2018-11-14 Nr. AB-20673-3-61-3-04628-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1789-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04628-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 3R-364(AG-293/01-2016); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-2594-(9.5.) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. lSS-2715-(9.5.); 3) įpareigoti NŽT nešališkai ir pagrįstai išnagrinėti pareiškėjo skundus ir duoti suprantamus ir išsamius atsakymus dėl pareiškėjo tėvo buvusios žemės grąžinimo ir žemės sklypų nuomos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis negavo žemės nuomos mokesčių mokėjimo kvitų dėl ginčo žemės sklypų. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas mokesčiams skaičiuoti pareiškėjui buvo nepateiktas arba pateiktas netinkamai, jo nematavus arba nurodžius nerealią šio sklypo vertę, žemės sklypai gretimi sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai paženklinti, pakeičiant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarines ir šiaurines ribas be pareiškėjo žinios, 1998 m. lapkričio 17 d. išvada Nr. 574 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada Nr. 574) yra neteisinga, nes joje kalbama apie pareiškėjo tėvo sklypo ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiavertiškumą, neteisėtai buvo pakeistos pareiškėjo tėvo buvusios žemės ribos, nepagrįstai pareiškėjo tėvo žemės 7 ha laikomi valstybės išperkama žeme pagal matininko E. K. kadastrinį projektą, pareiškėjo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimas paimti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis, nes NŽT minėto pareiškėjo sutikimo sąlygų neįvykdė.

3. Pareiškėjas nurodė, jog siekė 7 ha dalį iš 18 ha tėvo žemės perkelti į suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jam nebuvo suteikta galimybė minėtą sklypą nei nuomoti, nei pirkti. Pareiškėjo vertinimu, NŽT nepateikė jam tikslaus 26,76 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) topografinio žemėlapio fragmento, nes NŽT jam pateikiami planų fragmentai neatitiko faktinės situacijos.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimuose paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino išvadą Nr. 574 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha ploto žemę, iš kurios 15 ha priskiriama grąžintinai žemei, o 3 ha – valstybės išperkamai žemei. Dėl išvados Nr. 574 buvo kilęs teisminis ginčas, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu išvadą Nr. 574 paliko galioti. Pareiškėjas 2002 m. gruodžio 12 d. tuomečiam Pagėgių žemės ūkio ir žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl 42 ha žemės nuomos iš valstybės. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais, pageidaujančiais nuomoti valstybinės žemės sklypus, 2013 m. kovo 19 d. žiniaraščiuose Nr. 11 ir Nr. 12 pareiškėjas pasirašė, kad sutinka su pareiškėjui projektuojamų nuomoti iš valstybės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)vieta ir ribomis.

5. Atsakovas nurodė, jog klausimas dėl nuomotinų žemės sklypų suprojektavimo buvo sprendžiamas 2013 m., rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pareiškėjo keliami klausimai, susiję su žemės nuoma iš valstybės, taip pat žemės nuomos mokesčio mokėjimu, mokesčių mokėjimo kvitų kopijų pateikimu, NŽT buvo išnagrinėti ir pateikti atsakymai 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, taip pat NŽT 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-1721 „Dėl skundų nagrinėjimo“. Dėl pastarojo rašto panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją. Komisija 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 3R-293(AG-247/04-2014) dalyje dėl jo 2014 m. gegužės 26 d. ir 2014 m. birželio 17 d. skunduose prašytos informacijos nepateikimo NŽT 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. lSS-(7.5.)-1721 skundą atmetė, o likusioje dalyje skundo nagrinėjimą nutraukė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4660-121/2015 konstatavo, kad NŽT iš esmės tinkamai atsakė į visus pareiškėjo suformuluotus klausimus; minėtas raštas yra priimtas tinkamai, taikant teisės aktų nuostatas ir neperžengiant viešojo administravimo subjekto įgaliojimų.

6. Atsakovas akcentavo, kad NŽT 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. lSS-2594-(9.5.) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. lSS-2715-(9.5.) pareiškėjui buvo pateikti išsamūs ir pagrįsti atsakymai. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunduose išdėsto tapačius reikalavimus, kurie jau buvo NŽT išnagrinėti. Nurodė, kad skunduose keliami klausimai susiję su žemės nuoma iš valstybės, taip pat žemės nuomos mokesčio mokėjimu yra išnagrinėti teismuose ir priimti atitinkami sprendimai, todėl šie klausimai pakartotinai nebuvo nagrinėjami. 2016 m. liepos 7 d. skunde, pareiškėjas išreiškė savo nuomonę (samprotavimus), nepasitenkinimą dėl NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 34SS-19-(14.34.45.) pareiškėjui pateikto atsakymo į jo 2016 m. gegužės 9 d. skundą, tačiau konkrečių klausimų, reikalavimų nekėlė. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš bendro skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas savo nepasitenkinimą sieja su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tai patvirtino ir pareiškėjo skundo pabaigoje išdėstytas reikalavimas: „imtis priemonių, kad įteisinti mano tėvo buvusios žemės grąžinimą 1:1 natūra istorinėje vietoje“. Taigi, NŽT, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi į teismą, ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4660-121/2015 šiuo klausimu jau yra priėmęs sprendimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skundo dalį šiuo klausimu paliko iš esmės nenagrinėtą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 1SS-2594-(9.5.) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 1SS-2715-(9.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2006 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės ir kiti teisės aktai.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) įsiteisėjusiame 2015 m. liepos 30 d. teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-4660-121/2015 (Komisijos byla, b. l. 44–60, 61–74) įvertino aplinkybes, kurias pareiškėjas šioje byloje ginčija iš naujo.

11. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 kėlė ginčą reikalaudamas: 1) panaikinti jo 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimą; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti jam nuosavybę į buvusią tėvo žemę, ribose 1:1 be jokių išvadų; 3) įpareigoti Tarnybą išpirkti už gerą kainą 0,05 ha namų valdą ir perduoti Petrikaičiams, o už tai atsilaisvinusią žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, grąžinus buvusią tėvo žemę buvusiose ribose, padengti išperkama žeme ir neracionalių buvusios tėvo žemės kampų žeme, kurios negrąžinimą numato metodika; 4) įpareigoti Tarnybą racionaliai atstatyti šiaurines, pietines, vakarines ir rytines ribas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas projekto autoriaus E. K. kadastrinio projekto, patvirtinto 1999 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1131, prisilaikant racionalių buvusios tėvo žemės ribų; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą likus laisvos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvintos žemės ją pareiškėjui leisti nusipirkti, kaip jo dabar nuomojamą pagal leidimą, dirbamą ir mokant mokesčius.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ,nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-606-162/2011 nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-784-583/2005 panaikinus 2005 m. kovo 8 d. įsakymą Nr.V-282, kuriuo panaikinta 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada Nr. 574 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui, panaikintos žemės sklypo ribos, sklypas grąžintas į valstybinį žemės fondą bei panaikinti 2005 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 63-1057 dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, 2005 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. V-923, 2005 m. birželio 10 d. sprendimas Nr.63-1080 dėl išperkamos žemės kompensavimo pinigais, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atkurta iki ginčijamo akto buvusi padėtis, t. y. liko galioti 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada Nr. 574.

13. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundą teismui grindė ne aplinkybėmis, patvirtinančiomis skundžiamų NŽT raštų ir Komisijos sprendimo neteisėtumą, bet iš naujo pateikė teismui vertinti aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimu, mokesčių kvitų nepateikimu, išvada Nr. 574, neteisėtu tėvo žemės ribų pakeitimu, 1997 m. lapkričio 17 d. sutikimo negaliojimu, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslaus topografinio žemėlapio fragmento nepateikimu. Teismas pasisakė, jog šių aplinkybių jis negali vertinti ir jų nagrinėti, kadangi jos jau yra įvertintos aukščiau minėtuose teismų sprendimuose arba dėl jų vyksta teisminiai procesai. Teismas darė išvadą, kad skundžiamuose raštuose Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su žemės nuoma iš valstybės ir nuomos mokesčio mokėjimu, nustačiusi, kad šie klausimai yra išnagrinėti teismuose.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai (2016 m. rugpjūčio 22 d. 1SS-2594-(9.5.) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1SS-2715) yra suprantami, išsamūs, objektyviai išnagrinėti ir pagrįsti teisės aktais, jų turinys atitinka pareiškėjo skunduose išdėstytus teiginius, juose suprantamai ir aiškiai pasisakyta dėl pareiškėjo dėstomų argumentų, pasiūlymų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo NŽT 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 1SS-2594-(9.5) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 1SS-2715 pripažinti neteisėtais ir juos naikinti bei įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjo skundus.

15. Teismas vertino, kad Komisija, priimdama skundžiamą 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 3R-364(AG-293/01-2016), vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundą, motyvuotai ir pagrįstai atsakė į visus jo iškeltus reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo minėtą Komisijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį naikinti. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą visa apimtimi.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. sausio 5 d. skundus bei pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 21 d. skundą VAGK išnagrinėti iš naujo pasitelkiant auditorius ir ekspertus.

17. Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nes teisėjų kolegijoje buvę teisėjai jau yra nagrinėję bylas su pareiškėju, taip pat teismas nevykdė pareiškėjo reikalavimų – atlikti matavimus, tikslinimą, nepasisakė ar sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos teisėtai pakeistos, ar dokumentai, kurių pareiškėjas reikalauja yra tikrai gauti ir tinkami.

18. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo pirmo puslapio pirma pastraipa neatitinka tikrovės, nes iš dokumentų akivaizdu, kad nurėžto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra dvigubai didesnė už likusį 0,65 ha sklypą ir netaisyklingos konfigūracijos, tačiau teismas nepagrįstai to netyrė. Nurodo, kad teismo sprendimo pirmo puslapio antra pastraipa taip pat neatitinka tikrovės, nes dalis dabar „LVŽF“ naudojamos žemės yra buvusi pareiškėjo tėvo žemė ir ją norima grąžinti už vertę, didesnę negu yra nustatyta pagal 1998 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. 574.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai atsisakė prijungti pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus, kaip naujo nagrinėjimo pagrindą (ar buvo mokami mokesčiai).

20. Atsakovas pareiškėjo apeliacinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1646-331/2017 palikti nepakeistą.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

22. NŽT nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas bei pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-907-(14.34.2.) „Dėl 2013 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies (suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomoti iš valstybės) patvirtinimo“ apeliantui laisvos žemės fondo žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 0,60 ha ploto nuomotinas iš valstybės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 34SD-3657-(14.34.104.) „Dėl kvietimo atvykti“ apeliantas buvo informuotas apie tai, kad skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 34VĮ-764-(14.34.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-149 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo bei projekto rengimo terminų nustatymo“ nustatytų Pagėgių savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotų, pakeitimo“ yra pakeistos laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas (buvo – 1,25 ha, pakeistas plotas – 0,60 ha). Pažymi, kad laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas perprojektuotas paaiškėjus, kad dalį šio žemės ploto užima privati žemė.

23. Atsakovas paaiškina, kad matininkas K. B. nepagrįstai laisvos žemės fondo žemės plotui Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė ir privatų žemės sklypą. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad į laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) (1,25 ha) pateko ir privatus žemės sklypas, į tai, kad šiame žemės plote apeliantui 2013 m. buvo projektuojamas nuomotinas iš valstybės 1,25 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekdamas apeliantą supažindinti su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto pakeitimais, pakvietė jį 2016 m. birželio 9 d. atvykti į Skyrių dėl jam projektuojamo nuomotino iš valstybės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto suderinimo.

24. Atsakovas nurodo, kad iš Skyriaus 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. 34PRT-170-(14.34.6.) (toliau – Protokolas) matyti, kad apeliantas susirinkime dalyvavo, tačiau schemoje, kurioje pažymėtos projekte tikslinamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, nepasirašė. Iš pirmiau minėto Protokolo nenustatyta, kad apeliantas reiškė pretenzijas dėl projektuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir ribų, Protokole nenurodyta, kad apeliantas pageidauja atsisakyti projektuojamo nuomotino iš valstybės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, Skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-907-(14.34.2.) „Dėl 2013 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies (suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomoti iš valstybės) patvirtinimo“ patvirtino Projektą ir jame suprojektuoto nuomotino iš valstybės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą. Atsakovas pažymi, kad pretenzijas dėl patikslinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų apeliantas NŽT pateikė tik 2016 m. liepos 21 d., t. y. jau Skyriaus vedėjui patvirtinus projektą ir jame suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą.

25. Atsakovas nurodo, kad vertinant suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų sudaro uždarą kontūrą, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)yra greta 10 m pločio vietinės reikšmės kelio, t. y. privažiavimas prie šio žemės sklypo numatytas. Pažymi, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su privačiais žemės sklypais, todėl mano, kad kitokios šio žemės sklypo ribos negali būti. Tikslus šio žemės sklypo plotas bus nustatytas paženklinus šį žemės sklypą vietovėje. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, ploto, konfigūracijos yra nepagrįstos.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog apeliantas, nesutikdamas su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu pagal Išvadą Nr. 574 jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 apelianto skundą atmetė.

27. Atsakovas pažymi, kad apeliantas ne kartą buvo kviečiamas į Skyriaus organizuojamus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai pirkti ar nuomotis iš valstybės žemės sklypus, susirinkimus, tačiau perduotinų neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtajam žemės sklypų pagal Išvadoje Nr. 574 nurodytą vertę, nepasirinko. Todėl apeliantui nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę neatkurtos.

28. NŽT nesutinka su apelianto argumentu, kad nebuvo nagrinėtas ginčijamų sklypų naudojimo teisėtumas, bei pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo nagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2015 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4660-121/2015, be to, apelianto skųstas 2014 m. liepos 7 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1721 „Dėl skundų nagrinėjimo“ nebuvo panaikintas minėtu teismo sprendimu, todėl, NŽT vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis nepagrįstu raštu.

29. Atsakovas pažymi, kad apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta procesine teise bei susipažinti su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 11 d. sprendimu užbaigtos administracinės bylos Nr. I-2356-57/2007 medžiaga. Taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto prašyti dokumentai buvo pateikti su Skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)1869 „Dėl prašymo“. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, NŽT nuomone, apelianto argumentas, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su dokumentais yra atmestinas.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimus, į kuriuos jam jau buvo pateikti atsakymai.

31. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą prašydamas teismą atsakovo atsiliepimą atmesti, kaip šališką, nepagrįstą ir abstraktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2016 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 3R-364(AG-293/01-2016) bei NŽT 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 1SS-2594-(9.5.) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. lSS-2715 teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai (2016 m. rugpjūčio 22 d. 1SS-2594-(9.5) ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1SS-2715) yra suprantami, išsamūs, priimti juos objektyviai išnagrinėjus bei pagrįsti teisės aktais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Komisija, priimdama skundžiamą 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 3R-364(AG-293/01-2016), tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d., skundą, motyvuotai ir pagrįstai atsakė į visus jo iškeltus reikalavimus, todėl nėra pagrindo minėtą Komisijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį naikinti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, dar kartą nurodydamas aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos kitose administracinėse bylose, taip pat teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą siedamas su teismo šališkumu.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje ((toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

37. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad jo skundo reikalavimai būtų iš naujo išnagrinėti pasitelkiant ekspertus ir auditorius, nes jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas teismo šališkumą grindžia ta aplinkybe, kad teisėjai kurie dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prieš tai jau yra sprendę ginčus, susijusius su pareiškėju, be to, teisėjai netenkino pareiškėjo prašymų susijusių su ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir dokumentine medžiaga.

40. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų bei dokumentacijos, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2594-(9.5.) nurodyta, kad pareiškėjo byloje keliami klausimai susiję su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) yra išnagrinėti administracinėse bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-212-552/2018 (šia nutartimi teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016) nustatė, kad pareiškėjo keliami klausimai, susiję su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės atkūrimu, jo ribomis ir kitomis aplinkybėmis yra išnagrinėti jau ne vieną kartą teisme, todėl teisėjų kolegijos vertinimu šiuo aspektu pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies, numatančios, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. liepos 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018 ir kt.).

43. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad ginčijamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra dvigubai didesnė už likusį sklypą yra atmestini kaip išplečiantys ginčo ribas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. skundu NŽT (Komisijos byla Nr. AG-293/01-2016, b. l. 13–20), pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 21 d. skundu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Komisijos byla Nr. AG-293/01-2016, b. l. 1–5), pareiškėjo patikslintu skundu pirmosios instancijos teismui šioje byloje (b. l. 27–28) ir nenustačiusi, kad pareiškėjas būtų kėlęs šį klausimą ankščiau nurodytuose skunduose, vertina šiuos apeliacinio skundo argumentus, kaip naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl dėl jų nepasisako.

44. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas ir ankščiau yra nagrinėjęs bylas pagal pareiškėjo skundus bei yra priėmęs pareiškėjui nepalankius sprendimus arba, kad nepriėmė pareiškėjo teiktų papildomų įrodymų), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ABTĮ 44 straipsnyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų buvimo šiuo atveju pareiškėjas nepateikia. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti jo prašomus dokumentus, pasisakytina, kad teisėjų kolegija susipažinusi su 2017 m. kovo 20 d. posėdžio garso protokolu pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo prašymas buvo neaiškus ir pareiškėjas nepagrindė, kokias konkrečias aplinkybes patvirtintų jo prašomi prie bylos prijungti dokumentai, todėl sprendžia, kad šis jo prašymas buvo atmestas pagrįstai. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018).

46. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

47. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė