2018-09-06 Nr. AB-15226-3-63-3-00226-2011-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-59-XX/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00226-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012 pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. G. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012. Pareiškėjas nurodo, kad prieš 2 metus naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės dėl 1998 m. padarytos nusikalstamos veikos, kai pareiškėjo senelio žemė bei sodybvietė buvo atiduota kitiems asmenims, taip pat pažymi, kad atsakovas slėpė savo padarytą nusikalstamą veiką. Prašyme akcentuojama, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutadis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, spręsdama prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, taip pat patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams (ABTĮ 159 str. 3 d.).

Šiuo atveju pareiškėjas teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012. Minėtoje byloje galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, kadangi penkerių metų terminas, skaičiuotinas nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012, suėjo 2017 m. kovo 5 d. Aplinkybių, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų pripažinęs, kad jo atžvilgiu priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, pareiškėjas taip pat nenurodė.

Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas; jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats; be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys; prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo; prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo. Kai prašymą atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus; prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (ABTĮ 160 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašymą pasirašė pats, tačiau nepridėjo įrodymų, patvirtinančių jo teisinę kvalifikaciją. Be to, šiuo atveju nėra nurodyta, kad pareiškėjo procesinį dokumentą surašė advokatas ar ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose nurodytas asmuo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas neatitinka minėtų ABTĮ reikalavimų.

Pagal ABTĮ 158 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą.

Be to, ABTĮ 160 straipsnyje įtvirtinta, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodoma įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas; proceso atnaujinimo motyvai; aplinkybės, kuriomis grindžiamas 159 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; prašymo esmė; pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas; kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Šiais atvejais laikoma, kad prašymas yra pasirašytas (ABTĮ 160 str. 1 d. 4–9 p.). ABTĮ 160 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą, be kita ko, turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje neatitinka minėtų tokio dokumento turiniui keliamų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti pareiškėjo prašymo trūkumai galėtų būti ištaisysi nustatant papildomą terminą trūkumams šalinti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje trūkumų šalinimo instituto taikymas yra beprasmis, kadangi net ir pašalinus minėtus trūkumus, prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti nagrinėjamas dėl praleisto penkerių metų naikinamojo termino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012 neatitinka ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, todėl nėra priimtinas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012 atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė