33e74412-e3fd-4335-b01e-9fc9ee099d34 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-530-426/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00189-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du (per „Zoom“ programÄ ) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. N. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2; 10), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 9–10 d. jam buvo paskirta izoliacija dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos. Tuo metu su kitais bausmę atliekančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurioje, jo teigimu, jie buvo izoliuoti nuo iÅ¡orinio pasaulio.

Teigia, kad iÅ¡ jo buvo atimta teisė paskambinti priklausančiu 15 min. trukmės skambučiu, negalėjo susitikti ir susisiekti su artimaisiais, sužinoti, ar jie sveiki, taip pat artimieji neturėjo jokių žinių apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ . Minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta ir siųsti bei gauti laiÅ¡kus. Pažymi, kad, nors sirgdamas prastai jautėsi, tačiau nesulaukė jokios medicininės pagalbos, gydytojai neateidavo jo apžiÅ«rėti. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam taip pat nebuvo suteikta galimybė 1 val. pasivaikščioti gryname ore, keisti neÅ¡variÄ patalynę.

Nors pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu teikė praÅ¡ymus Vilniaus PN administracijai, tačiau ji atsisakė priimti jo praÅ¡ymus. Tvirtina, kad dėl nurodytų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjui prasidėjo panika, bijojo dėl savo sveikatos, patyrė fizinį bei psichologinį kankinimÄ , mano, kad buvo pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės. Å iuos iÅ¡gyvenimus vertina 20 000 Eur suma. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 16–22) su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos Vilniaus PN vykdomos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. V-344 patvirtinto Koronaviruso (COVID-19) valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plane (su vėlesniais pakeitimais) numatytos priemonės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasitarimuose priimti sprendimai bei rekomendacijos ir kt. su viruso plitimo užkardymu susijusios priemonės. Akcentuoja, kad visus suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūros klausimus sprendžia Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) arba Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus atsakingas personalas.

Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriui gavus informacijÄ apie suimtajam ar nuteistajam nustatytÄ teigiamÄ COVID-19 viruso testo rezultatÄ , pataisos įstaigos personalui duodamas nurodymas izoliuoti užsikrėtusį asmenį ir asmenis, kurie turėjo artimÄ kontaktÄ su užsikrėtusiuoju. Siekiant suvaldyti Å¡io viruso plitimÄ bei perdavimÄ tiek pareigÅ«nams, tiek kitiems įstaigoje laikomiems asmenims, izoliuojant susirgusius asmenis buvo imtasi visų virusui užkardyti bÅ«tinų saugumo priemonių.

Susirgę asmenys, kol jiems pasireiÅ¡kia ligos simptomai arba kol jie laikomi pasveikę po ligos, buvo izoliuojami kamerose, apribojant jų kontaktus su kitais asmenimis bei jų judėjimÄ už gyvenamosios kameros ribų. Atsakovės atstovas teigia, kad didėjant įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų skaičiui ėmėsi visų apsaugos bei ribojimo priemonių siekiant apsaugoti suimtuosius, nuteistuosius ir įstaigos darbuotojus nuo užsikrėtimo, taip pat siekiant suvaldyti COVID-19 viruso plitimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad prasidėjus S. N. izoliacijai jis trumpÄ laikÄ negalėjo paskambinti telefonu, pasivaikščioti gryname ore, iÅ¡siųsti laiÅ¡kų, pasikeisti patalynės, siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę ir sveikatÄ . Taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse. Po S. N. izoliacijos laikotarpio jis jau 2020 m. gruodžio 10 d. galėjo paskambinti telefonu, o laiÅ¡kus iÅ¡siuntė dar 2020 m. gruodžio 9 d., taip pat galėjo pasivaikščioti gryname ore ir naudotis kitomis teisėmis.

Pažymi, kad turimais duomenimis nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus PN negautas nė vienas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paskambinti telefonu. Jis 2020 m. gruodžio 9 ir 10 dienomis pateikė praÅ¡ymus paskambinti telefonu ir Å¡ia teise pasinaudojo. Atsakovės atstovas teigia, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos iÅ¡rašų matyti, kada jį apžiÅ«rėjo sveikatos priežiÅ«ros darbuotojai, kokie specialistai apžiÅ«rėjo, kokie vaistai bei gydymas buvo paskirti tiek jo izoliacijos metu, tiek prieÅ¡ jÄ ir po jos.

Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN nuomone, sveikatos priežiūros darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, pareiškėjas visada buvo apžiūrėtas, reaguota į jo prašymus, o sveikatos priežiūros darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas. Vilniaus PN akcentuoja, kad ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Teigia, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų kreipėsi į įstaigos administracijÄ ir tai įrodo prie atsiliepimo pridėti dokumentai, t. y. pareiÅ¡kėjo skundai bei atsakymai į juos. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvÅ«s, bendro pobÅ«džio, o Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam turėtų bÅ«ti priteista neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad įstaigoje dirbantys pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas savo skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 9–10 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. buvo laikomas visiÅ¡koje izoliacijoje, kadangi sirgo COVID-19 viruso sukelta liga. Dėl Å¡ios izoliacijos jam buvo nesuteikta galimybė paskambinti, iÅ¡siųsti ir gauti laiÅ¡kų, pasivaikščioti gryname ore, keisti patalynės. PareiÅ¡kėjas 2020 m. gruodžio 7, 14 dienomis su skundais (b. l. 85, 86) kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kodėl laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems, raÅ¡yti laiÅ¡kus, taip pat nebuvo keičiama patalynė ir nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti.

Vilniaus PN 2021 m. sausio 8 d. ir vasario 1 d. (b. l. 87–90) raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjui į jo skundus, nurodydamas, jog siekiant iÅ¡vengti COVID-19 viruso sukeltos ligos plitimo susirgę asmenys yra izoliuojami, jiems ir darbuotojams atliekami testai. Be to, matyti, kad 2021 m. sausio 8 d. atsakyme Vilniaus PN pripažino pareiÅ¡kėjo skundÄ pagrįstu ir tai, jog izoliacijos laikotarpiu buvo dalinai pažeistos jo, kaip suimtojo, teisės, siekiant užkirsti keliÄ COVID-19 viruso sukeltos ligos plitimui. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. V-344 patvirtintas Koronaviruso (COVID-19) valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų planas. Pažymėtina, kad įsakymo 2 punkte nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų vadovams ir pavaldžių įstaigų struktūriniams padaliniams vykdyti Veiksmų plane numatytas priemones. Plano 3.3.3 papunktyje įtvirtinta, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui ir esant peršalimui būdingų simptomų ar bet kokių kitų nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo, laikantis visų saugumo reikalavimų ir suderinus su LAVL vadovybe, konvojuojamas į LAVL.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje laikotarpiu, kol sirgo COVID-19 liga, jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo įvairių aplinkybių: neteisėto elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio, tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei asmens sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Nagrinėjant bylÄ dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog susirgus koronavirusu COVID-19 buvo apriboti pasivaikščiojimai, Vilniaus PN atsisakė iÅ¡skalbti (pakeisti) patalynę, jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems, iÅ¡siųsti laiÅ¡kų. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 43 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

BVK 102 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 viruso visoje Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. BVK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , karantinÄ arba įvedus nepaprastÄ jÄ padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atÅ¡aukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti:

1) nuteistųjų iÅ¡vykimÄ už pataisos įstaigos teritorijos ribų;

2) nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimÄ , taip pat gautų laiÅ¡kų, perduodamų daiktų įteikimÄ nuteistiesiems;

3) kitų asmenų patekimÄ Ä¯ pataisos įstaigas;

4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimÄ ;

5) kultÅ«ros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimÄ ;

6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali bÅ«ti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimÄ . Ä®vertinus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžiÄ Å¡ių įstaigų veiklÄ Valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ II skyriaus „Rekomendacijos dėl nuteistųjų ir suimtųjų kai kurių teisių bei veiklų ribojimo“ 15–18 punktus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d.

įsakymu „Dėl koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano patvirtinimo“ Nr. V-344 patvirtino koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano 1.1–1.18 papunkčius, matyti, kad pataisos įstaigose uždraudžiami masiniai renginiai, nuteistųjų trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, taip pat ribojamas judėjimas nuteistųjų, kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ir be palydos, besilankančių įkalinimo įstaigose asmenų (ne įstaigos darbuotojų) maksimalus ribojimas, įsigaliojo tam tikros atvykimo taisyklės į įkalinimo įstaigÄ tyrėjams, prokurorams, gynėjams, ambasadų ir kitų institucijų darbuotojams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtino Asmenų, sergančių COVID-19, asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga, ir asmenų, turėjusių sÄ lytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles, kuriose aptartos privalomos izoliacijos nuostatos, bÅ«tinos, kad bÅ«tų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje, įskaitant nurodymÄ izoliacijos metu nepalikti izoliavimo vietos ir t. t.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 76, 78) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo taikoma izoliacija, o 2020 m. gruodžio 3 d. buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas, todėl jis buvo perkeltas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ , kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas koronaviruso COVID-19 teigiamas testo rezultatas. Vilniaus PN neneigia, kad prasidėjus pareiÅ¡kėjo izoliacijai, pastarajam trumpÄ laikÄ nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nebuvo iÅ¡skalbta patalynė, taip pat nebuvo leista paskambinti ir raÅ¡yti bei gauti laiÅ¡kų, siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatÄ .

Atkreipia dėmesį, kad taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, esant šalyje paskelbtam karantinui ir pareiškėjui susirgus koronavirusu COVID-19, Vilniaus PN pagrįstai ėmėsi maksimalių ribojimų, kad būtų užkirstas koronaviruso COVID-19 plitimas ir todėl negalėjo pareiškėjui suteikti teisės pasivaikščioti gryname ore, pakeisti patalynės, leisti paskambinti, rašyti ir siųsti bei gauti laiškų.

Akcentuotina, kad ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir visiems Lietuvos Respublikos gyventojams izoliacijos metu buvo griežtai draudžiama palikti izoliacijos vietÄ , o nesilaikantiems Å¡ios taisyklės buvo taikoma administracinė atsakomybė. Be to, pasibaigus pareiÅ¡kėjo izoliacijos laikotarpiui atsakovės atstovas, siekdamas suvaldyti koronaviruso COVID-19 situacijÄ Vilniaus PN, taip pat privalėjo vadovautis Rekomendacijomis bei Veiksmų planu ir maksimaliai riboti nuteistųjų bei suimtųjų judėjimÄ . Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjui sergant koronavirusu COVID-19 ir siekiant užkirsti koronaviruso COVID-19 plitimÄ , Vilniaus PN pagrįstai neleido pareiÅ¡kėjui judėti, t. y. iÅ¡eiti pasivaikščioti, paskambinti, siųsti laiÅ¡kų, taip pat nepriėmė iÅ¡skalbti patalynės, kadangi pasielgus kitaip, bÅ«tų kilusi rizika kitų nuteistųjų, suimtųjų ar Vilniaus PN darbuotojų sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas nurodė, kad sergant koronavirusu COVID-19 nė karto nebuvo apžiūrėtas gydytojų. Atkreiptinas dėmesys, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui, teisės aktai nenumato privalomo nuteistųjų sveikatos tikrinimo. Pagal Veiksmų plano 3.2.2 papunktį, esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui ir esant peršalimui būdingų simptomų ar bet kokių kitų nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo, laikantis visų saugumo reikalavimų ir suderinus su Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovybe, konvojuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Veiksmų plano 3.3.2 papunktyje numatyta, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui, tačiau nesant jokių nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo izoliuojamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nustačius koronaviruso COVID-19 teigiamÄ testo rezultatÄ , jis bÅ«tų nurodęs nusiskundimus dėl sveikatos, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus ir (ar) Vilniaus PN administracijÄ dėl sveikatos pablogėjimo ginčo laikotarpiu, taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl pablogėjusios sveikatos, todėl jis pagrįstai nebuvo apžiÅ«rėtas gydytojų.

Be to, byloje esantys įrodymai (b. l.

76) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sveikata nesiskundė, o taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas, pokalbiui vykstant per langelį, galėjo pasikalbėti su psichiatru ir gauti pagalbÄ (b. l. 77). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus PN savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iÅ¡ esminių sÄ lygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė