33ea72e4-83d6-443a-b47d-de3fe4bc6e8d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-979-638/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13996-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.29.1; 2.6.29.3 Kauno apygardos teismas n u t a r t i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovo M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Registrų centro ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu, pateiktu dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. P. (toliau – ir atsakovo) 2 412,64 Eur skolÄ , 12,23 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 23 Eur žyminį mokestį.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 401 punktas, numatantis, kad už turto areÅ¡to akto įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ , registro duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis yra mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatyme (toliau – IÅ¡teklių valdymo įstatymas) nurodytus atvejus. KonkretÅ«s įkainiai už Registrų centro teikiamas paslaugas yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. priimtame nutarime Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“.

IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už registro objekto registravimÄ , kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektÄ , yra valstybės įmonė, gali bÅ«ti imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje numatyta, kas Å¡io įstatymo kontekste ir taikyme yra laikoma valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, t. y.

– atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditÄ , kontrolę (priežiÅ«rÄ ) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai. Taigi, neatlygintinas Registro objektų registravimas nustatytas iÅ¡imtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), tačiau antstoliai negali bÅ«ti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali bÅ«ti laikomi vieÅ¡ojo administravimo subjektais, kaip tai numato IÅ¡teklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalis. IeÅ¡kovė suteikė atsakovui paslaugas – pagal duomenų teikėjo (antstolio) praneÅ¡imÄ atliko duomenų registravimÄ Turto areÅ¡to aktų registre (toliau – ir TAAR), ir pateikė sÄ skaitas už suteiktas paslaugas.

Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. IeÅ¡kovė siuntė atsakovui pretenzijÄ dėl skolos apmokėjimo, tačiau jis nurodytu terminu neatsiskaitė, liko skolingas ieÅ¡kovei 2 412,64 Eur. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieÅ¡kove priskaičiuotos 12,23 Eur palÅ«kanos.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. preliminariu sprendimu patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 412,64 Eur skolÄ , 12,23 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 23 Eur žyminį mokestį.

4. Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pateiktas be teisinio pagrindo, tarp Å¡alių nėra jokių prievolinių santykių, kurie atsirado ar galėjo atsirasti sandorių ar juridinių faktų pagrindu. Antstolis ir ieÅ¡kovė nėra pasirašę sutarties Nr. AS1-99(12). Antstolis ir Centrinė hipotekos įstaiga (CHI reorganizuota, kurios teises ir pareigas perėmė Registrų centras) 2012 m. rugpjūčio 23 d. yra pasirašę sutartį „Duomenų teikimo Turto areÅ¡to registrui elektroniniu bÅ«du sutartį Nr. AS1-99(12).

Å ios sutarties 14 p. numatyta, kad antstolis teikia CHI duomenis apie turto apribojimus, panaikinimus ar apribojimų pakeitimÄ , CHI Å¡iuos duomenis įraÅ¡o į Turto areÅ¡tų registrÄ neatlygintinai. PrieÅ¡ingai Å¡ios sutarties nuostatoms, ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutarė pakeisti sutartį ir skaičiuoti mokestį už Turto areÅ¡tų registro duomenų įraÅ¡ymÄ /pakeitimÄ . IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už registro objekto registravimÄ Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti imama valstybės rinkliava.

Taigi, įstatymas nenumato ieÅ¡kovės pareigos apmokestinti „antstoliui teikiamos paslaugos“, be to įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra numatyta ir „apmokestinimo“ iÅ¡imtis, kuomet rinkliava ar atlyginimas negali bÅ«ti imami, t. y. kai duomenis teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Tas faktas, kad antstoliai IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normoje niekuomet nebuvo ir iki Å¡iol nėra expressis verbis įvardinti kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, savaime nereiÅ¡kia, kad jie už registro objekto registravimÄ turi bÅ«ti apmokestinami visais atvejais, tame tarpe - ir tais atvejais, kai atlyginimÄ už tokiÄ paslaugÄ antstoliai sumokėtų ne skolininko, o savo nuosavybės sÄ skaita.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir antstoliui nėra pateikusi jokių duomenų, apie ieÅ¡kovės „suteiktÄ paslaugÄ â€œ, t. y. Turto areÅ¡tų aktų pakeitimų įregistravimÄ /iÅ¡registravimÄ . Visuose teismui pateiktose ieÅ¡kovės sÄ skaitose nurodyta, kad suteikta tam tikras kiekis vnt. paslaugų (pvz. 13 vnt. Turo areÅ¡to akto įregistravimÄ , 40 vnt. Turto areÅ¡to akto iÅ¡registravimÄ ), tačiau neaiÅ¡ku, kokie turto areÅ¡to aktai buvo įregistruoti/iÅ¡registruoti, kada jie pateikti, kokios bylos Å¡alys, ar Turto areÅ¡to akto įregistravimas buvo konkretaus antstolio ar teismo sprendimu.

IeÅ¡kovė jokios konkrečios ataskaitos „už suteiktas paslaugas“ nei antstoliui, nei teismui prie ieÅ¡kinio nėra pateikusi, todėl neaiÅ¡ku, kaip Registrų centras atliko „suteiktos paslaugos“ skaičiavimÄ ir už kokius konkretaus antstolio „praneÅ¡imus“. Todėl vien jau Å¡iuo pagrindu Registrų centro iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos yra nepagrįstos.

5. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus prašė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad konkretÅ«s įkainiai už Registrų centro teikiamas paslaugas buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), kuris įsigaliojo 2020 m. spalio 1 d.

Registrų centras pažymėjo, kad yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurį galiojantys teisės aktai įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), todėl turėdamas pareigÄ vykdyti jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, negalėjo ir negali atsisakyti Nutarime įtvirtintų nuostatų, dėl įkainių už teikiamas paslaugas, taikymo. Atsižvelgiant į Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, jog antstoliai negali bÅ«ti priskiriami prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, todėl IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡imtis jiems negali bÅ«ti taikoma, akivaizdu, jog Registrų centras turėjo ir turi pareigÄ taikyti galiojančius teisės aktus ir teikti antstoliams, tarp jų ir atsakovui, paslaugas, susijusias su turto areÅ¡to akto įregistravimu/iÅ¡registravimu/pakeitimu, atlygintinai.

Registrų centras pažymi, kad iÅ¡ pažymos turinio matomas detalus atsakovo pateiktų praneÅ¡imų, pagal kuriuos buvo suteiktos apmokestintos Registrų centro paslaugos, skaičius, kuris sutampa su atsakovo neapmokėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytais suteiktų paslaugų kiekiais.

6. Atsakovas 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , siekiant iÅ¡tirti, ar Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 401 punkto normoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., nustatytas teisinis reguliavimas praÅ¡yme nurodyta apimtimi neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui ir juose įtvirtintiems konstituciniams nuosavybės neliečiamumo bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. galutiniu sprendimu atmetė atsakovo M. P. praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Teismas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistu.

8. Teismas nurodė, kad antstoliai, nepriklausomai nuo to, kad jie atlieka valstybės funkcijas, nėra tokioje pačioje faktinėje ir teisinėje padėtyje lyginant juos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, finansuojamomis iÅ¡ valstybės biudžeto. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 401 punktas, ir Nutarimo nuostatos, įtvirtinančios antstolių pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui atlygį už turto areÅ¡to aktų registravimÄ , pakeitimÄ ir iÅ¡registravimÄ prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai yra hipotetinio pobÅ«džio ir subjektyvaus suvokimo sÄ lygoti, nesudarantys teismui prielaidų manyti, jog yra abejonių dėl ginčo sprendimui taikytinos teisės normos, teisės akto konstitucingumo.

9. Teismas nurodė, kad Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) 34.2 papunktyje nurodyta, jog turto areÅ¡to aktas iÅ¡ Registro iÅ¡registruojamas remiantis turto pardavimo (perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui) akto duomenimis, kai turtas parduotas (perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. AreÅ¡tuotÄ turtÄ realizavus, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iÅ¡registruojami visi Registre įregistruoti tokio turto areÅ¡tai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimÄ , Å¡ių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymÄ dydžių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nustatyta, kad atlyginimas mokamas už turto areÅ¡to aktų registre įregistravimÄ /iÅ¡registravimÄ /duomenų pakeitimo įraÅ¡ymÄ pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis.

Tiek iš ieškovės teiktų pažymų ir jų priedų, tiek iš 2022 m. kovo 7 d. teiktų papildomų duomenų, tiek iš ieškovės pažymos papildančios atsakovo teiktos pažymos, matyti, jog Turto arešto aktų registro duomenų tvarkymo veiksmai buvo atlikti vadovaujantis atsakovo kaip duomenų teikėjo pateiktais dokumentais. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad jo surašytų turto pardavimo aktų pagrindu ginčo laikotarpiu buvo išregistruoti ir turto arešto aktai, kurie registruoti ne pagal atsakovo, o pagal kitų subjektų prašymus.

Tačiau, teismas pažymėjo, kad bÅ«tent atsakovo pateiktų duomenų (dokumentų) apie turto pardavimo/perdavimo aktÄ pagrindu buvo iÅ¡registruoti visi minėtam registre įregistruoti tokio turto areÅ¡tai. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės 2022 m. kovo 7 d. pateiktų papildomų duomenų bÅ«tent atsakovo pateiktų duomenų pagrindu (atsakovo teikti turto apraÅ¡ai) buvo atlikti Turto areÅ¡to aktų registro duomenų tvarkymo veiksmai. Teismas konstatavo, kad atsakovui pagrįstai bei teisėtai buvo apskaičiuotas mokestis už suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar Turto areÅ¡to registro nuostatų 401 p. normoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., nustatytas teisinis reguliavimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 29 straipsnyje įtvirtintiems konstituciniams nuosavybės neliečiamumo bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismo pateikiamas IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas yra siauras ir neobjektyvus, o teismo iÅ¡vada, kad Å¡iame įstatyme įtvirtinta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sÄ voka eliminuoja antstolių teisę į neatlygintinÄ minėtoje teisės normoje aptariamų paslaugų teikimÄ , yra nepagrįsta ir neteisėta. Sprendime pateikiamas IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normos aiÅ¡kinimas nėra tinkamas, kadangi jis neatitinka tiek reikÅ¡minio Å¡ios normos turinio ir prasminių ypatybių, tiek realaus Å¡ios teisės normos įgyvendinimo (taikymo) praktikoje ir antstolių atžvilgiu, tiek ir paties įstatymų leidėjo suformuotos pozicijos dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, pagal kuriÄ IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies taikymo apimtis turėtų bÅ«ti aiÅ¡kintina plečiamai, kaip suteikianti galimybę kitiems subjektams, kurie nėra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nemokėti mokesčio už registrų objektų registravimÄ . 10.2.

Sprendimu teismas netinkamai įvertino antstolio teisinį statusÄ ir jo atliekamas funkcijas. antstolis atlieka valstybės deleguotas funkcijas, atlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ir neturi pasirinkimo – vykdyti teismo pavedimus ar ne, tame tarpe suraÅ¡yti turto areÅ¡to aktÄ , ar ne. Antstolis neveikia savo iniciatyva, o prieÅ¡ingai, antstolio veikla reglamentuota tiek vieÅ¡osios, tiek civilinės ir civilinio proceso teisės ir atlieka konkrečias įstatymo nustatytas funkcijas. Pagal savo atliekamas funkcijas antstoliai turėtų bÅ«ti prilyginami institucijoms, kurios, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus, privalo teikti duomenis valstybės registrams.

Teismo sprendime įtvirtinta praktika yra akivaizdžiai ydinga, kadangi sudaro realiÄ grėsmę tokių funkcijų neįvykdymui. Perkėlus antstoliams viešųjų paslaugų įvykdymo finansinę naÅ¡tÄ , kai tuo tarpu visos kitos institucijos, vykdančios jiems įstatymu nustatytus pavedimus, yra nuo tokios naÅ¡tos atleistos, gali susidaryti tokia situacija, kad dėl patiriamų pernelyg didelių finansinių sÄ naudų, gali sutrikti teisės aktuose numatytų vykdomųjų funkcijų realizavimas, kas teisinėje valstybėje yra absoliučiai netoleruotina. 10.3.

Bylos medžiagoje esantys duomenys pagrindžia, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra sudaryta 2012 m. rugpjūčio 23 d. Duomenų teikimo Turto areÅ¡to aktų registrui sutartis Nr. AS1-99(12) (toliau – sutartis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėta sutartis, tame tarpe ir sutarties 14 p. sÄ lyga, įtvirtinanti neatlygintinÄ paslaugų teikimÄ , yra galiojanti, nepakeista ir nepanaikinta. Tuo tarpu, kaip galima suprasti iÅ¡ sprendime iÅ¡dėstytų motyvų, teismas, spręsdamas kilusį ginÄÄ dėl atsakovo pareigos mokėti mokestį už registro objektų registravimÄ (ne)buvimo, nusprendė minėta sutarties 14 p. sÄ lyga nesivadovauti, kadangi Å¡i sÄ lyga, teismo vertinimu, prieÅ¡taravo teisiniam reglamentavimui, kuris galiojo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., konkrečiai – IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir ankstesnės redakcijos Nuostatų 401 p. normoms, kurios pagal savo pobÅ«dį ir iÅ¡raiÅ¡kÄ yra imperatyvaus pobÅ«džio. 10.4.

Ä®vertinus IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normos turinį visais prieÅ¡ tai aptartais teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dais ir metodais, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo sutikti su teismo sprendime pateiktomis iÅ¡vadomis dėl Å¡ios teisės normos imperatyvumo. Atitinkamai negali bÅ«ti ir vertinama, kad minėtos sutarties 14 p., kuris nustato neatlygintinÄ registro objektų registravimo paslaugų keitimÄ , nėra suderinamas su IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, kuri pagal savo turinį turėtų bÅ«ti vertinama kaip nustatanti dispozityvaus (bet ne imperatyvaus) pobÅ«džio teisinius santykius. 10.5.

Teismas, spręsdamas dėl Nuostatų 401 p. imperatyvumo, nesivadovavo teisės aktų hierarchijos principu, dėl to netinkamai įvertino, kad Å¡i teisės norma yra žemesnio lygmens (poįstatyminė) IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, kuriÄ minėta poįstatyminė teisės norma ir turėjo įgyvendinti. Teismui pačiam nustačius ir priėjus iÅ¡vadÄ , kad IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis reglamentavimas iki Nuostatų 401 p. įsigaliojimo buvo dispozityvus, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas minėtÄ teisės aktų hierarchijos principÄ , Å¡io poįstatyminio akto pagrindu nustatyti kitokį teisinį reguliavimÄ , kuris jau prieÅ¡ tai buvo nustatytas įstatymu ir kuris reiÅ¡kė minėtoje teisės normoje įtvirtintÄ dispozityvų (bet ne imperatyvų) elgesio modelį. 10.6.

Teismas privalėjo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu patikrinti aptariamų teisės normų konstitucingumÄ . Byloje kylantys teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai yra pakankamai sudėtingi, todėl teismo sprendimu nepagrįstai formaliais ir itin lakoniÅ¡kais motyvais grindžiama iÅ¡vada, kad dėl IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 401 p. ir kt. teisės normų, įtvirtinančių antstolių pareigÄ mokėti atlygį už turto areÅ¡to aktų registravimÄ , pakeitimÄ ir iÅ¡registravimÄ konstitucingumo teismui abejonių nekyla.

Teismas, neatskleisdamas ginčo esmės, neįsigilino į atsakovo nurodytÄ teisinio reguliavimo problemÄ ir priėjo prie abejotinų iÅ¡vadų dėl teisinio reguliavimo neprieÅ¡taravimo Konstitucijai, nors tokiÄ iÅ¡vadÄ , ar teisinis reguliavimas yra suderinamas ar nesuderinamas su Konstitucija gali daryti tik Konstitucinis Teismas. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai, teismas privalėjo „pasitikrinti“, ar tikrai nekyla abejonių dėl reguliavimo ir Å¡iuo pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

11. IeÅ¡kovė valstybės įmonės Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡analizavo tiek sutarties nuostatas, tiek galiojančių ir aktualių teisės aktų nuostatas. Akivaizdu, kad tarp apelianto ir tuometinės valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos (vėliau jos funkcijas perėmė Registrų centras) sudaryta sutartis yra galiojanti ir taikytina tiek, kiek ji reglamentuoja paslaugų teikimo sÄ lygas, tačiau įsigaliojus Nuostatų 401 p. ir Nutarimui, atlygintinumo už registro objektų registravimÄ klausimas sprendžiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kurie Registrų centrui, kaip TAAR tvarkytojui, yra privalomi.

Pažymėtina, kad jokie sutartiniai santykiai tarp Registrų centro, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, ir jo teikiamų paslaugų gavėjų negali pakeisti imperatyvaus teisinio reglamentavimo, t. y. paslaugų atlygintinumo. Kitu atveju, tai bÅ«tų akivaizdus piktnaudžiavimas ir vieÅ¡ojo administravimo subjektui suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimas. 11.2. A. I. valdymo įstatyme nėra prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Atsižvelgiant į Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, jog antstoliai negali bÅ«ti priskiriami prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bei į tai, kad tik 2021 m. spalio mėnesį Teisingumo ministerija teikė derinti IÅ¡teklių valdymo įstatymo pakeitimus, akivaizdu, jog teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nesant pagrindui taikyti IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, antstoliams teikiamos paslaugos privalo bÅ«ti apmokestinamos Nutarime nustatytais įkainiais. 11.3.

Nuostatų 401 p. nenustato kitokio teisinio reglamentavimo, nei yra nustatytas IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pastarojoje nustatyta, kad už TAAR objektų registravimÄ gali bÅ«ti imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas. BÅ«tent tokia galimybė ir buvo realizuota priimant Nuostatų 401 p. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡taravimo tarp poįstatyminio teisės akto ir įstatymo nėra. 11.4.

Apeliantas nenurodė jokių teisiÅ¡kai motyvuotų argumentų, kodėl įstatymų leidėjas konstituciÅ¡kai negalėjo nustatyti tokio reglamentavimo, koks yra nustatytas IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Apelianto argumentai, kad pagal tokį teisinį reglamentavimÄ galimai pažeidžiamas antstolių nuosavybės neliečiamumo principas, yra ne teisinio, bet labiau ekonominio pobÅ«džio. 11.5. Antstolių veikla, kitaip nei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra finansuojama ne iÅ¡ valstybės biudžeto, bet iÅ¡ pajamų, gaunamų vykdant pavestas funkcijas.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie subjektai, nepriklausomai nuo to, kad jie atlieka valstybės pavestas funkcijas, nėra tokioje pačioje faktinėje ir teisinėje padėtyje su subjektais, numatytais IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoje iÅ¡imtyje. 11.6. Teismas, iÅ¡analizavęs visus ginčo Å¡alių pateiktus argumentus, sprendime tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog IÅ¡teklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 401 p., ir Nutarimo nuostatos, įtvirtinančios antstolių pareigÄ mokėti Registrų centrui atlygį už turto areÅ¡to aktų registravimÄ , pakeitimÄ ir iÅ¡registravimÄ prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl antstolio prievolės apmokėti už turto areÅ¡to dokumentų įregistravimÄ Registrų centre (Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo (toliau – ir VIIVÄ®) 25 straipsnio 3 dalis, Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų 401 punktas) ir dėl Duomenų teikimo Turto areÅ¡to aktų registrui sutarties, sudarytos tarp antstolio ir Centrinės hipotekos įstaigos, tolesnio galiojimo pasikeitus teisiniam reguliavimui.

14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė VÄ® „Registrų centras“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. už turto areÅ¡to aktų įregistravimus, iÅ¡registravimus, turto areÅ¡to aktų registro duomenų pakeitimo įraÅ¡ymus pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis atsakovui iÅ¡rašė 10 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių bendra suma - 2 412,64 Eur. 2021 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl skolos apmokėjimo. Atsakovui neapmokėjus minėtų sÄ skaitų, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas preliminariu ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovui pateikus prieÅ¡taravimus, 2022 m. kovo 29 d. teismas priėmė galutinį sprendimÄ , kuriuo atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

15. Apeliantas (atsakovas) nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. jis yra sudaręs sutartį su Centrine hipotekos įstaiga dėl duomenų teikimo turto areÅ¡to aktų registrui elektroniniu bÅ«du Nr. AS1-99(12), pagal kurios 14 p. turto areÅ¡to aktų, jų pakeitimų bei panaikinimo dokumentų duomenys į Turto areÅ¡to aktų registrÄ Ä¯raÅ¡omi neatlygintinai. Tos pačios sutarties 16.3 p. nustato, kad sutartis pasibaigia pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems duomenų teikimÄ . Sutarties 17 p. nustato, kad sutarties Å¡alis, gavusi kitos Å¡alies pasiÅ«lymÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ar papildymo, turi raÅ¡tu atsakyti per 10 darbo dienų, o laiku neatsakius į kitos Å¡alies raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ laikoma, kad toks pasiÅ«lymas yra atmestas.

16. IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. pranešė atsakovui apie tai, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. keičiasi Registrų centro teikiamų paslaugų, susijusių su RC tvarkomais registrais, tame skaičiuje ir turto areÅ¡to aktų registru, teisinis reguliavimas – paslaugos tampa atlygintinomis. Apeliantas neginčija, kad tokį praneÅ¡imÄ gavo, atsakymo ieÅ¡kovei neteikė, sudarytos Duomenų teikimo sutarties nekeitė. Pagal jau minėtos sutarties 16.3 p. pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems duomenų teikimÄ , ieÅ¡kovo ir CHÄ® sudaryta sutartis pasibaigė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. Å¡alių teisinius santykius reguliavo Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymas ir Turto areÅ¡to registrų nuostatai. Todėl apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Å¡alių sudarytos sutarties 14 p. yra atmestini.

17. Kita apelianto argumentų grupė yra susijusi su VIIVÄ® 25 straipsnio 3 dalies ir Turto areÅ¡to registro nuostatų galimu prieÅ¡taravimu konstituciniams asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir nuosavybės apsaugos principams.

18. VIIVÄ® 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad už registro objekto registravimÄ gali bÅ«ti imamas (...) Vyriausybės nustatytas atlyginimas (...), iÅ¡skyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis nėra priskiriamas valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų kategorijai, todėl jo atžvilgiu iÅ¡imtis negali bÅ«ti taikoma. Apeliantas teigia, kad pagal savo atliekamas funkcijas antstoliai turėtų bÅ«ti prilyginami institucijoms, kurios, vykdydamos joms teisės aktų nustatytus įgaliojimus, privalo teikti duomenis valstybės registrams.

19. VIIVÄ® 2 straipsnio 191 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditÄ , kontrolę (priežiÅ«rÄ ) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai.

Tuo tarpu Antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, o Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, VII skyrius „Vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas“ nustato detaliÄ tvarkÄ , kaip yra apmokamos ir iÅ¡ieÅ¡komos vykdymo iÅ¡laidos.

Å io skyriaus normų turinys leidžia teigti, kad antstolis visas savo patiriamas iÅ¡laidas, tame skaičiuje ir už turto areÅ¡to aktų įregistravimÄ , turi teisę paimti iÅ¡ vykdymo proceso Å¡alių, todėl apelianto teiginys, kad jis yra apmokestinamas skirtingai, negu kiti duomenis registrui teikiantys subjektai, yra nepagrįstas, nes antstolis savo lėšomis už turto areÅ¡to aktų įregistravimÄ nemoka. Skirtumas su valstybės ir savivaldybių institucijomis Å¡iuo atveju yra registravimo paslaugos finansavimo Å¡altinis - valstybės įmonę finansuoja biudžetas, o antstolį finansuoja vykdymo proceso Å¡alys.

20. Sprendimų vykdymo instrukcijos VII skyriuje nustatyta iÅ¡sami antstolio atliekamų veiksmų apmokėjimo tvarka ir konkretÅ«s mokėtojai. Pavyzdžiui, iÅ¡ieÅ¡kotojÄ fizinį asmenį, gaunantį socialinę paÅ¡alpÄ Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, antstolis turi atleisti nuo administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo arba Å¡ių vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ atidėti ne trumpesniam kaip 30 dienų terminui, per kurį Å¡ie asmenys privalo kreiptis į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos apmokant administravimo iÅ¡laidas suteikimo; administravimo iÅ¡laidas ar jų dalį už iÅ¡ieÅ¡kotojus, kuriems Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama antrinė teisinė pagalba, apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Už valstybės ir savivaldybių globos namus administravimo iÅ¡laidas apmoka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iÅ¡ Å¡iam tikslui skirtų asignavimų. Vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavaliÅ¡kos statybos ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ padarinių Å¡alinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo iÅ¡laidas už Instrukcijos 42 punkte nurodytų asmenų atliktÄ statinio nugriovimÄ , jo dalies (-ių) iÅ¡ardymÄ ar kitų statybos darbų atlikimÄ ir (ar) statybvietės sutvarkymÄ . (...) Jeigu teismo sprendimu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka likviduojamas nemokus juridinis asmuo, antstolio patirtas iÅ¡laidas už juridinio asmens statuso „likviduojamas“ įregistravimÄ Juridinių asmenų registre apmoka Teisingumo ministerija. (...) Vykdymo veiksmai, už kurių atlikimÄ apmokama tretiesiems asmenims, atliekami po to, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas apmoka už jų atlikimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ieÅ¡kotojo ir antstolio susitarimu Instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimÄ buvo atidėtas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas buvo atleistas nuo vykdymo iÅ¡laidų sumokėjimo.

Antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. (...) Kai teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priimta teismo iniciatyva, vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, šiam tikslui skiriamų teismui, ir t. t.

Apeliantas konkrečiai nenurodė, kokiu atveju jis privalo teikti areÅ¡to aktÄ Ä¯registruoti ar pakeisti duomenis, jeigu už tokiÄ paslaugÄ negali gauti apmokėjimo iÅ¡ vykdymo proceso dalyvio.

21. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nekyla abejonė dėl VIIVÄ® 25 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijoje įtvirtintiems asmenų lygybės ir nuosavybės teisės apsaugos principams. Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiÅ¡kai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai pagal normų turinį; reguliavimo apimtį; formÄ (Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnis). Å iuo atveju teisiÅ¡kai motyvuota abejonė teismui nekilo, todėl į Konstitucinį TeismÄ ir nesikreipta.

22. Apelianto argumentai, kad antstolis neturi pasirinkimo, ar registruoti areÅ¡to aktÄ , ar ne, Å¡iam ginčui dėl paslaugų apmokėjimo teisinės reikÅ¡mės neturi – sutiktina, kad antstolis turi tinkamai atlikti funkcijas, dėl kurių atlikimo jis sudarė sutartį su klientu, tai yra paslaugos kokybės, o ne apmokėjimo klausimas.

23. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ ginÄÄ taip pat yra iÅ¡sprendęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-923-577/2022.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias VIIVÄ® 25 straipsnio taikymÄ , kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sÄ lygas, laikėsi pradėtos formuoti teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus, todėl sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė