33fa323f-495c-4ed5-a522-43eee7ff01bb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikÄ neįvertinÄs visų bylos aplinkybių, nenustatÄs, ar Å¡iuo atveju tikrai yra objektyvi grÄsmÄ, kad nesiÄmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomu. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijÄs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, ir tai pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dÄl nekilnojamojo turto galimo perleidimo. Nekilnojamas turtas įgytas 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytyniu aktu ir iki teismo nutarties priÄmimo nebuvo parduotas, todÄl turto nerealizavimas daugiau kaip du metus paneigia abejones dÄl galimo jo realizavimo.
Legislator headnote
AI generated33fa323f-495c-4ed5-a522-43eee7ff01bb · Kauno apygardos teismas: NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), A. K. nuosavybÄs teise yra įgijÄs 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kurį ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti neteisÄtu ir jį panaikinti, pagrindu. Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ir aplinkybÄ, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijÄs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, kas pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dÄl minÄto nekilnojamojo turto galimo perleidimo.
Full text
CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. 2S-926-230/2013 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01758-2013-7 Pirmosios instancijos teisÄjas Mindaugas Å imonis  (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m.  balandžio 17  d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisÄja Nijolia IndreikienÄ apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo A. K. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinÄje byloje Nr. 2-4878-773/2013 pagal ieÅ¡kovų V.
G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui R. S., A. K. dÄl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo neteisÄtu ir restitucijos taikymo.  TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teismui pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: 1) pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ neteisÄtu ir jį panaikinti; 2) 2010 m. gruodžio 14 d. turto (duomenys neskelbtini), priklausanÄio A. ir V.
G., varžytynes pripažinti neįvykusiomis;
3) pripažinti neteisÄtu 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių protokolÄ ;
4) įgytam turtui taikyti restitucijÄ ;
5) priteisti iÅ¡ atsakovų bylos vedimo iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dÄl nuosavybÄs teisÄs perleidimo į ginÄo nekilnojamuosius daiktus draudimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Kauno apylinkÄs teismas,  2013 m. vasario 6 d.  nutartimi, tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , taikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones â atliko įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dÄl nuosavybÄs teisÄs perleidimo draudimo nekilnojamam turtui, esanÄiam (duomenys neskelbtini): gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡iltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ neteisÄtu ir jį panaikinti, 2010 m. gruodžio 14 d. turto (duomenys neskelbtini), priklausanÄio A. ir V. G., varžytynes neįvykusiomis, o taip pat 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių protokolÄ neteisÄtu, iÅ¡ esmÄs siekia atstatyti turtinÄ padÄtį į pradinÄ padÄtį ir sugrÄ Å¾inti jiems nuosavybÄn priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ .
NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), A. K. nuosavybÄs teise yra įgijÄs 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kurį ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti neteisÄtu ir jį panaikinti, pagrindu. Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ir aplinkybÄ, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijÄs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, kas pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dÄl minÄto nekilnojamojo turto galimo perleidimo.
Teismas laikÄ, kad nurodytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones - atlikti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dÄl nuosavybÄs teisÄs perleidimo draudimo, kadangi to nesiÄmus, o atsakovui A. K. ginÄo nekilnojamÄ jį turtÄ perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas.  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â praÅ¡ymÄ atmesti.
Nurodo, jog skundžiama nutartis neteisÄta ir nepagrįsta dÄl Å¡ių argumentų:
1) Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikÄ neįvertinÄs visų bylos aplinkybių, nenustatÄs, ar Å¡iuo atveju tikrai yra objektyvi grÄsmÄ, kad nesiÄmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomu. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijÄs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, ir tai pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dÄl nekilnojamojo turto galimo perleidimo. Nekilnojamas turtas įgytas 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytyniu aktu ir iki teismo nutarties priÄmimo nebuvo parduotas, todÄl turto nerealizavimas daugiau kaip du metus paneigia abejones dÄl galimo jo realizavimo.
2) Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidÄ LR CPK straipsnio 144  dalies nuostatÄ , kad laikinosios priemonÄs taikomos, jei asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio aplinkybių ir prie jo nepateiktų įrodymų seka, kad ieÅ¡kovai nÄra tikÄtinai pagrindÄ ieÅ¡kinio, todÄl teismas neturÄjo pagrindo taikyti laikinÄ sias priemones.
3) Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatsižvelgÄ Ä¯ reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kinys dÄl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių pripažinimo negaliojanÄiu reiÅ¡kiamas žymiai praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ LR CPK 602 straipsnio 3 dalyje. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas netenkintinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Å i taisyklÄ taikoma ir atskirųjų skundų dÄl teismo priimtų nutarÄių nagrinÄjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dÄl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turÄtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, o taip pat absoliuÄių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonÄ, kuria siekiama kiek įmanoma greiÄiau užkirsti keliÄ atsirasti aplinkybÄms, galinÄioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas â užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonÄs taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužÄs 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-1350/2011).
ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pritaikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeisdamas CPK 144 straipsnio nuostatas, kadangi neįvertino visų bylos aplinkybių, nenustatÄ, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja objektyvi grÄsmÄ teismo sprendimo įvykdymui, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog  ieÅ¡kovai nÄra tikÄtinai pagrindÄ ieÅ¡kinio reikalavimų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , praÅ¡Ä teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio R.
S. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių dokumentus (b. l. 3-5). ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pats ieÅ¡kinys (ginÄas) nÄra nagrinÄjamas iÅ¡ esmÄs, teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinanÄių įrodymų pagrįstumo bei teisÄtumo. Å ioje proceso stadijoje taip pat nÄra sprendžiama, ar ieÅ¡kinys paduotas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. TodÄl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje neturÄjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovų reikalavimų tikÄtinu pagrįstumu ir pagrįstai apsvarstÄ bÅ«tinybÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkinti remdamasis ta aplinkybe, kad apeliantas yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, nes   ginÄo turtas atsakovo nebuvo realizuotas daugiau kaip du metus, ir tai paneigia abejones dÄl galimo jo realizavimo. TaÄiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmÄs siekia atstatyti savo daiktines teises į pradinÄ padÄtį, t. y. sugrÄ Å¾inti jiems nuosavybÄs teisÄmis priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ .
Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dÄl nuosavybÄs teisių į konkretų turtÄ pripažinimo, jeigu nÄra duomenų, kad paduotas ieÅ¡kinys akivaizdžiai nepagrįstas, teismas paprastai turi tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tuoti ginÄo objektÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-754/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-441/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-512/2012).
PažymÄtina ir tai, kad vien aplinkybÄ, jog ginÄo nekilnojamasis turtas, kuris ieÅ¡kovams  palankaus sprendimo atveju galÄtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovÄ , turintį teisÄ disponuoti ginÄo objektu, pati savaime patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grÄsmÄs egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mÄn. 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-2056/2011).
Netaikius areÅ¡to ginÄo turtui, atsakovas turÄtų galimybÄ jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, dÄl ko pasunkÄtų ar taptų negalimu ieÅ¡kovams galimai palankaus sprendimo įvykdymas. Esant nurodytoms aplinkybÄms, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikÄ procesinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todÄl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
TeisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja                                                                                                         Nijolia IndreikienÄ