Legislator Case Law & Legislation
33fa323f-495c-4ed5-a522-43eee7ff01bb AI generated

33fa323f-495c-4ed5-a522-43eee7ff01bb · Kauno apygardos teismas

Case Number 33fa323f-495c-4ed5-a522-43eee7ff01bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar Å¡iuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijęs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, ir tai pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dėl nekilnojamojo turto galimo perleidimo. Nekilnojamas turtas įgytas 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytyniu aktu ir iki teismo nutarties priėmimo nebuvo parduotas, todėl turto nerealizavimas daugiau kaip du metus paneigia abejones dėl galimo jo realizavimo.

Legislator headnote

AI generated

33fa323f-495c-4ed5-a522-43eee7ff01bb · Kauno apygardos teismas: NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), A. K. nuosavybės teise yra įgijęs 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kurį ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, pagrindu. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ir aplinkybę, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijęs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, kas pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dėl minėto nekilnojamojo turto galimo perleidimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-926-230/2013 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01758-2013-7 Pirmosios instancijos teisėjas Mindaugas Å imonis  (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m.  balandžio 17  d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4878-773/2013 pagal ieÅ¡kovų V.

G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui R. S., A. K. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo.  Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: 1) pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ neteisėtu ir jį panaikinti; 2) 2010 m. gruodžio 14 d. turto (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V.

G., varžytynes pripažinti neįvykusiomis;

3) pripažinti neteisėtu 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių protokolÄ ;

4) įgytam turtui taikyti restitucijÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovų bylos vedimo iÅ¡laidas. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į ginčo nekilnojamuosius daiktus draudimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas,  2013 m. vasario 6 d.  nutartimi, tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atliko įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡iltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ neteisėtu ir jį panaikinti, 2010 m. gruodžio 14 d. turto (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V. G., varžytynes neįvykusiomis, o taip pat 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių protokolÄ neteisėtu, iÅ¡ esmės siekia atstatyti turtinę padėtį į pradinę padėtį ir sugrÄ Å¾inti jiems nuosavybėn priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), A. K. nuosavybės teise yra įgijęs 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kurį ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, pagrindu. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ir aplinkybę, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijęs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, kas pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dėl minėto nekilnojamojo turto galimo perleidimo.

Teismas laikė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones - atlikti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kadangi to nesiėmus, o atsakovui A. K. ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodo, jog skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:

1) Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar Å¡iuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijęs asmuo A. K. yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, ir tai pagrindžia ieÅ¡kovų abejones dėl nekilnojamojo turto galimo perleidimo. Nekilnojamas turtas įgytas 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytyniu aktu ir iki teismo nutarties priėmimo nebuvo parduotas, todėl turto nerealizavimas daugiau kaip du metus paneigia abejones dėl galimo jo realizavimo.

2) Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė LR CPK straipsnio 144  dalies nuostatÄ , kad laikinosios priemonės taikomos, jei asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio aplinkybių ir prie jo nepateiktų įrodymų seka, kad ieÅ¡kovai nėra tikėtinai pagrindę ieÅ¡kinio, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinÄ sias priemones.

3) Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatsižvelgė į reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kinys dėl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių pripažinimo negaliojančiu reiÅ¡kiamas žymiai praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ LR CPK 602 straipsnio 3 dalyje. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeisdamas CPK 144 straipsnio nuostatas, kadangi neįvertino visų bylos aplinkybių, nenustatė, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja objektyvi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, neatsižvelgė į tai, jog  ieÅ¡kovai nėra tikėtinai pagrindę ieÅ¡kinio reikalavimų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio R.

S. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių dokumentus (b. l. 3-5). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pats ieÅ¡kinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Å ioje proceso stadijoje taip pat nėra sprendžiama, ar ieÅ¡kinys paduotas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovų reikalavimų tikėtinu pagrįstumu ir pagrįstai apsvarstė bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkinti remdamasis ta aplinkybe, kad apeliantas yra nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadovas, nes   ginčo turtas atsakovo nebuvo realizuotas daugiau kaip du metus, ir tai paneigia abejones dėl galimo jo realizavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia atstatyti savo daiktines teises į pradinę padėtį, t. y. sugrÄ Å¾inti jiems nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieÅ¡kinys akivaizdžiai nepagrįstas, teismas paprastai turi tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tuoti ginčo objektÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012).

Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris ieÅ¡kovams  palankaus sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovÄ , turintį teisę disponuoti ginčo objektu, pati savaime patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011).

Netaikius areÅ¡to ginčo turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, dėl ko pasunkėtų ar taptų negalimu ieÅ¡kovams galimai palankaus sprendimo įvykdymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Nijolia Indreikienė