340773ff-8cd0-4b1d-af7a-e3819707b7ce · Vilniaus apygardos teismas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo

2010 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16186-781/2010

pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams UAB „Montaro“, R. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ieškovas UAB DnB NORD lizingas 2010-07-02 pateikė ieškinį, prašydamas:

1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Montaro“ ir R. R. UAB DnB NORD banko naudai 11741,07 eurų skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas,

2) taikyti laikinÄ sias

apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Montaro“ ir R. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir

kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ 11741,07 eurų sumai, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu, areÅ¡tuojamÄ turtÄ pavedant surasti ir apraÅ¡yti antstoliui. Nurodė, kad tarp UAB DnB NORD lizingo ir UAB „Montaro“ 2008-04-07 buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 200804F-3762. IeÅ¡kovas įsigijo nuosavybės teise lengvÄ jį automobilį Volkswagen Passat Var Highline ir suteikė teisę lizingo gavėjui UAB „Montaro“ lizingo termino metu šį turtÄ valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus. Ä®sipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryta 2008-04-07 laidavimo sutartis Nr.

200804F-3762-G. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas R. R. įsipareigojo atsakyti, kaip solidarusis skolininkas, tuo

atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai nevykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį. Lizingo gavėjas lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų. 2009-05-11 atsakovui UAB „Montaro“ ir laiduotojui R. R. buvo pateikta pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. 3056.10-3125. 2010-05-04 praneÅ¡imu dėl lizingo sutarties nutraukimo Nr. 30.58.37/981 ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Po lizingo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas perėmė lizingo objektÄ , todėl UAB „Montaro“ skola ieÅ¡kovui yra 11741,07 eurų, kuriÄ sudaro: 5318,58 eurų bauda, 5412,30 eurų pradelsti lizingo mokėjimai, 1009,19 eurų delspinigiai. Atsakovai nuo 2009 m. nevykdo prievolių UAB DnB NORD lizingas, nesureagavo į jiems nusiųstus raginimus. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovai gali bandyti perleisti ar paslėpti jiems priklausantį turtÄ , siekdami iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Todėl yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (LR CK 6.1 str., 6.38 str., 6.81 str.,6.567 str., 6.574 str., LR CPK

144 str., 145 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-02 nutartimi nutarė ieÅ¡kovo UAB DnB NORD lizingas ieÅ¡kininių reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų UAB „Montaro“ ir R. R. kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, iÅ¡ esmės nevirÅ¡ijant 40539,57 Lt sumos, uždraudžiant turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, nesant ar esant nepakankamai atsakovų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, areÅ¡tuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, iÅ¡ esmės nevirÅ¡ijant bendros 40539,57 Lt sumos, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės darbuotojais, turtÄ surasti ir apraÅ¡yti pavesti nutartį vykdančiam antstoliui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų suma yra didelė, atsakovų finansinė padėtis nėra žinoma, jie vengia atsiskaityti, yra pagrindo teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei į atsakovų teisėtus interesus, nurodė, jog, pirmiausia, turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovams, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areÅ¡tuotinos piniginės lėšos (LR CPK 144 str., 145 str. 2 d., 148 str. 4 d.).

Atsakovas R. R. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tas faktas, kad atsakovas neįvykdė sutartinės ar įstatyminės prievolės, nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas slėps, Å¡vaistys, perleis turtÄ . IeÅ¡kovas savo praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turėjo nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir iÅ¡dėstyti, kokios bÅ«tent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti taikomos. Be motyvų ir priežasčių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiÅ¡kumo principo ir daro nepataisomÄ Å¾alÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-371/2010). Atsakovas yra vienintelis Å¡eimoje dirbantis asmuo, jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , todėl dėl jo sÄ skaitų areÅ¡tai padarytų didžiulę žalÄ ne tik jam, bet ir Å¡eimos nariams. Å iuo metu atsakovas turto neturi, todėl, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, kreditoriaus reikalavimo įvykdymo realumas ir galimumas nepasikeistų (LR CPK 145 str. 2 d., 151 str., 178 str.,

337 str. 3 p.).

IeÅ¡kovas UAB DnB NORD lizingas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovo atskirajame skunde nenurodomos jokios aplinkybės, kurios paneigtų tokios grėsmės egzistavimÄ . 2009-05-11 pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. 3056.10-3125 patvirtina, kad nuo 2009 m. gegužės mėn., t.y. daugiau nei vieneri metai, atsakovai netinkamai vykdo savo prievoles pagal 2008-04-07 sutartį Nr. 200804F-3762. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia, nurodė areÅ¡tuoti atsakovams UAB „Montaro“ bei R. R. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ar kilnojamÄ jį turtÄ , ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, jiems priklausančias pinigines lėšas. 2010-07-02 nutartis užtikrina kreditoriaus teisių apsaugÄ , nepažeisdama proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų vykdomas pagal LR CPK 736 str., todėl

R. R. atskirojo skundo teiginys, jog, areštavus pinigines lėšas, jis negalės prisidėti prie savo gerovės, vertintinas kritiškai.

 Atsakovas UAB „Montaro“ nepateikė atsiliepimo į atskirÄ jį skindÄ .

  Atskirasis skundas atmestinas. Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepagrįsti tuo požiÅ«riu, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ jau vien didelė ieÅ¡kinio suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyta, kad, pirmiausia, taikomas areÅ¡tas atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 40539,57 Lt sumai, o jo esant nepakankamai arba jo nesant – piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ

arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 40539,57 Lt sumos. Tai, kad skundžiamoje nutartyje

nenurodyta, koks konkretus atsakovo turtas yra areÅ¡tuojamas, nėra teisinė kliÅ«tis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ , pavedant jį surasti ir apraÅ¡yti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).

Tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 40539,57 Lt, sudarė pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kiekvieno atsakovo atžvilgiu 40539,57 Lt sumai, kadangi vienam iÅ¡ atsakovų neturint lėšų įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , galimas teismo sprendimas galės bÅ«ti vykdomas kito, turinčio lėšų, atsakovo sÄ skaita. Å iuo atveju yra ieÅ¡kovo teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t.y. ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad skolÄ sumokėtų tiek abu atsakovai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium (CK

6.6 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo naudai, nes reikalavimų pagrįstumÄ vertina pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės CPK nustatyta tvarka.

Skundžiama nutartimi areštuotas kiekvieno atsakovo turtas 40539,57 Lt sumai neviršija reikalavimų sumos,

sprendžiant ginÄÄ dėl solidarios prievolės. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad turto areÅ¡tas pagal reikalavimų sumÄ atitinka proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus ir siekiamÄ tikslÄ užtikrinti pareikÅ¡tus reikalavimus dėl solidarios prievolės, nes ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad skolÄ sumokėtų tiek abu atsakovai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium.

Apelianto argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkina atsakovo šeimos gerovę,

nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ , nes atsakovas R. R. nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų dėl

atsakovo Å¡eimos teisėtų interesų pažeidimo. Tai, kad apeliantas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nepatogumų, nesuteikia jam jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikÅ¡tiems reikalavimams ir užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties suraÅ¡ymo stilius, nereiÅ¡kia, kad nutartis yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iÅ¡ esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų apeliacijos objektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas patiria žalÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl Å¡ie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų dėl atsakovo galimų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes Å¡iuo atveju dėl didelės reikalavimų sumos buvo reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padaryti jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 6.6 str. 4 d.; CPK 144 str. –148 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigÄ atlyginti valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas 11,20 Lt (b.l. 27) apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

 Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistÄ .

 Priteisti iš apelianto R. R. 11,20 Lt (vienuolika Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                Neringa

Švedienė

Teisėjai                                                                                                                  Virginija

Volskienė

                                                                                                                                                         Â

                                                                                                                                        Henrichas Jaglinskis

 Â