33eebecb-e564-429b-a14a-1108e0c678db · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.2-271-251/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05970-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 2.3.3.5 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Gema JanuÅ¡ienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei , dalyvaujant ieÅ¡kovui M. J., dalyvaujant atsakovei R. K., institucijos teikiančios isvadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. K., dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti, kad jis nėra D. J. biologinis tėvas, taip pat prašė iÅ¡braukti duomenis iÅ¡ D. J. gimimo įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) Nr.920, kad M.

J., a.k (duomenys neskelbtini) yra D. J., a.k (duomenys neskelbtini) tėvas. IeÅ¡kovas M. J. ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove R. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Susituokus su atsakove, netrukus gimė dukra D. J., gimusi (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad žinojo, kad vaikas ne jo, tačiau mylėjo žmonÄ ir suteikė mergaitei savo pavardę. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Atsakovė pakeitė pavardę į mergautinę. Po to, jis iÅ¡vyko dirbti į užsienį, galvojo, kad atsakovė pakeitė ir mergaites pavardę ir jis nėra oficialiai mergaitės tėvas. 2019 metais norėdamas parduoti nekilnojamÄ turtÄ sužinojo, kad juridine prasme jis turi dukrÄ .

Todėl, atsižvelgiant į tai, jis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Prašė patenkinti ieÅ¡kinį. Atsakovė R. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji susipažino su ieÅ¡kovu 2004 m. vasario mėnesį. Po mėnesio sužinojo, kad laukiasi, tačiau žinojo, kad vaikas nėra ieÅ¡kovo. Kadangi tuo metu draugavo su ieÅ¡kovu, santykiai buvo rimti, apie tai informavo ieÅ¡kovÄ . Jis pasiÅ«lė susituokti, vaikui duoti savo pavardę.

Ieškovas, žinodamas, kad tai ne jo vaikas gera valia pripažino tėvystę, dukrai suteikė Jonaitytės pavardę, rūpinosi vaiku iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini). Skyrybų metu išlaikymo atsakovė neprašė, kadangi abu žinojo, kad vaikas ne jo. Po skyrybų, nei su atsakove nei su dukra ieškovas jokių ryšių nepalaikė. Šiuo metu vaikui 15 metu, ji nežino kas jos tėvas, nei nori susipažinti. Kas yra tikrasis biologinis tėvas atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino.

Atsakovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ taikyti vienerių metu ieÅ¡kinio senatį. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Mama nežino biologinio vaiko tėvo, ir tokiu atveju nenustačius tikrosios tėvystės, vaikas liktų be tėvo, todėl ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D.

J., gimimo įraÅ¡e vaiko tėvu įraÅ¡ytas M. J., motina R. J. (civ. b. l 3). 2020 01 21 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus raÅ¡te nurodoma, kad praÅ¡ymai bei kiti dokumentai užregistruoti M. J. tėvystę yra sunaikinti, pateikta gimimo įraÅ¡o kopija. (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto Civilines metrikacijos skyriuje įraÅ¡o Nr. 920, D. J. tėvas įraÅ¡ytas M. J., a.k (duomenys neskelbtini). (civ. b l 49 ) Tėvystės nustatymo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai.

CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ . Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Ck3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ . Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieÅ¡ SuomijÄ (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiÅ¡kai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimÄ dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir Å¡eimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 2 dalimi, nuginčyti tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas.

Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas M. J. nėra biologinis D. J. tėvas. Kas yra tikrasis biologinis D. J. tėvas, atsakovė informacijos apie biologinį tėvÄ nežino ar nenori pateikti. Byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų kitų asmenų, kurie laikytų save mergaitės tėvu. Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Å iuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. J. yra 15 metų. Po santuokos nutraukimo M. J. nutraukė ryÅ¡ius su atsakove R. K., nepalaikė jokių ryÅ¡ių su vaiku. IÅ¡ 2020 01 08 vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto, (civ.b. l. 21-22) vaikas nurodo, kad M. J. visai nepamena, paskutinį kartÄ jį matė, kai jai buvo keturi metai., Matė vestuvines nuotraukas, tačiau ji laiko jį buvusiu mamos draugu.

Ji teigė tėčio neturi ir nežino ar norėtų su juo bendrauti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo M. J. ir vaiko D. J. nėra susiformavusių santykių, kaip tėvo ir dukros. Nors Å¡ioje byloje nustatyta, kad per penkiolikos metų laikotarpį, ir nesusiformavo glaudÅ«s ieÅ¡kovo ir vaiko santykiai, tačiau ieÅ¡kovas dar 2004 metais pripažino savo tėvystę, iki santuokos nutraukimo 2009 metų vaikÄ augino kaip savo. Taip pat atsižvelgiant į tai kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra neaiÅ¡kus, todėl, nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga ir tai, kad ieÅ¡kovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas apie tai, jog nėra vaiko biologinis tėvas ir apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, žinojo nuo įraÅ¡o padarymo dienos, t.y nuo (duomenys neskelbtini) dienos, per penkiolika metų nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti, neginčijo faktinės tėvystės. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę.

Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Å ioje byloje nuginčijus tėvystę, kai nėra nustatomas biologinis vaiko tėvas, vaikas liktų be tėvo. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Atsižvelgiant į bÅ«tinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumÄ , įstatyme nustatyta trumpa ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia gali bÅ«ti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) kada paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5). IeÅ¡kovas dar prieÅ¡ santuokos su atsakove sudarymÄ , žinojo jog jis nėra vaiko biologinis tėvas, sutiko bÅ«ti įraÅ¡ytas vaiko gimo liudijime tėvu, tačiau per penkiolikos metų laikotarpį nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės. ReikÅ¡minga aplinkybe taikant ieÅ¡kinio senatį teismas Å¡ioje byloje laiko ieÅ¡kovo pasyvumÄ , kad į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo jis kreipėsi nutraukęs santuokÄ su atsakove (vaiko motina) ir tik praėjus daugiau kaip penkiolikai metų nuo vaiko gimimo.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus - bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)..

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, jei bÅ«tų nusprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiÅ¡kus. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, žinojo nuo įraÅ¡o padarymo dienos, tai yra nuo 2004 m. spalio 6 dienos bei atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės, teismas konstatuoja, kad, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ tėvystei nuginčyti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. .

Dėl bylinėjimo išlaidų Byloje teismas turėjo 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovo realiai patirtos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. J., a.k (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. K., a.k (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 60 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirinktų valstybės surenkamųjų banko sÄ skaitų (gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas -5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Gema Janušienė