33ffb7f5-7ef9-4f3e-9db6-76dc5ce45333 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-219-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00207-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovui G.

S. ir jo atstovui advokatui Petrui Selilioniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsakovui G. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovo G.

S. (toliau – ir atsakovas, ir G. S.) nuosavybės teise valdomÄ 0,3834 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo;

2) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ paimamÄ 0,3834 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 562 Eur;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ teisėtumÄ , leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ G. S. nuosavybės teise valdomÄ 0,0101 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo;

4) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ paimamÄ 0,0101 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 120 Eur. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino:

1) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ teisėtumÄ , leido įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ G.

S. nuosavybės teise valdomÄ 0,3834 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo;

2) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ teisėtumÄ , leido įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimamÄ G.

S. nuosavybės teise valdomÄ 0,0101 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo. Teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedÅ«ros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, yra galiojantys teisės aktai.

Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1P-396-(1.17 E.) „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“, nurodytu įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams;

Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 6 d. sprendimais Nr. 23SK-437-(14.23.110.) ir Nr. 23SK-438-(14.23.110.) žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyti padalinimo bÅ«du, kiekvienÄ sklypÄ padalinus į du žemės sklypus, bei patvirtinti Å¡ių žemės sklypų kadastro duomenys; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktus Nr. ŽVP-1120-(1.18.), Nr. ŽVP-1118-(1.18.), kuriais paėmė visuomenės poreikiams G.

S. nuosavybės teise valdomÄ 0,3834 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) ir 0,0101 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esančius (duomenys neskelbtini), bei nustatė kiekvieno visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo atlyginamų nuostolių dydžius; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“ vertintojo M.

R. parengtose Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytos atlyginimų sumos, skirtos G. S., pervestos į notaro depozitinę sÄ skaitÄ ; G. S. buvo tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras, jų metu priimtus dokumentus ir jų turinį. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Patvirtinus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ â€“ Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje – aktų teisėtumÄ , nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G.

S. valdytus žemės sklypus nustatymo ir dėl atsakovo atsiliepime nurodytų klausimų. Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimÄ dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo, pareiÅ¡kime rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad:

1) iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas Nr. 1 yra kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL duomenimis, apžiūros metu šis žemės sklypas buvo neužstatytas, jame buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklype auginami kukurūzai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, jame Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo;

2) iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas Nr. 2 yra kitos paskirties, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-479KL duomenimis, apžiūros metu šis žemės sklypas buvo neužstatytas, jame buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklype auginami kukurūzai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, jame Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo;

3) Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytos Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės (atitinkamai 4 562 Eur ir 120 Eur) nustatytos taikant lyginamÄ jį metodÄ , kurio taikymo procedÅ«ras ir tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika). PareiÅ¡kime Susisiekimo ministerija nurodė, kad, pagal Metodikos 57 punktÄ , Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėms nustatyti taikomo lyginamojo metodo esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui; visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes nustatė turto vertintojo kvalifikacijÄ turintis UAB „Inreal“ vertintojas M.

R.. PareiÅ¡kėja, nurodžiusi, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯staiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, kaip numatyta Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, teigė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas Povilas Juzikis (toliau – P. Juzikis), iš esmės pakartojęs pareiškime išdėstytus argumentus ir motyvus, remdamasis jame pateiktu teisės aktų nuostatų taikymu, prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus dėl Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nustatytų atlyginimo dydžių už visuomenės poreikiams paimamus G. S. valdytus žemės sklypus ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžių nustatymo.

Susisiekimo ministerijos atstovas teigė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL yra tinkami įrodymai, pagrindžiantys teisingus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius. Tvirtino, kad Žemės paėmimo įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra atlyginama asmeniui, iš kurio paimama žemė visuomenės poreikiams, bei pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminėje praktikoje yra suformuotas šio įstatymo nuostatų aiškinimas, į kurį atsižvelgtina nagrinėjamoje byloje.

Nurodė, kad, nustatant visuomenės poreikiams paimamų G. S. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų rinkos vertes, buvo atsižvelgta į tai, kad jų paskirtis yra ne žemės Å«kio, o kita, t. y. pagal naudojimo bÅ«dÄ â€“ susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorija bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Susisiekimo ministerijos atstovas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ vertino G. S. siekį gauti papildomų nuostolių atlyginimÄ , siejamÄ su tikimybe valdomus kitus žemės sklypus ateityje panaudoti komercinei veiklai.

Atsakovas G. S. atsiliepimu į Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ nesutiko su Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kime nurodytais atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžiais. G. S. atsiliepime nurodė, kad Susisiekimo ministerija neįvertino atsirasiančios turtinės žalos, susijusios su geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklauso trys kitos naudojimo paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) – 4,9517 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 5,0180 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir 2,9759 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), be to, jis Å¡ioje vietovėje nuosavybės teise valdė kitos naudojimo paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) 0,5874 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ kurio atidalintas ir suformuotas Žemės sklypas Nr.2.

Atsakovas teigė, kad Å¡ie keturi žemės sklypai sudarė vientisÄ pramonės ir sandėliavimo objektams skirtÄ teritorijÄ , iÅ¡ vienos pusės besiribojančiÄ su Lietuvos magistraliniu keliu A17 (Panevėžio aplinkkeliu), o iÅ¡ kitos pusės – su planuojama nutiesti geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena bei jos apsaugos zonomis. Pabrėžė, kad Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr.2 paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros metu apskritai nebuvo nustatytas Å¡ių žemės sklypų vertės sumažėjimas bÅ«simai geležinkelio linijai akivaizdžiai apribojant galimybę panaudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektams skirtÄ teritorijÄ .

Atsakovas pažymėjo, kad, paimant žemę visuomenės poreikiams, jos buvusiems savininkams tėra išmokama vienkartinė piniginė kompensacija, kuri neperskaičiuojama pasikeitus rinkos situacijai, todėl atlyginimo dydis turi būti nustatomas itin teisingai, objektyviai bei pagrįstai. G. S., remdamasis 2011 m. rugpjūčio 24 d. parengta UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B, kurios duomenimis, buvusio 1,9968 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio buvo atidalinti ir suformuoti visuomenės poreikiams paimti 0,4659 ha žemės sklypas ir 0,3834 ha ploto Žemės sklypas Nr. 1 rinkos vertė buvo 164 504 Eur, teigė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo 31 585,95 Eur. Atsakovo teigimu, tai, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. nustatyta 4 562 Eur dydžio Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė beveik 8 kartus skiriasi nuo atsakovo nurodytos vertės, kelia abejonių dėl UAB „Inreal“ turto vertintojo nustatytų Žemės sklypo Nr.1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertės teisingumo. G. S. atkreipė dėmesį, kad Susisiekimo ministerija nenustatė tiesiamos geležinkelio linijos bei jos apsaugos zonų neigiamo poveikio kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų vertei ir panaudojimo galimybėms, neįvertino ir nenustatė visų nuostolių, patiriamų dėl geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimo.

Atsakovo teigimu, kiti nuostoliai, susiję su šios geležinkelio linijos įrengimu, atsiras dėl kitų pramonės ir sandėliavimo objektų statybai skirtų atsakovui priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), esminio vertės sumažėjimo, nustačius geležinkelio apsaugos zonas ir netekus detaliuoju planu numatytų privažiavimų ir koridorių kitoms susisiekimo komunikacijoms bei inžineriniams tinklams. G. S. teigė, kad kiti nuostoliai, susiję su geležinkelio linijos įrengimu, atsiras dėl kitų pramonės ir sandėliavimo objektų statybai skirtų ir vertės sumažėjimo, nustačius geležinkelio apsaugos zonas ir netekus detaliuoju planu numatytų privažiavimų ir koridorių kitoms susisiekimo komunikacijoms bei inžinieriniams tinklams.

Be to, G. S., remdamasis UAB „Verslavita“ parengtomis 2020 m. vasario 4 d. konsultacinėmis išvadomis Nr. KON-20-013A ir KON-20-013B, teigė, kad bendra (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų 4,9517 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 5,0180 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 2,9759 ha žemės sklypo ( unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 0,5874 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 1,5309 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) vertė, juos panaudojant komercinei veiklai, galėtų būti nuo 1 352 000 Eur iki 1 414 000 Eur, o panaudojanti žemės ūkio veiklai - nuo 61 000 Eur iki 71 000 Eur, paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 1 mažiausia rinkos vertė yra 34 410,53 Eur.

Teismo posėdyje G. S. ir jo atstovas advokatas P. Selilionis, iÅ¡ esmės remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais bei iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, nesutiko su Susisiekimo ministerijos praÅ¡omais nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiais. Teikdamas paaiÅ¡kinimus G. S. pabrėžė, kad, valstybei neatlyginus visų patiriamų nuostolių, yra pažeista jo teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ . Teikdamas paaiÅ¡kinimus atsakovo atstovas advokatas P. Selilionis pažymėjo, kad Susiekimo ministerijos pateiktose Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nėra nustatytas atlyginimas už papildomus nuostolius, kuriuos G.

S. patiria dėl suvaržytos galimybės disponuoti kitais jam priklausančiais žemės sklypais bei Å¡ių žemės sklypų vertės sumažėjimo dėl apribotų galimybių pateikti į juos. Advokatas P. Selilionis vertino, kad Žemės paėmimo įstatyme nuostolių atlyginimas suprantamas siaurai, ir tvirtino, kad kyla abejonių, ar Å¡is įstatymas nustato teisingÄ atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę ir užtikrina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymÄ . Teigė, kad G.

S. pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia pagrįstai abejoti Susisiekimo ministerijos nurodytais atlyginimo dydžiais. Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“ ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog sutinka su pareikÅ¡tais reikalavimais dėl atlyginimų dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo. Teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas K.

Chrapačas prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos reikalavimus dėl atlyginimo už iÅ¡ G. S. paimamus žemės sklypus nustatymo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „LTG Infra“ apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka. AB „LTG Infra“ pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir remtis atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais. PareiÅ¡kimo reikalavimai dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinamas.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginÄÄ dėl kitų projektÄ Ä¯gyvendinančios institucijos pareiÅ¡kime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Be to, įstatymų leidėjas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tÅ«rį, negautÄ derlių, įdėtas lėšas žemės Å«kio produkcijai ir miÅ¡kui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi bÅ«ti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma Å«kinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su Å«kinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ pačiÄ Å¾emės verčių zonÄ Å¾emės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bÅ«tų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi bÅ«ti nustatomas ir atlyginimo už paimamÄ nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamÄ nuosavybę;

įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iÅ¡ anksto (dar prieÅ¡ priimant sprendimÄ ) informuoti savininkÄ apie ketinimÄ paimti iÅ¡ jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, jog žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už jÄ atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktÅ«rai plėtoti jÄ integruojant į Europos SÄ jungos valstybių bendrÄ tinklÄ , todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir bÅ«tinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integracijÄ ir valstybės modernizavimÄ Â Ä¯gyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1176-815/2021).

Susisiekimo ministerija praÅ¡omų nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius grindė UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. parengtų Vertinimo ataskaitų Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL duomenimis. PareiÅ¡kėja teismui paduotame pareiÅ¡kime ir jos atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad nurodytos vertinimo ataskaitos laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Atsakovas G. S., ginčydamas Susisiekimo ministerijos nurodytus atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Žemės sklypÄ Nr. 2 dydžius, rėmėsi UAB „Liturta“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. parengta Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B, UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtomis konsultacinėmis iÅ¡vadomis Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B bei 2021 m. sausio 27 d. parengta Žemės sklypo vertinimo ataskaita, teismo eksperto J.

A. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengta Konsultacine iÅ¡vada Nr. KI21/08-32N. Teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktos Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. P11/08-120-B nėra pagrindo vertinti kaip paneigiančios Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytų atlyginimo dydžių, kadangi ji parengta 2011 metais, be to, Å¡i ataskaita buvo rengta ne atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo tikslu. Be to, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytų atlyginimo dydžių nepaneigia ir atsakovo pateiktos Konsultacinėmis iÅ¡vados Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B, UAB „Verslavita“ parengta Žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. PN-21-076 bei Konsultacinė iÅ¡vada Nr. KI21/08-32N.

Tokia išvada daroma, visų pirma, atsižvelgus į tai, jog UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtose konsultacinėse išvadose Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B yra aiškiai nurodyta, kad jos yra informacinio pobūdžio, neturintys teisinės galios dokumentai, jos neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, nėra ir begali būti turto vertinimo dokumentais (ataskaita), be to, jose pateikiamos labiausiai tikėtinos (galimos) žemės sklypų kainos rinkoje 2020 m. vasario 4 d., juos panaudojant komercinei veiklai arba žemės ūkio veiklai.

Vertinant Žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ Nr. PN-21-076 ir Konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. KI21/08-32N, atsižvelgiama į tai, kad juos rengę subjektai visuomenės poreikiams paimtų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiÅ¡kų nekilnojamojo turto objektų – 0,3834 ha ploto Žemės sklypo Nr.1 ir 0,0101 ha ploto Žemės sklypo Nr.2 nevertino ir jų rinkos vertės nenustatė. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad G. S. pateiktų dokumentų nėra pagrindo vertinti kaip keliančių abejonę Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nustatytomis Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėmis.

Be to, sprendžiant dėl G. S. siekio gauti atlyginimÄ už kitus nuostolius atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , aiÅ¡kinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, suformuotoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų iÅ¡laidų, neturtinės žalos, atlyginimo (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis savo suformuota praktika, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2274-815/2021 pabrėžė, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ketvirtajame sakinyje aiÅ¡kiai numatyta, jog kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/202, pasisakydamas dėl aplinkybės, jog žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams iÅ¡ dalies ateityje keis Å«kininkavimo (verslo) sÄ lygas, nurodė, kad konkretus ir neabejotinas visuomenės poreikis žemės paėmimui geležinkelio vėžei statyti suponuoja strateginio lygmens viešųjų interesų ir privačių interesų tarpusavio derinimo imperatyvÄ , iÅ¡ kurio kyla visų subjektų, veikiančių vieÅ¡uosiuose ir privatiniuose teisiniuose santykiuose, pareiga elgtis rÅ«pestingai, apdairiai ir atsakingai, atsakovo, vykdančio Å«kinę veiklÄ , atveju tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad jis praktikoje turi taikyti tokį Å«kininkavimo modelį, kuris užtikrintų racionalų turto naudojimÄ ir sudarytų prielaidas iÅ¡vengti praradimų.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad G. S. siekis gauti atlyginimÄ už kitus nuostolius, kuriais jis vertino valdomų kitų žemės sklypų vertės sumažėjimÄ dėl apsunkinto privažiavimo prie jų, panaudojimo pagal paskirtį praradimo, nėra teisiÅ¡kai pagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypo Nr. 1, kuris iki atidalijimo pateko į G. S. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos;

Žemės sklypo Nr. 2, kuris iki atidalijimo pateko į G. S. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; 2019 m. liepos 30 d. apžiÅ«rų metu Å¡ie sklypai buvo naudojami žemės Å«kio veiklai – juose augo kukurÅ«zai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų;

žemės sklypuose Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo gauta. Nagrinėjant bylÄ , duomenų, patvirtinančių, kad visuomenės poreikiams paimtus Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Žemės sklypÄ Nr. 2 G. S. bÅ«tų naudojęs komercinei veiklai, nenustatyta. Pagal Vertinimo ataskaitÄ Nr. 19-08-478KL, vertinamo paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 1 (nurodytoje ataskaitoje – 0,3834 ha dalies iÅ¡ 1,5309 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 259-2) rinkos vertė vertinimo dienÄ (2019 m. liepos 30 d.) yra 4 562 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta; pagal Vertinimo ataskaitÄ Nr. 2, vertinamo paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 2 (nurodytoje ataskaitoje – 0,0101 ha dalies iÅ¡ 0,5874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 260-2) rinkos vertė vertinimo dienÄ (2019 m. liepos 30 d.) yra 120 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo nebuvo gauta.

Visuomenės poreikiams paimtų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės nustatytos taikant lyginamÄ jį metodÄ , numatytÄ Metodikoje; nurodytų žemės sklypų rinkos vertes nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas M. R., kurio nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijÄ patvirtina pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nėra panaikintos ir yra galiojančios. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL vertinamos kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti tinkami ir abejonių nekeliantys įrodymai, pagrindžiantys tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertes, tiek ir iÅ¡vadas, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ G. S. 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. praÅ¡ymais, iÅ¡dėstęs juose iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus motyvus ir argumentus, prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams. G. S., iÅ¡dėstęs Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, teigė, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, galima iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių, atsiradusių dėl visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės (Å¡iuo atveju žemės), atlyginimo principas.

Tačiau Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta dalinė (ribota ar su iÅ¡lygomis) kompensacija, tam tikru baigtiniu sÄ raÅ¡u (numerus clausus) apibrėžti nuostoliai. Atsakovas vertino, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai neapima visų nuostolių atlyginimo ir neatitinka teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ principo, todėl tvirtino, kad tokiu reglamentavimu susiaurinamas Konstitucijoje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ principas, pažeidžiamas universalus teisingumo visų asmenų atžvilgiu principas.

G. S. nuomone, Žemės paėmimo įstatymo nuostatų taikymas eliminuoja tiesioginį Konstitucijos 23 straipsnio taikymÄ subjektinėms asmenų teisėms ir sukuria prieÅ¡taravimÄ teisinės valstybės principui. Teismo posėdyje G. S. atstovas advokatas P. Selilionis, remdamasis pateiktuose praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytais motyvais, palaikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . PareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuoti asmenys raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl G. S. praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nepateikė.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. Juzikis nurodė, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitiktis Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams abejonių nekelia. Pabrėžė, kad Å¡iuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ , ir nurodė, jog sprendžiant dėl G. S. praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

ABTÄ® 4 straipsnis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (1 dalis), o jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui;

Å¡i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais; sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas; tik teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra pakankamai teisiÅ¡kai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginÄÄ taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai ir dėl to bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2474-11; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2184-13; 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-474-756/2021, 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-1899-602/2021 ir kt.).

Sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to G. S. praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimais dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų nuostatų atitikties Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡io straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ Â atlygintinų nuostolių rÅ«Å¡is, jų atlyginimÄ pinigais rinkos kainomis, ir Å¡io straipsnio 3 dalį, įtvirtinančiÄ turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo bÅ«dÄ , kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, remdamasis aukščiau aptartu įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad nekyla pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021).

Nagrinėjamoje byloje nekilus pagrįstų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ymu spręsti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis atitinka KonstitucijÄ . Dėl bylos proceso dalyvių turėtų atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas advokatų darbo apmokėjimo iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja Å¡ioms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sÄ skaitas-faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sÄ skaitos apmokėjimo iÅ¡raÅ¡us. Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatas P. Juzikis. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo teigimu, nė vienas iÅ¡ nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktÅ«rinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Å io skyriaus veiklÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ Å¡io skyriaus uždavinių yra savarankiÅ¡kai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts).

Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, Teisės ir personalo skyriuje dirba 11 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėjÄ , iÅ¡ jų – 2 vyresnieji patarėjai, turintys teisės krypties iÅ¡silavinimÄ , jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Susisiekimo ministerijos vidiniai žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Vertinant bylos pobÅ«dį, atsižvelgiama į tai, kad Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiÅ«riu, nebuvo iÅ¡skirtinė ir reikalavusi specialios srities teisinių žinių ir pasirengimo. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgus į tai, kad Susisiekimo ministerijos kreipimaisi į teismÄ su analogiÅ¡kais reikalavimais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo yra nevienkartiniai, vertintina, jog advokato pagalbos poreikis tokio pobÅ«džio bylose itin minimalus, pareiÅ¡kimo duomenims suraÅ¡yti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė, tokio pobÅ«džio darbas gali bÅ«ti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimÄ , jėgomis (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1176-815/2021).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo bÅ«tinas, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmetamas. Minėta, kad teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Patenkinus Susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, G.

S. teisės į turėtų atstovavimo ir kitų iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo, todėl jo praÅ¡ymas priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimo reikalavimÄ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo tenkinti. Nustatyti, kad G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teise valdytus žemės sklypus dydžiai yra:

1) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ paimamÄ 0,3834 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 562 (keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai);

2) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektÄ â€œ paimamÄ 0,0101 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 120 Eur (vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt eurų).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir G. S. prašymų dėl atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų netenkinti. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė