atlikto tarnybinio patikrinimo aplinkybes, susijusias su nekontroliuojamu patekimu į Seimo rūmus 2016 m. gegužės 27-29 d., pareigūnų atsakomybe. Be to, Vidaus reikalų ministerijos KPVTS, įvertinęs Departamento pirminį atliktą tarnybinį patikrinimą, ne tik inicijavo pakartotinio tarnybinio patikrinimo atlikimą, bet ir vykdė šio tarnybinio patikrinimo atlikimo kontrolę. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas bei atliktas ne tik dėl M. K., kuri 2016 m. gegužės 28 d. iki 17 val. 10 min. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo apsaugos poste „301“, veiksmų, bet ir dėl kitų pareigūnų, kurie su M. K. minėtu laikotarpiu saugojo Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, veiksmų (E. G., V. J., A. J.). Pagal Išvados 2, 3 ir 4 punktus E. G., V. J., A. J. pripažinti pažeidusiais teisės aktų reikalavimus ir pasiūlyta už padarytus pažeidimus jiems skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Už minėtu laikotarpiu įvykusius incidentus Lietuvos Respublikos Seime buvo įspėti ir Departamento Pastatų apsaugos skyriaus viršininkas bei jo pavaduotojas (Išvados 13 p.). Taigi, tarnybinė nuobauda skiriama ne siekiant diskriminuoti M. K., kaip Profesinės sąjungos narę, o įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikinimo funkciją.

5. M. K. (kaip ir kiti Departamento pareigūnai) niekada nebuvo diskriminuojama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, jos teisė dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje niekada nebuvo varžoma. M. K. Departamente dirba apie 21 metus (2016 m. birželio 17 d. Tarnybinio pranešimas Nr. TP-1297 „Dėl M. K. charakteristikos”). Profesinės sąjungos nare ji tapo 2010 m. (Profesinės sąjungos 2010 m. balandžio 30 d. raštas Nr. VA17-49(10)). Nuo 2010 m. M. K. jokių tarnybinių nuobaudų skirta nebuvo. Priešingai, tarnybos metu pareigūnė ne kartą buvo skatinta, pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 9 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. PK-155 už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ji buvo apdovanota Trečiojo laipsnio Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos garbės ženklu, taip pat jai ne kartą buvo suteikiamos aukštesnės pareigybės kategorijos, pvz. 2014 m. sausio mėn. M. K. pareigybės kategorija buvo – 8, 2014 m. liepos mėn. – 9, 2016 m. M. K. pareigybė buvo priskirta pareigybių grupei – 12 (2014 m., 2016 m. M. K. pareigybės aprašymai), ne kartą buvo vertinamas jos profesionalumas, suteikiant jai aukštesnes kvalifikacinės kategorijas, pvz., 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. PK-250, 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. PK-250 buvo patvirtinta 3-oji kvalifikacinė kategorija, 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. PK-273 suteikta 2-oji kvalifikacinė kategorija.

6. Profesinė sąjunga nepateikė jokių duomenų, jog M. K. būtų atstovavusi Departamento darbuotojus ginčuose dėl darbo laiko apskaitos. Profesinės sąjungos Rašte nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-6567-463/2016 Departamento darbuotojai buvo atstovaujami ne M. K., o Profesinės sąjungos atstovių I. B. ir M. B.. Taip pat kituose teisminiuose ginčuose dėl darbo laiko apskaitos Departamento darbuotojus atstovavo ne M. K., o kitos profesinės sąjungos, t. y. Vadovybės pasaugos departamento darbuotojų profesinės sąjungos, atstovė S. Ž. (pvz., administracinių bylų Nr. I-5240-189/2016; I-6807-821/2016 ir kt., kuriose Departamento veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas ir pareiškėjų skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti).

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą gali būti reiškiamas nustačius atitinkamo lygmens priežastingumą tarp asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje ir tarnybinės nuobaudos taikymo, nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių tokį priežastingumą, t. y. kad M. K. tarnybinė atsakomybė taikoma dėl jos veiklos (narystės) Profesinėje sąjungoje, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir Profesinė sąjunga.

8. Profesinės sąjungos pateikti argumentai, kad Departamentas neva aktyviai veikia prieš profesines sąjungas ir tokius veiksmus neva patvirtina parengtas Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti profesines sąjungas Departamente, nėra pakankami pripažinti, kad tarnybinė atsakomybė trečiajam suinteresuotam asmeniui taikoma ne už Lietuvos Respublikos Seimo rūmų apsaugos darbo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą, o dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Minėtas įstatymo projektas, kurio iniciatoriai yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai, užregistruotas 2016 m. birželio 23 d., t. y. žymiai vėliau nei Departamento direktorius pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Be to, atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad teisinis reglamentavimas, numatantis profesinės sąjungos laisvės įgyvendinimo ribojimus kai kuriose veiklos srityse, neprieštarauja tarptautinei teisei (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 str. 2 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kai kuriose valstybės institucijose (pvz., Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos kariuomenėje) yra apribota profesinės sąjungos veikla, kadangi šios institucijos vykdo valstybinės reikšmės funkcijas ir disponuoja itin jautria (politiškai) informacija.

9. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga nepateikė pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimu. Savo nesutikimą ji grindžia vien tik savo subjektyvia nuomone, kad nuobauda M. K. yra skiriama dėl jos statuso Profesinėje sąjungoje, nepateikdama jokių duomenų, patvirtinančių tarnybinės nuobaudos ryšį su M. K. veikla Profesinėje sąjungoje.

10. Profesinė sąjunga viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas. Iš Sprendimo bei jo motyvų matyti, kad Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės M. K. padarytos veikos ir jos kvalifikavimo, nesutinka, kad buvo nustatyta ir tiesioginiais įrodymais pagrįsta, kad M. K. neužrakino Seimo I rūmų durų, vertina Išvados turinį ir teisėtumą, t. y. Profesinė sąjunga iš esmės vertino Išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Teigia, kad Išvada yra su trūkumais. Tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymus principui, Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostatoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Taigi, viena vertus, Profesinė sąjunga, gavusi Išvadą dėl M. K. tarnybinio patikrinimo, turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo, kita vertus, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnei nėra skiriama dėl jos narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Profesinė sąjunga šiuo atveju, spręsdama Departamento prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti M. K. tarnybinę nuobaudą, būtent vertino atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnei pagrįstumą ir kitus teisėtumo klausimus. Profesinės sąjungos Sprendime išdėstyti teiginiai, kad neva egzistuojančio tarnybinio patikinimo ydingumo, Išvados trūkumų, nesusiję su M. K. naryste Profesinėje sąjungoje.

11. Nepagrįstas Profesinės sąjungos teiginys, kad M. K. , buvo trukdoma pasinaudoti teise į gynybą – nebuvo teikiama informacija, kuo konkrečiai ji yra kaltinama. Pažymėtina, kad visa išsami informacija buvo išdėstyta M. K. adresuotame 2016 m. rugpjūčio 29 d. Pranešime Nr. NP-28 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ bei 2016 m. rugsėjo 6 d. Tarnybiniame pranešime Nr. TT-95 „Dėl atsakymo į M. K. 2016-09-01 prašymą „Dėl patikslinimo“ (su pastaruoju dokumentu M. K. susipažino 2016 m. rugsėjo 6 d.). Visa išsami informacija buvo teikiama ne tik M. K., bet ir jos atstovui, t. y. atsakovui. Departamentas, atsakydamas į atsakovo prašymą Nr. VA17-89(16) susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nurodė, kad atsakovas gali susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga Departamento patalpose (Departamento 2016 m. liepos 11 d. raštas Nr. S-909(20). Šia galimybe atsakovas pasinaudojo.

12. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą (pvz., 2004 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, kuris kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl (ne)sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Departamento pareigūnui, yra vidaus reikalų įstaiga, kurios paskirtis užtikrinti viešojo intereso apsaugą, susiklostę statutiniai santykiai šiuo atveju lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės šios įstaigos tarnautojams reikšmę, atsakovo, Profesinės sąjungos, atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento pareigūnui vertintinas kaip iš esmės pažeidžiantis teisėtus valstybės institucijos interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi nustatyta kompetencija tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinęs teismo sprendimą, iš esmės sutinka su teismo sprendimo išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo nr. 16034/90)). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo nr. 20772/92)). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo išvadų, tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, tuo papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nesant pagrindo keisti suformuotos praktikos dėl šios bylos ginčo, teismas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose, šiuo atveju dėl nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos, veikiančios statutinėse įstaigose, nariams.

Dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų teismų praktikoje konstatuojama, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, p. 435–447). Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–418/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje, kaip šiuo atveju, Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Siekiant išsaugoti interesų pusiausvyrą, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui turi būti pagrįstas argumentais, patvirtinančiais galimos nuobaudos skyrimą dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje.

Todėl atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas vertino galimai skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su M. K. naryste ar jos veikla Profesinėje sąjungoje bei tokių įrodymų ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Tai patvirtinančią aplinkybę teismas pripažįsta ir pareiškėjo argumentą, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus Seimo kanceliarijos 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. S-2016-3937 apie Departamento Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų tiesioginį darbą Departamente saugomame objekte, kuriame buvo nurodyti nustatyti pažeidimai. Darbdavys privalėjo į tokį pranešimą reaguoti ir pagrįstai pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl jam pavaldžių darbuotojų funkcijų vykdymo tinkamumo.

Atsakovo nurodomas Profesinės sąjungos narės M. K. aktyvumas profesinės sąjungos veikloje nėra pakankamas pripažinti, jog ji yra persekiojama dėl tokios veiklos ir tokiu būdu, dėl kurio pareiškėjas prašė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo argumentai ir jo nurodytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės tai paneigia. Profesinės sąjungos santykis su įstaiga, kurioje ji veikia, yra reikšmingas tik vertinimui, ar tai galėjo lemti darbdavio veiksmus, nukreiptus prieš konkretų profesinės sąjungos narį, šio ginčo atveju, prieš M. K.. Nesant tokių duomenų, atsakovo apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

Remiantis minėta teismo praktika panašiose bylose, kaltės klausimo dėl padaryto tarnybinio nusižengimo teismas nevertino, o tik patikrino faktinius duomenis, leidžiančius įtarti, kad darbuotoja galimai darbo drausmę pažeidė.

Todėl daroma išvada, jog pareiškėjas įrodė, jog nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta ir tarnybinė nuobauda siekiama skirti dėl pareigūnės tarnybos funkcijų galimai netinkamo atlikimo ir ši pareiškėjo diskrecija negali būti ribojama.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas