Legislator Case Law & Legislation
33f69e41-0f3d-43e3-8930-e1cb91c8319f AI generated

33f69e41-0f3d-43e3-8930-e1cb91c8319f · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 33f69e41-0f3d-43e3-8930-e1cb91c8319f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-611-544/2021 teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00151-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.16.8.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

Legislator headnote

AI generated

33f69e41-0f3d-43e3-8930-e1cb91c8319f · Panevėžio apygardos teismas: Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę nustatytu terminu, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 4 500 Eur skolos ir 210,82 Eur palÅ«kanų tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-611-544/2021 teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00151-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.16.8.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

E. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3655-857/2021 pagal ieÅ¡kovų J. S., D. P., R. Z. ieÅ¡kinį atsakovui M. E. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai J. S., D. P. ir R. Z. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. E. 4 500 Eur skolÄ , 210,82 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovai, atstovaujami įgalioto asmens ieÅ¡kovės J. S., su atsakovu sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria iÅ¡nuomojo atsakovui 32,0047 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo nuomos kaina už 2018 m. – 4 500 Eur, o žemės sklypo nuomos didesnė kaina už 2019, 2020, 2021, 2022 m. kiekvienais metais nustatoma naujai, nuomos mokestis turi bÅ«ti sumokėtas metų pradžioje (I ketvirtyje).

3. IeÅ¡kovų teigimu, 2020 m. atsakovas, nors buvo nuolat raginamas sumokėti nuomos mokestį, prievolės laiku neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio daugiau nei tris mėnesius, 2020 m. gruodžio 1 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovai atsakovui pateikė pretenzijÄ dėl 4 500 Eur skolos sumokėjimo už 2020 m. Atsakovas nesutiko sumokėti skolos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimÄ (toliau – ir GPMÄ®), kuriame nurodoma, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo individualiÄ veiklÄ , yra žemės Å«kio veiklÄ vykdantis Å«kininkas ir iÅ¡ kito gyventojo nuomojasi nekilnojamÄ jį turtÄ (pvz., žemę, butÄ , komercines patalpas ir pan.) savo individualiai veiklai vykdyti, nuo 2018 m. sausio 1 d., iÅ¡mokėdamas nuomotojui (fiziniam asmeniui) nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ 15 procentų dydžio gyventojo pajamų mokestį (toliau – ir GPM).

IeÅ¡kovai 2021 m. sausio 13 d. pakartotinoje pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su tokia atsakovo pozicija, ir suteikė papildomÄ terminÄ skolai sumokėti. Atsakovas 2021 m. sausio 22 d. atsakyme nurodė, jog sutinka sumokėti sumažintÄ Å¾emės nuomos mokestį sumokėto pajamų mokesčio suma, kuri 2020 m. sudarė 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur, viso – 2 070 Eur. Nurodė, kad tik suderinus galutinę sumÄ sumokės ieÅ¡kovams priklausantį 2 430 Eur žemės nuomos mokestį.

IeÅ¡kovai 2021 m. vasario 2 d. atsakyme dar kartÄ nurodė, jog nesutinka su atsakovo pozicija, todėl suteikė galimybę sumokėti 4 500 Eur skolÄ , tačiau atsakovas ja nepasinaudojo ir iki Å¡ios dienos nesumokėjo 4 500 Eur už žemės nuomÄ .

4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mai 2021 m. kovo 17 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovas 2021 m. balandžio 12 d. teismui pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes jis už ieÅ¡kovus sumokėjo gyventojų pajamų mokestį 2020 m. – 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur, viso – 2 070 Eur. Kadangi jis gyventojų pajamų mokesčio sumÄ , sumokėtÄ už nuomininkus, įskaitė į mokėtinÄ nuomos mokesčio sumÄ už 2020 m., todėl už 2020 m. mokėtina nuomos suma yra 2 430 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mai 2021 m. liepos 30 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ 2021 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimÄ .

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai su atsakovu 2018 m. balandžio 12 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria iÅ¡nuomojo 32,0047 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo nuomos kaina už 2018 m. – 4 500 Eur, o žemės sklypo nuomos didesnė kaina už 2019, 2020, 2021, 2022 m. kiekvienais metais nustatoma naujai, o nuomos mokestis turi bÅ«ti sumokėtas metų pradžioje (I ketvirtyje).

Atsakovas nuomos mokesčio už 2020 metus iki Å¡iol nėra apmokėjęs. Sutartis su atsakovu buvo nutraukta, kadangi Å¡is neįvykdė pareigos sumokėti ieÅ¡kovams nuomos mokestį. IeÅ¡kovai atsakovui pateikė pretenzijÄ dėl 4 500 Eur skolos sumokėjimo už 2020 metus. Atsakovas, atsakydamas į pretenzijÄ , nesutiko sumokėti skolos, kadangi pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantį GPMÄ® jis, iÅ¡mokėdamas nuomotojams (ieÅ¡kovams nuomos mokestį, privalėjo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ 15 procentų dydžio gyventojo pajamų mokestį.

IeÅ¡kovai 2021 m. sausio 13 d. pretenzija nesutiko su atsakovo pozicija, todėl suteikė papildomÄ terminÄ skolai sumokėti, tačiau atsakovas 2021 m. sausio 22 d. atsakyme nurodė, jog sutinka sumokėti sumažintÄ Å¾emės nuomos mokestį sumokėto pajamų mokesčio suma, kuri 2020 m. sudaro 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur, viso – 2 070 Eur. Atsakovas sprendimo priėmimo dienai ieÅ¡kovams nebuvo sumokėjęs 4 500 Eur skolos už žemės nuomÄ .

7. Teismas sprendė, jog Å¡alys nesutaria dėl nuomos mokesčio, nustatyto sutartimi, dydžio, nes skirtingai aiÅ¡kina sutartį. Pažymėjo, kad, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. parodymų, ieÅ¡kovai sumažino nuomos kainÄ atsakovui ir tarėsi su atsakovu dėl pinigų sumos, kuriÄ pageidauja gauti „į rankas“ jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Atsakovas Å¡ios nuostatos laikėsi ir 2018 m., 2019 m. pervedė ieÅ¡kovams sutartyje nustatytÄ pinigų sumÄ , kas aiÅ¡kiai patvirtina buvus ieÅ¡kovės J.

S. nurodytÄ susitarimÄ tarp Å¡alių. Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatavo, jog sutartyje buvo padaryta klaida, nes aiÅ¡kiai nedetalizuota nuomos kainos sandara. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas nepervedė ieÅ¡kovams net ir tos pinigų sumos, kuriÄ jis sutinka mokėti pagal sutartį – 2 430 Eur, kas rodo jo vengimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovais bei leidžia pagrįstai abejoti jo mokumu bei teiginiais dėl nuomos kainos. Nurodė, kad atsakovas yra Å«kininkas, vykdantis žemės Å«kio veiklÄ , sutarčių sudarymas jo veikloje yra įprasta praktika, todėl jam yra keliami didesni rÅ«pestingumo, atidumo reikalavimai, veikdamas sÄ Å¾iningai, jis privalėjo pasirÅ«pinti, jog sutartyje neliktų neaptartų sÄ lygų.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę nustatytu terminu, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 4 500 Eur skolos ir 210,82 Eur palÅ«kanų tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

9. Nurodo, kad teismas Å¡alių teisiniams santykiams netinkamai taikė GPMÄ® 22 straipsnio 1 dalies (turėtų bÅ«ti 2 dalies) 2 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Å¡io įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ A klasės pajamoms priskiriamos iÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palÅ«kanos ir honorarai, taip pat iÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualiÄ atliekų supirkimo veiklÄ , už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iÅ¡ individualiÄ veiklÄ vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomÄ gautos pajamos, iÅ¡skyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotÄ individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ arba vykdo veiklÄ Ä¯sigijęs verslo liudijimÄ ir iÅ¡ kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamÄ jį turtÄ (pvz. butÄ , komercines patalpas, žemę ir pan.), iÅ¡mokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ 15 procentų pajamų mokestį.

10. Teigia, jog sudarant 2018 m. balandžio 12 d. privačios žemės nuomos sutartį aukščiau cituojamos teisės normos (nutarties 9 punktas) galiojo ir jos numatė pareigÄ nuomininkui, iÅ¡mokant nuomos pajamas, apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Tokiu bÅ«du nuomotojai, žinodami galiojantį teisinį reglamentavimÄ , turėjo suprasti, kad iÅ¡ sutartyje nurodytos nuomos kainos bus iÅ¡skaičiuojamas pajamų mokestis. Atsakovas už ieÅ¡kovus kaip tik ir sumokėjo pajamų mokestį 2020 m.

– 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur. Todėl Å¡iomis sumomis turi bÅ«ti mažinamas mokėtinas nuomos mokestis. Nuomos sutartyje Å¡alys nesusitarė dėl kitos mokesčio mokėjimo tvarkos, taip pat nėra numatyta, jog už nuomotojus nuomininkas savo lėšomis papildomai sumoka į biudžetÄ 15 procentų pajamų mokestį. PrieÅ¡ingu atveju, atsakovui nuomos mokesčio suma per metus padidėtų vidutiniÅ¡kai 675 Eur, tačiau dėl padidinto nuomos mokesčio nebuvo tartasi.

Šalys susitarė dėl 4 500 Eur nuomos mokesčio, todėl ieškovai galėjo protingai tikėtis šio mokesčio sumažinimo sumokėto pajamų mokesčio dydžiu.

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai J. S., D. P. ir R. Z. praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

12. Nurodo, kad teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs įstatymÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, grindžiamas GPMÄ® interpretacijomis atsakovo naudai. Atsakovo argumentas, jog jis ieÅ¡kovams sumokėjo žemės nuomos mokestį neatskaičius 15 procentų pajamų mokesčio, atsirado tik trečiais sutarties metais, kai ieÅ¡kovai kreipėsi dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo už 2020 m. ir teikė pretenzijas dėl laiku nevykdomos prievolės. Tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai rodo, kad atsakovas siekia visais įmanomais bÅ«dais iÅ¡vengti jam tenkančios prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį arba nepagrįstai jÄ sumažinti.

Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu dalies skolos neginčijo, tačiau ir jos nesumokėjo, kas taip pat rodo, jog jis elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia kuo ilgiau iÅ¡vengti sutartinių prievolių vykdymo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas 2021 m. kovo 17 d. preliminarus sprendimas ir priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams 4 500 Eur skola pagal Å¡alių sudarytÄ 2018 m. balandžio 12 d. privačios žemės nuomos sutartį, 210,82 Eur palÅ«kanos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė ir įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

17. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡alių teisiniams santykiams netinkamai taikė GPMÄ® 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pajamų mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka reglamentuojama GPMÄ® V skyriuje. Pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. Kaip pagrįstai nurodo ir pats apeliantas, pagal Å¡io įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , A klasės pajamoms priskiriamos iÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palÅ«kanos ir honorarai, taip pat iÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualiÄ atliekų supirkimo veiklÄ , už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iÅ¡ individualiÄ veiklÄ vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomÄ gautos pajamos, iÅ¡skyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Nagrinėjamu atveju už žemės nuomÄ atsakovo mokamas nuomos mokestis ieÅ¡kovams priskiriamos A klasės pajamoms, todėl, iÅ¡mokėdamas nekilnojamojo turto nuomos pajamas, atsakovas privalėjo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ 15 procentų pajamų mokestį, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo.

18. Apelianto tvirtinimu, jis už 2018, 2019 ir 2020 metus sumokėjo už ieÅ¡kovus 2 070 Eur pajamų mokestį, kuris turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ jiems mokamo nuomos mokesčio, nes nuomos sutartimi Å¡alys nenumatė, kad už nuomotojus nuomininkas savo lėšomis papildomai sumoka į biudžetÄ 15 procentų pajamų mokestį. IeÅ¡kovai tvirtina prieÅ¡ingai ir nurodo, kad jie sumažino nuomos kainÄ atsakovui ir tarėsi su juo dėl pinigų sumos, kuriÄ pageidauja gauti „į rankas“ jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Taigi, tarp Å¡alių ginčas kilo dėl to, kad jos skirtingai aiÅ¡kina nuomos sutarties sÄ lygÄ dėl nuomos mokesčio nustatymo ir jo dydžio.

19. Bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys.

20. Å alių sudarytos 2018 m. balandžio 12 d. privačios žemės nuomos sutarties turinys rodo, kad joje Å¡alys iÅ¡ esmės aptarė tik civilinio teisinio pobÅ«džio santykius, o dėl mokesčių įstatymo pagrindu kylančių prievolių vykdymo (gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokėjimo) susitarė žodžiu, kÄ patvirtina susiklostę Å¡alių santykiai ir atsakovo konkretÅ«s veiksmai: sutartimi Å¡alys sutarė dėl žemės sklypo nuomos kainos už 2018 m. – 4 500 Eur, o žemės sklypo nuomos didesnė kaina už 2019, 2020, 2021, 2022 m. turėjo bÅ«ti nustatoma kiekvienais metais naujai; 2018 metais ieÅ¡kovas atsakovams sumokėjo 4 500 Eur nuomos mokestį, o 2019 metais sumokėjo padidintÄ iki 4 800 Eur nuomos mokestį; atsakovas vykdė jam tenkančiÄ prievolę mokėti GPM nuo ieÅ¡kovams mokamo nuomos mokesčio ir 2018 bei 2019 metais minėtÄ mokestį apskaičiavo, iÅ¡skaičiavo ir sumokėjo į valstybės biudžetÄ ;

Å¡iuos mokėjimus ir iÅ¡mokas į valstybės biudžetÄ atsakovas deklaravo įstatymų nustatyta tvarka; GPM už 2018 ir 2019 metus atsakovas apskaičiavo, iÅ¡skaičiavo ir sumokėjo nuo Å¡alių sulygto dydžio žemės nuomos pajamų, t. y. nuo 4 500 Eur už 2018 metus (675 Eur) ir nuo 4 800 Eur už 2019 metus (675 Eur). Jeigu, kaip tvirtina apeliantas, Å¡alys susitarė, kad GPM bus iÅ¡kaičiuotas iÅ¡ ieÅ¡kovams jo mokamo 4 500 Eur nuomos mokesčio už 2018 metus ir 4 800 Eur nuomos mokesčio už 2019 metus, tai tada apeliantas už 2018 metus ieÅ¡kovams turėjo sumokėti 3914 Eur nuomos mokesčio, o valstybei – 587 Eur GPM, už 2019 metus ieÅ¡kovams turėjo sumokėti 4175 Eur nuomos mokesčio , o valstybei – 626 Eur GPM.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kinant pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas dėl kainos tais atvejais, kai už pajamas, gautas pardavus turtÄ , turi bÅ«ti mokamas gyventojų pajamų mokestis, bÅ«tina vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bet atsižvelgti ir į mokesčių teisės normas, reglamentuojančias gyventojų pajamų mokestį bei Å¡io mokesčio mokėjimo tvarkÄ . GPMÄ® 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.

Taigi gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra fizinis asmuo, gavęs apmokestinamųjų pagal įstatymÄ pajamų. Dėl mokestinių prievolių vykdymo tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodyta, kad mokestinė prievolė valstybei struktÅ«riÅ¡kai susideda iÅ¡ pareigos mokėti įstatymo nustatytÄ mokestį ir pareigos laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Dėl daugumos mokesčių abi Å¡ios pareigos tenka vienam asmeniui – mokesčio mokėtojui. Tačiau yra dvejopos mokestinės prievolės atvejų, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymÄ turi prievolę mokėti mokestį, o kitas asmuo Å¡iÄ prievolę faktiÅ¡kai įvykdo, pervesdamas nustatyta tvarka apskaičiuotÄ mokestį į biudžetÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme pagal mokėjimo tvarkÄ Å¡io mokesčio mokėtojų pajamos suskirstytos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasei priskirtų pajamų gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir pervesti į biudžetÄ privalo mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė iÅ¡skaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir sumokėti jį į biudžetÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

22. Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes ir 21 punkte nurodytÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , vertinant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, pervesdamas visÄ sutartÄ su ieÅ¡kovais žemės nuomos kainÄ ieÅ¡kovams du metus iÅ¡ eilės, Å¡iais savo veiksmais pripažino, kad nuo žemės nuomos pajamų ieÅ¡kovams priskaičiuojamÄ GPM moka jis. Tokiu veikimu atsakovas sutiko su tuo, jog žemės nuomos mokestis sutartyje yra nurodytas jau iÅ¡skaičiavus (atėmus) GPM. Pažymėtina, kad atsakovas yra Å«kininkas, vykdantis žemės Å«kio veiklÄ , yra sudaręs ir vykdęs ne vienÄ Å¾emės nuomos sutartį, jam keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl sudarydamas sutartį atsakovas žinojo (turėjo žinoti) su žemės nuoma susijusias pareigas, įskaitant ir GPM mokėjimo tvarkÄ , kÄ pagrįstai ir teisėtai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. IeÅ¡kovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė