33ff0227-4127-45f2-86f6-993b97ba3e2f · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1738-657/2016 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00354-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.2.; 3.3.1.18.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. Kauno apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų E. G. ir R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. V. ir S. V. ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir E. G., trečiajam asmeniui UAB „Inservis“ dėl pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai I. V. ir S. V. patikslintame ieÅ¡kinyje prašė teismo įpareigoti atsakovus R. G. ir E. G. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti sumontuotas metalines pertvaras ir atlaisvinti patekimÄ Ä¯ patalpas pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 2A11b, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«sio plane pažymėtas numeriais R-21 ir R-22, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 41-42).

Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), patalpos namo rūsyje, plane pažymėtos R-21 (14,18 kv. m), R-22 (12,64 kv. m), a-43 (4,01 kv.

m) ir R-17 (4,84 kv. m). Patalpos rÅ«syje R-21 (14,18 kv. m.), R-22 (12,64 kv. m.) ribojasi su automobilių parkavimo vietomis Nr. 143, 140 ir 137, kuriomis naudojasi atsakovai. Automobilių parkavimo vietos nėra konkretaus buto ar apartamento savininko nuosavybės objektas, o savininkai turi tik teisę jame parkuoti savo automobilius. Ä® patalpas, rÅ«sio plane pažymėtas indeksais R-21 ir R-22, galima patekti tiesiogiai per bendrai naudojamas patalpas. Atsakovai savavaliÅ¡kai pasiskyrė sau rÅ«sio plotÄ prie ieÅ¡kovams priklausančių patalpų, įrengė užtvarÄ , jį vienaÅ¡aliÅ¡kai užrakindami, taip atėmė galimybę naudotis ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu turtu, patalpomis R-21 ir R-22, nes patraukus automobilių stovėjimo vietas Nr. 143 ir 140, kuriomis naudojasi atsakovai, atitverto ploto atstumu, dviejų maÅ¡inų vietos susilygina su parkavimo vieta Nr. 137, ir tokiu bÅ«du užtveriamas priėjimas prie ieÅ¡kovams priklausančio turto.

Aptvaro nugriovimas ir aplinkos sutvarkymas privalo bÅ«ti atliktas atsakovų sÄ skaita. Atsakovai pažeidė pareigÄ naudoti bendro naudojimo objektus nepažeidžiant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

2. Atsakovai R. G. ir E. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutikdami su ieÅ¡kiniu atlaisvino ieÅ¡kovams patekimÄ Ä¯ patalpas R-21 ir R-22, reikalavimÄ Ä¯vykdė (T.1, b.l. 49). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo atsakovus R. G. ir E. G. per 7 dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti parkingo patalpoje R-4 stovėjimo vietose Nr. 140 ir Nr. 143 sumontuotas metalines pertvaras ir atlaisvinti patekimÄ Ä¯ patalpas, rÅ«sio plane pažymėtas numeriais R-21 ir R-22, sutvarkyti atlaisvintÄ parkingo dalį pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2A11b, (duomenys neskelbtini), bei priteisė iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 67-72).

4. Teismas nurodė, kad požeminė automobilių aikÅ¡telė (parkingas R4) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 108 bendraturčiams, todėl Å¡is daiktas pagal savo teisinį statusÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip bendrojo naudojimo objektas bendro naudojimo teise priklausantis visiems namo bendraturčiams. Kad parkingo vieta teisiÅ¡kai yra buto priklausinys matyti ir iÅ¡ patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties 1.1.4.punkto. IeÅ¡kovai ir atsakovai yra to paties daugiabučio namo bendraturčiai, turintys nuosavybės teisę rÅ«sio patalpose. IeÅ¡kovams priklauso patalpos R-21 ir R-22, atsakovams priklauso 3 parkingo vietos, t. y., 3/108 požeminės stovėjimo aikÅ¡telės R-4 (parkingo). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų yra pagrindas spręsti, kad parkingas (požeminė stovėjimo aikÅ¡tele) priklauso 108 iÅ¡ 133 namo bendraturčių; iÅ¡ pateikto parkingo plano (T.1, b.l. 43, T.2., b.l.

62) matyti, jog rÅ«syje yra suprojektuotos ne tik parkingo, bet ir individualaus naudojimo patalpos – ieÅ¡kovams priklausantys sandėliukai R-22, R-21, į kuriuos vienintelis patekimas yra per parkingo patalpÄ R-4, todėl parkingo patalpos R-4 negalima laikyti individualaus naudojimo patalpa. Parkingo patalpai, kaip turinčiai bendro naudojimo paskirtį, taikytinos pastato bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklės. Byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad atsakovai įsipareigojo laikytis pastato bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus tiek CK 4.98 str. pagrindu (dėl nuosavybės teisė pažeidimo), tiek ir CK 4.83 str. pagrindu. IeÅ¡kovai pagrindė savo nuosavybės ir valdymo teises į turtÄ , kuriuo naudotis jiems kliudo atsakovų pastatytas užtvaras. Tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, kad jie užtvarÄ pastatė turėdami visų parkinko bendrasavininkų sutikimus pakeisti automobilių statymo schemas parkinge.

ReikÅ¡dami ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai pateikė įrodymus (nuotraukas) (T.1, b.l. 29-30), iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovai buvo užtvėrę priėjimÄ prie ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių patalpų R-21 ir R-22. Nors dalį užtvaro atsakovai paÅ¡alino, atlaisvindami priėjimÄ prie patalpų R-21 ir R-22, tačiau, užtvėrę parkingo vietų Nr. 140 ir 143 dalį (T.1, b.l. 43, T.2, b.l. 31, 33, 39-41), atsakovai faktines automobilio stovėjimo vietas perkėlė į priekį. Kaip matyti iÅ¡ parkingo plano (T.1, b.l. 43;

T.2 b.l. 62), parkingas suprojektuotas taip, kad stovėjimo vietos Nr. 140 ir 143 nesilygiuoja ir nesiriboja su parkavimo vieta Nr. 137, tarp jų paliktas praėjimo takas, kurio plotis pagal ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus buvo apie 1,5 metro. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tarp stovėjimo vietų 137 bei 140 ir 143 turi bÅ«ti ne siauresnis nei 1,5 m praėjimas, kuriuo ieÅ¡kovai galėtų patekti į jiems priklausančius sandėliukus, ir kurio, dėl užtvaro sustačius automobilius į pastumtas parkingo vietas Nr. 140 ir Nr. 143, nelieka.

IeÅ¡kovai nėra parkingo R-4 bendraturčiai, pagal teisinį statusÄ parkingas nėra visų 133 namo bendraturčių bendro naudojimo objektas, todėl, nesant Patalpų bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių, ieÅ¡kovai negalėtų remtis savo kaip namo bendraturčių teise ir atsakovams reikÅ¡ti reikalavimų dėl be ieÅ¡kovų sutikimo pastatyto užtvaro nugriovimo. Parkingo patalpa vis tik nėra individualaus naudojimo patalpa, jos paskirtis yra tenkinti ne tik tos patalpos bendraturčių interesus, bet ir ieÅ¡kovų poreikį per Å¡iÄ patalpÄ patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas, todėl parkingui turi bÅ«ti taikomos pastato bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklės. Patalpų bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklės numato tvarkÄ , pagal kuriÄ pastato bendrasavininkai ir patalpų, esančių pastate, savininkai privalo prižiÅ«rėti ir tvarkyti pastato teritorijÄ .

Å ių taisyklių 2.4 p. numatyta, kad kiekvienas savininkas privalo tvarkingai statyti automobilį požeminėje parkavimo vietoje, 3.1 p. numatyta, kad bendro naudojimo patalpose laikyti, ramstyti statybines medžiagas, inventorių, įrankius, baldus, pavojingas medžiagas ir kitÄ turtÄ draudžiama. Patalpų bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių 4. 4 p. numatyta, kad pastato ir požeminiame parkinge negalima statyti jokių voljerų ar kitų aptvarų. Å is reglamentavimas patvirtina parkingo bendro naudojimo paskirtį.

Atsakovai, pasiraÅ¡ydami Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis, prisiėmė pareigÄ parkingo patalpoje laikytis Patalpų bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių. Å alių paaiÅ¡kinimai ir nuotraukos įrodo, kad atsakovai pažeidė Patalpų bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių 2.4 p., taip pat 3.1 p. reikalavimus, parkingÄ naudoja ne pagal jo tikslinę paskirtį, t. y., užtvėrė dalį parkingo daiktams laikyti, tuo pažeidė Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartyse prisiimtus įsipareigojimus (sutarties Nr. 101, 104, 140, 137 – 4.1.6 p., 4.1.7.p.; sutarties Nr. 143 – 4.2.5.p., 4.2.6 p.).

Be to, atsakovai neįrodė, kad parkingo dalį atsitvėrė teisėtai, turėdami kitų 107 parkingo bendrasavininkų sutikimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas pripažino, kad atsakovų padarytas Patalpų bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių pažeidimas yra teisėtų ieÅ¡kovų interesų pažeidimas pagal CK 4.83 str. 2 d. 2 p. ir privalo bÅ«ti ginamas, todėl ieÅ¡kovų reikalavimÄ tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde atsakovai R.

G. ir E. G. prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 75-80). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas pažeidė tiek materialiÄ sias, tiek procesines teisės normas, CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai parkingo R-4 patalpas pripažino bendro naudojimo patalpomis.

Ne visi butų savininkai parkinge R-4 turi jiems nuosavybės teise priklausančias vietas. Atsakovams nuosavybės teise priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai yra trys stovėjimo vietos, esančios minėtame parkinge R-4. Pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 140, pasiraÅ¡ytos tarp atsakovų ir UAB „Advima“, 1.2.12. punktÄ tik tos patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, gali bÅ«ti laikomos bendrojo naudojimo patalpomis.

Parkingas R-4 neginčytinai priklauso daliai butų savininkų, kadangi tik 108 butų savininkai iÅ¡ visų 133 butų turi parkingo vietas minėtoje R-4 patalpoje. IeÅ¡kovai nėra Å¡io parkingo bendraturčiai. Teismui nebuvo pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovų turimÄ teisę į parkingo vietas. Parkingas yra priskirtas individualiam naudojimui ir turi savarankiÅ¡kÄ paskirtį. Priklausiniai nėra bendro naudojimo patalpos, todėl disponuoti savo nuožiÅ«ra priklausiniu gali tik pagrindinio daikto savininkas.

Parkingas, kurio vietos yra konkrečių butų priklausiniai, nėra ir negali bÅ«ti traktuojamas kaip bendrojo naudojimo patalpos. Teismas netinkamai VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose įvardintÄ parkingÄ laikė rÅ«siu. 1.2. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl jų teisės pažeidimo, kadangi atsakovai savo veiksmais apribojo ieÅ¡kovų teisę naudotis jiems priklausančiais sandėliukais R-21 ir R-22. Å iuo atveju pripažinus, kad teismo konstatavimas, jog parkingo traktavimas kaip bendrojo naudojimo patalpos yra nepagrįstas, reikalavimo teisės ieÅ¡kovai neturėtų.

Netraktuojant parkingo kaip bendrojo naudojimo patalpos, kyla pagrindas manyti, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį dėl galimybės naudotis patalpomis R-21 bei R-22 turėjo reikÅ¡ti ne dėl pažeistų teisių gynimo, o kitu pagrindu – nustatyti servitutÄ pagal CK 4.111, 4.118 straipsnius. ReikÅ¡ti reikalavimÄ vadovaujantis CK 4.83 straipsniu ieÅ¡kovai negalėjo. IeÅ¡kovai neįrodė savo teisių pažeidimo. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai dalį aptvaro paÅ¡alino ir Å¡iuo metu jokių kliūčių patekti į savo patalpas ieÅ¡kovams neliko.

Atsakovų nuardyto aptvaro dalis yra tokio paties pločio, kaip ir koridorius, vedantis link ieškovų sandėliukų durų. Toks plotas yra pakankamas prieiti prie sandėliukų ir jais naudotis.

6. IeÅ¡kovai I. V. ir S. V. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 metų balandžio 21 d. sprendimÄ (T.2, b.l. 94-96). Atsiliepime nurodė, kad apeliantų teiginiai, jog teismas pažeidė CPK 291, 178 ir 185 straipsnius yra nepagrįsti, kadangi teismas tiek apraÅ¡omojoje, tiek konstatuojamoje dalyje aiÅ¡kiai įvardijo, kokiais norminiais aktais ir įrodymais remdamasis priėmė šį sprendimÄ . Atsakovai turėjo tik naudojimosi teisę bendroje dalinėje nuosavybėje, o ne kaip atskirÄ nuosavybės vienetÄ , nes ir nekilnojamo turto registro duomenų bazėje nuosavybė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nurodyta kaip dalinė nuosavybė.

Nustatant parkavimo vietas buvo atsižvelgta į visų savininkų interesus ir parkavimo vietos buvo išdėstytos taip, kad transporto priemonės netrukdytų įgyvendinti savo teises ir kitiems savininkams. Atsakovai pateiktus įrodymus aiškina savo naudai. Ieškovams suteikta teisė naudotis automobilio stovėjimo aikštele, pažymėta plane Nr. 148. Automobilių parkavimo aikštelių yra daugiau negu nurodo atsakovai ir šiai dienai nurodyta Nekilnojamo turto duomenų bazėje. Atsakovų teiginys kad ieškovai neturi teisės naudotis parkingu yra nepagrįstas.

Atsakovai savavaliÅ¡kai įrengė užtvarÄ , jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai užrakindami, taip visiÅ¡kai atėmė galimybę naudotis ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu turtu – patalpomis R-21 ir R-22.

7. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovams I. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas su patalpomis, pažymėtomis a-43, R-17, R-21 ir R-22, esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 3-4). Iš 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos tarp ieškovų ir UAB „Stamita“ nustatyta, jog ieškovai įsigijo 4970/1401881 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurias sudaro patalpos plane pažymėtos R-15, R-17, R-18, R-21 ir R-22, bei a-43; šios patalpos prijungtos prie ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 148 (T.1, b.l. 10-16).

10. Atsakovams E. G. ir R. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trys butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su kiekvienam iš jų priklausančia parkingo, pažymėto R-4 (po 1/108 iš 2 149,20 kv.m), t.y. kiekviena vieta po 19,90 kv. m (T.2, b.l. 52-53).

11. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) rÅ«sių (pusrÅ«sių) plotas yra 232,69 kv. m, garažų bendras plotas – 2 244,35 kv. m, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 133, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 25 (T.1, b.l. 5-9). IÅ¡ pateiktų į bylÄ planų ir fotonuotraukų nustatyta, kad rÅ«sių ir garažų patalpos yra bendroje erdvėje ir patekti į rÅ«sius galima tik per garaÅ¾Ä (T.1, b.l. 28-30; 43; 50-51; 53-54; 76-77; T.2, b.l. 31-33; 39-41; 54-60; 62).

12. Atsakovai R. G. ir E. G. su UAB „Advima“, namo administratoriumi, kurio teises perėmė UAB „Inservis“, 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudarė patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 101, Nr. 104, Nr. 140 (T.1, b.l. 118-141), kuriose susitarė, kad atsakovai laikysis paslaugų teikėjo parengtų pastato bendro naudojimo objektų eksploatavimo taisyklių, taip pat įsipareigojo naudotis pastato bendro naudojimo objektais bei su jais susijusia įranga pagal funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų, geranoriÅ¡kai bendradarbiauti su kitų butų patalpų savininkais ir paslaugos teikėju dėl visų su pastato priežiÅ«ra ir eksploatacija susijusių klausimų; pastato bendro naudojimo objektus ir su jais susijusiÄ inžinierinę įrangÄ pertvarkyti ir keisti norminių tiesės aktų nustatyta tvarka, gavus visus tokiems pakeitimams ir pertvarkymams reikalingus leidimus / sutikimus.

13. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti sumontuotas metalines pertvaras ir atlaisvinti patekimÄ Ä¯ patalpas, plane pažymėtas numeriais R-21 ir R-22, esančias (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai teigė, kad atsakovai užtvėrė priėjimÄ prie jiems nuosavybės teise priklausančių rÅ«sio patalpų, todėl jie į jas negali patekti.

14. Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje numatyta, jog savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Å io kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl ieÅ¡kovai turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį – praÅ¡ydami atlaisvinti priėjimÄ prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovai nėra garažo ir tame tarpe automobilių stovėjimo vietų savininkai. Kaip jau minėta bendras garažų plotas yra 2 244,35 kv. m, todėl jų reikalavimas sutvarkyti aikÅ¡telę (garažų ar kuriÄ kitÄ ) nėra konkretus, aiÅ¡kus, pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

15. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯vykdė, ir kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei vėliau pakartotinai teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui pateikė fotonuotraukas, kad įrodytų, jog užtvara nuo praėjimo į ieÅ¡kovams priklausančias rÅ«sio patalpas yra paÅ¡alinta ir ieÅ¡kovai gali netrukdomai patekti į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas R-21 ir R-22 (T.1, b.l. 50-51; 53-54; T.2, b.l. 31-34).

TÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovai turi priėjimÄ prie jiems priklausančių patalpų R-21 ir R-22, nes metalinė tvora yra demontuota, patvirtina ir daugiabučio namo administratoriaus UAB „Inservis“ 2016 m. vasario 29 d. raÅ¡tas Nr. 01-258 (T.2, b.l. 16). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

AnalogiÅ¡kas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi į bylÄ pateiktas fotonuotraukas, namo administratoriaus raÅ¡te iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, iÅ¡klausiusi teismo posėdžių garso įraÅ¡us, sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu, atsakovai ieÅ¡kinį pripažino pagrįstu ir ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino geruoju (T.1, b.l. 49), o likusi užtvaro dalis ieÅ¡kovų interesų nepažeidžia.

16. Tuo tarpu ieÅ¡kovai I. V. ir S. V., tinkamai naudodamiesi civilinio proceso suteiktomis teisėmis, laikydamiesi CPK 7 ir 8 straipsniuose suformuluotų proceso Å¡alių elgesio pagal koncentracijos ekonomiÅ¡kumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų, elgdamiesi sÄ Å¾iningai, apdairiai turėjo galimybę pasinaudoti CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatytu ieÅ¡kinio atsiėmimo institutu ar remdamiesi CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieÅ¡kinio atsisakyti. Tačiau ieÅ¡kovai ir toliau teismo posėdžiuose palaikė ieÅ¡kinį, teigdami, jog jų teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad likusiame aptvertame plote atsakovai laiko jiems priklausančius daiktus – vežimėlius, dviračius, netvarkingai stato automobilius ir kt., kartu pripažindami, jog atsakovai turi tris parkavimo vietas, kad nesutikimÄ ar sutikimÄ dėl to ploto užvėrimo galėtų reikÅ¡ti / duoti namo administratorius ar kiti garažo bendraturčiai.

17. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog namo administratorius, su kuriuo atsakovai 2009 m. rugpjūčio 1 d. yra pasirašę sutartis, ar kiti garažo bendraturčiai reikÅ¡tų pretenzijas atsakovams dėl likusio ploto užtvėrimo ir daiktų laikymo, ar bÅ«tų įgalioję ieÅ¡kovus jų vardu reikÅ¡ti reikalavimus atsakovams. Todėl Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog neturėdami teisės į automobilių statymo vietas (garažų plotÄ , kuris priklauso tik 108 iÅ¡ 133 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų), ieÅ¡kovai neturėjo teisės reikÅ¡ti reikalavimų, nesusijusių su jų teisių pažeidimu, nes ginti kitų 107 asmenų teises ir interesus gali tik jie patys ar jų įgalioti asmenys.

Privatus subjektas gali ginti savo pažeistas teises, o visuomenės (vieÅ¡ojo) intereso gynimÄ privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai – prokuroras, įstatymų nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys (CPK 49 str.). IÅ¡ minėtos normos turinio darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai nėra subjektas, galintis reikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡am interesui ginti. Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė iÅ¡imtinai savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog likusio ploto užtvėrimas, kuriame atsakovai laiko daiktus, pažeistų ieškovų teises ar teisėtus interesus, trukdytų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Juolab, kad garažo plane ir registro duomenų išraše aiškiai nurodyta ir pažymėta, kurios patalpos priklauso ieškovams, o kurios automobilių stovėjimo vietos priklauso atsakovams.

18. Nuosavybės neliečiamumo principas turi bÅ«ti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos, taikant interesų pusiausvyros principÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jog atsakovams, gavus ieÅ¡kinį ir įvykdžius reikalavimÄ iÅ¡ardyti užtvarÄ , taip atlaisvinant priėjimÄ prie ieÅ¡kovams priklausančių patalpų R-21 ir R-22 geruoju, ieÅ¡kovų tolesnis reikalavimas įpareigoti atsakovus R.

G. ir E. G. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡ardyti sumontuotas metalines pertvaras ir atlaisvinti patekimÄ Ä¯ patalpas pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 2A11b, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«sio plane pažymėtas numeriais R-21 ir R-22, laikytinas nepagrįstu, nes atsakovams įvykdžius reikalavimÄ neliko ginčo byloje pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir jų teisės prieiti prie rÅ«sio patalpų R-21 ir R-22 pažeidimo.

Iš esmės į apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

19. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie jų nurodytÄ teisių – prieiti prie rÅ«sio patalpų R-21 ir R-22 – pažeidimÄ , atsakovams paÅ¡alinus užtvarÄ nuo praėjimo ir apie tai, jog likusi užtvaro dalis trukdytų ieÅ¡kovams naudotis jiems priklausančiomis rÅ«sio patalpomis (CPK 177 str. 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo, ar neatsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų dalies, nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kovų reikalavimų kitaip, nei ieÅ¡kinį atmesti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl Druskininkų miesto apylinkės 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. CPK 87 straipsnio pirmosios dalies 7 punktas numato, kad jeigu ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, grÄ Å¾inama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos; nurodyto dydžio žyminis mokestis grÄ Å¾inamas ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl to, kad, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apie tai, kad ieÅ¡kovų reikalavimas iÅ¡ardyti užtvarÄ ir atlaisvinti priėjimÄ prie ieÅ¡kovams priklausančių patalpų R-21 ir R-22 atlaisvintas, ir iÅ¡ esmės nebeliko ginčo objekto, ieÅ¡kovams tapo žinoma bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio neatsisakė ar jo neatsiėmė; toliau teikė procesinius dokumentus (ieÅ¡kinio papildymus) ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Toks Å¡alies elgesys neatitinka apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų atliekant procesinius veiksmus, todėl ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

22. Apeliacinį skundÄ patenkinus, panaikinus Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui V. G. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 43,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ (T.2, b.l. 82-83), viso 243,00 Eur, po 121,50 Eur iÅ¡ kiekvieno. Atsakovų iÅ¡laidos turėtos pirmosios instancijos teisme iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteistinos, nes atsakovai ieÅ¡kovų reikalavimus įvykdė tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme (CPK 98 str. 1 d.).

23. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos turėtos iÅ¡laidos 26,44 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 121,50 Eur (po vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 ct) iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡laidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti po 13,22 Eur (trylika eurų 22 ct) iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ kiekvieno (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Dalė Burdulienė Nerijus Meilutis