2022-06-08 Nr. AB-15647-3-63-3-00121-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-277-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00121-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. V. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) įpareigoti viešo administravimo subjektus – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių atlikti valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pakartotinius kontrolinius matavimus arba pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geometra“ atliktus kontrolinius matavimus; 2) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 28, 29, 22, 35, 34, 46 straipsniuose numatytų reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 7 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skunde nurodytus trūkumus iki 2022 m. vasario 24 d. (imtinai). Nutartis L. V. įteikta 2022 m. vasario 14 d.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 21 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė neįgaliojo pažymėjimą ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, o 2022 m. vasario 24 d. pateikė skundo patikslinimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 7 d. nutartyje L. V. nurodė, kokie trūkumai privalo būti pašalinti, kad skundas atitiktų ABTĮ 24 straipsnyje reglamentuotą skundo formą ir turinį. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, suformuluojant aiškius ir konkrečius reikalavimus, kurie nukreipti į tinkamą atsakovą, nurodant tinkamai šalis bei jų duomenis, tinkamai suformuluojant reikalavimus atitinkamam atsakovui. Pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti kokiais aktais ir kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimti administraciniai aktai, pasisakyti dėl termino praleidimo, kreipimosi dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismingumo, nurodyti ar pageidauja rašytinio proceso, pagrįsti prašymą įrodymais, sumokėti žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad visuma teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartyje įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 21 d. pateikė netinkamai patvirtintus neįgaliojo pažymėjimą ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas L. V. 2022 m. vasario 24 d. pateikė skundo patikslinimą analogišką pirminiam skundui, kuris neatitiko ABTĮ reikalavimų. Patikslinto skundo, kuriame nurodytos tinkamai šalys, jų duomenys, suformuluoti reikalavimai atitinkamam atsakovui, nurodyti motyvai, pagrįsti įrodymais, nepateikė, nepasisakė ar naudojosi ikiteismine tvarka, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, nepateikė įrodymų dėl termino kreiptis į teismą, nes nurodyto 2021 m. sausio 3 d. atsakymo neteikia teismui, o jeigu ir teiktų tai būtų akivaizdžiai praleistas 1 metų terminas. Pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gruodžio 13 d. administracinis aktas neginčijamas, jam praleistas terminas kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė, kokie administraciniai aktai sukėlė jam pasekmes, netinkamai suformuluoti reikalavimai, nepateiktas skundžiamas administracinis aktas, todėl teismas negali nustatyti bylos teismingumo. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad prašymo tenkinti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie gautas pajamas bei turtą. Taigi, teismas nusprendė, kad pateiktus kvitus laikyti įrodymu apie turtinę padėtį nėra pagrindo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas L. V. nustatytu terminu iki 2022 m. vasario 24 d. (imtinai) skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) skundą tenkinti ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį; 3) priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės; 4) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas L. V. teigia, kad teismo raštinės vedėjai pateikė neįgaliojo pažymėjimą ir pažymą dėl specialiųjų poreikių. Pareiškėjas sutinka su teismo argumentais, kad nesumokėjo žyminio mokesčio, tačiau pažymi, jog pateikė dokumentus, kurie patvirtina pareiškėjo pajamų ir išlaidų balansą. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama argumentų, kodėl patikslintas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius atsakyme nurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad skundo reikalavimai yra išdėstyti skunde. Pareiškėjas nurodė, kad realaus žemės sklypo dydžio nustatymas yra svarbus sprendžiant žemės sklypo privatizavimo klausimą. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrių su prašymu atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pakartotinius matavimus.

Pasisakydamas dėl teismingumo pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 17 straipsniu.

Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius atsakymą į pareiškėjo prašymą priėmė 2021 m. sausio 3 d., o skundą pareiškėjas pateikė 2022 m. vasario 3 d. Taigi, pareiškėjo vertinimu, termino skundui paduoti nepraleido.

Argumentus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pareiškėjas išdėstė skunde. Pažymi, kad pridėjo dokumentus apie gaunamas pajamas ir turimas išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Tai reiškia, kad ABTĮ nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nemotyvavo prašymo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas nenurodė motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

VI. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės teigia, jog jo skundas atitiko ABTĮ keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad būtent nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, vertinamas ir teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pareiškėjui: 1) pateikti patikslintą skundą, kurio turinys ir forma atitiktų ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) nurodyti tinkamai bylos šalis, nurodant atsakovą (teismas pažymėjo, kad skyrius negali būti atsakovu, nes nėra juridinis asmuo); 3) aiškiai, konkrečiai ir tiksliai tikslinti skundo reikalavimus taip, kad jie atitiktų ABTĮ nuostatas. Teismas pasiūlė įvertinti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia sprendimai ir išdėstyti argumentus dėl jų atitikties administraciniams aktams Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ir, be kita ko, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; 4) pateikti įrodymus, ar ginčijant Nacionalinės žemės tarnybos priimtą administracinį aktą buvo naudotasi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka; 5) pateikti teismui įrodymus, kada ginčijamas aktas jam buvo įteiktas, o praleidus terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių – ABTĮ 30 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą; 6) prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrįsti įrodymais apie gaunamas pajamas bei materialinę ir turtinę padėtį. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė skundžiamo administracinio akto, todėl teismas negali nustatyti bylos teismingumo (ABTĮ 17, 18 str.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, nors ir reagavo į 2022 m. vasario 7 d. nutartį bei pateikė patikslintą skundą, tačiau teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 24 d. pateikė patikslintą skundą analogišką pirminiam skundui, kuris neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo trūkumai nėra formalūs, savo iniciatyva teismas jų pašalinti negali, todėl bylos nagrinėjimas dėl pareiškėjo reikalavimų yra negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios priežastys pirmosios instancijos teismui trukdė pradėti administracinę teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį ir dėl pareiškėjo skundo reikalavimų administracinės teisenos nepradėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų (nenurodė tinkamai bylos šalių, jų duomenų, nesuformulavo reikalavimų atitinkamam atsakovui, nenurodė motyvų, nepagrindė jų įrodymais, nesuformulavo reikalavimų atitinkamam atsakovui, nepasisakė, ar naudojosi ikiteismine tvarka, nepateikė įrodymų dėl termino kreiptis į teismą, nenurodė kokias teisines pasekmes ir kokie administraciniai aktai sukėlė jam pasekmes, netinkamai suformuluoti skundo reikalavimai), nėra teisinio pagrindo iš esmės spręsti pareiškėjo prašymų dėl neįgaliojo pažymėjimo, specialiųjų poreikių pažymos pridėjimo į bylą ir atleidimo nuo žyminio mokesčio, nes minėtų prašymų išsprendimas neturi reikšmės galutinei procesinei klausimo dėl skundo priėmimo nagrinėjimo baigčiai.

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas nepašalino 2022 m. vasario 7 d. nutartyje nustatytų trūkumų ir teismui nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2022 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė