33eb70aa-5391-4aef-8dc5-2e2f2bc4fcf3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-315-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02365-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei J. K., atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „KraÅ¡to projektai“ skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja AB ,,KraÅ¡to projektai“ skunde (b. l. 1–8, 90-91, 101-102) praÅ¡o 1) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 d. nuostata, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės 5 248,75 Lt žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             PaaiÅ¡kino, kad 2012-06-21 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas, AIEÄ®) 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

Tačiau kartu Å¡ioje normoje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Taigi, 2012-06-21 Ä®statyme buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas 2012-02-06 Komisijos nutarimu Nr. 03-23.

Tačiau nuo 2013-02-01 įsigaliojusio 2013-01-17 Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta, kad asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma 2013-01-17 Ä®statymo 20 straipsnio dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ . 2012-09-13 pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas plėsti energijos gamybos pajėgumus, t. y. galiojant 2012-06-21 Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo redakcijai.

Pagrindines investicijas į saulės elektrines atliko ir plėtros darbus vykdė galiojant bÅ«tent minėtai Ä®statymo redakcijai. Tuo tarpu leidimas gaminti elektros energijÄ (toliau – ir Leidimas) buvo iÅ¡duotas 2013-03-26, t. y. po Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos įsigaliojimo. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nesutinka su Leidimo dalimi, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Ji pagrįstai tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiu nuo Leidimo iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau bus taikomas 1,25 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo iÅ¡davimo (2013-03-26) metu.

Vertindama ankstesnę Ä®statymo redakcijÄ bei Valstybinė kainų ir energetikos komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ Nr. 03-282 ir iÅ¡ Energetikos ministerijos gavus leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ , pagrįstai tikėjosi, jog pastačius elektros energijos jėgainę, naudojančiÄ saulės energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ 12 metų (nuo elektrinės pastatymo) galės parduoti už Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarime Nr. 03-282 nustatytÄ 1,44 Lt/kWh tarifÄ .

Redamasi Ä®statymo nuostatomis 2013 m. gegužės 10 d. bendrovė su AB „Lesto“ sudarė elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. 80000/230903. Seimui pakeitus Ä®statymÄ , buvo priversta sudaryti sutartį su AB „Lesto“ visai kitomis sÄ lygomis, nei prieÅ¡ tai nustatė ankstesnė AIEÄ® redakcija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o (2012 m. liepos 4 d.

Nr. 827) (toliau - Skatinimo apraÅ¡as), kuriuose buvo įtvirtina, jog bus taikomas fiksuotas elektros supirkimo tarifas, galiojantis leidimo plėsti elektros energijos gamybinius pajėgumus, dienÄ . AIEÄ® pakeitimo nuostatomis buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas. PareiÅ¡kėja ateityje negaus pagrįstai tikėtų pajamų už parduotÄ elektros energijÄ . Dėl to žala, atsiradusi dėl galimai neteisėtų Seimo veiksmų yra 5 248,75 Lt, kuriÄ privalo atlyginti valstybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį ir kitus taikytinus aktus.

Vertinant tai, jog neteisėtus veiksmus sukėlė Seimo priimto Ä®statymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 d. nuostatos, kurios galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai, mano, jog, prieÅ¡ nagrinėjant iÅ¡ esmės ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, bÅ«tina kreiptis i Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. bei teisinės valstybės principui.Atsakovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 45–55) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad Seimui 2013-01-17 priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (toliau – ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas), saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių. Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiškėja galimai patyrė ar patirs nuostolius. Komisija patvirtina elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus, o AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas tik sudaro galimybę Komisijai tai atlikti teisingai, aiškiai, objektyviai ir laiku.

Todėl mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste. Konstitucinis Teismas 1998-03-25 nutarime pateikia taisyklės lex retro non agit iÅ¡imtį, apie tai pasisako ir LVAT (2012-08-30 nutartis adm. byloje Nr. A-662-2628/2012), todėl reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus.

Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Europos Teisingumo Teismas (ETT) suformulavo, kad atgaline data galiojantys nacionalinės teisės aktai nepažeidžia teisinio tikrumo principo, jeigu galiojimas atgaline data yra bÅ«tinas tikslui pasiekti ir yra tinkamai atsižvelgta į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius (ETT byla Nr. C-459/02). AIEÄ® ir jo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (AIEÄ® 1 str. 2 d.).

Dėl 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pateiktų Ministerijai apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines, susidarė situacija, kada galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, taip virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01) 13 str. 3 d. 2 punkte, apie 50 kartų.

Iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo Ministerija turėjo apie 10 000 neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų iÅ¡duoti leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokia situacija galėjo lemti papildomÄ kasmetinį VIAP lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Å iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus.

Atsakovė, nesutikdama su pareiÅ¡kėjos argumentu dėl jai padarytos žalos, tvirtina, kad superkamos elektros energijos tarifÄ nustato Komisija, o tikrasis AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – suteikti galimybę Komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančias įrangos sÄ naudas ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius. Remdamasi ETT sprendimu Irish Farmers Association ir kt. byloje Nr. C-22/94, mano, kad pareiÅ¡kėja, dar prieÅ¡ gaudama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvė, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.

Todėl pareiÅ¡kėjos teisės (t. y. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas) Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė, kad jos negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos.Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Lesto“ atsiliepime į skundÄ (b. l. 42–43) prašė skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Skundas atmestinas. NagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡kėlė dėl žalos atlyginimo. Žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ Lietuvos valstybės valdžios institucijų priimtų aktų.Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Ji atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 15.2).Nagrinėjamoje administracinėje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovai veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimais.

Å iuos pažeidimus pareiÅ¡kėja siejo su Leidime pritaikytu pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. birželio 29 d. pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėtoti elektros energijos pajėgumus (b. l. 57). Papildomus dokumentus prie praÅ¡ymo pridėjo 2012 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 56). Energetikos ministerija 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1654 (b. l. 76). 2013 m. vasario 18 d.

Valstybinė energetikos inspekcija iÅ¡davė pažymÄ , kad pareiÅ¡kėjo saulės elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 75). 2013 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ (b. l. 12). Å ioje byloje svarbu, kad pareiÅ¡kėja buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (Ä®statymo 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti pajėgumus. O nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 str. 6 d. (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Taigi pareiÅ¡kėja LeidimÄ gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui. Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcijai), jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, iÅ¡leisdamas Pakeitimo įstatymÄ ir Ä®gyvendinimo įstatymÄ , neįtvirtino. Taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d.PareiÅ¡kėja ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų, nei ji tikėjosi, pradėdama vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ .

Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Ä®statymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo plėtrÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (AIEÄ® 20 str. 1 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (žr. AIEÄ® 20 str. 8 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Gamintojas – tai asmuo, eksploatuojantis atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos gamybos įrenginį, turintis atitinkamÄ leidimÄ verstis Å¡ia veikla arba ketinantis plėtoti energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamybÄ (AIEÄ® 2 str. 25 d.). Pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo) jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs didelių nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėja, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ji minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjos teisė sietina su jos nuosavybės teise, nes bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad gavusi leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėja atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų (Konstitucijos 23 str.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 prot. 1 str.). Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

Byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 konstatavo, kad valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei).

Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų. Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Å ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas taikomas dvylikos metų laikotarpiu (Ä®statymo 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėja nenurodė, kad jos pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Pažymėtina ir tai, jog Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . LeidimÄ pareiÅ¡kėja gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai.Nagrinėjamoje byloje CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų prasme turi bÅ«ti nustatyti trys pirmiau minėti civilinės atsakomybės elementai: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia. Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ .

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT administracinė byla Nr. A17-499/2007).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytoje situacijoje atsakovų institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kartu konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiÅ¡kėjos nurodytÄ turtinę žalÄ atsakovams neatsirado. Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos), nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., nusprendė:

PareiÅ¡kėjos AB „KraÅ¡to projektai“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Violeta Balčytienė                                                                  Bronius JanuÅ¡ka                                                                  Liudmilos Zaborovskos