2022-04-20 Nr. AB-9528-3-61-3-00163-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2024-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00163-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. F. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. F. J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43884 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 6K-9 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir (duomenys neskelbtini) metais dalyvavo demonstracijose ir (duomenys neskelbtini) įvyko incidentas. Tos dienos rytą pareiškėjas su mama nuvažiavo į turgų, jis nuėjo į turgų, o mama liko sėdėti mašinoje. Pareiškėjas tik išeidamas iš turgaus išgirdo sprogimą ir pamatė, jog dega jo automobilis. Pareiškėjo mama stipriai nukentėjo, gavo (duomenys neskelbtini), buvo gydoma ligoninėje. Po šio įvykio pareiškėjas nusprendė palikti savo kilmės šalį.

2.2. Pareiškėjas pateikė aiškią ir konkrečią informaciją, kodėl bijo grįžti į savo kilmės šalį ir pagrįstai bijo dėl savo gyvybės. Pareiškėjas nurodė, jog sulaukė grasinimų iš nežinomų asmenų, jo automobilis buvo susprogdintas ir dėl to stipriai nukentėjo jo mama ir viskas tik dėl to, jog jis aktyviai dalyvavo demonstracijose. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtinta, kad pareiškėjui gali kilti individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti.

2.3. Be to, pareiškėjo istoriją patvirtina jo kilmės valstybės informacija. Kaip nurodo ir atsakovas, (duomenys neskelbtini) pranešta apie sprogimus/nuotolinį smurtą prieš civilius. Be to, pareiškėjas niekaip ir negali žinoti, kas jo automobilyje paliko sprogmenį, tai yra tik jo spėjimas, jog tai galėjo padaryti ginkluotos grupuotės.

2.4. Atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos surinkti naujausius, aktualiausius duomenis, pateikti duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą vos siekia (duomenys neskelbtini). Neturėdamas naujausių duomenų, atsakovas objektyviai negalėjo įvertinti pareiškėjui gresiančio pavojaus. Be to, tokios informacijos surinkimą atlikti atsakovą įpareigoja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 92.8., 97.1 punktai, kuriuose įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

2.5. Panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymą pavesti VSAT, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nuspręsti įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

2.6. Draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pasakodamas apie incidentą, per kurį buvo sužeista jo mama, t. y. kai buvo susprogdintas pareiškėjo automobilis, jis teigė, jog šiuo sprogimu buvo taikytasi į jį. Apklausos metu paklausus pareiškėjo, kodėl tuomet automobilis sprogo, kai jo automobilyje nebuvo, pareiškėjas atsakyti negalėjo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad policija apie šį sprogimą surašė ataskaitą. Pareiškėjas teigė, policija iš pradžių buvo surašiusi, kad tikrasis taikinys buvo pareiškėjo automobilis, bet paskui pakeitė savo ataskaitą ir įrašė, kad taikinys buvo gretimas automobilis. Atsakovas darė prielaidą, kad policijos tyrimo metu paaiškėjo tam tikrų faktų, todėl ji priėjo prie išvados, jog buvo susprogdintas greta stovėjęs automobilis.

3.2. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimą, kuri ginkluota grupuotė jam grasino, pareiškėjas teigė, jog yra daug ginkluotų grupuočių ir jos visos veikia vieningai, kai grasina, gąsdina, žudo. Pareiškėjas išvardino pagrindines ginkluotas grupuotes veikiančias (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), neišskirdamas konkrečios grupuotės, kuri galimai jam grasino. Pareiškėjo teigimu, jam buvo grasinta du kartus – pirmasis grasinimas įvyko (duomenys neskelbtini) kada pareiškėjui buvo skambinta į jo mobilųjį telefoną, jam buvo pasakyta, kad „turi liautis eiti į demonstracijas, mes tave nužudysim“, o antrasis grasinimas buvo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo paskambinta į pareiškėjo mobilųjį telefoną ir pasakyta, kad „mes tau sakėm anksčiau liautis lankytis demonstracijose – tai mūsų paskutinis grasinimas tau“. Pareiškėjas nenurodė, kaip jis identifikavo, jog tai buvo ginkluotos grupuotės, taip pat neįvardino, kurios ginkluotos grupuotės atstovas (-ai) jam skambino. Kaip nurodė asmuo, jam nerūpėjo grasinimai ir jis toliau lankėsi demonstracijose iki tol, kol įvyko incidentas su jo automobiliu.

3.3. Pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pasakodamas apie grupuotės grasinimą telefonu, pareiškėjas nepateikė detalių, kaip jis identifikavo, kad jam skambino būtent ginkluota grupuotė ir nenurodė, kuri grupuotė tai galėjo būti iš jo išvardintų trijų. Taigi pareiškėjas nurodė, kad jam grasino (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (grasinimai, jų pobūdis – du telefoniniai skambučiai, tariamas automobilio susprogdinimas) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pasakojimas nėra nei savaime detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, Departamentas konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti motyvai savaime nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.4. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

3.5. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.6. Pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo konkrečiai įvardinti, kuri ginkluota grupuotė jam grasino, todėl jis teigė, kad jam grasino visos trys: (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas nurodė, kad demonstracijose buvo tik dalyvis, nenurodė, kad būtų kritikavęs valdžią ar karines grupuotes, nenurodė, kad būtų buvęs opozicijos lyderis ar protestų organizatorius, todėl lieka neaišku, kaip šios trys grupuotės galėjo identifikuoti pareiškėją ir dėl kokios priežasties jam grasinti. Todėl Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, dėl ko laikoma, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

3.7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad jį kilmės valstybėje persekioja trys grupuotės: (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas dalyvavo protestuose. Tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus, grindžiamas prielaidomis (grasinimai, jų pobūdis – du telefoniniai skambučiai, tariamas automobilio susprogdinimas). Be to, tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina prielaidos, kad pareiškėją galėtų persekioti pareiškėjo nurodyta grupuotės. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ir pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.8. Nagrinėjamu atveju Departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

3.9. Atsakovas nesutiko, kad neįvykdė pareigos surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamento priimtame Sprendime išdėstyta išsami, iš įvairių patikimų bei šaltinių (pvz., EPPB, žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) surinkta kilmės valstybės informacija apie saugumo padėtį šioje valstybėje. Surinkta informacija nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio. (duomenys neskelbtini) EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas (duomenys neskelbtini) smurto lygį (duomenys neskelbtini), juolab, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas.

3.10. Atsakovo nuomone, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes (Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas) bei remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.11. Ginčijamame Sprendime pateikti detaliai aptarti prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo motyvai, kurių pagrindų, Departamentas pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos ir nusprendė pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti. Priėmus Sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jam privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, ginčijamu sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo D. F. J. A. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir jį sumažino nuo 5 metų iki 3 metų. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis rašytine bylos medžiaga teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 16 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jam grasina politinė partija ir milicija. Jie yra už vieną grupuotę. Visa dabartinė politinė partija eina prieš visus (duomenys neskelbtini) žmones. Pareiškėjas su mama nuvažiavo į parduotuvę. Pareiškėjo motina liko sėdėti automobilyje, kadangi esama valdžia persekiojo asmenį norėdami nužudyti, prie automobilio buvo padėtas sprogmuo. Jis sprogo. Po sprogimo asmens motina pateko į ligoninę. Po šito incidento iš (duomenys neskelbtini) persikraustė gyventi į kitą miestą - (duomenys neskelbtini), bet tame mieste gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jie asmens nepriėmė ir jis negalėjo integruotis prie (duomenys neskelbtini) gyvenimo ir išvyko. Pareiškėjas nurodė, kad politinei partijai nepriklausė.

5.2. 2021 m. lapkričio 25 d. vykusios apklausos metu, pareiškėjas papasakojo, kad jis dalyvavo demonstracijose nuo (duomenys neskelbtini) įvyko incidentas. Pareiškėjas nurodė, kad tą dieną, apie 10 val. ryte, su savo mama nuvažiavo į turgų, jis nuėjo į turgų, o mama liko sėdėti mašinoje. Pareiškėjas prieš išeinant iš turgaus išgirdo garsų sprogimą ir pamatė, kad dega jo automobilis, o pareiškėjo mama buvo viduje. Tuomet pareiškėjas ištraukė mamą iš automobilio, atvažiavo greitoji pagalba, taip pat asmuo paskambino broliui ir pranešė apie tai. Policijos ataskaitoje buvo nurodyta, kad šis sprogimas siejasi su automobiliu, o paskui policija pakeitė savo ataskaitą ir parašė, kad tai yra teroristinė ataka. Pareiškėjo mamai buvo išmokėta kompensacija (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio mamos (duomenys neskelbtini). Po šio incidento asmens mama buvo hospitalizuota savaitei laiko, buvo (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiškėjo giminaičiai pasakė jam, kad jis turi išvykti iš šalies, nes kitaip jį nužudys.

5.3. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S43884 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Atsakovo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija pareiškėjo skundą 2022 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 6K-9 atmetė, laikė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

6. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą remdamasis Tvarkos aprašo 116 punkte nustatytais kriterijais. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (grasinimai, jų pobūdis – du telefoniniai skambučiai, tariamas automobilio susprogdinimas) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) yra nepatikimas. Pasakojimas nėra detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Taigi net ir pagal pareiškėjo pasakojimą jokių Konvenciją atitinkančių grėsmių, išskyrus subjektyvų vertinimą, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė.

7. Teismo įsitikinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Taigi teismas darė išvadą, kad atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

8. Teismo įsitikinimu, Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietis slėpsis (jo tikslas niekada nebuvo Lietuva), ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

9. Departamentas nepagrįstai uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis nustatytas laikotarpis yra neproporcingas ir nemotyvuotas. Todėl šią skundžiamo Sprendimo dalį teismas pakeitė ir pareiškėjui uždraudė į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Dėl nurodomų priežasčių teismas konstatavo, kad ginčijamos Departamento Sprendimo dalys dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstos ir teisėtos, nėra pagrindo jų keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjo skundo ar kitais argumentais.

11. Teismas sprendė, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

III. 12. Pareiškėjas D. F. J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis nori ir turi būti tiesiogiai išklausytas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

13.2. Pareiškėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pabrėžia, jog prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. EŽTT ne kartą pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus.

13.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

13.4. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jo surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jog jis dalyvavo demonstracijose, dėl to jo automobilis buvo susprogdintas, nukentėjo jo motina, todėl grąžinus pareiškėją į jo kilmės valstybę jo lauktų susidorojimas.

13.5. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat turėtų būti priskirtas pagal EPPB prie padidintos rizikos asmenų profilių. Jis ne tik dalyvavo demonstracijose, tačiau padėjo tiekdamas maistą protesto dalyviams bei kitomis veiklomis. Žinoma, jog nuo (duomenys neskelbtini). Todėl nei teismas, nei atsakovas nepaneigė, jog Pareiškėjo sveikatai, laisvei ir gyvybei negresia joks pavojus (duomenys neskelbtini).

13.6. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

13.7. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad:

14.1. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

14.2. Departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

14.3. Taip pat nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimų, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti, tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo duotus paaiškinimus, darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai jų nelaikė patikimu įrodymu.

14.4. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

14.5. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo D. F. J. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad Departamentas apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

21. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

22. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

25. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teigia, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir sulaukė grasinimų, buvo susprogdintas jo automobilis (incidento metu nukentėjo jo motina), dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Kalbėdamas apie protestus apklausos metu, pareiškėjas pateikia tik labai bendro pobūdžio informaciją, nesusieja šio pasakojimo dalies su savo asmenine patirtimi. Pareiškėjo pasakojimai apie grasinimus stokoja detalumo. Taip pat iš pareiškėjo pasakojimo apklausos metu negalima aiškiai identifikuoti persekiojimo vykdytojų.

Pareiškėjas, atsakydamas į Departamento pareigūno klausimus deklaratyviai nurodo, kad jį persekioja net trys ginkluotos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepaaiškino, nei kaip šios grupuotės jį identifikavo, nei kodėl jį pasirinko, nors jis nėra nei žurnalistas, nei protestų organizatorius ar pan. Aplinkybes, kad pareiškėjas tiekė maistą protestuotojams, ir dėl to galėjo patekti į grupuočių taikinį, pareiškėjas nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl šios aplinkybės netiriamos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, kadangi pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisėjų kolegija pritaria, pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų.

Taigi teismas darė išvadą, kad atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bei Departamento išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

30. Be kita ko, Departamento komisija nurodė, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo pateikė papildomus dokumentus (dokumentus ir nuotraukas), patvirtinančius moters sužalojimus po teroristinio akto ir tariamą dalyvavimą protestuose, tačiau, Komisija, įvertinusi nuotraukų turinį nustatė, kad nėra aišku, kas šiose nuotraukose užfiksuotas, nei kur, nei kada šios nuotraukos buvo padarytos. Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tikėtina, galėjo dalyvauti demonstracijose, tačiau jis nebuvo jų organizatorius, neatliko gerai žinomo asmens vaidmens protestuose, o pareiškėjo pateiktos nuotraukos šių išvadų nepaneigia. Komisija nurodė, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti keli vaikinai, tačiau iš šių nuotraukų turinio spręsti, kad jos buvo darytos kokios nors demonstracijos metu, negalima (nėra nei plakatų būdingų demonstracijoms, jokių iškeltų vėliavų ir pan.). Pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodoma, kad moteris vardu N. A. M. nukentėjo nuo karinių operacijų, kariškių aplaidumo ir teroristų operacijų (duomenys neskelbtini), žaizda galvoje padaryta šrapnelio (artilerijos sviedinio). Komisija, įvertinusi pareiškėjo papildomus dokumentus, nustatė, kad iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kad N. A. M. yra pareiškėjo motina. Be to, pareiškėjo teigimu jo mašina, kurioje tariamai sėdėjo pareiškėjo motina, buvo susprogdinta, tačiau pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad N. A. M. patyrė sužalojimus ne nuo bombos, tačiau nuo artilerijos sviedinio – šrapnelio, kuris sprogsta ore. Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad minėtų įrodymų visapusiškas ištyrimas yra neįmanomas, kadangi pareiškėjas pateikė tik dokumentų nuotraukas, o ne originalus. Pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai nesudarė pagrindo Komisijai kitaip vertinti tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Su šiomis Komisijos išvadomis neturi pagrindo nesutikti ir teisėjų kolegija.

31. Įvertinusi Sprendimo turinį teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Departamentas pateikė išsamią informaciją apie bendrą padėtį kilmės šalyje, kuri patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamoje vietovėje (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, pareiškėjas nepateikė įrodymų ir duomenų, kurie paneigtų šias išvadas, todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas vadovavosi neaktualiais ir esamos padėties neatitinkančiais duomenimis apie kilmės šalį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį kilmės šalyje. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.).

33. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be EPPB (duomenys neskelbtini) paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės, rėmėsi ir nevyriausybinės organizacijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenimis apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Tad atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesurinkto kilmės šalies informaciją iš skirtingų šaltinų.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime sutrumpino laikotarpį, kuriuo uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. F. J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė