33f86673-e3d8-4a40-8961-7f99ef1ef78f · Vilniaus apygardos teismas

VACLOVAS CIBULSKAS, a/k 34204100500, gimBaudžiamoji byla Nr. 1-223/2011Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;1.2.4.2.3.; 2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui adv. Valdui Burneikiui,nukentėjusiajam R. C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

C., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakų raj., LR pilietis, lietuvis, 7 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : V. C. sunkiai sutrikdė savo sÅ«naus – R. C. sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2010-09-27 apie 00.20 val., po kilusio žodinio ginčo su savo sÅ«numi R. C. dėl turtinių santykių, (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu R.

C. į nugaros kairę pusę, tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ , kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes kiauryminiai krÅ«tinės ertmės sužalojimai yra pavojingi gyvybei.Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis V. C. kaltu dėl jam inkriminuoto savo sÅ«naus R. C. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino pilnai. Jis parodė, kad 2010 metų rugsėjo mėnesį, naktį pas jį namo atėjo stipriai iÅ¡gėręs sÅ«nus RamÅ«nas, su savimi turėjo du butelius vyno.

IÅ¡gėrę kartu vienÄ butelį, jie susiginčijo dėl to, kad sÅ«nui RamÅ«nui už parduotÄ Å¾emės sklypÄ jis davė mažiau pinigų nei kitam sÅ«nui G. C.. Konflikto metu sÅ«nus jį parvertė ant lovos ir pradėjo smaugti, grasino sudeginti namus ir jį. Besigindamas ir kiek iÅ¡silaisvinęs, jis griebė nuo stalo peilį ir dÅ«rė juo sÅ«nui. Tai padarė norėdamas jį pagÄ sdinti. Jis buvo iÅ¡gėręs ir susijaudinęs ir visko gerai neprisimena. Po to jis nuėjo pas kaimynÄ A.

Č., kuriam pasiskundė dėl sÅ«naus. Pas kaimynÄ pabuvo iki ryto ir į namus sugrįžo jau Å¡vintant. SÅ«nus pats paskambino į greitÄ jÄ . Apie įvykį taip pat pranešė kitam sÅ«nui.N. R. Cibulsko ir kaltinamojo V. C. akistatos metu, pastarasis pripažino, kad iÅ¡ tikrųjų jis neprisimena, ar sÅ«nus konflikto metu jo atžvilgiu naudojo smurtÄ , o tokius parodymus prieÅ¡ tai davė dėl savo amžiaus. (b. l. 48-49) Savo parodymus V. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b. l. 52-54)Be kaltinamojo V.

C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltę dėl sunkaus sÅ«naus sveikatos sutrikdymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ( b.l. 4-7), specialisto iÅ¡vada, daikto, turinčio reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti paėmimo ir apžiÅ«ros protokolas (b.l. 4-7), nukentėjusiojo R. C., liudytojų E. Č., G. C. parodymai.N. R. C. parodė, kad 2010-09-26, vakare jis atvyko pas tėvÄ V. C.. Buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, be to tėvas davė 10 Lt, už kuriuos ji nupirko alkoholio ir vartojo jį kartu su tėvu.

Kilo ginčas dėl tų pinigų ir jis Å¡oko ant tėvo, pavirto jį ant lovos ir pradėjo tėvÄ kratyti. Tada pajuto, kad karÅ¡ta, pamatė kraujÄ ir sukniubo. Supratęs, kad yra sužalotas, jis paskambino savo sugyventinei, kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigÅ«nai. Kas buvo toliau nežino, naktį jį operavo. Dabar jaučiasi gerai, su tėvu susitaikė, jam atleido, santykiai geri, praÅ¡o jo nebausti. Ikiteisminio turimo metu parodė, kad jokių pretenzijų tėvui neturi, nes pats kaltas, kadangi pats buvo neblaivus.

Liudytoja E. Č. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ryte paskambino kaimyno V. C. sÅ«nus G. C. ir paklausė, kas atsitiko jo tėvo namuose. Ji apie įvykį tuomet nieko nežinojo, o G. C. paaiÅ¡kino, kad tėvas peiliu sužalojo savo jo brolį RamÅ«nÄ . Pats V. C. po įvykio pas jÄ namo užėjęs nebuvo. Su Å¡iuo kaimynu jie nebendrauja, nes jis kelis kartus girtas buvo jo sužalojęs jos vyrÄ . Liudytojas G. C. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje anksti ryte jis sužinojo, kad jo brolis RamÅ«nas sužalotas ir yra Elektrėnų ligoninėje.

IÅ¡ karto nuvažiavo į ligoninę, kur brolis jam pasakė, kad tai padarė tėvas. Tuomet jis nuvažiavo pas tėvÄ Ä¯ N. K. kaimÄ . Tėvas papasakojo, kad iÅ¡ vakaro pas jį atėjo RamÅ«nas, jie kartu gėrė ir susiginčijo dėl pinigų. Tėvas sakė, kad RamÅ«nas jį puolė muÅ¡ti ir smaugti, todėl norėdamas apsiginti, jis pagriebė nuo stalo peilį ir juo dÅ«rė. IÅ¡ 2010-09-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad V. C. gyvenamajame name, Bažnyčios g. 7, N. K. k., kambaryje ant kėdės aptiktas ir paimtas virtuvinis peilis su panaÅ¡iomis į kraujÄ dėmėmis. (b. l. 4-7) IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 4127/10 (01) matyti, kad R.

C. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė krÅ«tinės lÄ stos žaizda (po kaire mentimi). Sužalojimas vienu trauminiu poveikiu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi kiauryminiai krÅ«tinės ertmės sužalojimai yra pavojingi gyvybei. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2010-09-27 apie 00.20 val. (b. l. 21-22).             Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

C. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. C. 2010-09-27 apie 00.20 val., po kilusio žodinio ginčo su savo sÅ«numi R. C. dėl turtinių santykių, (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu sÅ«nui R. C. į nugaros kairę pusę, tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ , kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes kiauryminiai krÅ«tinės ertmės sužalojimai yra pavojingi gyvybei.K.

V. C. neneigia sÅ«nui dÅ«ręs peiliu į nugaros kairę pusę. IÅ¡tirtų duomenų visuma taip pat leidžia padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog sunkų sveikatos sutrikdymÄ R. C. padarė jo tėvas V. C., tyčia durdamas peiliu į nugaros kairę pusę. Kad smÅ«gį peiliu į nugarÄ R. C. sudavė tėvas, patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis, bei netiesiogiai kitas kaltinamojo sÅ«nus G. C.. Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose, apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu ir po jo.Aptartais įrodymais neginčijamai yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymų.

LR BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė netiesiogine tyčia. Teismo nuomone, kad nukentėjusiajam R. C. sunkų sveikatos sutrikdymÄ kaltinamasis V. C. padarė suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Teismo manymu , kaltinamasis sÄ moningai durdamas peiliu į nugaros kairę pusę, savaime suvokia, kad tokiu bÅ«du kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai ir numato tokių pasekmių galimybę, kitaip tariant jis veikia tyčia.

Teismas įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo liudytojų parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis V. C. sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo R. C. sveikatÄ , veikė netiesiogine tyčia. Tai patvirtina tiek kaltinamojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tik po jos padarymo, taip pat padarytų sužalojimų kiekis, pobÅ«dis. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis smurtÄ iÅ¡ karto nutraukė. Buvo iÅ¡kviesti policijos darbuotojai ir medicininė pagalba.

Teismo manymu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nenorėjo BK 135 straipsnyje numatytų pasekmių, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. IÅ¡ kaltinamojo V. C. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam smÅ«gį jis sudavė spontaniÅ¡kai, kilus žodiniam ginčui dėl parduotos žemės. Apklaustas įtariamuoju V. C. parodė, kad konflikto metu sÅ«nus jį parvertė ant lovos ir pradėjo smaugti, grasino sudeginti namus ir jį. Besigindamas ir kiek iÅ¡silaisvinęs, jis griebė nuo stalo peilį ir dÅ«rė juo sÅ«nui.

Tai padarė norėdamas jį pagÄ sdinti. Jis buvo iÅ¡gėręs ir susijaudinęs ir visko gerai neprisimena. Tačiau akistatos metu jis Å¡ių parodymų negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo V. C. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. C. tvirtino, jog jis susiginčijo dėl tėvo parduotos žemės ir gautų pinigų, ir vienu metu nuo jo nusisukus, pajuto skausmÄ nugaros kairėje pusėje ir jam pradėjo bėgti kraujas, o ant stalo pamatė kruvinÄ peilį.

Suprato, kad yra sužalotas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis tvirtina, kad kilo ginčas dėl tų pinigų ir jis Å¡oko ant tėvo, pavirto jį ant lovos ir pradėjo tėvÄ kratyti. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įrodymų visumÄ , teismas tokius nukentėjusiojo parodymus apie tėvo užpuolimÄ vertina kritiÅ¡kai kaip siekį suÅ¡velninti tėvui teisinę padėtį ir iÅ¡vengti atsakomybės.Akistatos metu su sÅ«numi R. C. kaltinamasis V. C. pripažino, kad iÅ¡ tikrųjų jis neprisimena, ar sÅ«nus konflikto metu jo atžvilgiu naudojo smurtÄ , o tokius parodymus prieÅ¡ tai davė dėl savo amžiaus.

Teisme tvirtina, kad akistatos metu sakė netiesÄ , norėdamas padėti sÅ«nui, kad jis neturėtų nemalonumų dėl jo užpuolimo. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad konflikto metu kaltinamasis bÅ«tų sužalotas, arba jam bÅ«tų nustatyti kažkokie sužalojimai, byloje nėra. IÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad dėl nurodyto ginčo nukentėjusiajam nebuvo jokio reikalo pulti tėvÄ V. C. ir smaugti jį bei tuo kelti realiÄ grėsmę gyvybei ar sveikatai, o pastarajam nebuvo reikalo gintis.

Realių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis R. C. vartojo tėvo atžvilgiu fizinį smurtÄ dėl ko pastarasis turėjo gintis panaudojant peilį byloje nėra. Gi kitas kaltinamojo sÅ«nus G. C. apie įvykį žino tik iÅ¡ kaltinamojo tėvo ir brolio pasakojimo ir todėl Å¡ioje situacijoje jo parodymai nėra lemiantys, jog bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ buvus bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinosios ginties peržengimo situacijai. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bÅ«tent kaltinamasis pirmas pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

C., nors pastarasis prieÅ¡ jį neatliko jokių realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymių turinčių veiksmų, todėl bÅ«tinosios ginties situacija nebuvo iÅ¡kilusi ir Å¡iuo atveju kaltinamajam BK 28 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikytos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo visgi kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pradėjo priekaiÅ¡tauti kaltinamajam dėl pinigų, nepaneigta, juolab, kad Å¡iÄ aplinkybę nuo pat tyrimo pradžios patvirtino tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis suduodamas smÅ«gį peiliu sÅ«nui į nugaros sritį, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia grėsmę jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti R. C. ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti, t. y. kaltinamasis V. C. veikė netiesiogine tyčia. Nustačius, kad nuteistasis darydamas nusikalstamÄ veikÄ veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kÄ patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Atsižvelgus į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad kaltinamajam V. C. nukentėjusysis yra sÅ«nus - jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kaip sunkus Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymas. Dėl bausmės skyrimo Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas).

Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį. N. B. ir neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Bausmės dydis už konkretų nusikaltimÄ yra numatytas įstatymo, teismo uždavinys parinkti neperžengiant sankcijos ribų optimalų bausmės dydį, reikalingÄ nuteistojo pataisymui. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis). K. V. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikaltimas veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Ikiteisminio tyrimo organai kaltinamajam neinkriminavo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau teismas, remiantis V. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, laiko, kad yra pagrindas pripažinti V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Pripažindama nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas rėmėsi jo parodymais ikiteisminiame tyrime, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje kaltinimÄ palaikantis prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ . Taigi kaltininko pripažinimas aiÅ¡kinamas kaip esminių kvalifikacijai reikÅ¡mingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas.

Ä®statymas Å¡ioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybÄ , taigi turi teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi.

Norint pripažinti Å¡iÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimÄ , tiek jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å iuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. IÅ¡ kaltininko parodymų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad esmines bylos aplinkybes V.

C. pripažino, t.y. kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, kad sužalojo savo sÅ«nų, pripažino dÅ«ręs peiliu sÅ«nui į nugaros kairę pusę. Nagrinėjant bylÄ teisme, prieÅ¡ duodamas parodymus ir sakydamas paskutinį žodį, pareiÅ¡kė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir labai gailisi, nekenčia savęs už tokį elgesį. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimÄ ir gali bÅ«ti vertinami kaip nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Todėl teismas, sutinkamai su LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta kaip V.

C. atsakomybę lengvinančia. K. V. C. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 d. 3 punkto sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nemažiau svarbu, kad kaltininko asmenybės vertinimas pastÅ«mėtų prie iÅ¡vados, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

K. V. C. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 63), Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 60), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas, kaip linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (b. l. 58). Pažymėtina, kad objektyvių duomenų apie ankstesnius jos teisės pažeidimus, susijusius su padarytomis nusikalstamomis veikomis, byloje nėra. Taip pat teismui nėra pateikta duomenų, kad po Å¡ių nusikaltimų padarymo V. C. bÅ«tų padaręs naujus nusikaltimus. Tai rodo, kad kaltinamojo V.

C. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, nusikaltimu žala nepadaryta, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, su kaltinamuoju susitaikė, dėl įvykio kaltina save ir alkoholį, santykiai su tėvu tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek po nusikaltimo padarymo buvo ir yra geri. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nukentėjusysis prisipažįsta piktnaudžiaujantis alkoholiu ir dėl įvykio kaltina ne blogus santykius su tėvu (kaltinamuoju), o kaltina alkoholį, kuris turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos byloje nepareikÅ¡tas. Be to, V. C. yra pensininkas, senyvo amžiaus – jam apie septyniasdeÅ¡imt metų. Kaltinamasis teisme paaiÅ¡kino, kad jam sunku vaikščioti, buvo desantininkas, turėjo traumÄ , serga tuberkulioze. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie kaltinamojo sveikatos bÅ«klę, tačiau nagrinėjant bylÄ teisme vizualiai matyti, kad kaltinamasis iÅ¡ tikrųjų sunkiai vaikÅ¡to, sveikatos bÅ«klė nėra gera. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės. Taigi, visos minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindÄ V.

C. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 3 p., skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimÄ , nes tokia bausmė pasiektų bausmės paskirtį. Teismo nuomone, V. C. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir kaltininko asmenybės, prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, V. C. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 3 p., skirtina sankcijoje už šį nusikaltimÄ nenumatyta bausmė - laisvės apribojimas.

Teismo nuomone, V. C. pakankamai drausmins bei leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Valstybinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1195,39 Lt civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo R. C. gydymÄ . (b.l. 29-30). Kadangi kaltinamojo V. C. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 1195,39 Lt dydžio žalos atlyginimo atsakovui (kaltinamajam) V.

C. už nukentėjusiojo R. C. gydymo paslaugas tenkintinas pilnai. Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iÅ¡ kaltinamojo V. C. iÅ¡ieÅ¡kotina 1195,39 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, patirtai žalai už nukentėjusiojo gydymÄ atlyginti.Daiktas, turintys reikÅ¡mės bylai – peilis sunaikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str., n u s p r e n d ž i a:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 dalies 3 punkte ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 23 val. iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iÅ¡ Vaclovo C. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) 1195,39 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis Lt 39 cnt.) už R. C. gydymÄ . DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės bylai - peilį - sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Stasys Punys