33eb6717-b0c9-4af3-b6ef-e85dfe74bdc5 · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-644-493/2019 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00445-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir AuÅ¡ros Vingilės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2019 m. liepos 15 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. LK-83 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 15 d.

2. Komisijos 2019 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. LK-83 nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika linkusi mažėti, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti R. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu taikoma nuteistojo probacija taptų sėkminga.

4. Nuteistasis R. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . 4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, korupcinė ir prieÅ¡inga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, prieÅ¡inga teismų praktikai, pažeidžianti nuteistojo teises ir teisėtus lÅ«kesčius, todėl privalo bÅ«ti panaikinta. 4.2.

Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas neturėjo atsižvelgti į prokuroro atsiliepimÄ , nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis numato tik teismo pareigÄ informuoti prokurorÄ . Be to, nagrinėjamu atveju, prokuroro pateikto atsiliepimo kopija nuteistajam nebuvo įteikta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės nagrinėti prokuroro pateikto dokumento ar vieÅ¡inti Å¡io dokumento teiginius skundžiamoje nutartyje, prieÅ¡ tai neįteikęs nuteistajam dokumento kopijos ir nesudaręs galimybės pateikti atsikirtimÄ .

Kartu nuteistasis pažymėjo, kad teismas sprendžia ne lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , o klausimÄ dėl Komisijos nutarimo teisėtumo. Nei teismas, nei prokuroras neturėjo teisės nagrinėti klausimo, ar verta ar neverta, tikslinga ar netikslinga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , yra ar nėra pagrindas manyti, kad nuosprendį priėmęs teismas nuosprendį priėmė teisingai, t. y. ar buvo Å¡io nuosprendžio priėmimu pasiekti bausmės tikslai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad lygtinio paleidimo klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas 2019 m. liepos 15 d.

Komisijos nutarimu, tuo tarpu teismas turėjo spręsti tik BPK 360 straipsnyje numatytus klausimus. Visgi, Å¡ių klausimų pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, taigi skundžiama nutartis nėra sprendimas klausimų, kurie įstatymų leidėjo priskirti pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tokiu bÅ«du teismas veikė virÅ¡ydamas savo įgaliojimus ir taip priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kuris privalo bÅ«ti panaikintas. 4.3. Skunde nurodoma, kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visÄ eilę Kybartų pataisos namų nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo ženkliai aukÅ¡tesni ir priklausė netgi ne vidutinei, o aukÅ¡tai rizikai.

Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas priėmė atvirai nuteistÄ jį diskriminuojantį sprendimÄ atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas, ir taip veikė neteisėtai. 4.4. Skunde analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumÄ , Å¡ia rekomendacija nesivadovavo, neįvardino nei aiÅ¡kių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitiktų bei taip pažeidė nuteistojo teisėtus lÅ«kesčius bei veikė neteisėtai. 4.5.

Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina dėl jos priešingumo įstatymų leidėjo valiai ir atviros diskriminacijos atžvilgiu asmenų, kuriems jau buvo taikytas lygtinis paleidimas.

5. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam R. S. netaikytinas, yra teisinga. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 7.1.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta, kad R. S. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 53 balais, iÅ¡ kurių daugiau nei pusę (28 balai), sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Sutiktina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo Lygtinio paleidimo komisijos svarstymo sumažėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės negalėjo iÅ¡ naujo vertinti Komisijos nutarimo pagrįstumo, privalėdamas tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumÄ , tačiau su Å¡iais nuteistojo teiginiais nesutiktina.

Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama R. S. skundu, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

Esant Å¡ių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , priėmė kitokį sprendimÄ , aptarė nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

2. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visu pirma pažymėtina, kad 2019 m. liepos 3 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli R. S. kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstamai, specialybės nebuvimas, gyvenimo bÅ«das, draugų įtaka ir mÄ stymo lankstumo stoka. Nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis, jam anksčiau buvo taikytas laisvės apribojimas, taip pat, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmių vykdymo sÄ lygas, anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi asmuo ir vėl nusikalto.

Neabejotinai, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeitį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl abejoti Å¡iais kriminogeniniais veiksniais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Negana to, remiantis vieningai Å¡iuo klausiu formuojama teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

IÅ¡ pateiktos Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis žino ryšį tarp jo nusikaltimų ir veiklos, tačiau jį kiek menkina, labiau vertina greitÄ veikimÄ ir yra susirÅ«pinęs trumpalaikėmis sÄ naudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių nuteistojo teistumų, jo elgesio bausmės atlikimo metu, gebėjimo laikytis teismo skirtų įpareigojimų ar likusios neatliktos bausmės dalies.

Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

3. Pažymėtina, kad Å¡is teistumas R. S. nėra pirmasis: nuteistasis anksčiau teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti vagystę, turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikalstamo padarymÄ (prekyba žmonėmis, veika padaryta organizuotoje grupėje), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei ir jo elgesio pokyčius Å¡iam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kartu įvertinus tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikalauja vertinti itin atidžiai.

Å iame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei finansinės naudos gavimo motyvÄ , kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs tik 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , specialybės neturėjo, o jo darbo patirtis laisvėje taip pat yra nedidelė. Pataisos namuose nuteistasis įgijo 12 klasių iÅ¡silavinimÄ , tačiau nedirbo, specialybės, kuri neabejotinai galėtų asmeniui padėti įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, taip pat neįgijo.

Toks nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose, galimybių įgyti specialybių neiÅ¡naudojimas, sudaro pagrindÄ abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla ir dirbti. Juolab, kad nors nuteistasis nurodė, jog iki suėmimo dirbo Anglijoje, tačiau jo gaunamo darbo užmokesčio, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvÄ , neužteko patenkinti visus nuteistojo poreikius ir tai paskatino jį nusikalsti. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų įdarbintas UAB „G.“ Å¡altkalvio pareigose, kadangi įvertinus jo menkÄ darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimÄ , pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus R. S. įsiliejimo į darbo rinkÄ , kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimÄ .

4. Nuteistojo skundo argumentai dėl jo diskriminavimo, pasireiÅ¡kusio lygtinio paleidimo taikymu kitiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ar net aukÅ¡ta, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar faktais. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ kiekvienoje byloje visos aplinkybės, tame tarpe ir susijusios su nuteistojo asmenybe, vertinamos individualiai. Pripažinti, kad Å¡io reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, pagrindo nėra. R. S. teigia, kad teismas negalėjo dar kartÄ vertinti aplinkybių, kurias jau įvertino Komisija, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK įtvirtintÄ reglamentavimÄ , bÅ«tent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarimÄ apylinkės teismas patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo iÅ¡vadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, iÅ¡samiai argumentavo ir pagrindė.

5. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prokuroro atsiliepimu prieÅ¡ tai jo nepateikęs nuteistajam, todėl buvo suvaržytos jo teisės. Pažymėtina, jog BPK 360 straipsnyje nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi bÅ«ti iÅ¡siųsta nuteistajam susipažinti, apylinkės teismas to pagrįstai nedarė. Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, tarp jų ir teisę į teisingÄ teismÄ , nėra jokio pagrindo.

6. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 ar EŽTT suformuotos praktikos nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos SÄ jungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi bÅ«ti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 30 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis AuÅ¡ra Vingilė