33ec9314-d71b-4c76-9a33-b3812e895bbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-4585-643/2017

Proceso Nr. 3-61-3-02485-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 41.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai R. H., atsakovo atstovams Z. N. ir L. S. bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. H. skundÄ atsakovui Advokatų egzaminų komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja R. H. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama: pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ neteisėtu; panaikinti 2017-04-18 nutarimÄ "Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų"; panaikinti Advokatų egzaminų komisijos 2017-05-16 sprendimÄ Nr. 12; panaikinti Teisingumo ministerijos 2017-06-23 sprendimÄ Nr. (1.23.) 7R-5217 ir nustatyti teisines pasekmes, kad R. H., be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Teisingumo ministerija neteisėtai ir nepagrįstai 2017-06-23 sprendimu Nr. (1.23.) 7R-5217 netenkino pareiÅ¡kėjos skundo, kuriuo buvo praÅ¡oma: 1) panaikinti Teisingumo ministro 2015-01-16 įsakymÄ "Dėl advokatų egzaminų komisijos sudėties patvirtinimo" Nr. 1R-16 nuo galiojimo pradžios, t. y. nuo 2015-01-16; 2) nustatyti teisines pasekmes, kad Advokatų egzaminų komisijos rezultatai neteisėti nuo 2015-01-16, kad įraÅ¡yti asmenys ir neįraÅ¡yti asmenys į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , kurie laikė egzaminÄ ir turi aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ suteikiantį teisę dirbti advokatais, turi teisę bÅ«ti įraÅ¡ytais į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä be papildomų egzaminų; 3) pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminų komisijÄ ir 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ neteisėtais; 4) panaikinti 2017-04-18 nutarimÄ "Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų"; 5) panaikinti 2017-05-16 sprendimÄ Nr. 12; 6) nustatyti teisines pasekmes, kad R. H., a. k. (duomenys neskelbtini) be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

Teisingumo ministerija ignoravo faktus, kad Lietuvos advokatÅ«ra ir Advokatų egzaminų komisija (toliau – ir Komisija) vykdė neteisėtÄ profesinę veiklÄ (neturėdami pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos egzaminavo asmenis ir vertino jų atsakymus), kad advokatų kvalifikacinio egzamino programa neteisėta (parengta ir patvirtinta asmenų neturinčių pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos), kad advokatų kvalifikacinis egzaminas yra mokama Å¡vietimo paslauga (pareiÅ¡kėja už egzaminÄ sumokėjo 173,77 Eur), kad advokatų kvalifikacinio egzamino teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad pareiÅ¡kėja turi universitetinį VII lygio teisės magistro iÅ¡silavinimÄ ir jos diplomo priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini), 5.2 punkte nustatyta, kad įgyta kvalifikacija jai suteikia teisę dirbti teisininku (advokatu, teisėju, notaru, prokuroru), taip pat juristu, kad advokatų kvalifikacinis egzaminas vyko ypač Å¡iurkščiai pažeidžiant egzamino tvarkÄ (Komisija neturėjo vertinimo instrukcijos).

Mokamas advokatų kvalifikacinis egzaminas yra mokama Å¡vietimo paslauga ir asmuo turi teisę, kad jį egzaminuotų teisėta komisija, tačiau Teisingumo ministerija neteisėtai ir nepagrįstai neigia šį faktÄ nurodydama, kad Advokatų egzaminų komisijos veiklai netaikomi mokslo ir Å¡vietimo sritį reglamentuojantys teisės aktai, o taikomas iÅ¡skirtinai tik AdvokatÅ«ros įstatymas.

Komisija, kuriÄ 2017-04-18 sudarė: komisijos pirmininkas prof. dr. S. K., doc. dr. R. M., A. B., A. V., Z. N. - veikė neteisėtai, neturėdami privalomos pedagogo arba pedagoginės kvalifikacijos, nustatytos Å vietimo įstatymo 48 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Komisijos nariai, neturėdami privalomos pedagogo arba pedagoginės kvalifikacijos, neturėjo teisės verstis profesine veikla - teikti Å¡vietimo paslaugas suaugusiems asmenims, t. y. jų egzaminuoti ir vertinti jų atsakymus.

Neteisėtos Komisijos rezultatai yra neteisėti nuo jos veikimo pradžios (2015-01-16), tai yra nuo tada, kada teisingumo ministras įsakymu Nr. 1R-16 patvirtino komisijos narių sudėtį.

Kadangi Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija teikia mokamas Å¡vietimo paslaugas, todėl jos veiklÄ reglamentuoja Å¡vietimo veiklÄ nustatantys Lietuvos Respublikos įstatymai kartu su Lietuvos advokatÅ«ros įstatymu. Mokslo ir Å¡vietimo sritį reglamentuojantys teisės aktai taikomi bet kurios srities specialistui (statybos inžinieriui, darbų saugos specialistui, odontologui, dailininkui ir t.t), kuris nori teisėtai teikti Å¡vietimo paslaugas (mokyti ir egzaminuoti žmones) ir gauti iÅ¡ Å¡ios profesinės veiklos pajamų. Vadinasi, teisininkai (advokatai, teisėjai, antstoliai ir kiti) kaip ir kitų sričių specialistai, kurie teikia Å¡vietimo paslaugas ir gauna iÅ¡ Å¡ios veiklos pajamų privalo turėti pedagogo ar pedagoginę kvalifikacijÄ kartu su teisine kvalifikacija.

Kadangi Lietuvos advokatÅ«ra ar Komisija nėra aukÅ¡toji mokykla, vykdanti formalųjį Å¡vietimÄ suaugusiems asmenims, tai jos yra neformalųjį suaugusiųjų Å¡vietimÄ vykdančios institucijos, kurios veiklÄ detaliai reglamentuoja Neformaliojo suaugusiųjų Å¡vietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas, o patys Komisijos nariai yra mokytojai ir privalo turėti pedagogo arba pedagoginę kvalifikacijÄ Å¡alia dalykinės-teisinės kvalifikacijos. Jeigu Komisijos nariai neturi pedagogo arba pedagoginės kvalifikacijos, tai jie neturi gebėjimų ir kompetencijų egzaminuoti asmenis ir vertinti jų atsakymus, neturi teisės verstis profesine veikla.

Kadangi Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija veikė neteisėtai, tai jų parengta advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo programa taip pat neteisėta. Tik asmenys, turintys pedagogo arba pedagoginę kvalifikacijÄ , turi teisę ir kompetencijas rengti programÄ . Egzamino programa privalo bÅ«ti reali, o ne deklaratyviai iÅ¡vardintas daugumos teisės sričių vadovėlių turinys. Faktas, kad egzamino programa patvirtinta teisingumo ministro, nedaro jos teisėta. Taip pat teisingumo ministras neturi įgaliojimų ir kvalifikacijos, pedagoginių ir psichologinių kompetencijų vertinti egzamino programos atitiktį žmogaus galimybėms.

Aplinkybė, kad Komisija veikė ir veikia neteisėtai vadovaudamasi neteisėta egzamino programa patvirtina faktai, o bÅ«tent, mažas skaičius iÅ¡laikiusių asmenų, turinčių VII lygio kvalifikacijÄ nustatytÄ Lietuvos kvalifikacijos sandaroje, įgytÄ baigus formalaus Å¡vietimo universitetines studijas. Pavyzdžiui 2016 metų Advokatų tarybos veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2016 metais advokatų kvalifikacinį egzaminÄ atvyko laikyti 328 asmenys, iÅ¡ jų egzaminÄ 262 neiÅ¡laikė. Tokie prasti rezultatai yra pagrindas Å¡vietimo paslaugų teikėjui uždrausti teikti Å¡vietimo paslaugas. Vadinasi, Lietuvos AdvokatÅ«ra ir Komisija privalo atsakyti už tai, kad Komisija veikė neteisėtai vadovaudamasi neteisėta programa - vykdė neteisėtÄ profesinę veiklÄ .

Kadangi advokatų kvalifikacinis egzaminas vyko neteisėtai dėl nuo pareiÅ¡kėjos nepriklausančių aplinkybių ir jos kaltės nėra, o Lietuvos advokatÅ«ra yra atsakinga už Komisijos neteisėtÄ veiklÄ , todėl Lietuvos advokatÅ«ra kaip satisfakcijÄ privalo patvirtinti pareiÅ¡kėjos egzamino rezultatus iÅ¡laikyta ir įraÅ¡yti į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . PareiÅ¡kėja atsakingai ir rÅ«pestingai ruošėsi egzaminui pagal neteisėtÄ egzamino programÄ . Turi deÅ¡imties metų advokato padėjėjos praktikÄ . Nuolat kelia kvalifikacijÄ seminaruose: per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. dalyvavo 36 seminaruose. Septynerius metus dirbo teisės mokytoja (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiÅ¡kėja turėjo ir turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad egzaminÄ vykdys ir jos atsakymus vertins teisėta komisija vadovaudamasi teisėta egzamino programa ir egzamino vertinimo instrukcija.

PareiÅ¡kėjai, turinčiai VII lygio kvalifikacijÄ , įgytÄ baigus teisės krypties formalaus Å¡vietimo universitetines magistro studijas apskritai nereikėjo laikyti egzamino, kurį organizavo neformaliojo Å¡vietimo paslaugos teikėjas (Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija) tam, kad dirbtų advokate, nes formalus Å¡vietimas turi virÅ¡enybę prieÅ¡ neformalųjį Å¡vietimÄ , o pagal Lietuvos kvalifikacijos sandarÄ neformalias suaugusiųjų Å¡vietimo paslaugas teikianti institucija (Lietuvos advokatÅ«ra ar Komisija) gali asmenims suteikti kvalifikacijÄ tik iki V kvalifikacijos lygio. Taigi, pareiÅ¡kėjai ir kitiems asmenims, jau turintiems formalizuotas teisines žinias aukÅ¡tojoje mokykloje, nėra teisėto pagrindo Å¡ių žinių dar kartÄ formalizuoti neformaliojo Å¡vietimo institucijoje (Lietuvos advokatÅ«roje).

PareiÅ¡kėjos VII lygio kvalifikacijÄ - teisės magistro kvalifikacijÄ patvirtina aukÅ¡tojo mokslo diplomas (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), kurio priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini), 5.2 punkte nustatyta, kad įgyta kvalifikacija jai suteikia teisę dirbti teisininku (advokatu, teisėju, notaru, prokuroru), taip pat juristu. Bet koks ribojimas užsiimti advokato veikla yra pareiÅ¡kėjos konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbÄ (verstis advokato praktika) ir kurti ekonominę naudÄ visuomenei pažeidimas, konstitucinio žmogaus teisių nedalumo principo ir konstitucinio teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimas.

Teisingumo ministerijos sprendimas, kuriuo nepripažįstama formaliojo Å¡vietimo virÅ¡enybė prieÅ¡ neformalųjį Å¡vietimÄ , neteisėtai ir nepagrįstai sukuria savarankiÅ¡kÄ ir privilegijuotÄ reglamentavimÄ Lietuvos advokatÅ«rai ir Komisijai, pagal kurį neformaliojo Å¡vietimo paslaugų teikėjas (Lietuvos advokatÅ«ros ir Komisijos) vykdo neva teisėtÄ advokatų kvalifikacinį egzaminÄ , kuriuo kvestionuoja ir iÅ¡ naujo peržiÅ«ri asmens tesėtai įgytas teisines žinias, įgytas formaliose akredituotose universitetinėse aukÅ¡tosiose mokyklose. Tokie veiksmai ir teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisinei sistemai, Lietuvos Å¡vietimo sistemai, formalaus Å¡vietimo virÅ¡enybei prieÅ¡ neformalųjį Å¡vietimÄ konstituciniai nuostatai, kad valstybė prižiÅ«ri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklÄ .

Teisingumo ministerija, neigdama faktÄ kad mokamas advokatų kvalifikacinis egzaminas yra mokama Å¡vietimo paslauga, sukÅ«rė ir sukuria teisinę situacijÄ , pagal kuriÄ Komisijos veikla yra privilegijuota ir jos pedagoginės veiklos neprižiÅ«ri jokia Å¡vietimo sistemos valstybinė institucija, nors Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis principas, kad valstybė prižiÅ«ri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklÄ , kartu paneigė KonstitucijÄ .

Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija, be pedagogo ir pedagoginės kvalifikacijos, neturėdama teisės verstis pedagogine profesine veikla, bÅ«dama neformaliojo Å¡vietimo institucija be akreditacijos, verčia asmenis perlaikyti visus formalius universitete laikytus ir iÅ¡laikytus egzaminus per vienÄ neformalų egzaminÄ .

Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija faktine veikla nevykdo jokios pedagoginės Å¡vietėjiÅ¡kos veiklos, nesidomi pedagoginės minties naujovėmis, savo pedagoginę veiklÄ kritiÅ¡kai nevertina ir neanalizuoja, kaip tai bÅ«dinga Å¡vietimo institucijoms, nedaro jokių iÅ¡vadų dėl blogų egzamino rezultatų, neteikia jokių rekomendacijų ar egzamino užduočių pavyzdžių, literatÅ«ros sÄ raÅ¡o. Komisija egzamino metu neturi objektyvių vertinimo instrukcijų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti nustatytinų žinių lygis, o palyginus su egzaminuojamo asmens atsakymais bÅ«tų aiÅ¡ku, ko asmuo nežinojo ir kodėl egzamino neiÅ¡laikė.

Teisingumo ministerija nurodė, kad diferencijuojamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmenys privalo laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminÄ , vykdomÄ neformalaus Å¡vietimo teikėjo, neva siekiama teisėtų pozityvių tikslų. Atvirkščiai, toks teisinis reguliavimas daro žalÄ ne tik asmenims, norintiems verstis advokato praktika, bet ir advokatų teikiamų teisinių paslaugų rinkai, ypač vartotojams, riboja pozityviÄ konkurencijÄ sukuria finansinę naÅ¡tÄ Lietuvos valstybei ir mokesčių mokėtojams.

Teisingumo ministerija sprendime nurodė, kad ji, vertindama Komisijos darbÄ , vadovavosi Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo laikymo ir apmokėjimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu teisingumo ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. 1R-379, tačiau Å¡iuo dokumentu galėtų vadovautis tik vertinant teisėtos Komisijos veiklÄ . Kadangi neteisėta Komisija veikė neteisėtai pagal neteisėtÄ egzamino programÄ , todėl ApraÅ¡as tokios Komisijos veiklai netaikomas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame ir 2017-11-17 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b.l. 146-148) iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundÄ tenkinti.

Lietuvos advokatÅ«ra atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2017-04-18 laikė advokatų egzaminų raÅ¡tu dalį. Ji buvo įvertinta 7 balais. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikiusiu egzaminÄ raÅ¡tu laikomas egzaminuojamasis, Komisijos įvertintas 7 ar daugiau balų pareiÅ¡kėja buvo pakviesta laikyti egzamino dalį žodžiu. PareiÅ¡kėja 2017-04-18 laikė advokatų egzaminų dalį žodžiu. PareiÅ¡kėja iÅ¡sitraukė 6 bilietÄ , kurio klausimai buvo: 1) Advokato honoraro reglamentavimas Lietuvos etikos kodekse ir Europos SÄ jungos advokatų profesinės etikos kodekse; Drausmės bylos advokatui iÅ¡kėlimo pagrindai ir tvarka, drausminės atsakomybės taikymo senatis; Užstato samprata ir turinys (civilinis procesas); Darbo sutarties papildomos sÄ lygos; Byla „R. P. prieÅ¡ LietuvÄ ". Komisija pareiÅ¡kėjos žodžiu pateiktus atsakymus įvertino 5 balais ir, 2017-04-18 nutarimu pripažino, kad advokatų kvalifikacinio egzamino pareiÅ¡kėja neiÅ¡laikė.

PareiÅ¡kėja 2017-04-28 skundu kreipėsi į KomisijÄ praÅ¡ydama: panaikinti Komisijos 2017-04-18 nutarimo dalį, kuria patvirtintas egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatas: egzaminas žodžiu - 5 (neiÅ¡laikė); patvirtinti egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino žodžiu dalį - 9 (iÅ¡laikyta); patvirtinti egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino galutinio advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatÄ - 8 (iÅ¡laikyta).

Komisija 2017-05-16 posėdyje, perklausiusi 2017-04-18 egzamino žodžiu garso įraÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjos žodžiu pateiktus atsakymus ir įvertinusi pareiÅ¡kėjos 2017-04-28 skunde nurodytus argumentus, nusprendė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti ir palikti galioti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ dalyje, kurioje nutarta, kad R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino neiÅ¡laikė.

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į teisingumo ministrÄ praÅ¡ydama pakeisti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ , nustatant, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡laikė advokatų kvalifikacinį egzaminÄ . Teisingumo ministrė, padariusi iÅ¡vadÄ , kad nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjos egzamino žodžiu metu buvo pateiktos programos neatitinkančios užduotys ar buvo pažeistos ApraÅ¡e įtvirtintos egzamino dalies žodžiu vykdymo procedÅ«ros, 2017-06-23 sprendimu Nr. (1.23)7R-5217 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino.

Atsakovas pažymėjo, jog AdvokatÅ«ros įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui. Vienas iÅ¡ privalomų reikalavimų - iÅ¡laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminÄ , o asmeniui, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo staÅ¾Ä , deÅ¡imties metų prokuroro darbo staÅ¾Ä , yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o AdvokatÅ«ros įstatymo nurodytais pagrindais, - iÅ¡laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminÄ .

AdvokatÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarkÄ nustato Teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatÅ«ra. Taip pat, AdvokatÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ , gebėjimas teorines teisės žinias ir įgÅ«džius taikyti praktiÅ¡kai ir advokato profesinės etikos žinios, o advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ ir advokato profesinės etikos žinios.

Å iuo atveju reikalavimas akivaizdžiai reiÅ¡kiamas netinkamam atsakovui. PareiÅ¡kėja ginčija Teisingumo ministerijos 2017-06-23 sprendimÄ Nr. (1.23.)7R-5217, kurį pasirašė teisingumo ministrė M. V.. Taigi, Å¡iuo atveju ginčas dėl priimto sprendimo teisėtumo yra kilęs tarp pareiÅ¡kėjos ir Teisingumo ministerijos, o ne tarp Komisijos (ar Lietuvos advokatÅ«ros).

PareiÅ¡kėjos reikalavimas nustatyti teisines pasekmes, kad R. H. be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä negali bÅ«ti ginčo dalyku administraciniame teisme.

PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ neteisėtu, tačiau LVAT yra pažymėjęs, kad reikalavimas pripažinti neteisėtus veiksmus yra praÅ¡ymas, taip pat susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurio patenkinimas neapgintų pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų. Tam tikrų faktų (neteisėtų veiksmų) konstatavimas gali bÅ«ti tik skundo motyvu, o ne savarankiÅ¡ku ginčo administracinėje byloje dalyku. Nagrinėjamu atveju reikalavimas nustatyti teisines pasekmes, kad R. H. be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ neteisėtu negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme, kadangi tokio pobÅ«džio reikalavimais pareiÅ¡kėja siekia faktų konstatavimo.

Nesutikdama dėl neteisėtos Lietuvos advokatūros ir Advokatų egzaminų komisijos profesinės veiklos, o taip pat dėl teisinio reguliavimo bei mokslo ir švietimo sritį reglamentuojančių teisės aktų taikymo Komisijos veiklai, Komisija pažymi, jog Komisija neatitinka nei Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo, nei Mokslo ir studijų įstatymo ar Švietimo įstatymo normose įtvirtintų švietimo subjektų požymių, o šie įstatymai taikomas tik jame nurodytiems subjektams. Komisijos įgaliojimus numato Advokatūros įstatymo 14 ir 15 straipsniai, o taip pat Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379, nuostatos.

Komisija pabrėžė, kad R. H. advokatų kvalifikacinį egzaminÄ be paminėto savo skunde teismui dar 4 kartus. 2015-10-20 Komisijos sudėtis buvo analogiÅ¡ka, kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau anksčiau pareiÅ¡kėja klausimo dėl Komisijos profesinės veiklos teisėtumo bei jos pedagoginės kvalifikacijos trÅ«kumo nekėlė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Prašė administracinę bylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ neteisėtu, panaikinti Advokatų egzaminų komisijos 2017-05-16 sprendimÄ Nr. 12 ir nustatyti teisines pasekmes, kad R. H., be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä nutraukti, likusioje dalyje skundÄ atmesti.

Teisingumo ministerija atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad AdvokatÅ«ros Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarkÄ nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatÅ«ra. AdvokatÅ«ros įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad advokatų egzaminų komisija susideda iÅ¡ septynių narių teisininkų. Po tris narius skiria Lietuvos advokatÅ«ra ir teisingumo ministras, vienÄ narį - Lietuvos teisininkų draugija. Advokatų egzaminų komisijoje negali bÅ«ti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai. Advokatų egzaminų komisijÄ ir Lietuvos advokatÅ«ros teikimu jos pirmininkÄ trejiems metams tvirtina teisingumo ministras.

AdvokatÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ , gebėjimas teorines teisės žinias ir įgÅ«džius taikyti praktiÅ¡kai ir advokato profesinės etikos žinios. Minėtoje normoje numatyta, jog advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ , gebėjimas teorines teisės žinias ir įgÅ«džius taikyti praktiÅ¡kai ir advokato profesinės etikos žinios. Teisės aktuose nėra nurodyti konkretÅ«s egzaminuojamųjų pateiktų atsakymų vertinimo kriterijai, tačiau kiekvienam komisijos nariui tenka pareiga asmeniÅ¡kai įvertinti atsakymų teisingumÄ , pakankamumÄ ir iÅ¡samumÄ atsižvelgiant į nurodytÄ vertinimo skalę ir įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

PareiÅ¡kėja, argumentuodama skundÄ , nepagrįstai remiasi Å vietimo įstatymu, nes aukÅ¡toji mokykla suteikia aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijas, o tam tikra profesinė kvalifikacija, reikalinga profesinei ar kitai veiklai vykdyti, įvertinama organizuojant kvalifikacinius egzaminus.

Teismo posėdžio metu Teisingumo ministerijos atstovas prašė skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas.

Komisijos 2017-04-18 nutarimu (b.l. 17, 18-20, 23, 24-28, 69-76, 112-116) egzaminÄ raÅ¡tu įvertinus 7, o egzaminÄ Å¾odžiu įvertinus 5, R. H. pripažinta neiÅ¡laikiusi advokatų kvalifikacinio egzamino.

2017-04-28 pareiÅ¡kėja kreipėsi į KomisijÄ su skundu (b.l. 30-34) praÅ¡ydama panaikinti Komisijos 2017-04-18 nutarimo dalį, kuria patvirtintas egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatas: egzaminas žodžiu – 5 (neiÅ¡laikė); panaikinti Komisijos 2017-04-18 nutarimo dalį, kuria patvirtintas egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino galutinis rezultatas – 5 (neiÅ¡laikė); patvirtinti egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino žodžiu dalį – 9 (iÅ¡laikyta); patvirtinti egzaminuojamo asmens R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino galutinį rezultatÄ â€“ 8 (iÅ¡laikyta).

Komisija 2015-05-16 sprendimu Nr. 12 (b.l. 29) nusprendė netenkinti R. H. skundo ir paliko galioti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ dalyje, kurioje nutarta, kad R. H. advokatų kvalifikacinio egzamino neiÅ¡laikė.

2017-05-29 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ su skundu (b.l. 12-16) praÅ¡ydama panaikinti teisingumo ministro 2015-01-16 įsakymÄ Nr. 1R-16 nuo galiojimo pradžios; nustatyti teisines pasekmes, kad Advokatų egzaminų komisijos rezultatai neteisėti nuo 2015-01-16, kad įraÅ¡yti asmenys ir neįraÅ¡yti asmenys į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , kurie laikė egzaminÄ ir turi aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ suteikiantį teisę dirbti advokatais, turi teisę bÅ«ti įraÅ¡ytais į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä be papildomų egzaminų; pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminų komisijÄ ir 2017-04-18 advokatų egzaminÄ neteisėtais; panaikinti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ â€žDėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų“; panaikinti Komisijos 2017-05-16 sprendimÄ ir nustatyti teisines pasekmes, kad R. H. be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

2017-06-23 sprendimu Nr. (1.23.)7R-5217 (b.l. 7-11) teisingumo ministrė M. V. nustačiusi, kad nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad egzamino žodžiu metu buvo pateiktos apraÅ¡o ar programos nuostatų neatitinkančios užduotys ar buvo iÅ¡ esmės pažeistos apraÅ¡e įtvirtintos egzamino vykdymo procedÅ«ros, nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Advokatų egzaminų komisijos 2017-04-18 nutarimÄ . Tuo pačiu sprendimu teisingumo ministrė, motyvuodama tuo, kad neturi įgaliojimų, atsisakė vertinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2017-05-16 sprendimÄ ir nustatyti teisines pasekmes, kad asmuo be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡ytais į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . Be to, nesant teisės aktais suteiktų įgaliojimų, teisingumo ministrė atsisakė vertinti ir AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių Komisijos veiklos organizavimÄ ir advokatų kvalifikacinio egzamino bei advokatų veiklos organizavimo egzamino programos sudarymo tvarkÄ , teisėtumÄ .

Dėl reikalavimo pripažinti 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ neteisėtu

PareiÅ¡kėja skundu teismui praÅ¡o pripažinti neteisėtu 2017-04-18 Advokatų egzaminÄ . Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad mokamas advokatų kvalifikacinis egzaminas yra mokama Å¡vietimo paslauga ir asmuo turi teisę, kad jį egzaminuotų teisėta komisija, tačiau Teisingumo ministerija neteisėtai ir nepagrįstai neigia šį faktÄ nurodydama, kad Advokatų egzaminų komisijos veiklai netaikomi mokslo ir Å¡vietimo sritį reglamentuojantys teisės aktai, o taikomas iÅ¡skirtinai tik Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymas. PareiÅ¡kėjos vertinimu Komisijos nariai, neturėdami privalomos pedagogo arba pedagoginės kvalifikacijos, neturėjo teisės verstis profesine veikla - teikti Å¡vietimo paslaugas suaugusiems asmenims, t.y. jų egzaminuoti ir vertinti jų atsakymus. Kadangi Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija veikė neteisėtai, tai jų parengta advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo programa taip pat neteisėta. Tik asmenys, turintys pedagogo arba pedagoginę kvalifikacijÄ , turi teisę ir kompetencijas rengti programÄ tik tokie asmenys turi psichologinių ir pedagoginių žinių ir geba sudaryti mokymo programÄ , atitinkančiÄ Å¾mogaus fizines ir psichines galimybes, žmogaus galimybes mintinai įsisavinti ir atgaminti egzamino medžiagos apimtį ir gylį. Egzamino programa privalo bÅ«ti reali, o ne deklaratyviai iÅ¡vardintas daugumos teisės sričių vadovėlių turinys. Faktas, kad egzamino programa patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, nedaro jos teisėta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neturi įgaliojimų ir kvalifikacijos, pedagoginių ir psichologinių kompetencijų vertinti egzamino programos atitiktį žmogaus galimybėms. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Komisija egzamino metu neturi objektyvių vertinimo instrukcijų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti nustatytinų žinių lygis, o palyginus su egzaminuojamo asmens atsakymais bÅ«tų aiÅ¡ku, ko asmuo nežinojo ir kodėl egzamino neiÅ¡laikė.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad organizuojant advokatų kvalifikacinį egzaminÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Å vietimo įstatymo (Å Ä®) nuostatomis, pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas reguliavimo tikslas apibrėžia ir jo taikymo ribas. Å Ä® 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Å¡vietimo tikslus, Å¡vietimo sistemos principus, Å¡vietimo sistemos sandaros, Å¡vietimo veiklos, Å¡vietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus Å¡vietimo srityje. Å vietimo sÄ voka yra apibrėžta Å Ä® 2 straipsnio 27 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad Å¡vietimas, tai ugdymas ir iÅ¡silavinimo teikimas, saviÅ¡vieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rÅ«pintojų), Å¡vietimo įstaigų, mokytojų ir kitų Å¡vietimo teikėjų, Å¡vietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Å vietimo įstaiga – mokykla arba Å¡vietimo pagalbos įstaiga (Å Ä® 2 str. 28 d.). Å vietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rÅ«pintojams), mokytojams ir Å¡vietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti Å¡vietimo veiksmingumÄ (Å Ä® 2 str. 29 d.). Å vietimo pagalbos įstaiga – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – Å¡vietimo pagalbos teikimas (Å Ä® 2 str. 30 d.).

Atsižvelgiant į AdvokatÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kurioje apibrėžti Advokatų kvalifikacinio egzamino tikslai, t.y. įstatyme įtvirtinus, kad Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ , gebėjimas teorines teisės žinias ir įgÅ«džius taikyti praktiÅ¡kai ir advokato profesinės etikos žinios, o Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ ir advokato profesinės etikos žinios, darytina iÅ¡vada, kad Å Ä® nuostatos vertinant Advokatų kvalifikacinio egzamino organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkÄ netaikytinos. Remiantis Å¡ia iÅ¡vada, nevertintini pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su Å Ä® ir bei Neformaliojo suaugusiųjų Å¡vietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatų taikymu, kaip nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Nustatyta, kad ginčas byloje kilęs iš pareiškėjos siekio tapti advokate.

Advokatų veiklos sÄ lygas bei tvarkÄ reglamentuoja AdvokatÅ«ros įstatymas. Å io įstatymo 7 straipsnyje yra apibrėžti reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui. Fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis: 1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis; 2) turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ â€“ teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ); 3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo staÅ¾Ä arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktikÄ . Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sÄ raÅ¡e. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ) ir pradėjo dirbti teisinį darbÄ ; 4) yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos; 5) moka valstybinę kalbÄ ; 6) iÅ¡laikė advokatų kvalifikacinį egzaminÄ , o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo staÅ¾Ä , deÅ¡imties metų prokuroro darbo staÅ¾Ä , yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o AdvokatÅ«ros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu iÅ¡laikė advokatų veiklos organizavimo egzaminÄ ; 7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. PareiÅ¡kėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. PareiÅ¡kėjos vertinimu ji neprivalo laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino, kadangi turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ (teisės magistro kvalifikacijÄ , VII lygio kvalifikacija), kuris pareiÅ¡kėjai savaime leidžia dirbti advokatu, teisėju, notaru, prokuroru, taip pat juristu ir tai pažymėta jos aukÅ¡tojo mokslo diplomo priedėlio 5.2 punkte (b.l. 93-94). Su tokiu pareiÅ¡kėjos vertinimu sutikti nėra pagrindo. Kaip Å¡iame teismo sprendime jau minėta AdvokatÅ«ros įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtinta pareiga asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, iÅ¡laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminÄ . Å ioje nuostatoje įtvirtinta ir iÅ¡lyga asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo staÅ¾Ä , deÅ¡imties metų prokuroro darbo staÅ¾Ä , yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o AdvokatÅ«ros įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais. Å ie asmenys privalo iÅ¡laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminÄ . Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, kaip ir kiti asmenys pretenduojantys tapti advokatais bei turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ â€“ teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ) (AdvokatÅ«ros įstatymo 7 str. 2 p.), prieÅ¡ įgydama teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä privalo iÅ¡laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminÄ . Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėja taip ir nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris jÄ nuo tokios pareigos atleistų.

AdvokatÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – ir advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarkÄ nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatÅ«ra. Advokatų egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartÄ per ketvirtį. PareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Å¡io įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ , gebėjimas teorines teisės žinias ir įgÅ«džius taikyti praktiÅ¡kai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbÄ ir advokato profesinės etikos žinios. NeiÅ¡laikęs advokatų egzaminų asmuo gali juos perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

Pareiškėja jokiais objektyviais duomenis ir/arba pagrįstais argumentais neįrodė, jog nagrinėjamu atveju būtų kaip nors pažeistos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios advokatų egzaminus, t.y. Advokatūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos.

Teismas tokių duomenų taip pat nenustatė. PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-04-18 advokatų kvalifikacinis egzaminas vyko pagal Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame teisingumo ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. 1R-379 (ApraÅ¡as), reglamentuotÄ tvarkÄ . EgzaminÄ organizavo teisingumo ministro 2015-01-16 įsakymu Nr. 1R-16 (b.l. 145) patvirtinta advokatų egzaminų komisija, kurios sudėtis, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, visiÅ¡kai atitinka AdvokatÅ«ros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, jog egzamino vykdymo metu bÅ«tų buvę nukrypta nuo teisingumo ministro 2008-12-01 įsakymu Nr. 1R-458 patvirtintos Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino programos.

Apibendrinant anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo 2017-04-18 vykusį advokatų kvalifikacinį egzaminÄ laikyti neteisėtu, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti 2017-04-18 nutarimÄ "Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų"

PareiÅ¡kėja nesutinka su Komisijos 2017-04-18 nutarimu ir praÅ¡o teismo jį panaikinti. Ginčijamu nutarimu Komisija pareiÅ¡kėjos egzaminÄ raÅ¡tu įvertino – 7 (iÅ¡laikė), o egzaminÄ Å¾odžiu – 5 (neiÅ¡laikė), kas ir nulėmė galutinį vertinimÄ â€“ 5 (neiÅ¡laikė). ApraÅ¡o 22 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡laikiusiu advokatų kvalifikacinį egzaminÄ laikomas asmuo iÅ¡laikęs abi egzamino dalis. Taigi, Komisija, pareiÅ¡kėjos egzaminÄ Å¾odžiu įvertinusi rezultatu – „neiÅ¡laikė“, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja advokatų kvalifikacinio egzamino neiÅ¡laikė.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Komisija veikė neturėdama vertinimo instrukcijos, kas pareiÅ¡kėjos vertinimu laikytina Å¡iurkščiu procedÅ«riniu pažeidimu, lemiančiu Komisijos 2014-04-18 nutarimo neteisėtumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡io savo argumento pareiÅ¡kėja nepagrindė jokia teisės norma. Tuo tarpu egzamino vertinimÄ reglamentuoja ApraÅ¡as. Ginčo dėl pareiÅ¡kėjos egzamino raÅ¡tu vertinimo (7 (iÅ¡laikyta)), kurio metu buvo atsižvelgiama į atsakymo nuoseklumÄ , reikalingos teisinės analizės iÅ¡samumÄ , teisinės argumentacijos aiÅ¡kumÄ ir tikslumÄ , tinkamÄ teisės normų taikymÄ ir teisinės kalbos tikslumÄ , nėra.

Pati pareiÅ¡kėja savo atsakymus žodžiu vertina balu – 9, o Komisija jos egzaminÄ Å¾odžiu įvertino – 5 (neiÅ¡laikyta). Egzamino žodžiu detali procedÅ«ra yra nustatyta ApraÅ¡o 21 punkte. PareiÅ¡kėja skunde nedetalizuoja kokios ApraÅ¡o 21 punkto ir/arba papunkčių nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pozicijos galima spręsti, kad jis nesutinka su egzamino žodžiu vertinimo stadija. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos žinios buvo įvertintos neteisingai ir tai nulėmė netinkama Komisijos sudėtis, kurioje nebuvo pedagogo ar pedagoginę kvalifikacijÄ turinčio asmens. Dėl teisėtos Komisijos sudėties ir jai suteiktų įgaliojimų vertinti egzaminuojamus asmenis Å¡iame teismo sprendime jau pasisakyta. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos savo žinių vertinimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas reikÅ¡mingu ir nulemiančiu ir/arba galinčiu nulemti kitokį egzamino rezultatÄ .

ApraÅ¡o 21.6 punkte nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys egzaminuojamųjų žinias vertina individualiai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad vertinimas yra Komisijos narių diskrecija, Komisijos nariai nėra saistomi jokiais objektyviais kriterijais. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad vertindami pareiÅ¡kėjos žinias individualiai absoliučiai visi Komisijos nariai pareiÅ¡kėjai paskyrė balÄ â€“ 5 (neiÅ¡laikė), todėl nėra pagrindo prielaidai, kad Komisija arba atskiri jos nariai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu bÅ«tų buvę neobjektyvÅ«s ir/arba Å¡aliÅ¡ki.

Nesutikdama su egzamino rezultatų vertinimu pareiÅ¡kėja nepateikia jokių duomenų apie tai, jog egzamino metu bÅ«tų buvę tikrinamos pretendentų žinios nesusiję su jų pasirengimas dirbti advokato darbÄ , gebėjimas teorines teisės žinias ir įgÅ«džius taikyti praktiÅ¡kai ir advokato profesinės etikos žinios (AdvokatÅ«ros įstatymo 14 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politikÄ tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedÅ«rų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiÅ¡kiai nevirÅ¡ijo joms suteiktų galių (LVAT 2009-04-01 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A502-72/2009, 2010-12-20 nutartis Nr. A525-1626/2010).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis ApraÅ¡o 21 punkto nuostatomis bei AdvokatÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ nėra pagrindo, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos skundo teismui reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti Advokatų egzaminų komisijos 2017-05-16 sprendimÄ Nr. 12

PareiÅ¡kėja 2017-04-28 kreipėsi į KomisijÄ su skundu praÅ¡ydama jos egzamino žodžiu vertinimÄ vietoj 5 (neiÅ¡laikė) pakeisti į 9 (iÅ¡laikyta), o galutinį egzamino rezultatÄ patvirtinti 8 (iÅ¡laikyta).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo panaikinti Komisijos 2017-05-16 sprendimÄ Nr. 12, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir paliktas galioti Komisijos 2017-04-18 nutarimas dalyje, kurioje nutarta, kad pareiÅ¡kėja advokatų kvalifikacinio egzamino neiÅ¡laikė.

Advokatų kvalifikacinį egzaminÄ laikiusio asmens, nesutinkančio su nutarimu dėl egzamino rezultatų, teisė į apeliacijÄ yra reglamentuota ApraÅ¡o 30, 32, 33 punktuose.

ApraÅ¡o 30 punkte nustatyta, kad advokatų kvalifikacinį egzaminÄ laikęs asmuo komisijos nutarimÄ per 10 darbo dienų nuo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo iÅ¡raÅ¡o gavimo dienos gali apskųsti komisijai. Komisija skundÄ iÅ¡nagrinėja per 10 darbo dienų. Komisijai netenkinus skundo, asmuo per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo gavimo dienos gali komisijos nutarimÄ apskųsti teisingumo ministrui. ApraÅ¡o 32 punkte įtvirtinta, kad teisingumo ministras skundÄ iÅ¡nagrinėja per 10 darbo dienų. IÅ¡nagrinėjęs skundÄ teisingumo ministras gali panaikinti komisijos nutarimÄ ir įpareigoti komisijÄ organizuoti egzamino perlaikymÄ . Teisingumo ministro sprendimas dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo gali bÅ«ti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 33 p.).

Administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Teisės aktai turėtų bÅ«ti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes, o nesant dokumente vieÅ¡ojo administravimo subjekto valinio pobÅ«džio patvarkymų, Å¡is dokumentas nedaro įtakos asmens (pareiÅ¡kėjo) teisėms ir pareigoms. Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų. Viena iÅ¡ ABTÄ® numatytų teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Nesant ginčo objekto, t.y. teisines pasekmes sukeliančio akto, negalimas ir pats ginčas. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Skundas teismui negali bÅ«ti teikiamas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ .

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Aprašo 30, 32 ir 33 punktų nuostatomis darytina išvada, kad Komisijos 2017-05-16 sprendimas Nr. 12 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šis sprendimas vertintinas kaip tarpinis dokumentas. Tuo tarpu galutinis sprendimas, kuris pareiškėja sukuria tiesiogines teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas administraciniam teismui yra teisingumo ministro sprendimas dėl Komisijos 2017-04-18 nutarimo (Aprašo 33 p.)

Dėl reikalavimo panaikinti Teisingumo ministerijos 2017-06-23 sprendimÄ Nr. (1.23.) 7R-5217

PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti ir Teisingumo ministerijos 2017-06-23 sprendimÄ Nr. Nr. (1.23.) 7R-5217, kuriuo teisingumo ministrė nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ ir atsisakė vertinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2017-05-16 sprendimÄ ir nustatyti teisines pasekmes, kad asmuo be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡ytais į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä bei AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių Komisijos veiklos organizavimÄ ir advokatų kvalifikacinio egzamino bei advokatų veiklos organizavimo egzamino programos sudarymo tvarkÄ , teisėtumÄ .

NesutikimÄ su teisingumo ministrės sprendimu pareiÅ¡kėja argumentuoja tuo, kad nagrinėjant jos skundÄ buvo ignoruoti: faktas, kad Lietuvos advokatÅ«ra ir Komisija vykdė neteisėtÄ profesinę veiklÄ (neturėdami pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos egzaminavo asmenis ir vertino jų atsakymus); faktas, kad advokatų kvalifikacinio egzamino programa neteisėta (parengta ir patvirtinta asmenų neturinčių pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos); faktas, kad advokatų kvalifikacinis egzaminas yra mokama Å¡vietimo paslauga (pareiÅ¡kėja už egzaminÄ sumokėjo 173,77 Eur); faktas, kad advokatų kvalifikacinio egzamino teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; faktas, kad pareiÅ¡kėja turi universitetinį VII lygio teisės magistro iÅ¡silavinimÄ ir jos diplomo priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini), 5.2 punkte nustatyta, kad įgyta kvalifikacija jai suteikia teisę dirbti teisininku (advokatu, teisėju, notaru, prokuroru), taip pat juristu; faktas, kad advokatų kvalifikacinis egzaminas vyko ypač Å¡iurkščiai pažeidžiant egzamino tvarkÄ (Komisija neturėjo vertinimo instrukcijos).

Vertinant ginčijamÄ teisingumo ministrės 2017-06-23 sprendimÄ Nr. (1.23.)7R-5217 nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad jis priimtas ApraÅ¡o 33 punkto pagrindu, t. y. iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Komisijos 2017-05-16 sprendimo Nr. 12 (b. l. 12-13).

Teisingumo ministrė, įvertinusi pareiÅ¡kėjos skundÄ tuo aspektu, ar organizuojant ir vykdant egzaminÄ buvo laikytasi ApraÅ¡o nuostatų, ar egzaminuojamam pateiktos užduotys (klausimai) atitiko ApraÅ¡e joms nustatytus reikalavimus bei ar vykdant egzaminÄ nebuvo padaryta esminių ApraÅ¡o procedÅ«rinių pažeidimų, nevertindama pareiÅ¡kėjos egzamino metu pateiktų atsakymų į klausimus teisingumo konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad egzamino užduotys (klausimai) buvo suformuluotos netinkamai ar kad buvo užduoti nekorektiÅ¡ki papildomi klausimai. Teisingumo ministrė nenustatė ir procedÅ«rinių vykdyto egzamino pažeidimų, todėl pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir paliko galioti Komisijos 2017-04-18 nutarimÄ .

Be to, ginčijamu sprendimu teisingumo ministrė atsisakė pareiÅ¡kėjos skundo pagrindu kvestionuoti galiojančių AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių egzaminų komisijos veiklos organizavimÄ ir advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino programos sudarymo tvarkÄ , teisėtumÄ . Teisingumo ministrė, be kita ko, pagrįstai pažymėjo, kad jai nėra suteikta teisė, net ir Komisijos nutarimÄ dėl egzaminų rezultatų panaikinimo atveju, nustatyti teisines pasekmes, kad asmuo be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡ytas į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

Ginčijamu sprendimu iÅ¡samiai buvo atsakyta ir į pareiÅ¡kėjos skundo argumentus dėl mokslo ir Å¡vietimo sritį reglamentuojančių teisės aktų taikymo Komisijos veiklai bei AdvokatÅ«ros įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisingumo ministrė padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Komisijos veiklai netaikytini mokslo ir Å¡vietimo srities teisės aktai. Tokia teisingumo ministrės iÅ¡vada atitinka ir anksčiau Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytus teismo motyvus Å¡iuo klausimu. Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ administracinę bylÄ nenustatė ir pagrindų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (ABTÄ® 4 str. 2 d.) dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 14 ir 15 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat teismui nekilo abejonių ir dėl kitų norminių teisės aktų (teisingumo ministro 2015-01-16 įsakymo Nr. 1R-16, 200812-01 įsakymo Nr. 1R-458, 2005-11-28 įsakymo Nr. 1R-379) teisėtumo (ABTÄ® 113 str. 3 d.)

Teismas su teisingumo ministrės sprendimu sutinka ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai buvo apibrėžtos pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimo ribos (nevertinti pareiÅ¡kėjos nesutikimo su atsakymų vertinimu argumentai), nustatyti visi reikÅ¡mingi objektyvÅ«s faktai (dėl Komisijos sudėties, egzamino programos ir pan.), pritaikytos aktualios teisės aktų nuostatos dėl egzamino vykdymo procedÅ«rų (AdvokatÅ«ros įstatymo 15 str., ApraÅ¡o 21 p.), iÅ¡vados yra tinkamai (pakankamai) motyvuotos, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sprendimas visiÅ¡kai atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nenustatė ir kitų ABTÄ® 91 straipsnyje įtvirtintų akto panaikinimo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti teisingumo ministrės 2017-06-23 sprendimÄ Nr. Nr. (1.23.) 7R-5217 atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo nustatyti teisines pasekmes, kad R. H., be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä

PareiÅ¡kėja, be kita ko, teismui reiÅ¡kia ir reikalavimÄ nustatyti teisines pasekmes, kad ji (pareiÅ¡kėja) be papildomo egzamino turi teisę bÅ«ti įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

AdvokatÅ«ros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sÄ raÅ¡Ä (toliau – ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡as) įraÅ¡yti advokatai.

AdvokatÅ«ros įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡oma Lietuvos advokatÅ«ros sprendimu. Advokatas Lietuvos advokatÅ«rai pateikia: 1) praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . PraÅ¡yme turi bÅ«ti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti praÅ¡yme pripažinti jį advokatu; jeigu pasikeitė, – nurodyti pasikeitę duomenys; 2) dokumentus, įrodančius, kad advokatas atitinka Å¡io įstatymo reikalavimus, taikomus įraÅ¡ant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . Lietuvos advokatÅ«ra priima sprendimÄ Ä¯raÅ¡yti advokatÄ Ä¯ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu advokatas įvykdė Å¡io Ä®statymo 17 straipsnio reikalavimus. Advokatas, kuris per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ neįraÅ¡omas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , per trisdeÅ¡imt dienų nuo įraÅ¡ymo termino pabaigos dienos turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti Lietuvos advokatÅ«rÄ Ä¯raÅ¡yti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas, susijęs su jos įraÅ¡ymu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , yra neteismingas administraciniam teismui, todėl ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad kilus ginčui, t. y. Lietuvos advokatÅ«rai atsisakius jÄ Ä¯raÅ¡yti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä (duomenų apie Lietuvos advokatÅ«ros pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtÄ neigiamÄ sprendimÄ nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta), ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti Lietuvos advokatÅ«rÄ Ä¯raÅ¡yti jÄ Ä¯ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 130 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjos R. H. skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidija Puzinskaitė

Margarita Stambrauskaitė