33f020c0-38e6-40fa-a07f-fe2ea9234011 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr

             Â

                Civilinė byla Nr. 2A-252-278/2010

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                  Â

11.9.10.8; 121.15; 121.21;

                                                Â

                      PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                            S P R E N D I M A S

                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                            2010 m. gegužės 19 d.

                                                   Â

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės (pranešėja), sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovei adv. I. Radinienei,

atsakovės atstovams A. V., adv. A. Putnai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.

2-26-82/2009 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei A. V. individualiai įmonei dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2008-02-12 dirbo atsakovės A. V. individualioje įmonėje pardavėja – floriste, tačiau 2008-02-12 buvo atleista iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė tyčia, vengdama mokėti ieÅ¡kovei priklausančias kompensacijas, apkaltino jÄ pažeidus darbo drausmę, tačiau ir reikalaujant valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams, dokumentų apie jai skirtas drausmines nuobaudas nepateikė. Patikslinus reikalavimÄ , prašė teismÄ pripažinti atsakovės A. V. individualios įmonės 2008-02-12 įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį 1 punktÄ neteisėtu ir priteisti DK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio (1 600 Lt) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 13 674,32 Lt už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-02-12 iki 2009-02-26, darbo sutartį laikyti nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad A. V. individuali įmonė 2007-12-20  ieÅ¡kovei skyrė pastabÄ už 2007 m. spalio mėnesio 11, 12, 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21 dienomis neteisingai užpildytÄ kasos operacijų žurnalÄ . IeÅ¡kovė su Å¡ia drausmine nuobauda buvo supažindinta ir jos neskundė. Nustatė, kad 2008-01-06 bei 2008-01-20 ieÅ¡kovė nerÅ«pestingai atliko savo darbo pareigas, netausojo įmonės turto, dėl ko parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), gėlės prarado prekinę iÅ¡vaizdÄ , o įmonė patyrė nuostolių, nes 2008-01-20 tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad gėlės buvo palaistytos per

stipriai ir prarado prekinę iÅ¡vaizdÄ . Be to, 2008-01-31 pardavėja - floristė D. G. netinkamai aptarnavo bei Å¡iurkščiai elgėsi su pirkėja,

kÄ patvirtino liudytojos L. K. ir V. A.. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl minėtų aplinkybių ieÅ¡kovė 2008-02-12 atsakovės įsakymu iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atleista teisėtai ir pagrįstai. Teismas atmetė ieÅ¡kovės atstovo aiÅ¡kinimÄ , kad 2008-02-12 įsakymas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo priimtas atgaline data ir ji buvo atleista iÅ¡ darbo 2008-02-25, kaip neįtikinamÄ , prieÅ¡taraujantį byloje esantiems įrodymams.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. G. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir  ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas bei 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato iÅ¡aiÅ¡kinimus teismams, Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡dėstytus nutarime Nr.

45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ ir priimdamas sprendimÄ , nepatikrino ankstesnės, jai skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, kad 2007-12-20 įsakymu Nr. 1-DD jai skirta nuobauda už neteisingai pildomÄ kasos operacijų žurnalÄ yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nenurodoma kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė darbo drausmės pažeidimas, koks darbo drausmę reglamentuojantis norminis teisės aktas buvo pažeistas, kas prieÅ¡tarauja DK 236 straipsnio nuostatoms. Be to, teigia, kad ji nebuvo

apmokyta kaip teisingai pildyti kasos operacijų žurnalÄ , tuo  pažeidžiant DK 99 straipsnio 4 dalies bei 95

straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Mano, jog jos netinkamai atlikti veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami kaip kalti ir negalėjo bÅ«ti drausminės atsakomybės pagrindu. IeÅ¡kovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog ji iÅ¡ darbo buvo atleista 2008-02-12, nes įsakymas apie atleidimÄ Ä¯monėje nebuvo priimtas. Nurodo, kad teismas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , jog 2008-01-06 bei 2008-01-20 ji nerÅ«pestingai atliko savo darbo pareigas, netausojo įmonės turto ir parduotuvėje, esančioje Bažnyčios 8, Utenoje, gėlės prarado prekinę

iÅ¡vaizdÄ , dėl ko įmonė patyrė nuostolius. Mano, jog teismas neįvertino, kad laikotarpiu  nuo 2008-01-06 iki 2008-01-20 gėlės prarado

prekinę iÅ¡vaizdÄ ne dėl ieÅ¡kovės kaltų veiksmų, o dėl to, kad jos buvo laikomos žemoje temperatÅ«roje. IÅ¡ byloje pateikto 2008-09-23 Lietuvos Respublikos

Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus rašto Nr. SD-18127 matyti, kad A. V. individualios įmonės savininkė teigė, jog 2008 m. sausio 5-6 d. gėlės

apšalo, nes ieškovė neapšildė parduotuvės. Teismo posėdyje liudytoja L. K. nurodė, kad gėlės parduotuvėje buvo rastas apšalusios

ir 2008-01-16, kai ieÅ¡kovė grįžo į darbÄ po ligos, dėl kurios 2008 m. sausio 8-15 dienomis

ieÅ¡kovė nedirbo. Teigia, jog teismas be pagrindo darė iÅ¡vadÄ , kaip nurodyta ir 2008-01-20 tarnybiniame

praneÅ¡ime, kad ieÅ¡kovė kažkuriuo tai metu gėles per stipriai palaistė ir dėl to jos supuvo, prarado prekinę iÅ¡vaizdÄ , nors faktas, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė laistė gėles, nėra nustatytas. Neatsižvelgta į tai, kad gėlių puvimas yra pakankamai ilgas procesas, ypač Å¡altose patalpose, kad jį galėjo sÄ lygoti netinkamas gėlių laistymas jos nedarbingumo laikotarpiu. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad 2008-01-31 ieÅ¡kovė netinkamai aptarnavo bei Å¡iurkščiai elgėsi su pirkėja, nes teismui pateikta 2008-01-31 prekių grÄ Å¾inimo akto Nr. 1 kopija įrodo, jog tÄ dienÄ viena pirkėja grÄ Å¾ino pirktas gėles, o ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino pinigus. Kokių nors kitų nusiskundimų dėl ieÅ¡kovės aptarnavimo ar Å¡iurkÅ¡taus elgesio Å¡iame akte nėra užfiksuota. Darbdavys, A. V. individuali įmonė, teisme tariamos pirkėjos neįvardino, pirkėjos iÅ¡sakytų ir užfiksuotų skundų nepateikė, todėl drausminė nuobauda, skirta nenustačius paties darbo drausmės pažeidimo fakto, t.y. darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo dėl ieÅ¡kovė kaltės. Pagal DK 234-236 straipsnių nuostatas darbuotojo kaltė, kuri galima tyčios arba neatsargumo formomis, nėra preziumuojama, o teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ pareiga įrodyti Å¡io darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui, tačiau to jis nepadarė.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ atsakovė A. V. individuali įmonė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovei skiriant drausminę nuobaudÄ buvo vadovautasi pardavėjo – floristo pareiginių nuostatų 7.24, 9, 32, 41.1 punktuose nustatytais reikalavimais ir už neteisingai pildomÄ kasos operacijų žurnalÄ skirta nuobauda. Å is darbo drausmės pažeidimas užfiksuotas 2007-12-20 įsakymu kaip netinkamas jos pareigų vykdymas (DK 234 str.). Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su pardavėjo – floristo pareiginiais nuostatais 2007-05-02, su ja buvo sudaryta darbo sutartis ir susitarta dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų, todėl nei DK 99 str. 4 d., nei 95 str. 1, 2 dalių nuostatos nebuvo pažeistos.

Be to, pati ieÅ¡kovė dėl neteisingai užpildyto kasos operacijų žurnalo pripažįsta, kad klaidos buvo padarytos, Å¡ios drausminės neskundė, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta teisėtai. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji buvo atleista iÅ¡ darbo ne 2008-02-12, o 2008-02-25, tačiau šį teiginį paneigia tai, kad 2008-02-12 įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra ieÅ¡kovės įraÅ¡as „susipažinau: 2008. vasario 12 d. nesutinku“ bei Utenos darbo biržos patvirtinta informacija, kad Utenos darbo birža apie ieÅ¡kovės atleidimÄ 2008-02-12 buvo informuota 2008-02-14.

Be to, ieÅ¡kinyje pati ieÅ¡kovė nurodo, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2008-02-12. Atsakovė nurodo, jog teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nerÅ«pestingai atliko savo pareigas, netausojo įmonės turto, o įmonė dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų patyrė nuostolius. Teigia, kad ieÅ¡kovė atlygino visÄ Ä¯monei padarytÄ Å¾alÄ ir dėl žalos atlyginimo pretenzijų nereiÅ¡kė, tuo pripažindama, kad elgėsi nerÅ«pestingai. IÅ¡ 2008-01-20 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad gėlės buvo palaistytos stipriai ir prarado prekinę iÅ¡vaizdÄ .

Šį faktÄ patvirtino ir liudytoja L. K.. 2008-01-31 ieÅ¡kovė nemandagiai elgėsi su pirkėja, suriÅ¡o nekokybiÅ¡kÄ puokÅ¡tę, dėl ko buvo suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus. Nurodo, kad darbo drausmės pažeidimo faktai apie netinkamÄ ieÅ¡kovės pareigų įvykdymÄ buvo nustatyti, DK 235 – 236 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Atsakovė mano, jog ji, kaip darbdavys, įrodė, jog ieÅ¡kovė pažeidė darbo drausmę.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Darbo kodekso (toliau DK) 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ â€“ supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymais ar nuostatais (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.str.). Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d., 237 str.1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

IÅ¡ bylos dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė D. G. nuo 2007 m. gegužės 2 d. buvo priimta dirbti pardavėjos-floristės pareigose A. V. individualioje įmonėje ir supažindinta su pardavėjo-floristo pareiginiais nuostatais (1 t., b.l. 6-7, 23-25). Byloje nustatyta, kad 2007-12-20 įsakymu Nr.1-DD, už 2007 metų spalio mėnesio 11, 12, 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21 dienomis neteisingai pildytÄ kasos operacijų žurnalÄ ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, o 2008-02-12 įsakymu Nr.1-K, D.

G. nuo 2008-02-12 buvo atleista iÅ¡ darbo pagal LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. (1 t., b.l. 26-27, 82). Iš įsakyme dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo nurodyta, kad pardavėja-floristė D. G. 2008 m. sausio 6 d. ir 2008 m. sausio 20 d. nerÅ«pestingai atliko savo pareigas ir dėl to parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), gėlės prarado prekinę iÅ¡vaizdÄ , o 2008 m. sausio 31 d. darbuotoja netinkamai aptarnavo ir Å¡iurkščiai elgėsi su pirkėja.

Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu  darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir anksčiau paskirta nuobauda yra galiojanti. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarkos teisėtumo, turi tikrinti ankstesnių Å¡iam darbuotojui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å i teismo pareiga egzistuoja ir tuo atveju jeigu ieÅ¡kovas nėra pareiÅ¡kęs atskiro reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus taikymo

teismų praktikoje“ 22 p.). Byloje nustatyta, tai matyti ir iš 2007-12-20 įsakyme dėl drausminės nuobaudos

skyrimo, kad su paskirta nuobauda ieÅ¡kovė nesutiko, nors jos ir neginčijo (1 t., b.l. 26). Ä®vertinus DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatų reikalavimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas D. G. 2007-12-20 įsakymu paskirtos nuobaudos (pastabos) teisėtumo ir pagrįstumo netikrino. IÅ¡ minėto įsakymo matyti, kad drausminė nuobauda – pastaba - ieÅ¡kovei buvo paskirta už 2007 metų spalio mėnesio 11-12-13-14-17-18-19-20-21 dienomis neteisingai pildytÄ kasos operacijų žurnalÄ (1 t., b.l. 26). Nors apeliantė nurodo, kad drausminė

nuobauda paskirta neteisėtai, nes ji nebuvo apmokyta pildyti kasos knygos, tačiau šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai.

Iš byloje esančių ieškovės pareiginių nuostatų matyti, kad ji privalėjo mokėti

ir žinoti  buhalterinės ir kasos dokumentų įforminimo reikalavimus  ir juos pildyti (nuostatų 7.4, 32 p., 1 t.,

b.l. 23-25). Be to, kasos knygoje esančioje instrukcijoje iÅ¡samiai nurodomas Å¡ios knygos pildymas, todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybę teisingai užpildyti įmonės dokumentus (2 t., b.l. 72). Pagal DK 241 str. 1 d. nuostatas drausminė nuobauda yra skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Byloje nustatyta, kad 2007-11-03 - 2007-11-24 laikotarpiu ieÅ¡kovė, o 2007-10-27

- 2007-12-19 laikotarpiu įmonės savininkė A. V., sirgo (2 t., b.l. 8-9). Tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad D.

G. kasdien į darbo vietÄ Ä¯leisdavo įmonės savininkė, nes raktų nuo patalpų A. V. jai nepatikėdavo. Minėtų teiginių įmonės savininkė A. V. apeliacinės instancijos teisme nepaneigė. IÅ¡ kasos

knygoje esančių įrašų apie priimtas pinigines lėšas matyti, kad lėšos, gautos už prekes iÅ¡ pardavėjos-floristės buvo surenkamos kasdien ir jų gavimÄ

savininkė tvirtino savo parašu, todėl kolegija konstatuoja, kad nors įmonės savininkė sirgo, tačiau ji

kasdien lankėsi parduotuvėje ir turėjo galimybę drausminę nuobaudÄ skirti ieÅ¡kovei savalaikiai. Be to, įstatymas nenumato, kad skiriant drausminę nuobaudÄ darbuotojui, bÅ«tų svarbi aplinkybė, jog darbdavys yra iÅ¡vykęs ar serga, todėl konstatuotina, kad paaiÅ¡kėjus darbuotojos pažeidimui vėliausiai 2007-10-21 bei įvertinus ieÅ¡kovės nebuvimo darbe laikotarpį dėl ligos pagal nedarbingumo pažymėjimo bei 2007 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį,Â

drausminė nuobauda ieškovei D. G. galėjo būti paskirta tik iki 2007-12-15 dienos (1 t., 70-73, 2 t., b.l. 8,

15). Kadangi drausminė nuobauda (pastaba) ieÅ¡kovei už 2007 m. spalio mėnesį neteisingai pildytÄ kasos operacijų žurnalÄ buvo paskirta tik 2007 m. gruodžio 20 d., praleidus vieno mėnesio terminÄ , todėl konstatuojama, kad Å¡i drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta neteisėtai.

Kaip nurodyta aukščiau, iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė atleista už nerÅ«pestingai atliktas pareigas, 2008-01-06 bei 2008-01-20 nustačius, kad dalis gėlių yra praradusios prekinę iÅ¡vaizdÄ , yra perlaistytos ir tuo atsakovei padaryta žala (1 t., b.l. 56, 83, 85).  IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2008 m. sausio 8-15 d.d. ieÅ¡kovė sirgo, todėl nepaneigti ieÅ¡kovės teiginiai, kad minėtu metu parduotuvėje dirbo savininkė ir pati laistė gėles (1 t., b.l. 57). Be to, iÅ¡ byloje esančių LR Valstybinės darbo inspekcijos piliečių praÅ¡ymų tyrimo ir analizės skyriaus dokumentų matyti, jog 2008-01-04, 2008-01-07 atlikus kontrolinius matavimus dėl Å¡iluminės

darbo aplinkos pardavėjos floristės darbo vietoje (prekybos salėje, darbo vietoje prie kasos, patalpoje, skirtoje

poilsiui) nustatyta itin žema 8,2 - 9,5 C° temperatÅ«ra, neatitinkanti nustatytų temperatÅ«ros normų (15-21 C°, 1 t., b.l. 9-12, 47-49). Nors minėta temperatÅ«ra patalpoje buvo matuojama siekiant nustatyti ar yra sudaromos tinkamos darbo sÄ lygos darbuotojui, neatmestina, kad didelę įtakÄ oro temparatÅ«ra turėjo ir prekiaujamoms gėlėms. IÅ¡ byloje esančių D. G. paaiÅ¡kinimų matyti, kad   ji sirgusi iki 2007-12-28 ir grįžusi į darbÄ rado nupuvusias gėles. Teigia, kad minėtu metu dirbo K. V. (1 t., b.l. 66-67, 84-85). Be to, iÅ¡ LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2008-09-23 pažymos matyti, jog tiriant ieÅ¡kovės skundÄ , įmonės savininkė nurodė, kad gėlės 2008 m. sausio 5-6 d.d. apÅ¡alo dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji neapÅ¡ildė parduotuvės. Esant minėtiems duomenims, skirtingiems savininkės aiÅ¡kinimams bei tai, kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už patalpose esančių krosnių kÅ«renimÄ konstatuoti, kad dėl gėlių prekinės iÅ¡vaizdos netekimo, jų sunykimo yra kalta ieÅ¡kovė, nėra pakankamo pagrindo (1 t., b.l. 50, 2 t., b.l. 45-48). IÅ¡ įsakymo atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę matyti, kad ji 2008-01-31 netinkamai aptarnavo  bei Å¡iurkščiai elgėsi su pirkėja (1 t., b.l. 82). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apie

netinkamÄ aptarnavimÄ liudyt L. K. yra girdėjusi iÅ¡Â savininkės pasakojimų, o liudytoja D. A. nurodė girdėjusi pardavėjos ir pirkėjos pokalbį,

praÅ¡ymÄ perriÅ¡ti gėles (1 t., b.l. 138-148). Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė teigia, kad minėtu metu parduotuvėje kitų pirkėjų nebuvo. Prekių grÄ Å¾inimo akte užfiksuota, kad prekės grÄ Å¾intos, nes byla žiedlapiai ir nekokybiÅ¡kai suriÅ¡tas kaspinas. Å iuos teiginius patvirtina pirkėjos paraÅ¡as (1

t., b.l. 99). Kolegija konstatuoja, kad nesant neginčijamų įrodymų apie netinkamÄ pirkėjo aptarnavimÄ , nesant pirkėjos

skundui, o tik gražinus gėles, teigti, kad pirkėja netinkamai buvo aptarnauta, nėra pagrindo. Be to, nesant parduotuvėje tinkamų gėlių, pasiūlymas kreiptis į kitus pardavėjus, negali būti laikomas įžeidimu ir netinkamu pirkėjo aptarnavimu. Be to, pirkėjos asmenybės neatskleidimas bei jos skundų dėl netinkamos aptarnavimo nebuvimas, taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados jog ieškovė netinkamai vykdė savo darbines pareigas. Dėl paminėtų motyvų, kolegija konstatuoja, jog ieškovė iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., buvo atleista nepagrįstai.

Nors ieškovė D. G. nurodo, kad iš darbo ji atleista ne 2008 m. vasario 12 d., o

vėliau, tačiau jos pasiraÅ¡ytas įsakymas, nurodant 208-02-12 datÄ bei VSDFV Utenos skyriuje 2008-02-13 gautas  praneÅ¡imasÂ

apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista 2008-02-12 (1 t., b.l. 82, 2 t., b.l. 10-104).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek ieÅ¡kovė D. G., tiek ir įmonės savininkė A. V. turi ribotÄ darbingumÄ , todėl  Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio nuostatos neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ darbo įstatymų nuostatas (2 t., b.l. 12, 31-32, 50, 78, 81, 86, 109, 121, 122).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra paskirta teisėtai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , aplinkybę, kad ieÅ¡kovę grÄ Å¾inus į darbÄ jai galimai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti,  teismas daro iÅ¡vadÄ , jog D. G. negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į darbÄ . Dėl aukščiau paminėtų motyvų, D. G. darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir ieÅ¡kovei priteistina DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2010-05-19 d. (DK 297 str. 4 d.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 553,22 Lt ir vienos darbo dienos užmokesčio vidurkis sudaro 36,08 Lt, todėl už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ atsakovės priteistina 15 754,76 Lt (už 2008 m. – 6 217,72 Lt; už 2009 m. – 6 638,64 Lt ir už 2010 m. sausio 1 d. - gegužės 19 d. imtinai – 2 898,40 Lt), dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio

dydžio išeitinė išmoka – 1 106,44 Lt (553,22 x 2) bei po 36,08 Lt vidutinis darbo užmokestis už

kiekvienÄ Â darbo dienÄ iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (1 t., b.l. 92, DK 300 str.),

Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė D. G. yra atleista paduodant ieškinį ir

išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos,

priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 85 str.

1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

N u s p r e n d ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ieškovės D. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti A. V. individualios įmonės 2008 m. vasario 12 d. įsakymÄ dėl darbo sutarties su D. G. nutraukimÄ pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neteisėtu ir laikyti, kad D. G. 2007 m. gegužės 2 d. su A. V. individualia įmone sudaryta darbo sutartis Nr.13 nutraukta teismo sprendimu  nuo 2010 m. gegužės 19 d..

Priteisti iÅ¡ A. V. individualios įmonės (į.k. (duomenys neskelbtini)) 15 754,76 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 1 106,44 Lt iÅ¡eitinę

iÅ¡mokÄ , 2 900 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, viso 19 761,20 Lt (devyniolika tÅ«kstančių septynis

Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ Lt 20 ct) D. G. naudai ir 505,84 Lt žyminio mokesčio bei 31,88 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 537,72 Lt (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis Lt 72 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. V. individualios įmonės (į.k. (duomenys neskelbtini)) po 36,08 Lt (trisdešimt šešis Lt 08 ct) vidutinio

darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų

kolegija                                                                                                  Ramunė Čeknienė

                                                                                                                                               Margarita Dzelzienė

                                                                                                                                               Birutė Valiulienė

                                                                            Â

                     Â