340e0bc1-9be1-44cf-badc-d93f35e2e425 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedbei J. B. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-6584-466/2013 pagal ieÅ¡kovÄs J. L. (kurios procesines teises perÄmÄ D. P.) ieÅ¡kinį atsakovams G. B. (kurios procesines teises perÄmÄ J. B. ir K. B.), J. B., K. B., Nacionalinei žemÄs tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl namų valdos žemÄs sklypo ribų plano pripažinimo niekiniu, potvarkio panaikinimo, valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia, restitucijos taikymo bei teisinÄs registracijos panaikinimo, tretieji asmenys:
Legislator headnote
AI generated340e0bc1-9be1-44cf-badc-d93f35e2e425 · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nustatyta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄs ginÄijamame žemÄs sklypo ribų plane pasiraÅ¡Ä ne ieÅ¡kovÄs sutuoktinis A. L., ir jokiais įrodymais nepatvirtintas atsakovų G. B., K. B. ir J. B. teiginys, kad minÄtame žemÄs sklypo ribų plane už savo sutuoktinį galÄjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovÄ. Tai, anot teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovÄ, nei jos sutuoktinis A. L. neiÅ¡reiÅ¡kÄ savo sutikimo dÄl H. B. ir J. B. žemÄs sklypų ribų, prieÅ¡ingai nei nurodyta ginÄijamame akte.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-99-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01105-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 24.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos MardoseviÄ ir Vilijos MikuckienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos ir K.
B. bei J. B. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-6584-466/2013 pagal ieÅ¡kovÄs J. L. (kurios procesines teises perÄmÄ D. P.) ieÅ¡kinį atsakovams G. B. (kurios procesines teises perÄmÄ J. B. ir K. B.), J. B., K. B., Nacionalinei žemÄs tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl namų valdos žemÄs sklypo ribų plano pripažinimo niekiniu, potvarkio panaikinimo, valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia, restitucijos taikymo bei teisinÄs registracijos panaikinimo, tretieji asmenys:
J. B., E. L., D. P..TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :                                 I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovÄ J. L. ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti niekiniu namų valdos (duomenys neskelbtini), žemÄs sklypo ribų planÄ , panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V antro priedÄlio dalį, kuria nusprÄsta atsakovui H. B. parduoti 744 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojanÄia valstybinÄs žemÄs sklypo 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento, taikant restitucijÄ grÄ Å¾inti atsakovams 275,76 Lt už pagal 1995-10-10 sutartį nupirktÄ 744 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir panaikinti minÄto sklypo teisinÄ registracijÄ atsakovo H.
B. vardu, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad pagal 1995-03-02 valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį asmeninÄs nuosavybÄ teise įsigijo 517 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovas H. B. įsigijo 744 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ pagal 1995-10-10 valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį. H. B. 2010-09-11 mirÄ, o jo palikimÄ priÄmÄ jo vaikai K. B. ir J. B. bei sutuoktinÄ G. B.. Adresu (duomenys neskelbtini), 1 033 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ yra įsigijusi treÄiasis asmuo J.
B., o 801 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), - 2011 metais mirusi A. D. L., kurios turtÄ paveldÄjo sÅ«nus E. L.. 1995 m. vasario mÄn. ieÅ¡kovÄs kaimynÄ G. B. pasakÄ ieÅ¡kovei, kad bus privatizuojami prie jų butų esantys žemÄs sklypai ir kad gretimų sklypų savininkams nereikÄs pasiraÅ¡inÄti jokiuose su žemÄs sklypų ribų nustatymu susijusiuose dokumentuose. Apie tai, kad atsakovas H. B. neteisÄtai privatizavo sklypÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ sužinojo 2009 m. iÅ¡ kaimyno Ä.
K., kuris 2010 m. mirÄ. 2011 m. vasarÄ G. B. ieÅ¡kovei prisipažino, kad privatizuojant žemÄs sklypus turÄjo bÅ«ti nustatyti sklypų plotai, proporcingi turimoms namų valdoms. G. B. patvirtino, kad prieÅ¡ tai buvÄs savininkas jai leido naudotis didesniu žemÄs sklypu, nei priklausytų pagal turimÄ namų valdÄ . DÄl Å¡ios aplinkybÄs ieÅ¡kovÄ 2011 m. kreipÄsi į NacionalinÄs žemÄs tarnybos Vilniaus skyrių, kur susipažino su žemÄs sklypų ribų planais ir sužinojo apie savo sutuoktinio A.
L. galimÄ paraÅ¡o suklastojimÄ . DÄl to ieÅ¡kovÄs dukra kreipÄsi į GeneralinÄ prokuratÅ«rÄ , taÄiau buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pasibaigus senaties terminui. IeÅ¡kovÄs praÅ¡ymu raÅ¡ysenos ekspertas A. B., atlikÄs raÅ¡ysenos tyrimÄ , nustatÄ, jog 1995-02-02 Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintame namų valdos žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plane, sklypo savininkai J. B., D. B., skiltyje âKaimynaiâ, Å¡alia rankraÅ¡tinio įraÅ¡o âA.
L.â A. L. vardu pasiraÅ¡Ä ne A. L.. Sužinojusi apie savo sutuoktinio paraÅ¡o suklastojimÄ ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į G. B. su praÅ¡ymu gražiuoju atiduoti ieÅ¡kovei neteisÄtai įgytÄ 225,6 kv. m. žemÄs sklypo dalį, taÄiau G. B. atsisakÄ jÄ grÄ Å¾inti motyvuodama, kad anksÄiau gyvenÄ asmenys jai leido naudotis didesne žemÄs sklypo dalimi. Nustatant atsakovų žemÄs sklypų ribas ieÅ¡kovÄ nebuvo kvieÄiama, jai nebuvo suteikta galimybÄ nesutikti su tokiomis žemÄs sklypo ribomis, kokios faktiÅ¡kai buvo nustatytos.
IeÅ¡kovÄs sutuoktinio A. L. paraÅ¡as žemÄs sklypo ribų nustatymo akte buvo suklastotas, todÄl, ieÅ¡kovÄs teigimu, žemÄs sklypo ribų nustatymas prieÅ¡taravo Privatizuojamų žemÄs sklypų matavimo darbų metodikai ir LR VyriausybÄs 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 âDÄl valstybinÄs žemÄs sklypų ne žemÄs Å«kio veiklai pardavimo ir nuomosâ nuostatoms.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai â pripažino niekiniu ir negaliojanÄiu J.
B. ir G. B. 1995-02-02 Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintÄ namų valdos žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planÄ ; panaikino Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V antro priedÄlio dalį, kuriuo nutarta leisti H. B. už 275,76 Lt parduoti 744 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pagal namų valdos sklypo ribas, pažymÄtas miesto plano iÅ¡traukoje skaiÄiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10; pripažino negaliojanÄia H. B. su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įgaliota Vilniaus miesto ŽemÄtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarytÄ valstybinÄs žemÄs (miÅ¡ko) 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento; taikydamas restitucijÄ grÄ Å¾ino G.
B., K. B. ir J. B. H. B. už žemÄs sklypÄ pagal 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 sumokÄtÄ 275,76 Lt sumÄ , o 744 kv. m. žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino valstybÄs nuosavybÄn; priteisÄ ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 1 200 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismo nurodÄ, kad byloje atlikus teismo raÅ¡ysenos ekspertizÄ, nustatyta, kad J. B. ir G. B. 1995-02-02 Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintame namų valdos žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plane 3-e egzemplioriuose, eilutÄje âKaimynaiâ, ties vardu ir pavarde âA.
L.â pasiraÅ¡Ä ne pats A. L.. EkspertÄs į klausimÄ , ar už A. L. pasiraÅ¡Ä jo sutuoktinÄ J. L., ar kitas asmuo, atsakÄ, jog to negalima nustatyti dÄl priežasÄių, nurodytų akto tiriamojoje dalyje. Kaip tokios iÅ¡vados priežastis ekspertÄs nurodÄ, jog parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai bei skirtumai nesudaro tokios vienų ar kitų požymių visumos, kad bÅ«tų galima daryti teigiamÄ arba neigiamÄ iÅ¡davÄ , nes tirti paraÅ¡ai trumpi ir paprastos sandaros.
Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nustatyta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄs ginÄijamame žemÄs sklypo ribų plane pasiraÅ¡Ä ne ieÅ¡kovÄs sutuoktinis A. L., ir jokiais įrodymais nepatvirtintas atsakovų G. B., K. B. ir J. B. teiginys, kad minÄtame žemÄs sklypo ribų plane už savo sutuoktinį galÄjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovÄ. Tai, anot teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovÄ, nei jos sutuoktinis A. L. neiÅ¡reiÅ¡kÄ savo sutikimo dÄl H. B. ir J. B. žemÄs sklypų ribų, prieÅ¡ingai nei nurodyta ginÄijamame akte.
Taigi, teismas sprendÄ, kad H. B. ir J. B. nuosavybÄn įsigijo žemÄs sklypus, kurių ribos nebuvo suderintos su kaimyninio sklypo savininke â ieÅ¡kove ar jos sutuoktiniu A. L.. Nors atsakovai G. B., J. B., K. B. bei NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba teigÄ, kad nebuvo nustatyta, jog bÅ«tų buvÄs kieno nors (tarp to ir ieÅ¡kovÄs) nesutikimas su žemÄs sklypų ribomis, o esant bent vieno asmens nesutikimui ribos turÄjo bÅ«ti peržiÅ«rÄtos vietoje, dalyvaujant suinteresuotoms Å¡alims, ieÅ¡kovÄ, anot teismo, Å¡ios tvarkos galÄjo nežinoti ir, teismo nuomone, svarbios ieÅ¡kovÄs ginÄijamo J.
B. ir G. B., suderinto 1995-02-02, žemÄs sklypų ribų plano pasiraÅ¡ymo aplinkybÄs. NeginÄijamai nustatyta, kad Å¡iame akte pasiraÅ¡Ä ne A. L., kurio vardo raidÄ ir pavardÄ Ä¯raÅ¡yta akte, be to, ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio paraÅ¡us tyrÄ raÅ¡ysenos ekspertai negalÄjo nustatyti, ar ginÄijamame akte pasiraÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ. Teismas pažymÄjo, kad jei aktas bÅ«tų buvÄs derinamas su ieÅ¡kove, tai turÄjo bÅ«ti nurodyta ieÅ¡kovÄs, o ne jos sutuoktinio pavardÄ. Taigi, anot teismo, ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄs sutuoktinis A.
L. nesiraÅ¡Ä ginÄijamame (1995-02-02) plane derinant sklypų ribas su kaimynu H. B. ir nesant duomenų, jog minÄtÄ aktÄ galÄjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovÄ, leidžia teigti, jog ieÅ¡kovei 1995-02-02 aktas nebuvo žinomas ir nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ turÄjo kažkokiu bÅ«du apie tÄ aktÄ sužinoti. Esant tokiai situacijai galima teigti, jog ieÅ¡kovÄ manÄ, kad yra tokios jos sklypo ribos ir kad jai didesnis žemÄs plotas nepriklauso. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarÄ anksÄiau (1995-03-02) nei H.
B. (1995-10-10) ir, teigtina, prieÅ¡ ieÅ¡kovei privatizuojant savo žemÄs sklypÄ turÄjo bÅ«ti žemÄs sklypo ribų planas, suderintas su H. B., nes ieÅ¡kovÄs ir H. B. sklypai yra Å¡alia, turi bendrÄ linijÄ . Be Å¡io plano, t. y. kaimynų sklypų ribų suderinimo, faktiÅ¡kai negalÄjo bÅ«ti vykdoma ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo privatizavimo procedÅ«ra. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijo 517 kv. m ploto žemÄs sklypÄ nežinodama, į kokio faktinio dydžio sklypÄ ji gali pretenduoti, nes sklypo ribos su H.
B. tariamai buvo suderintos, nors iÅ¡ tikro to nebuvo. Po to, kai ieÅ¡kovÄ 1995-03-02 sudarÄ sutartį dÄl 517 kv. m ploto valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo nežinodama apie 1995-02-02 planÄ dÄl sklypo ribų su H. B. suderinimo, ieÅ¡kovÄ prarado galimybÄ derinti sklypo ribas dalyvaujant visoms suinteresuotoms Å¡alims ir kaip nors pakeisti situacijÄ . NustaÄius, jog su ieÅ¡kove nebuvo derintos sklypo ribos su kaimyno H. B. sklypo ribomis, anot teismo, teigtina, kad buvo pažeistos ŽemÄs Å«kio ministro 1993-03-31 įsakymu Nr. 179 patvirtintos âPrivatizuojamų žemÄs sklypų matavimo darbų metodikosâ, 6.1 p. nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 (1994-06-21 redakcija) patvirtintos âValstybinÄs žemÄs sklypų ne žemÄs Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkosâ 6.1.1.2 p. nuostatos.
Teismas sprendÄ, kad kaltinti ieÅ¡kovÄ, kuri 1995-03-02 sudarÄ valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį nežinodama apie 1995-02-02 suderintÄ J. B. ir H. B. namų valdos žemÄs sklypo ribų aktÄ , neapdairumu, nÄra pagrindo. IeÅ¡kovÄs dukra dÄl A. L. paraÅ¡o suklastojimo kreipÄsi į prokuratÅ«rÄ , kuri buvo pradÄjusi ikiteisminį tyrimÄ , taÄiau tyrimÄ 2011-10-25 nutarimu nutraukÄ, nes suÄjo baudžiamosios atsakomybÄs pagal Lietuvos Republikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. senaties terminai, todÄl teigtina, kad tyrimÄ nutraukus dÄl senaties nusikalstamos veikos padarymo faktas nebuvo paneigtas.
Taigi teismas pripažino, kad J. B. ir G. B. namų valdos žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), ribų plano panaudojimas Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimÄ dÄl leidimo parduoti H. B. valstybinÄ Å¾emÄ bei H. B. sudarant 1995-10-10 valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pažeidÄ ieÅ¡kovÄs teisÄtus interesus, nes planÄ be ieÅ¡kovÄs žinios pateikus kaip suderintÄ su L., t. y. ieÅ¡kovÄs sutuoktiniu A. L., nors to faktiÅ¡kai nebuvo, ieÅ¡kovÄ prarado galimybÄ pretenduoti į didesnÄ, kaip ji nurodÄ, į papildomÄ 225,6 kv. m.
žemÄs sklypo dalį. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , anot teismo, bÅ«tų galima daryti tuo atveju, jei bÅ«tų neginÄijamai nustatyta, kad ginÄijamame plane pasiraÅ¡Ä pati ieÅ¡kovÄ arba ieÅ¡kovÄ neabejotinai žinojo ar turÄjo žinoti apie žemÄs sklypų ribų su H. B. suderinimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad J. B. ir G. B. namų valdos žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), 1995-02-02 suderintas ribų planas, nesant ieÅ¡kovÄs J. L. ar jos sutuoktinio A. L. iÅ¡reikÅ¡tos valios dÄl žemÄs sklypo ribų, pripažintinas niekiniu ir negaliojanÄiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 str. 1d., 1.80 str. 1 d.).
MinÄto akto pripažinimas negaliojanÄiu sudaro pagrindÄ panaikinti administracinį aktÄ bei pirkimo-pardavimo sutartį.            Teismas nurodÄ, kad vertindamas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ , vertina tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovų interesus. Vienintelis atsakovų G. B., J. B. ir K. B. argumentas dÄl ginÄijamo J. B. ir G. B. namų valdos žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), ribų plano tinkamumo yra tas, jog jame už sutuoktinį A. L. galÄjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovÄ J.
L.. TaÄiau atsakovai nepaaiÅ¡kino, kuo ieÅ¡kovei bÅ«tų naudingas toks veiksmas, jeigu dabar ieÅ¡kovÄ tÄ planÄ ginÄija ir neigia bet kokiÄ savo paraÅ¡o ginÄijamame plane galimybÄ. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog apie minÄtÄ sklypo ribų planÄ sužinojo 2011 m. NacionalinÄs žemÄs tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, kur, pamaÄiusi planÄ , pastebÄjo suklastotÄ sutuoktinio A. L. paraÅ¡Ä . Be specialių žinių nebuvo galima nustatyti, ar tikrai už A. L. ginÄijamame plane pasirašĠkitas asmuo, todÄl ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į privatų ekspertÄ , kuris patvirtino, kad plane pasiraÅ¡Ä ne A.
L.. Taigi teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei tik tada, t. y. 2011 metais, paaiÅ¡kÄjo, jog 1995-02-02 suderintas žemÄs sklypo ribų planas nebuvo pateiktas ieÅ¡kovei, nors turÄjo bÅ«ti jai pateiktas sklypo ribų suderinimui, ko atitinkamos tarnybos netikrino, t. y. netikrino, ar plane yra jame nurodytų asmenų autentiÅ¡ki paraÅ¡ai, taÄiau už tai neturi bÅ«ti atsakinga ieÅ¡kovÄ. ParaÅ¡o ties A. L. pavarde ginÄijamame plane buvimas sudarÄ sÄ lygas vykdyti valstybinÄs žemÄs pardavimÄ .
Tai, kad ieÅ¡kovÄ patikÄjo, jog jos ir H. B. žemÄs sklypų ribos nustatytos tinkamai, anot teismo, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ nerÅ«pestinga ar neapdairia. AplinkybÄ, kad be ieÅ¡kovÄs žinios valstybinÄs žemÄs pirkimui buvo panaudotas planas, kuris nebuvo suderintas su ieÅ¡kove, bet kuriame nenustatytas asmuo pasiraÅ¡Ä už ieÅ¡kovÄs sutuoktinį A. L., Å¡iuo atveju vertintina ieÅ¡kovÄs naudai, nes neturi bÅ«ti sudaryta galimybÄ atsirasti teisei iÅ¡ neteisÄtų veiksmų.
TodÄl teismas neturi pagrindo remtis vien formaliu ieÅ¡kininÄs senaties kriterijumi ir vien dÄl termino praleidimo atmesti ieÅ¡kinį. TaÄiau, teismas pabrÄžÄ, kad net ir pripažinus ieÅ¡kininÄs senaties termino praleidimÄ ieÅ¡kininÄs senaties terminas ieÅ¡kovei atnaujintinas dÄl nustatytų neteisÄtų veiksmų (CK 1.131 str. 2 d.), nes susidariusiÄ situacijÄ apsprendÄ nusikalstami, nors ir nenustatyto asmens, veiksmai, kurio iÅ¡aiÅ¡kinimas po ilgo laikotarpio yra gerokai apsunkintas, be to, negalimas patraukimas baudžiamojon atsakomybÄn dÄl Baudžiamajame kodekse numatytų senaties terminų pasibaigimo.
Kadangi ieÅ¡kovÄ apie savo sutuoktinio A. L. paraÅ¡o galimÄ suklastojimÄ sužinojo ne anksÄiau kaip 2011 m., pripažintina, kad yra pagrindas ieÅ¡kovei atnaujinti terminÄ Vilniaus miesto mero 1995-04-06 potvarkiui Nr. 915V ginÄyti, nes jo ginÄijimo pagrindas atsirado tik paaiÅ¡kÄjus neteisingiems, galimai suklastotiems duomenims 1995-02-02 suderintame J. B. ir H. B. žemÄs sklypo ribų plane. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai AtsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie LR žemÄs Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ , o bylÄ nutraukti arba priimti naujÄ sprendimÄ .
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, tenkinantis ieÅ¡kinį tokia apimtimi, kiek praÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ, yra nelogiÅ¡kas, neteisÄtas ir nepagrįstas, todÄl naikintinas. Nors skundžiamu sprendimu pripažįstamas niekiniu ir negaliojanÄiu J. B. ir G. B. 1995 m. vasario 2 d. Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintas namų valdos žemÄs sklypo ribų planas, taÄiau lieka galioti ir yra pagrįstas, teisÄtas bei ieÅ¡kovÄs nenuginÄytas detalusis teritorijų planavimo dokumentas â suformuoto žemÄs sklypo ribų nustatymo planas, suderintas 1994 m. gruodžio 5 d.
Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus bei Antakalnio seniÅ«nijos valdybos. Å iuo planu yra patvirtintos sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), ribos, kurios yra identiÅ¡kos teismo pripažinto negaliojanÄiu namų valdos žemÄs sklypo ribų planui. Teismas nepagrįstai vadovavosi LR VyriausybÄs 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos tvarkos 6.1.1.2 p., sprÄsdamas ginÄÄ tarp gretimų žemÄs sklypų savininkų. IeÅ¡kovÄ ir H. B. niekada nebuvo bendrasavininkiai bei neturÄjo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, taigi teismas suklydo sutapatinÄs ieÅ¡kovÄ su H.
B. bendrasavininke J. B.. Be to, H. B. ir Vilniaus miesto žemÄtvarkos ir geodezijos tarnybos 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jau įsigaliojus LR VyriausybÄs 1995 m. liepos 17 d. nutarimui Nr. 987. Å iuo nutarimu patvirtintuose poįstatyminiuose aktuose nÄra numatyta jokios suderinimo su gretimų sklypų savininkais tvarkos. Taigi akivaizdu, kad teismas tik formaliai vadovavosi ŽemÄs Å«kio ministro 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 patvirtina âPrivatizuojamų žemÄs sklypų matavimo darbų metodikaâ ir tik ta apimtimi, kiek tai lieÄia ieÅ¡kovÄs interesus.
TaÄiau kompleksiÅ¡kai analizuojant šį poįstatyminį aktÄ yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ, nors ir nepasiraÅ¡Ä gretimo sklypo ribų nustatymo plane, negalÄjo pretenduoti į gretimo sklypo teritorijÄ , kadangi jai nuosavybÄs teise priklausantys statiniai nÄra tame sklype. Be to, teismas netinkamai taikÄ tuo metu galiojusias teisÄs normas, nesivadovavo principu lex retro non agit, neatsižvelgÄ Ä¯ sandorių ir administracinių aktų priÄmimo chronologinÄ sekÄ . NagrinÄjant pastarÄ jÄ yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄs ir H.
B. valstybinÄs žemÄs sklypų iÅ¡sipirkimas vyko skirtingais laikotarpiais (ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijo anksÄiau) ir pagal skirtingÄ teisinį reglamentavimÄ , be to, buvo iÅ¡perkami visiÅ¡kai skirtingi žemÄs sklypai, todÄl ieÅ¡kovÄ niekaip negalÄjo ir negali pretenduoti į atsakovų turimÄ Å¾emÄs sklypÄ . Teismas nepagrįstai netaikÄ ieÅ¡kinio senaties instituto administraciniams aktams ginÄyti, o analizuodamas pateiktÄ ekspertų iÅ¡vadÄ taikÄ dvigubus standartus ieÅ¡kovÄs ir atsakovų atžvilgiu.
EkspertizÄs aktas neeliminavo galimybÄs, kad ribų suderinimo plane pasiraÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ, o tik dar labiau jÄ patvirtino. AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinÄs bei procesinÄs teisÄs normas. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovÄs įsigyto sklypo (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos buvo nustatytos anksÄiau, negu su jos sklypu turinÄio bendrÄ ribÄ Å¾emÄs sklypo (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo H.
B.. IeÅ¡kovÄ Å¾inojo, kokio dydžio žemÄs sklypÄ Ä¯sigijo ir su tokiu žemÄs sklypu sutiko, kadangi nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei Vilniaus miesto valdybos potvarkio, kuriuo nustatytos jai priklausanÄio sklypo ribos, nei namų valdos ribų plano neginÄijo. EkspertÄs nepaneigÄ aplinkybÄs, kad už A. L. galÄjo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovÄ pati tvarkÄ su žemÄs sklypo pirkimu susijusius dokumentus, manytina, kad ji galÄjo pasiraÅ¡yti ir ginÄijamame namų valdos (duomenys neskelbtini), ribų plane, o vÄliau tai pamirÅ¡ti.
Nepaneigus aplinkybÄs, kad galÄjo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ, teismo iÅ¡vada, kad H. B. ir J. B. nuosavybÄn įsigijo su kaimyninio sklypo savininke ar jos sutuoktiniu A. L. nesuderintus žemÄs sklypus, yra neteisinga ir nepagrįsta. GinÄijamu ribų planu nustatyta gretimų sklypų riba ieÅ¡kovÄs teisių ir interesų nepažeidÄ, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad galÄjo pretenduoti į papildomÄ 225,6 kv. m. žemÄs sklypo dalį. Be to, ieÅ¡kovÄ nagrinÄjamu atveju praleido 1964 m.
CK įtvirtintÄ bendrÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pasibaigÄ 1998 m. kovo 2 d. (t. y. praÄjus trejiems metams nuo 1995 m. kovo 2 d. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo), kas taip pat yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ingai nei sprendÄ teismas, byloje nÄra įrodytas A. L. paraÅ¡o klastojimo faktas, nÄra nustatyta, kad buvo atlikti kokie nors nusikalstami veiksmai.Atsakovai K. B. ir J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad sprendimas priimtas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinÄjus ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų, tarp bylos Å¡alių per daug metų susiklosÄiusių civilinių teisinių santykių, be to, pažeidžiant materialinÄs teisÄs normas. Teismo ekspertizÄs iÅ¡vados nepatvirtino fakto, kad už A. L. tikrai pasiraÅ¡Ä ar nepasiraÅ¡Ä jo žmona, ieÅ¡kovÄ J. L., vadinasi, iÅ¡vada nepatikima ir Å¡ia prasme prieÅ¡taringa; be to, ekspertizÄ atlikta netinkamai, nesilaikant nustatytų reikalavimų, todÄl negali patikimai pagrįsti tų iÅ¡vadų, kurios pateiktos ekspertizÄs akte.
Teismas nevertino ir nepasisakÄ dÄl esminių ir objektyvių aplinkybių, kad civiliniai-administraciniai santykiai tarp bylos Å¡alių susiformavo jau prieÅ¡ daugelį metų, t. y. dar 1995 metais, kad nuo tų metų Å¡alys nuolatos naudojosi nustatytais žemÄs sklypais, nekÄlÄ klausimo dÄl žemÄs sklypų ribų ir kad tik 2011 metais, praÄjus daugiau kaip 16 metų, ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl tariamai netinkamai nustatytų žemÄs sklypų ribų. Teismas padarÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ dÄl nusikalstamos veikos padarymo, nes tokių duomenų byloje nÄra.
IeÅ¡kovÄ bei jos sutuoktinis, taip pat jų dukra D. P. neabejotinai suprato ir suvokÄ, kokio dydžio žemÄs sklypu 16 metų nuolatos naudojosi ir kokios Å¡io žemÄs sklypo ribos. Teigti, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinomos kokios nors žemÄs sklypų privatizavimo aplinkybÄs, nÄra pagrindo. Teismas nevertino 1991 m. techninÄs apskaitos byloje ir ginÄijamame 1995 m. namų valdos žemÄs sklypo ribų plane nurodytų žemÄs sklypo ribų, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad ne apeliantai tariamai yra užvaldÄ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo dalį, bet atvirkÅ¡Äiai â ieÅ¡kovÄ yra užvaldžiusi ir Å¡iai dienai valdo apeliantams priklausanÄio žemÄs sklypo dalį, į kuriÄ apeliantai pretenzijų ieÅ¡kovei nekelia.
H. B. parduoto žemÄs sklypo dydis ir ribos buvo nustatytos ne tik 1991 m. techninÄs apskaitos byla, kaip tuo metu nustatÄ teisÄs aktai, bet ir senesniais planais, tuo tarpu ieÅ¡kovÄs nurodoma tariamai atsakovų pasisavinta 225,6 kv. m. žemÄs sklypo dalis taip ir liko byloje niekuo nepagrįsta. Visa ginÄo esmÄ faktiÅ¡kai paremta tik mirusio Ä. K. tariamai iÅ¡sakytais teiginiais, kad ieÅ¡kovei tariamai turÄtų priklausyti daugiau žemÄs sklypo, negu Å¡iuo metu ji turi. Teismas, priimdamas ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , turÄjo ir privalÄjo sprÄsti, kaip konkreÄiai ir kokiu mastu ieÅ¡kovÄs teisÄs buvo pažeistos, taÄiau to nepadarÄ.
Be to, teismas netinkamai pritaikÄ ieÅ¡kinio senaties instituto teisÄs normas bei pažeidÄ Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovÄ praleido visus įmanomus ieÅ¡kinio senaties terminus, o juos atnaujinti nenustatyta jokių objektyvių, ypatingų ir svarbių priežasÄių. Be to, iÅ¡ teismo sprendimo taip ir neaiÅ¡ku, ar teismas pripažino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas ir jį atnaujino, ar sprendÄ, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Byloje nÄra nustatyta, kad susidariusiÄ situacijÄ lÄmÄ nusikalstami veiksmai â Å¡i teismo iÅ¡vada neteisinga ir niekuo nepagrįsta.
Skundžiamu sprendimu teismas taip pat panaikino administracinį aktÄ â Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 915V antro priedÄlio dalį, nors jo apskundimui buvo suÄjÄ visi įmanomi terminai. NusprÄsdamas panaikinti prieÅ¡ daugiau kaip 18 metų priimtÄ administracinį aktÄ , teismas pažeidÄ teisinÄs valstybÄs principÄ . Taikydamas restitucijÄ teismas neatsižvelgÄ Ä¯ apeliantų faktiÅ¡kai valdomas žemÄs sklypo dalis bei į dabartinÄ ginÄo žemÄs sklypo dalies vertÄ.
PrieÅ¡ingai nei sprendÄ (abejojo) teismas, žemÄs sklypo ribų plano ginÄijimas ieÅ¡kovei yra naudingas, kita vertus, po tiek metų ieÅ¡kovÄ dÄl senyvo amžiaus tiesiog galÄjo pamirÅ¡ti, kad tame plane pasiraÅ¡Ä.AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija atsiliepimu į atsakovų NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie LR žemÄs Å«kio ministerijos bei K. B. ir J. B. apeliacinius skundus praÅ¡o skundus tenkinti.Atsakovai K. B. ir J. B. atsiliepimu į atsakovų NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie LR žemÄs Å«kio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinius skundus praÅ¡o skundus tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad pateikti apeliaciniai skundai yra motyvuoti bei pagrįsti, o juose reiÅ¡kiama nuomonÄ atitinka Å¡ios bylos aplinkybes ir faktinius duomenis, kuriais apeliantai argumentuotai remiasi.IeÅ¡kovÄ J. L. atsiliepimu į atsakovų K. B. bei J. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantai nepraÅ¡Ä teismo skirti papildomos ar pakartotinÄs ekspertizÄs, todÄl neturi teisinio pagrindo grįsti apeliacinio skundo tuo, kad ekspertizÄs iÅ¡vada yra neiÅ¡sami ar nepagrįsta; apeliantai neįrodÄ savo atsikirtimų, kad apeliantų žemÄs sklypo ribų plane galÄjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovÄ.
Apeliantų žemÄs sklypo ribos buvo patikslintos apgaulÄs bÅ«du, suklastojus gretimo sklypo savininko (naudotojo) paraÅ¡Ä , todÄl toks dokumentas yra niekinis (CK 1.80 str.), o apeliantai neįgijo teisÄs privatizuoti faktiÅ¡kai naudojamo žemÄs sklypo, kadangi nesilaikÄ teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų. Pagal apeliantų 1981 m., 1988 m. ir 1991 m. namų valdos techninÄs apskaitos bylos duomenis, sklypo riba, jungianti apeliantų ir ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypus yra lygi, tiesi, iÅ¡tisinÄ linija, o ginÄijamame 1995 m. sausio 23 d.
J. B. ir H. B. namų valdos žemÄs sklypo ribų plane minÄta linija yra laužyta ir įsiterpianti į ieÅ¡kovų žemÄs sklypo pusÄ. GinÄas tarp Å¡alių vyksta dÄl žemÄs sklypo ribų dalies J. B. ir G. B. 1995 m. sausio 23 d. namų valdos žemÄs sklypo ribų plane pažymÄta 5, 12, 6 koordinaÄių taÅ¡kais. Reikalavimas dÄl 225,6 kv. m. pasisavintos žemÄs sklypo dalies byloje nebuvo pareikÅ¡tas, tai tik buvo nurodyta kaip aplinkybÄ, dÄl kurios ateityje gali kilti ginÄas.
Nustatant apeliantų sklypo ribas, nei ieÅ¡kovÄ, nei jos vyras nebuvo kvieÄiami ir nedalyvavo jas nustatant, jiems nebuvo sudaryta galimybÄ prieÅ¡tarauti ir nesutikti su tokiomis žemÄs sklypo ribomis, kurios pažeidžia ieÅ¡kovÄs teises ir teisÄtus interesus naudotis didesniu žemÄs sklypu. Teismas sprendime nurodÄ, kad ginÄijamo namų valdos žemÄs sklypo ribų plano panaudojimas Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimÄ dÄl leidimo parduoti H. B. valstybinÄ Å¾emÄ pažeidÄ ieÅ¡kovÄs teisÄtus interesus, nes ieÅ¡kovÄ prarado galimybÄ pretenduoti į didesnÄ Å¾emÄs sklypo dalį, todÄl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nenurodÄ, kaip Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas lÄmÄ ieÅ¡kovÄs teisių ir teisÄtų interesų pažeidimÄ , yra nepagrįstas ir atmestinas.
IeÅ¡kovÄ nežinojo ir negalÄjo žinoti apie individualaus administracinio akto, leidžianÄio atsakovams privatizuoti žemÄ, priÄmimÄ . A. D. L. ir ieÅ¡kovÄs namų valdos žemÄs sklypo ribų plane yra suderinta žemÄs sklypo riba tarp ieÅ¡kovÄs ir A. D. L. faktiÅ¡kai naudotų žemÄs sklypų, todÄl jame pažymÄta žemÄs sklypo riba tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovų faktiÅ¡kai naudotos žemÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi. Iki pat paraÅ¡o suklastojimo fakto paaiÅ¡kÄjimo 2011 metais ieÅ¡kovÄ pagrįstai manÄ, kad atsakovų naudojamos žemÄs privatizavimo procesas nÄra baigtas, nes atsakovų naudojamo žemÄs sklypo ribos su ja derintos nebuvo, todÄl teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ šį teisÄs pažeidimo nustatymo sudÄtingumÄ bei pobÅ«dį, ieÅ¡kovÄs individualias savybes ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad senaties terminas atnaujintinas.
Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ restitucijos instituto teisÄs normas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliaciniai skundai tenkinami.           Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).           IeÅ¡kovÄ J.
L. 2013 m. sausio 14 d. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti niekiniu J. B. ir H. B. 1995 m. vasario 2 d. Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintÄ namų valdos žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planÄ , panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 915V antro priedÄlio dalį, kuria nusprÄsta atsakovui H. B. parduoti 744 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojanÄia nuo sudarymo momento H. B. valstybinÄs žemÄs sklypo 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ .           Apeliantai tvirtina, kad ieÅ¡kovÄ praleido 1964 m.
CK įtvirtintÄ bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todÄl ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu.           Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisÄs pažeidimÄ .
Taigi ieÅ¡kinio senaties termino eiga skaiÄiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisÄs pažeidimÄ . TaÄiau galimi atvejai, kai asmuo apie teisÄs pažeidimÄ sužino vÄliau nei turÄjo tai padaryti, jeigu bÅ«tų buvÄs pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, kiek to galÄtų tikÄtis kita ginÄo Å¡alis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkreÄiam reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , nes asmens nerÅ«pestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.).
Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginÄijami. Kadangi vidinis teisÄs pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijÄs su paÄiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisÄs pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisÄs pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.).
TaÄiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinÄs teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nÄra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esanÄių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-362/2013).
Nors pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra dÄl 2002 m. CK normų, jis taip pat yra aktualus taikant 1964 m. CK ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas (86 straipsnis), kadangi jos yra analogiÅ¡kos.          Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti niekiniais 1995 metais priimtus administracinius aktus (planÄ ir dalį potvarkio) bei pirkimo-pardavimo sutartį, kurių pagrindu H. B. įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 744 kv. m. ploto žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ savo žemÄs sklypÄ , kuris besiriboja su H. B. priklausiusiu (vÄliau apeliantų paveldÄtu) sklypu, taip pat įsigijo 1995 metais, o bÅ«tent, 1995 metais suderino A. D. L. ir savo namų valdos žemÄs sklypo ribų planÄ ir tų paÄių metų kovo 2 dienÄ sudarÄ valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi apie savo žemÄs sklypo ribas, įskaitant ginÄijamÄ ribÄ su apeliantų žemÄs sklypu, ieÅ¡kovei tapo žinoma dar 1995 metais, iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovÄ jomis naudojosi 18 metų, todÄl sutiktina su apeliantų argumentu, kad ieÅ¡kinį, kuriuo siekia nustatytas ribas pakeisti, ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ praleidusi 1964 m.
CK nustatytÄ bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . TeisÄjų kolegija atmeta ieÅ¡kovÄs argumentÄ , kad jos ir A. D. L. suderintame namų valdos žemÄs sklypo ribų plane pažymÄta ieÅ¡kovÄs ir apeliantų žemÄs sklypų riba, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimÄ , teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi. Kaip matyti iÅ¡ abiejų planų â ginÄijamo H. B. ir J. B. bei ieÅ¡kovÄs ir A. D. L. â juose pažymÄta sklypų riba ties ieÅ¡kovÄs nurodytais koordinaÄių taÅ¡kais (5, 12, 6) yra identiÅ¡ka (vienodai laužyta) (1 t. b. l. 42, 44), kas tik patvirtina faktÄ , kad H.
B. žemÄs sklypo plane, kurį teismas pripažino negaliojanÄiu, jokių naujų, kurios ieÅ¡kovei nebuvo žinomos, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių neatsirado.          TeisÄjų kolegija taip pat neturi pagrindo sprÄsti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dÄl svarbių priežasÄių, ir tuo pagrindu jį atnaujinti. PrieÅ¡ingai nei sprendÄ pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ lÄmÄ nusikalstami kitų asmenų veiksmai, t. y. byloje nepaneigta aplinkybÄ, kad ginÄijamame H.
B. žemÄs sklypo plane vietoje savo sutuoktinio galÄjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovÄ, be to, nepagrįsta, kaip nurodyta aplinkybÄ (nepasiraÅ¡ymas plane) apskritai galÄjo lemti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ (laikantis nuostatos, kad rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį, pats iÅ¡siaiÅ¡kina žemÄs sklypo ribų nustatymo pagrindus ir aplinkybes).          TeisÄjų kolegija taip pat sutinka su apeliantų K.
B. ir J. B. argumentu, kad teismas, prieÅ¡ panaikindamas ginÄijamus administracinius aktus ir H. B. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį, turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pagrįsti, kaip konkreÄiai ieÅ¡kovÄs materialiosios teisÄs nagrinÄjamu atveju buvo pažeistos ir kokiÄ Ä¯takÄ priimtas teismo sprendimas turÄs ieÅ¡kovÄs materialiosioms teisÄms ir pareigoms. PrieÅ¡ingai nei sprendÄ pirmosios instancijos teismas, byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad dÄl ginÄijamo plano nepasiraÅ¡ymo (net jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kovÄ jo nepasiraÅ¡Ä) ieÅ¡kovÄ prarado galimybÄ pretenduoti į 225,6 kv. m.
žemÄs sklypo dalį, todÄl toks teismo teiginys yra nepagrįstas. Taigi panaikindamas prieÅ¡ 18 metų sudarytÄ valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį, prieÅ¡ tai nenustatÄs, kad ieÅ¡kovÄs galimybÄs įsigyti daugiau žemÄs buvo realios, taÄiau dÄl nusikalstamų H. B. ir (ar) su juo susijusių asmenų veiksmų ieÅ¡kovÄ tokiÄ galimybÄ prarado, teismas pažeidÄ apeliantų teisÄtų lÅ«kesÄių, civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumo ir jų gerbimo principus, kas sudaro pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .
          DÄl kitų byloje dalyvaujanÄių asmenų nurodytų argumentų teisÄjų kolegija plaÄiau nepasisako, nes, konstatavus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo neatnaujinus, jie tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.          Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ ir praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, nesivadovavo asmenų teisÄtų lÅ«kesÄių bei civilinių santykių stabilumo principais, todÄl priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ .
DÄl Å¡ių motyvų skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).                   Atsakovei K. B. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisiama 2 750 Lt teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 106-113) ir 4 252 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme (252 Lt žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ , 2 500 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinÄ pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ ir 1 500 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinÄ pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus) (CPK 93 str. 1, 3, 5 d., 98 str.), iÅ¡ viso â 1 520,51 Eur (5 250 Lt).           Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (25,49 Eur/ 88 Lt) priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs (CPK 96 str. 2 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs J. L. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (J. L. procesinių teisių ir pareigų perÄmÄjos) 1 520,51 Eur pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (J. L. procesinių teisių ir pareigų perÄmÄjos) 25,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.
TeisÄjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis                                                                  Jadvyga MardoseviÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vilija MikuckienÄ