33f45183-d47b-445c-9df5-2cb4d8fa94ea · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-400-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30657-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.16.; 3.5.17.; 3.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 2 d.       Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė                    vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. B. (P. B.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-37472-1012/2016 pagal pareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ dėl antstolės B.

P. veiksmų, suinteresuotas asmuo – iÅ¡ieÅ¡kotojas AB mokslinis – gamybinis susivienijimas „SPARK“, kuria skundas atmestas. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas P. B. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės B. P. 2016 m. liepos 22 d. patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to bei areÅ¡tuojamo turto įvertinimo reg.

Nr. S-33561; 2016 m. liepos 22 d. patvarkymÄ patikrinti, ar asmuo turi kredito įstaigoje piniginių lėšų / reikalavimo teisių į lėšas ir jas areÅ¡tuoti reg. Nr. S-33599; 2016 m. liepos 22 d. patvarkymus dėl iÅ¡mokėtinų lėšų areÅ¡to reg. Nr. S-33605, reg. Nr. S-33606, reg. Nr. S-33607; 2016 m. liepos 22 d. patvarkymÄ dėl turtinių teisių/iÅ¡mokėtinų lėšų areÅ¡to bei areÅ¡tuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ reg. Nr. S-33602.Nurodė, kad Rusijos Federacijoje 2015 m. gegužės 27 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas pagal Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ dėl 15 271 319, 95 rublių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo P. B. iÅ¡ieÅ¡kotojo Y.

A. B. ir AB mokslinio – gamybinio susivienijimo „SPARK“ naudai. Rusijos Federacijoje vykdomojo dokumento pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 52786/15/78012-IP, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojui pateikus praÅ¡ymÄ dėl vykdomosios teisenos baigimo, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu vykdomoji byla Nr. 52786/15/78012-EP baigta ir vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016 tenkino AB mokslinio – gamybinio susivienijimo „SPARK“ praÅ¡ymÄ , pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2/1143/14, iÅ¡ dalies pakeistÄ Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi Nr. 33-5270/2015, kuriais nuspręsta AB moksliniam – gamybiniam susivienijimui „SPARK“ iÅ¡ P. B. priteisti 15 271 319,95 rublių skolÄ bei 60 000 rublių dydžio valstybinę rinkliavÄ .

IÅ¡ieÅ¡kotojas antstolei B. P. pateikė vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2T-49-823/2016 dėl 264 959,03 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurį antstolė priėmė ir jo pagrindu pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/16/02766.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 4 dalis suteikia teisę skolininkui praÅ¡yti antstolį, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis nukreiptų į paskesnės eilės turtÄ , todėl pareiÅ¡kėjas antstolei nurodė jam nuosavybės teise Rusijos Federacijoje priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį realizavus bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdytas Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas ir iÅ¡ieÅ¡kota priteista skola.

PareiÅ¡kėjas, neturėdamas jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, kurio pakaktų sprendimui įvykdyti, negali praÅ¡yti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į kitÄ turtÄ nei turimÄ Rusijos Federacijoje. PareiÅ¡kėjo nuomone, teismo sprendimo vykdymas bÅ«tent jo kilmės valstybėje – Rusijos Federacijoje – geriausiai užtikrintų operatyvų ir mažiausiai iÅ¡laidų reikalaujantį vykdymo procesÄ bei įgyvendintų vykdymo proceso tikslus. Tuo tarpu antstolės taikytas jo turimų lėšų ir gaunamų pajamų areÅ¡tas itin suvaržo kasdieninį gyvenimÄ , areÅ¡tavus visas jo lėšas ir darbo užmokestį, pareiÅ¡kėjas nebeturi galimybės teikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams.

PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad vadovaujantis CPK 658 straipsnio 2 dalimi, turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuotas tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtÄ paslėpti, o Å¡iuo atveju skolininkas pats bendradarbiauja su antstole, teikia informacijÄ apie turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, todėl antstolės priimti skundžiami patvarkymai apribojo skolininko teises ir pažeidė skolininko interesus, nepagrįstai suteikdami pranaÅ¡umÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui.Antstolė B. P. 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.Teismas konstatavo, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui pateikus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ P. B., antstolė, patikrinusi aplinkybes, numatytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir nenustačiusi akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, pagrįstai 2016 m. liepos 21 d. patvarkymu priėmė jį vykdyti. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 654 straipsniu, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , gali iÅ¡kviesti skolininkÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , iÅ¡aiÅ¡kinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose, iÅ¡klausyti jų pasiÅ«lymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam iÅ¡ieÅ¡kojimui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad antstolė nepažeidė vykdymo proceso normų ir pareiÅ¡kėjo teisių, priimdama 2016 m. liepos 22 d. patvarkymus, įpareigojančius kredito įstaigas ir VMI pateikti informacijÄ apie skolininko turimas lėšas.Teismas nurodė, kad remiantis CPK 658 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtÄ paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar iÅ¡siuntęs raginimÄ , areÅ¡tuoti skolininko turtÄ . Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK 658 straipsnio 2 dalis antstoliui suteikia savarankiÅ¡ko veikimo teisę atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto areÅ¡to momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto areÅ¡to priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimÄ skolininkui įteikimÄ gavimo, todėl antstoliui, priėmus patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir sprendimÄ dėl raginimo įvykdyti sprendimÄ iÅ¡siuntimo, jo veiksmas – tÄ pačiÄ dienÄ areÅ¡tuoti skolininko turtÄ â€“ negali bÅ«ti traktuojamas kaip jo teisių pažeidimas, teikiantis pagrindÄ panaikinti turto areÅ¡to aktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Nagrinėjamu atveju antstolė 2016 m. liepos 21 d. priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, o 2016 m. liepos 22 d. raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ ir patvarkymus dėl pareiÅ¡kėjo turto ir lėšų areÅ¡to, todėl Å¡ie veiksmai atitinka CPK įtvirtintÄ reglamentavimÄ ir negali bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais pareiÅ¡kėjo teises. Be to, nustatyta, kad areÅ¡tuoti skolininko turtÄ buvo poreikis dėl didelės iÅ¡ieÅ¡kojimo sumos, neaiÅ¡kaus skolininko mokumo ir iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymo.Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis CPK 662 straipsnio 4 dalimi, galėtų teikti praÅ¡ymÄ antstoliui vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jo turimo nekilnojamojo turto, jei toks turtas bÅ«tų Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai neleidžia Lietuvos antstoliams iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ užsienio valstybėse esančio turto. Faktas, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų vykdymo Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas turi teisę savo iniciatyva realizuoti Rusijos Federacijoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir padengti susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui AB moksliniam – gamybiniam susivienijimui „SPARK“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas P. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Antstolė ir teismas turėjo atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ turtÄ bei tai, kad teismo sprendimo vykdymas bÅ«tent jo kilmės valstybėje – Rusijos Federacijoje – geriausiai užtikrintų operatyvų ir mažiausiai iÅ¡laidų reikalaujantį vykdymo procesÄ bei įgyvendintų vykdymo proceso tikslus.

To nepadarius skundžiami patvarkymai areÅ¡tuoti visas pareiÅ¡kėjo bankuose ir kitose kredito įstaigose turimas lėšas, gaunamÄ darbo užmokestį ir gautinas lėšas pernelyg apribojo pareiÅ¡kėjo teises ir pažeidė pareiÅ¡kėjo interesus.Teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę savo iniciatyva realizuoti Rusijos Federacijoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir padengti susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui, padaryta neįvertinus visų bylos aplinkybių, todėl yra nepagrįsta.

Nei teismas, nei antstolė neatsižvelgė, kad pareiÅ¡kėjo Rusijos Federacijoje nuosavybės teise valdomas turtas jau yra areÅ¡tuotas iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimams užtikinti, todėl pirmiausia nėra jokios grėsmės, kad užsienio teismo sprendimas bus neįvykdytas; antra, pareiÅ¡kėjas neturi jokių galimybių parduoti turimÄ turtÄ ir padengti iÅ¡ieÅ¡kotojui įsiskolinimÄ , kadangi turtas yra suvaržytas iÅ¡ieÅ¡kotojui priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimui užtikrinti ir pareiÅ¡kėjui galioja draudimas iÅ¡registruoti ar perregistruoti jam priklausantį turtÄ .IÅ¡ieÅ¡kotojas, pradėdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiek Rusijos Federacijoje, tiek Lietuvos Respublikoje, elgiasi nesÄ Å¾iningai, taip siekdamas daryti ekonominį-teisinį spaudimÄ pareiÅ¡kėjui.

AreÅ¡tavus pareiÅ¡kėjo nekilnojamÄ jį turtÄ Rusijos Federacijoje bei tuo pačiu metu pritaikius areÅ¡tÄ Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjo turimoms piniginėms lėšoms ir kitam turtui, pareiÅ¡kėjas ne tik neturi galimybių pats įvykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimo, tačiau ir naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis pragyvenimui, savanoriÅ¡kai teikti priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Antstolė ir teismas turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes.Å iuo atveju nebuvo ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad skolininkas kažkada bandė arba bandys turtÄ slėpti.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ieÅ¡kojo reikalavimai jau yra užtikrinti Rusijos Federacijoje esančio turto areÅ¡tu, o pareiÅ¡kėjas pats bendradarbiauja su antstole ir teikia informacijÄ apie turimÄ turtÄ . Antstolės priimti patvarkymai dėl turto areÅ¡to daro ypač neigiamÄ Ä¯takÄ kasdienei pareiÅ¡kėjo veiklai ir kasdieniniam gyvenimui, pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesams, nepagrįstai suteikdami pranaÅ¡umÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui.Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi bÅ«ti atliekama taip, kad nebÅ«tų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai, o turto areÅ¡to taikymas turi bÅ«ti pagrįstas abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros ir ekonomiÅ¡kumo principų derinimu.

Antstolė jos veiksmams keliamų reikalavimų bei pareigų nesilaikė.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolė B. P. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pakartoja 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkyme, kuriuo netenkino apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai nurodydama: Antstolė neturi duomenų, kokiu pagrindu ir kokių iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai buvo užvestos vykdomosios bylos Rusijos Federacijoje, taip pat neturi duomenų, ar bylos nėra užbaigtos, tik yra likę nepanaikinti apribojimai.

Tokie neapibrėžti duomenys nesudaro antstolei pagrindo nevykdyti jai įstatymu pavestų pareigų ir panaikinti priverstinio vykdymo priemones. Be to, vykdymo procese turtas yra areÅ¡tuojamas siekiant nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl apelianto argumentas, kad dėl taikomo turto areÅ¡to negali bÅ«ti atsiskaityta su iÅ¡ieÅ¡kotoju, yra nepagrįstas.IÅ¡ieÅ¡kotojas informavo antstolę, kad vykdomoji byla Rusijos Federacijoje yra nutraukta, o Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Rusijos Federacijos teismo sprendimus vykdytinais ir iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Antstolė neturi teisinio pagrindo abejoti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo pagrįstumu ir atsisakyti vykdyti jo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .Antstolis neprivalo turėti įrodymų apie skolininko veiksmus, kurie neabejotinai įrodo, kad turtas bus iÅ¡Å¡vaistytas, areÅ¡tuoti skolininko turtÄ raginimo termino metu pakanka tikimybės ir iÅ¡ieÅ¡komos sumos dydžio.Patvarkymais, kuriais areÅ¡tuotas apeliantui iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis ir jam prilyginamos iÅ¡mokos, nei apelianto, nei jo nepilnamečių vaikų interesai nėra pažeisti, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas tik į įstatymu nustatytÄ darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ kurios iÅ¡skaitos turi bÅ«ti atliekamos nepažeidžiant reikalavimų eiliÅ¡kumo.

Apeliantas nepaaiÅ¡kina, kaip ir kiti skundžiami patvarkymai suvaržė jo ir jo nepilnamečių vaikų kasdienį gyvenimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolės veiksmų.Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2T-49-823/2016 dėl 264 959,03 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡kotojo AB mokslinio – gamybinio susivienijimo „SPARK“ naudai.

Vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas Lietuvos apeliacinio teismo pripažinto ir leisto Lietuvoje vykdyti Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Moskovskij rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, pakeisto Sankt-Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi, pagrindu.Apelianto teigimu, tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto skundÄ dėl antstolės veiksmų, turėjo atsižvelgti į turtÄ , apelianto turimÄ Rusijos Federacijoje, bei tai, kad teismo sprendimo vykdymas bÅ«tent jo kilmės valstybėje, t. y.

Rusijos Federacijoje, geriausiai užtikrintų operatyvų ir mažiausiai iÅ¡laidų reikalaujantį vykdymo procesÄ bei įgyvendintų vykdymo proceso tikslus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti apelianto argumentai skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 651 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ , antstolis, gavęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, patvarkymu priima vykdomÄ jį dokumentÄ bei pradeda jį vykdyti.

Remiantis Antstolių įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas Antstolių įstatyme nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad Rusijos Federacijoje jo turimo turto užtenka teismo sprendimui įvykdyti, ir kad teismo sprendimo vykdymas jo kilmės valstybėje užtikrintų optimalų vykdymo procesÄ bei vykdymo proceso tikslų įgyvendinimÄ , pagal įstatymÄ nėra kliÅ«tys Lietuvos antstoliui priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus.

Priimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti antstolis aplinkybių, susijusių su iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybėmis, be kita ko, kurioje valstybėje įvykdyti teismo sprendimÄ bÅ«tų operatyviau bei efektyviau, nevertina ir tuo pagrindu neturi teisės atsisakyti priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti.Pirmiau nurodytų motyvų kontekste teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas yra apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir bylos faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas turi teisę savo iniciatyva realizuoti Rusijos Federacijoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip padengti susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Tai, kad tokios galimybės apeliantas faktiÅ¡kai neturi (dėl Rusijos Federacijoje turtui taikomo areÅ¡to), neįrodo antstolės Lietuvoje atliekamų vykdymo veiksmų neteisėtumo.Apelianto teigimu, iÅ¡ieÅ¡kotojas elgiasi nesÄ Å¾iningai, pradėdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiek Rusijos Federacijoje, tiek Lietuvos Respublikoje, ir taip siekia daryti apeliantui ekonominį-teisinį spaudimÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apelianto pateiktais dokumentais, neturi pagrindo spręsti, kad pradėjus vykdymo veiksmus Lietuvoje, iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal tÄ patį teismo sprendimÄ buvo tęsiamas ir Rusijos Federacijoje – Lietuvoje vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡ieÅ¡kotojui buvo iÅ¡duotas 2016 m. liepos 14 d., priimtas vykdyti 2016 m. liepos 21 d., o apelianto pateiktas Rusijos teismo antstolių tarnybos atsakymas apie vykdymo procesÄ yra, apelianto teigimu, 2016 m. liepos 8 d.

Be to, iÅ¡ minėto atsakymo matyti, kad tas pats antstolis taip pat vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apelianto kito iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai, todėl tai, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. Rusijos Federacijos Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e toliau nurodomas apelianto turtui pritaikytas areÅ¡tas, savaime neįrodo Rusijoje toliau tęsiamo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir pagal ginčo teismo sprendimÄ .Apeliantas taip pat teigia, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį (iÅ¡siuntus raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ ), turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuotas tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtÄ paslėpti, tuo tarpu Å¡iuo atveju nebuvo ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad skolininkas kažkada bandė ar bandys turtÄ slėpti.Kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiÅ¡ko veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto areÅ¡to momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Nagrinėjamu atveju patvarkymÄ areÅ¡tuoti skolininko turtÄ raginimo įvykdyti teismo sprendimÄ metu antstolė motyvavo didele įsiskolinimo suma bei tikimybe, kad skolininkas gali turimÄ turtÄ perleisti ar kitais savo veiksmais apsunkinti vykdomojo dokumento įvykdymÄ . Taigi antstolės sprendimas dėl apelianto turto areÅ¡to pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį nebuvo nemotyvuotas ir aiÅ¡kiai nepagrįstas. Be to, Å¡iame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nurodytÄ terminÄ , ir antstolei pradėjus priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, apelianto turtui taikomo areÅ¡to pagrindinė paskirtis pasikeitė – jis toliau taikomas ne (tiek) tam, kad turtas nebÅ«tų iÅ¡Å¡vaistytas, o tam, kad į jį bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Taigi apelianto argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas bandys turtÄ slėpti, Å¡ioje vykdymo proceso stadijoje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Atskirajame skunde apeliantas taip pat pažymi, kad antstolės priimti patvarkymai dėl turto areÅ¡to daro ypač neigiamÄ Ä¯takÄ kasdienei apelianto veiklai ir kasdieniniam gyvenimui, taip pat nepilnamečių vaikų interesams. Tačiau argumentų, kad nurodyti antstolės patvarkymai prieÅ¡tarautų konkretiems turto areÅ¡tÄ reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, apeliantas nepateikia, todėl remdamasis vien apelianto bendro pobÅ«džio teiginiais apie patiriamus nepatogumus bei pažeidžiamus apelianto vaikų interesus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolės veiksmai, areÅ¡tuojant apelianto turtÄ , yra neteisėti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

            Teisėja                                                                                                 Vilija Mikuckienė