Legislator Case Law & Legislation
340e0bc1-9be1-44cf-badc-d93f35e2e425 AI generated

340e0bc1-9be1-44cf-badc-d93f35e2e425 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 340e0bc1-9be1-44cf-badc-d93f35e2e425
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bei J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013 pagal ieškovės J. L. (kurios procesines teises perėmė D. P.) ieškinį atsakovams G. B. (kurios procesines teises perėmė J. B. ir K. B.), J. B., K. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl namų valdos žemės sklypo ribų plano pripažinimo niekiniu, potvarkio panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys:

Legislator headnote

AI generated

340e0bc1-9be1-44cf-badc-d93f35e2e425 · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ginčijamame žemės sklypo ribų plane pasirašė ne ieÅ¡kovės sutuoktinis A. L., ir jokiais įrodymais nepatvirtintas atsakovų G. B., K. B. ir J. B. teiginys, kad minėtame žemės sklypo ribų plane už savo sutuoktinį galėjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovė. Tai, anot teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis A. L. neiÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimo dėl H. B. ir J. B. žemės sklypų ribų, prieÅ¡ingai nei nurodyta ginčijamame akte.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-99-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01105-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 24.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir K.

B. bei J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013 pagal ieškovės J. L. (kurios procesines teises perėmė D. P.) ieškinį atsakovams G. B. (kurios procesines teises perėmė J. B. ir K. B.), J. B., K. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl namų valdos žemės sklypo ribų plano pripažinimo niekiniu, potvarkio panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys:

J. B., E. L., D. P..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė J. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti niekiniu namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planÄ , panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V antro priedėlio dalį, kuria nuspręsta atsakovui H. B. parduoti 744 kv. m. ploto žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento, taikant restitucijÄ grÄ Å¾inti atsakovams 275,76 Lt už pagal 1995-10-10 sutartį nupirktÄ 744 kv. m. ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir panaikinti minėto sklypo teisinę registracijÄ atsakovo H.

B. vardu, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 1995-03-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybė teise įsigijo 517 kv. m. ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovas H. B. įsigijo 744 kv. m. ploto žemės sklypÄ pagal 1995-10-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. H. B. 2010-09-11 mirė, o jo palikimÄ priėmė jo vaikai K. B. ir J. B. bei sutuoktinė G. B.. Adresu (duomenys neskelbtini), 1 033 kv. m. ploto žemės sklypÄ yra įsigijusi trečiasis asmuo J.

B., o 801 kv. m. ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), - 2011 metais mirusi A. D. L., kurios turtÄ paveldėjo sÅ«nus E. L.. 1995 m. vasario mėn. ieÅ¡kovės kaimynė G. B. pasakė ieÅ¡kovei, kad bus privatizuojami prie jų butų esantys žemės sklypai ir kad gretimų sklypų savininkams nereikės pasiraÅ¡inėti jokiuose su žemės sklypų ribų nustatymu susijusiuose dokumentuose. Apie tai, kad atsakovas H. B. neteisėtai privatizavo sklypÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė sužinojo 2009 m. iÅ¡ kaimyno Č.

K., kuris 2010 m. mirė. 2011 m. vasarÄ G. B. ieÅ¡kovei prisipažino, kad privatizuojant žemės sklypus turėjo bÅ«ti nustatyti sklypų plotai, proporcingi turimoms namų valdoms. G. B. patvirtino, kad prieÅ¡ tai buvęs savininkas jai leido naudotis didesniu žemės sklypu, nei priklausytų pagal turimÄ namų valdÄ . Dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė 2011 m. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, kur susipažino su žemės sklypų ribų planais ir sužinojo apie savo sutuoktinio A.

L. galimÄ paraÅ¡o suklastojimÄ . Dėl to ieÅ¡kovės dukra kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pasibaigus senaties terminui. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu raÅ¡ysenos ekspertas A. B., atlikęs raÅ¡ysenos tyrimÄ , nustatė, jog 1995-02-02 Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintame namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plane, sklypo savininkai J. B., D. B., skiltyje „Kaimynai“, Å¡alia rankraÅ¡tinio įraÅ¡o „A.

L.“ A. L. vardu pasirašė ne A. L.. Sužinojusi apie savo sutuoktinio paraÅ¡o suklastojimÄ ieÅ¡kovė kreipėsi į G. B. su praÅ¡ymu gražiuoju atiduoti ieÅ¡kovei neteisėtai įgytÄ 225,6 kv. m. žemės sklypo dalį, tačiau G. B. atsisakė jÄ grÄ Å¾inti motyvuodama, kad anksčiau gyvenę asmenys jai leido naudotis didesne žemės sklypo dalimi. Nustatant atsakovų žemės sklypų ribas ieÅ¡kovė nebuvo kviečiama, jai nebuvo suteikta galimybė nesutikti su tokiomis žemės sklypo ribomis, kokios faktiÅ¡kai buvo nustatytos.

Ieškovės sutuoktinio A. L. parašas žemės sklypo ribų nustatymo akte buvo suklastotas, todėl, ieškovės teigimu, žemės sklypo ribų nustatymas prieštaravo Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikai ir LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatoms.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino niekiniu ir negaliojančiu J.

B. ir G. B. 1995-02-02 Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintÄ namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planÄ ; panaikino Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V antro priedėlio dalį, kuriuo nutarta leisti H. B. už 275,76 Lt parduoti 744 kv. m. ploto žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pagal namų valdos sklypo ribas, pažymėtas miesto plano iÅ¡traukoje skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10; pripažino negaliojančia H. B. su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įgaliota Vilniaus miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarytÄ valstybinės žemės (miÅ¡ko) 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento; taikydamas restitucijÄ grÄ Å¾ino G.

B., K. B. ir J. B. H. B. už žemės sklypÄ pagal 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 sumokėtÄ 275,76 Lt sumÄ , o 744 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn; priteisė ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 1 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo nurodė, kad byloje atlikus teismo raÅ¡ysenos ekspertizę, nustatyta, kad J. B. ir G. B. 1995-02-02 Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintame namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plane 3-e egzemplioriuose, eilutėje „Kaimynai“, ties vardu ir pavarde „A.

L.“ pasirašė ne pats A. L.. Ekspertės į klausimÄ , ar už A. L. pasirašė jo sutuoktinė J. L., ar kitas asmuo, atsakė, jog to negalima nustatyti dėl priežasčių, nurodytų akto tiriamojoje dalyje. Kaip tokios iÅ¡vados priežastis ekspertės nurodė, jog parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai bei skirtumai nesudaro tokios vienų ar kitų požymių visumos, kad bÅ«tų galima daryti teigiamÄ arba neigiamÄ iÅ¡davÄ , nes tirti paraÅ¡ai trumpi ir paprastos sandaros.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ginčijamame žemės sklypo ribų plane pasirašė ne ieÅ¡kovės sutuoktinis A. L., ir jokiais įrodymais nepatvirtintas atsakovų G. B., K. B. ir J. B. teiginys, kad minėtame žemės sklypo ribų plane už savo sutuoktinį galėjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovė. Tai, anot teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis A. L. neiÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimo dėl H. B. ir J. B. žemės sklypų ribų, prieÅ¡ingai nei nurodyta ginčijamame akte.

Taigi, teismas sprendė, kad H. B. ir J. B. nuosavybėn įsigijo žemės sklypus, kurių ribos nebuvo suderintos su kaimyninio sklypo savininke – ieškove ar jos sutuoktiniu A. L.. Nors atsakovai G. B., J. B., K. B. bei Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad nebuvo nustatyta, jog būtų buvęs kieno nors (tarp to ir ieškovės) nesutikimas su žemės sklypų ribomis, o esant bent vieno asmens nesutikimui ribos turėjo būti peržiūrėtos vietoje, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, ieškovė, anot teismo, šios tvarkos galėjo nežinoti ir, teismo nuomone, svarbios ieškovės ginčijamo J.

B. ir G. B., suderinto 1995-02-02, žemės sklypų ribų plano pasirašymo aplinkybės. Neginčijamai nustatyta, kad šiame akte pasirašė ne A. L., kurio vardo raidė ir pavardė įrašyta akte, be to, ieškovės ir jos sutuoktinio parašus tyrę rašysenos ekspertai negalėjo nustatyti, ar ginčijamame akte pasirašė ieškovė. Teismas pažymėjo, kad jei aktas būtų buvęs derinamas su ieškove, tai turėjo būti nurodyta ieškovės, o ne jos sutuoktinio pavardė. Taigi, anot teismo, ta aplinkybė, kad ieškovės sutuoktinis A.

L. nesirašė ginčijamame (1995-02-02) plane derinant sklypų ribas su kaimynu H. B. ir nesant duomenų, jog minėtÄ aktÄ galėjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovė, leidžia teigti, jog ieÅ¡kovei 1995-02-02 aktas nebuvo žinomas ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turėjo kažkokiu bÅ«du apie tÄ aktÄ sužinoti. Esant tokiai situacijai galima teigti, jog ieÅ¡kovė manė, kad yra tokios jos sklypo ribos ir kad jai didesnis žemės plotas nepriklauso. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė anksčiau (1995-03-02) nei H.

B. (1995-10-10) ir, teigtina, prieÅ¡ ieÅ¡kovei privatizuojant savo žemės sklypÄ turėjo bÅ«ti žemės sklypo ribų planas, suderintas su H. B., nes ieÅ¡kovės ir H. B. sklypai yra Å¡alia, turi bendrÄ linijÄ . Be Å¡io plano, t. y. kaimynų sklypų ribų suderinimo, faktiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti vykdoma ieÅ¡kovės žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ra. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įsigijo 517 kv. m ploto žemės sklypÄ nežinodama, į kokio faktinio dydžio sklypÄ ji gali pretenduoti, nes sklypo ribos su H.

B. tariamai buvo suderintos, nors iÅ¡ tikro to nebuvo. Po to, kai ieÅ¡kovė 1995-03-02 sudarė sutartį dėl 517 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo nežinodama apie 1995-02-02 planÄ dėl sklypo ribų su H. B. suderinimo, ieÅ¡kovė prarado galimybę derinti sklypo ribas dalyvaujant visoms suinteresuotoms Å¡alims ir kaip nors pakeisti situacijÄ . Nustačius, jog su ieÅ¡kove nebuvo derintos sklypo ribos su kaimyno H. B. sklypo ribomis, anot teismo, teigtina, kad buvo pažeistos Žemės Å«kio ministro 1993-03-31 įsakymu Nr. 179 patvirtintos „Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos“, 6.1 p. nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 (1994-06-21 redakcija) patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 6.1.1.2 p. nuostatos.

Teismas sprendė, kad kaltinti ieÅ¡kovę, kuri 1995-03-02 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nežinodama apie 1995-02-02 suderintÄ J. B. ir H. B. namų valdos žemės sklypo ribų aktÄ , neapdairumu, nėra pagrindo. IeÅ¡kovės dukra dėl A. L. paraÅ¡o suklastojimo kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kuri buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tyrimÄ 2011-10-25 nutarimu nutraukė, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Republikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. senaties terminai, todėl teigtina, kad tyrimÄ nutraukus dėl senaties nusikalstamos veikos padarymo faktas nebuvo paneigtas.

Taigi teismas pripažino, kad J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plano panaudojimas Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimÄ dėl leidimo parduoti H. B. valstybinę žemę bei H. B. sudarant 1995-10-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus interesus, nes planÄ be ieÅ¡kovės žinios pateikus kaip suderintÄ su L., t. y. ieÅ¡kovės sutuoktiniu A. L., nors to faktiÅ¡kai nebuvo, ieÅ¡kovė prarado galimybę pretenduoti į didesnę, kaip ji nurodė, į papildomÄ 225,6 kv. m.

žemės sklypo dalį. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , anot teismo, bÅ«tų galima daryti tuo atveju, jei bÅ«tų neginčijamai nustatyta, kad ginčijamame plane pasirašė pati ieÅ¡kovė arba ieÅ¡kovė neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti apie žemės sklypų ribų su H. B. suderinimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1995-02-02 suderintas ribų planas, nesant ieÅ¡kovės J. L. ar jos sutuoktinio A. L. iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl žemės sklypo ribų, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 str. 1d., 1.80 str. 1 d.).

Minėto akto pripažinimas negaliojančiu sudaro pagrindÄ panaikinti administracinį aktÄ bei pirkimo-pardavimo sutartį.            Teismas nurodė, kad vertindamas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ , vertina tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų interesus. Vienintelis atsakovų G. B., J. B. ir K. B. argumentas dėl ginčijamo J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plano tinkamumo yra tas, jog jame už sutuoktinį A. L. galėjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovė J.

L.. Tačiau atsakovai nepaaiÅ¡kino, kuo ieÅ¡kovei bÅ«tų naudingas toks veiksmas, jeigu dabar ieÅ¡kovė tÄ planÄ ginčija ir neigia bet kokiÄ savo paraÅ¡o ginčijamame plane galimybę. IeÅ¡kovė nurodė, jog apie minėtÄ sklypo ribų planÄ sužinojo 2011 m. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, kur, pamačiusi planÄ , pastebėjo suklastotÄ sutuoktinio A. L. paraÅ¡Ä . Be specialių žinių nebuvo galima nustatyti, ar tikrai už A. L. ginčijamame plane pasirašė kitas asmuo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į privatų ekspertÄ , kuris patvirtino, kad plane pasirašė ne A.

L.. Taigi teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei tik tada, t. y. 2011 metais, paaiÅ¡kėjo, jog 1995-02-02 suderintas žemės sklypo ribų planas nebuvo pateiktas ieÅ¡kovei, nors turėjo bÅ«ti jai pateiktas sklypo ribų suderinimui, ko atitinkamos tarnybos netikrino, t. y. netikrino, ar plane yra jame nurodytų asmenų autentiÅ¡ki paraÅ¡ai, tačiau už tai neturi bÅ«ti atsakinga ieÅ¡kovė. ParaÅ¡o ties A. L. pavarde ginčijamame plane buvimas sudarė sÄ lygas vykdyti valstybinės žemės pardavimÄ .

Tai, kad ieškovė patikėjo, jog jos ir H. B. žemės sklypų ribos nustatytos tinkamai, anot teismo, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieškovę nerūpestinga ar neapdairia. Aplinkybė, kad be ieškovės žinios valstybinės žemės pirkimui buvo panaudotas planas, kuris nebuvo suderintas su ieškove, bet kuriame nenustatytas asmuo pasirašė už ieškovės sutuoktinį A. L., šiuo atveju vertintina ieškovės naudai, nes neturi būti sudaryta galimybė atsirasti teisei iš neteisėtų veiksmų.

Todėl teismas neturi pagrindo remtis vien formaliu ieÅ¡kininės senaties kriterijumi ir vien dėl termino praleidimo atmesti ieÅ¡kinį. Tačiau, teismas pabrėžė, kad net ir pripažinus ieÅ¡kininės senaties termino praleidimÄ ieÅ¡kininės senaties terminas ieÅ¡kovei atnaujintinas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (CK 1.131 str. 2 d.), nes susidariusiÄ situacijÄ apsprendė nusikalstami, nors ir nenustatyto asmens, veiksmai, kurio iÅ¡aiÅ¡kinimas po ilgo laikotarpio yra gerokai apsunkintas, be to, negalimas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl Baudžiamajame kodekse numatytų senaties terminų pasibaigimo.

Kadangi ieÅ¡kovė apie savo sutuoktinio A. L. paraÅ¡o galimÄ suklastojimÄ sužinojo ne anksčiau kaip 2011 m., pripažintina, kad yra pagrindas ieÅ¡kovei atnaujinti terminÄ Vilniaus miesto mero 1995-04-06 potvarkiui Nr. 915V ginčyti, nes jo ginčijimo pagrindas atsirado tik paaiÅ¡kėjus neteisingiems, galimai suklastotiems duomenims 1995-02-02 suderintame J. B. ir H. B. žemės sklypo ribų plane. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ , o bylÄ nutraukti arba priimti naujÄ sprendimÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, tenkinantis ieškinį tokia apimtimi, kiek prašė ieškovė, yra nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nors skundžiamu sprendimu pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu J. B. ir G. B. 1995 m. vasario 2 d. Antakalnio seniūnijos valdybos suderintas namų valdos žemės sklypo ribų planas, tačiau lieka galioti ir yra pagrįstas, teisėtas bei ieškovės nenuginčytas detalusis teritorijų planavimo dokumentas – suformuoto žemės sklypo ribų nustatymo planas, suderintas 1994 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus bei Antakalnio seniÅ«nijos valdybos. Å iuo planu yra patvirtintos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kurios yra identiÅ¡kos teismo pripažinto negaliojančiu namų valdos žemės sklypo ribų planui. Teismas nepagrįstai vadovavosi LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos tvarkos 6.1.1.2 p., spręsdamas ginÄÄ tarp gretimų žemės sklypų savininkų. IeÅ¡kovė ir H. B. niekada nebuvo bendrasavininkiai bei neturėjo bendrosios dalinės nuosavybės, taigi teismas suklydo sutapatinęs ieÅ¡kovę su H.

B. bendrasavininke J. B.. Be to, H. B. ir Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jau įsigaliojus LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimui Nr. 987. Šiuo nutarimu patvirtintuose poįstatyminiuose aktuose nėra numatyta jokios suderinimo su gretimų sklypų savininkais tvarkos. Taigi akivaizdu, kad teismas tik formaliai vadovavosi Žemės ūkio ministro 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 patvirtina „Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodika“ ir tik ta apimtimi, kiek tai liečia ieškovės interesus.

Tačiau kompleksiÅ¡kai analizuojant šį poįstatyminį aktÄ yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, nors ir nepasirašė gretimo sklypo ribų nustatymo plane, negalėjo pretenduoti į gretimo sklypo teritorijÄ , kadangi jai nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra tame sklype. Be to, teismas netinkamai taikė tuo metu galiojusias teisės normas, nesivadovavo principu lex retro non agit, neatsižvelgė į sandorių ir administracinių aktų priėmimo chronologinę sekÄ . Nagrinėjant pastarÄ jÄ yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovės ir H.

B. valstybinės žemės sklypų iÅ¡sipirkimas vyko skirtingais laikotarpiais (ieÅ¡kovė įsigijo anksčiau) ir pagal skirtingÄ teisinį reglamentavimÄ , be to, buvo iÅ¡perkami visiÅ¡kai skirtingi žemės sklypai, todėl ieÅ¡kovė niekaip negalėjo ir negali pretenduoti į atsakovų turimÄ Å¾emės sklypÄ . Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties instituto administraciniams aktams ginčyti, o analizuodamas pateiktÄ ekspertų iÅ¡vadÄ taikė dvigubus standartus ieÅ¡kovės ir atsakovų atžvilgiu.

Ekspertizės aktas neeliminavo galimybės, kad ribų suderinimo plane pasirašė ieÅ¡kovė, o tik dar labiau jÄ patvirtino. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės įsigyto sklypo (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos buvo nustatytos anksčiau, negu su jos sklypu turinčio bendrÄ ribÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo H.

B.. IeÅ¡kovė žinojo, kokio dydžio žemės sklypÄ Ä¯sigijo ir su tokiu žemės sklypu sutiko, kadangi nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei Vilniaus miesto valdybos potvarkio, kuriuo nustatytos jai priklausančio sklypo ribos, nei namų valdos ribų plano neginčijo. Ekspertės nepaneigė aplinkybės, kad už A. L. galėjo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovė, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pati tvarkė su žemės sklypo pirkimu susijusius dokumentus, manytina, kad ji galėjo pasiraÅ¡yti ir ginčijamame namų valdos (duomenys neskelbtini), ribų plane, o vėliau tai pamirÅ¡ti.

Nepaneigus aplinkybės, kad galėjo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovė, teismo iÅ¡vada, kad H. B. ir J. B. nuosavybėn įsigijo su kaimyninio sklypo savininke ar jos sutuoktiniu A. L. nesuderintus žemės sklypus, yra neteisinga ir nepagrįsta. Ginčijamu ribų planu nustatyta gretimų sklypų riba ieÅ¡kovės teisių ir interesų nepažeidė, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad galėjo pretenduoti į papildomÄ 225,6 kv. m. žemės sklypo dalį. Be to, ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju praleido 1964 m.

CK įtvirtintÄ bendrÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pasibaigė 1998 m. kovo 2 d. (t. y. praėjus trejiems metams nuo 1995 m. kovo 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo), kas taip pat yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, byloje nėra įrodytas A. L. paraÅ¡o klastojimo faktas, nėra nustatyta, kad buvo atlikti kokie nors nusikalstami veiksmai.Atsakovai K. B. ir J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sprendimas priimtas išsamiai neišnagrinėjus ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų, tarp bylos šalių per daug metų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, be to, pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismo ekspertizės išvados nepatvirtino fakto, kad už A. L. tikrai pasirašė ar nepasirašė jo žmona, ieškovė J. L., vadinasi, išvada nepatikima ir šia prasme prieštaringa; be to, ekspertizė atlikta netinkamai, nesilaikant nustatytų reikalavimų, todėl negali patikimai pagrįsti tų išvadų, kurios pateiktos ekspertizės akte.

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl esminių ir objektyvių aplinkybių, kad civiliniai-administraciniai santykiai tarp bylos Å¡alių susiformavo jau prieÅ¡ daugelį metų, t. y. dar 1995 metais, kad nuo tų metų Å¡alys nuolatos naudojosi nustatytais žemės sklypais, nekėlė klausimo dėl žemės sklypų ribų ir kad tik 2011 metais, praėjus daugiau kaip 16 metų, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė pretenzijas dėl tariamai netinkamai nustatytų žemės sklypų ribų. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes tokių duomenų byloje nėra.

IeÅ¡kovė bei jos sutuoktinis, taip pat jų dukra D. P. neabejotinai suprato ir suvokė, kokio dydžio žemės sklypu 16 metų nuolatos naudojosi ir kokios Å¡io žemės sklypo ribos. Teigti, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinomos kokios nors žemės sklypų privatizavimo aplinkybės, nėra pagrindo. Teismas nevertino 1991 m. techninės apskaitos byloje ir ginčijamame 1995 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytų žemės sklypo ribų, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad ne apeliantai tariamai yra užvaldę ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį, bet atvirkščiai – ieÅ¡kovė yra užvaldžiusi ir Å¡iai dienai valdo apeliantams priklausančio žemės sklypo dalį, į kuriÄ apeliantai pretenzijų ieÅ¡kovei nekelia.

H. B. parduoto žemės sklypo dydis ir ribos buvo nustatytos ne tik 1991 m. techninės apskaitos byla, kaip tuo metu nustatė teisės aktai, bet ir senesniais planais, tuo tarpu ieÅ¡kovės nurodoma tariamai atsakovų pasisavinta 225,6 kv. m. žemės sklypo dalis taip ir liko byloje niekuo nepagrįsta. Visa ginčo esmė faktiÅ¡kai paremta tik mirusio Č. K. tariamai iÅ¡sakytais teiginiais, kad ieÅ¡kovei tariamai turėtų priklausyti daugiau žemės sklypo, negu Å¡iuo metu ji turi. Teismas, priimdamas ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , turėjo ir privalėjo spręsti, kaip konkrečiai ir kokiu mastu ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos, tačiau to nepadarė.

Be to, teismas netinkamai pritaikė ieÅ¡kinio senaties instituto teisės normas bei pažeidė Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovė praleido visus įmanomus ieÅ¡kinio senaties terminus, o juos atnaujinti nenustatyta jokių objektyvių, ypatingų ir svarbių priežasčių. Be to, iÅ¡ teismo sprendimo taip ir neaiÅ¡ku, ar teismas pripažino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas ir jį atnaujino, ar sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Byloje nėra nustatyta, kad susidariusiÄ situacijÄ lėmė nusikalstami veiksmai – Å¡i teismo iÅ¡vada neteisinga ir niekuo nepagrįsta.

Skundžiamu sprendimu teismas taip pat panaikino administracinį aktÄ â€“ Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 915V antro priedėlio dalį, nors jo apskundimui buvo suėję visi įmanomi terminai. Nuspręsdamas panaikinti prieÅ¡ daugiau kaip 18 metų priimtÄ administracinį aktÄ , teismas pažeidė teisinės valstybės principÄ . Taikydamas restitucijÄ teismas neatsižvelgė į apeliantų faktiÅ¡kai valdomas žemės sklypo dalis bei į dabartinę ginčo žemės sklypo dalies vertę.

Priešingai nei sprendė (abejojo) teismas, žemės sklypo ribų plano ginčijimas ieškovei yra naudingas, kita vertus, po tiek metų ieškovė dėl senyvo amžiaus tiesiog galėjo pamiršti, kad tame plane pasirašė.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos bei K. B. ir J. B. apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti.Atsakovai K. B. ir J. B. atsiliepimu į atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pateikti apeliaciniai skundai yra motyvuoti bei pagrįsti, o juose reiÅ¡kiama nuomonė atitinka Å¡ios bylos aplinkybes ir faktinius duomenis, kuriais apeliantai argumentuotai remiasi.IeÅ¡kovė J. L. atsiliepimu į atsakovų K. B. bei J. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantai neprašė teismo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, todėl neturi teisinio pagrindo grįsti apeliacinio skundo tuo, kad ekspertizės iÅ¡vada yra neiÅ¡sami ar nepagrįsta; apeliantai neįrodė savo atsikirtimų, kad apeliantų žemės sklypo ribų plane galėjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovė.

Apeliantų žemės sklypo ribos buvo patikslintos apgaulės bÅ«du, suklastojus gretimo sklypo savininko (naudotojo) paraÅ¡Ä , todėl toks dokumentas yra niekinis (CK 1.80 str.), o apeliantai neįgijo teisės privatizuoti faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo, kadangi nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pagal apeliantų 1981 m., 1988 m. ir 1991 m. namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, sklypo riba, jungianti apeliantų ir ieÅ¡kovės žemės sklypus yra lygi, tiesi, iÅ¡tisinė linija, o ginčijamame 1995 m. sausio 23 d.

J. B. ir H. B. namų valdos žemės sklypo ribų plane minėta linija yra laužyta ir įsiterpianti į ieškovų žemės sklypo pusę. Ginčas tarp šalių vyksta dėl žemės sklypo ribų dalies J. B. ir G. B. 1995 m. sausio 23 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėta 5, 12, 6 koordinačių taškais. Reikalavimas dėl 225,6 kv. m. pasisavintos žemės sklypo dalies byloje nebuvo pareikštas, tai tik buvo nurodyta kaip aplinkybė, dėl kurios ateityje gali kilti ginčas.

Nustatant apeliantų sklypo ribas, nei ieÅ¡kovė, nei jos vyras nebuvo kviečiami ir nedalyvavo jas nustatant, jiems nebuvo sudaryta galimybė prieÅ¡tarauti ir nesutikti su tokiomis žemės sklypo ribomis, kurios pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus naudotis didesniu žemės sklypu. Teismas sprendime nurodė, kad ginčijamo namų valdos žemės sklypo ribų plano panaudojimas Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimÄ dėl leidimo parduoti H. B. valstybinę žemę pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus interesus, nes ieÅ¡kovė prarado galimybę pretenduoti į didesnę žemės sklypo dalį, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nenurodė, kaip Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas lėmė ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , yra nepagrįstas ir atmestinas.

IeÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie individualaus administracinio akto, leidžiančio atsakovams privatizuoti žemę, priėmimÄ . A. D. L. ir ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo ribų plane yra suderinta žemės sklypo riba tarp ieÅ¡kovės ir A. D. L. faktiÅ¡kai naudotų žemės sklypų, todėl jame pažymėta žemės sklypo riba tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų faktiÅ¡kai naudotos žemės teisinės reikÅ¡mės neturi. Iki pat paraÅ¡o suklastojimo fakto paaiÅ¡kėjimo 2011 metais ieÅ¡kovė pagrįstai manė, kad atsakovų naudojamos žemės privatizavimo procesas nėra baigtas, nes atsakovų naudojamo žemės sklypo ribos su ja derintos nebuvo, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šį teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ bei pobÅ«dį, ieÅ¡kovės individualias savybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad senaties terminas atnaujintinas.

Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė restitucijos instituto teisės normas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliaciniai skundai tenkinami.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).           IeÅ¡kovė J.

L. 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti niekiniu J. B. ir H. B. 1995 m. vasario 2 d. Antakalnio seniÅ«nijos valdybos suderintÄ namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planÄ , panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 915V antro priedėlio dalį, kuria nuspręsta atsakovui H. B. parduoti 744 kv. m. ploto žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento H. B. valstybinės žemės sklypo 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ .           Apeliantai tvirtina, kad ieÅ¡kovė praleido 1964 m.

CK įtvirtintÄ bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu.           Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da nuo tei­sės į ieÅ¡­ki­nį at­si­ra­di­mo die­nos, o tei­sė į ieÅ¡­ki­nį at­si­ran­da nuo tos die­nos, ku­riÄ as­muo su­Å¾i­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­Å¾i­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ , nes pa­gal CK 1.127 straips­nio 1 da­lį ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da tik po to, kai as­muo sub­jek­ty­viai su­vo­kia ar­ba tu­ri su­vok­ti apie jo tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ .

Taigi ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga skai­Äiuo­ja­ma nuo die­nos, ka­da as­muo su­Å¾i­no­jo apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ . Tačiau ga­li­mi at­ve­jai, kai as­muo apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ su­Å¾i­no vė­liau nei tu­rė­jo tai pa­da­ry­ti, jei­gu bÅ«­tų bu­vęs pa­kan­ka­mai ap­dai­rus ir rÅ«­pes­tin­gas, kiek to ga­lė­tų ti­kė­tis ki­ta gin­Äo Å¡a­lis ar­ba bet ku­ris ki­tas as­muo. Tuo­met kon­kre­Äiam rei­ka­la­vi­mui pa­reikÅ¡­ti ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia lai­ky­ti­na die­na, ka­da as­muo tu­rė­jo su­Å¾i­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ , nes as­mens ne­rÅ«­pes­tin­gu­mu ar­ba ap­lai­du­mu ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti ki­tų as­me­nų in­te­re­sų su­var­Å¾y­mo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.).

Su­Å¾i­no­ji­mo apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ mo­men­tu lai­ky­ti­na die­na, ka­da as­muo fak­tiÅ¡­kai su­vo­kia, kad jo tei­sė ar­ba įsta­ty­mo sau­go­mas in­te­re­sas yra pa­Å¾eis­ti ar­ba gin­Äi­ja­mi. Ka­dan­gi vi­di­nis tei­sės pa­Å¾ei­di­mo su­vo­ki­mas tie­sio­giai su­si­jęs su pa­Äiu as­me­niu, kon­kre­ti die­na, ka­da as­muo su­Å¾i­no­jo apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ , nu­sta­to­ma pa­gal to as­mens nu­ro­dy­mÄ ir sa­vo tei­gi­niams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pa­grįs­ti ieÅ¡­ko­vas tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus (CPK 178 str.).

Tačiau teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien tik ieÅ¡­ko­vo pa­aiÅ¡­ki­ni­mu ir tais at­ve­jais, ka­da atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡­ko­vas tvir­ti­na, jog apie sa­vo sub­jek­tyvi­nės tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ su­Å¾i­no­jo ne pa­ties pa­Å¾ei­di­mo die­nÄ , teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti, ar by­lo­je nė­ra įro­dy­mų, kad bu­vo prie­Å¡in­gai ir jo nu­ro­dy­tas ko­kias nors ap­lin­ky­bes rei­kia ver­tin­ti pa­gal ki­tų by­lo­je esan­Äių įro­dy­mų visumÄ (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Nors pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra dėl 2002 m. CK normų, jis taip pat yra aktualus taikant 1964 m. CK ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuojančias teisės normas (86 straipsnis), kadangi jos yra analogiÅ¡kos.          Kaip minėta, ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekiniais 1995 metais priimtus administracinius aktus (planÄ ir dalį potvarkio) bei pirkimo-pardavimo sutartį, kurių pagrindu H. B. įgijo nuosavybės teisę į 744 kv. m. ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teisę į savo žemės sklypÄ , kuris besiriboja su H. B. priklausiusiu (vėliau apeliantų paveldėtu) sklypu, taip pat įsigijo 1995 metais, o bÅ«tent, 1995 metais suderino A. D. L. ir savo namų valdos žemės sklypo ribų planÄ ir tų pačių metų kovo 2 dienÄ sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi apie savo žemės sklypo ribas, įskaitant ginčijamÄ ribÄ su apeliantų žemės sklypu, ieÅ¡kovei tapo žinoma dar 1995 metais, iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovė jomis naudojosi 18 metų, todėl sutiktina su apeliantų argumentu, kad ieÅ¡kinį, kuriuo siekia nustatytas ribas pakeisti, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praleidusi 1964 m.

CK nustatytÄ bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentÄ , kad jos ir A. D. L. suderintame namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėta ieÅ¡kovės ir apeliantų žemės sklypų riba, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi. Kaip matyti iÅ¡ abiejų planų – ginčijamo H. B. ir J. B. bei ieÅ¡kovės ir A. D. L. – juose pažymėta sklypų riba ties ieÅ¡kovės nurodytais koordinačių taÅ¡kais (5, 12, 6) yra identiÅ¡ka (vienodai laužyta) (1 t. b. l. 42, 44), kas tik patvirtina faktÄ , kad H.

B. žemės sklypo plane, kurį teismas pripažino negaliojančiu, jokių naujų, kurios ieÅ¡kovei nebuvo žinomos, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių neatsirado.          Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir tuo pagrindu jį atnaujinti. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ lėmė nusikalstami kitų asmenų veiksmai, t. y. byloje nepaneigta aplinkybė, kad ginčijamame H.

B. žemės sklypo plane vietoje savo sutuoktinio galėjo pasiraÅ¡yti pati ieÅ¡kovė, be to, nepagrįsta, kaip nurodyta aplinkybė (nepasiraÅ¡ymas plane) apskritai galėjo lemti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ (laikantis nuostatos, kad rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pats iÅ¡siaiÅ¡kina žemės sklypo ribų nustatymo pagrindus ir aplinkybes).          Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantų K.

B. ir J. B. argumentu, kad teismas, prieÅ¡ panaikindamas ginčijamus administracinius aktus ir H. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pagrįsti, kaip konkrečiai ieÅ¡kovės materialiosios teisės nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir kokiÄ Ä¯takÄ priimtas teismo sprendimas turės ieÅ¡kovės materialiosioms teisėms ir pareigoms. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl ginčijamo plano nepasiraÅ¡ymo (net jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kovė jo nepasirašė) ieÅ¡kovė prarado galimybę pretenduoti į 225,6 kv. m.

žemės sklypo dalį, todėl toks teismo teiginys yra nepagrįstas. Taigi panaikindamas prieÅ¡ 18 metų sudarytÄ valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, prieÅ¡ tai nenustatęs, kad ieÅ¡kovės galimybės įsigyti daugiau žemės buvo realios, tačiau dėl nusikalstamų H. B. ir (ar) su juo susijusių asmenų veiksmų ieÅ¡kovė tokiÄ galimybę prarado, teismas pažeidė apeliantų teisėtų lÅ«kesčių, civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumo ir jų gerbimo principus, kas sudaro pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

          Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes, konstatavus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo neatnaujinus, jie tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.          Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ ir praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo asmenų teisėtų lÅ«kesčių bei civilinių santykių stabilumo principais, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Dėl Å¡ių motyvų skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).                   Atsakovei K. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 2 750 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 106-113) ir 4 252 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (252 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , 2 500 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ ir 1 500 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus) (CPK 93 str. 1, 3, 5 d., 98 str.), iÅ¡ viso – 1 520,51 Eur (5 250 Lt).           Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (25,49 Eur/ 88 Lt) priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 str. 2 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (J. L. procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) 1 520,51 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (J. L. procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) 25,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Vilija Mikuckienė