2022-05-31 Nr. BB-3805-1-03-4-00011-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2410/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00011-2015-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį – A. K. išteisinti, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, arba pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl bausmės skyrimo – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir A. K. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirti švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus), arba sumažinti paskirtų bausmių – baudų dydį iki 50 MGL.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, pripažindami A. K. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Šie pažeidimai suvaržė nuteistojo teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Teismų išvados dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas veikas abstrakčios, grįstos prielaidomis ir samprotavimais, padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, nepašalinus jose esančių akivaizdžių prieštaravimų, įrodymus ištyrus fragmentiškai, nenuosekliai, įvertinus juos ne kaip visumą, o atskirai vieną nuo kito. Byla išnagrinėta pažeidžiant nuteistojo A. K. teisę į nešališką, rungtynišką teismą, jis negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, teismai visiškai nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, apskritai jį ignoravo, vienpusiškai vertino tik A. K. kaltinančius įrodymus.

A. K. veiksmuose nenustatyti inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, tyčia), taip pat nenustatyta, kad jis veikė organizuota grupe. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. K. dalyvavo darant neteisėtas veikas kartu su Z. Ž. (Žynel) ir W. K. (Kulbacki). A. K. buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką apie tai jam nežinant. Iš tikrųjų jis atliko teisėtus, nedraudžiamus veiksmus – padėjo pakrauti krovinį Baltarusijoje, realiai nežinodamas, koks krovinys yra dėžėse. Nuo A. K. buvo nuslėptos visos su nusikalstama veika susijusios aplinkybės. Teismai nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad A. K. pats užsiima krovinių pervežimo paslaugomis, turi įsteigęs įmonę, todėl jam nebuvo nieko keisto ir neįprasto, kad D. B. paprašė padėti pakrauti krovinį. Be to, krovinys buvo kraunamas dienos metu, viešoje vietoje, taigi jis neturėjo pagrindo manyti, kad gali būti vykdomi neteisėti veiksmai ir niekaip negalėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumo. Svarbu ir tai, kad A. K. visą laikotarpį įprastai bendravo tuo pačiu telefono numeriu. Tai, kad A. K. nežinojo, jog krovinys yra kontrabandinis, patvirtina pareigūno V. B. parodymai. Priešingai negu nurodo teismai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir telekomunikacijų tinklų kontrolės metu gauta informacija, taip pat kitų nuteistųjų Z. Ž. ir W. K. parodymai neįrodo jo kaltės. Visų įrodymų kontekste nepagrįstai nevertinti A. K. parodymai, kad 2015 m. kovo 21 d. jis kalbėjosi su D. B. išimtinai dėl miško kirtimo, tai patvirtina teismui pateiktas įrodymas – 2015 m. vasario 10 d. leidimas kirsti mišką. Nuteistojo A. K. parodymai nebuvo paneigti, todėl teismai neturėjo jokio teisėto pagrindo jais nesivadovauti. Pagal EŽTT praktiką, bendrakaltinamojo prisipažinimas savaime neįrodo, kad kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą. Teismai nukrypo nuo šio ir kasacinio teismo praktikos, suteikdami nepagrįstą pranašumą bendrakaltinamųjų parodymams. Dėl akivaizdaus teismų šališkumo A. K. buvo nuteistas be jokių patikimų kaltės įrodymų, nusikalstamos veikos padarymas buvo preziumuotas.

Tarnybiniuose pranešimuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodyta informacija nesutampa su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuotais duomenimis, tačiau teismai iš esmės dėl to nepasisakė. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas A. K. ir D. B. atžvilgiu buvo taikomi nesilaikant įstatymo reikalavimų, nes dėl tokių veiksmų sankcionavimo nebuvo kreiptasi pagalbos į Baltarusijos teisėsaugos institucijas ir jos nebuvo informuotos, kad jų teritorijoje atliekami telekomunikacijų įrenginiais perduodamos informacijos kontrolė. Tokių duomenų pagrindu gauta informacija yra neteisėta ir teismai negalėjo ja vadovautis ir grįsti A. K. kaltę.

Yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu nustatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijoje, bausmę, nes buvo pažeista nuteistojo A. K. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Cituojamos kasacinio teismo nutartys ir teigiama, kad paskirta bausmė turi būti švelninama, nes ji yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo principui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų (nuteistojo A. K., kitų nuteistųjų Z. Ž. ir W. K. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gautų duomenų, kitų įrodymų) vertinimas bei teismų išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyvių požymių, organizuotos grupės požymių nustatymo pagrįstumo. Šie kasacinio skundo teiginiai dėstomi remiantis ne teismų nurodytomis aplinkybėmis, o nuteistojo gynybine pozicija, kad kraudamas krovinį neteisėtoje veikloje organizuota grupe nedalyvavo, apie tai, kad krauna kontrabandines cigaretes, nežinojo. Nuteistojo gynėjas teismų pateiktą įrodymų vertinimą ginčija bylos duomenų nepakankamu A. K. kaltei pagrįsti. Tačiau bylos duomenų pakankamumas pagrindžiant nuteistojo kaltę yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo sritis. Kasacine tvarka bylos nagrinėjamos teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nors nuteistojo gynėjas, ir nurodo kasacinio apskundimo pagrindus, t. y. netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies) taikymą ir esminius BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies pažeidimus, dėl kurių, jo manymu, buvo suvaržytos jo ginamojo teisės į nešališką teismą ir rungtynišką bylos procesą, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir kurie lėmė neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą, iš esmės jis grindžiamas nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis Tačiau, kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo neteisėtumo yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, juos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo, pateikdamas išsamius argumentus. Kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų ir išvadų šiais klausimais.

Kasaciniame skunde pateiktas vienas iš alternatyvių prašymų pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl bausmės skyrimo – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir A. K. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirti švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus) arba sumažinti paskirtų bausmių – baudų dydį iki 50 MGL ir pateikia šį prašymą pagrindžiančius argumentus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje šiuo klausimu nepasisakyta, todėl minėtas kasacinio skundo prašymas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis