2024-02-14 Nr. AB-6406-3-61-3-02531-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-467-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02531-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-319 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“(toliau – ir Skundas) dalį dėl antstolio D. K. ir antstolio D. K. kontoros darbuotojų T. J. ir A. Ž. veiksmų.

2. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog jis su 2021 m. birželio 22 d. skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skundu Inspekcijos prašė:

i) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; ii) nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) veiksmuose nusikalstamos veikos požymių pranešti prokurorui; iii) surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų asmenų (advokatas S. S., advokatas M.

G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui pripažįstant J. K. kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant J.

K. reikalavimą dėl 5 000 (penkių tūkstančių) Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; iv) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko J.

K. asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti;

v) kiekvienam suvestinėse nurodomam Asmeniui (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko J. K. asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį; vi) įpareigoti kiekvieną suvestinėse nurodomą asmenį (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D.

K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko J. K. asmens duomenis, atlyginti (priteisti) J. K. po 5 000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Inspekcija Sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl antstolio D. K. kontoros veiksmų, tikrinant duomenis Registrų centro duomenų bazėse, atmetė.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Inspekcija vykdomosios bylos iš antstolių kontoros neišsireikalavo, netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kada antstolis D. K. pranešė J. K. apie vykdomojo dokumento vykdymą ir kada antstolis išieškomą sumą pats nusirašė nuo J. K. sąskaitos. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas, kad su skundžiamo asmens (kokio asmens, antstolio D. K. ar darbuotojų T. J. ar A. Ž.) 2022 m. gegužės 10 d. raštu pateiktas mokėjimo nurodymas paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis skolą UAB „Servico“ iš karto savanoriškai sumokėjo.

5. Pareiškėjas nurodė, jog jam nėra aišku, kokiu pagrindu ir kada antstolis D. K. nusirašytas sumas grąžino J. K. Pareiškėjas nurodė, jog jis, tik gavęs informaciją apie vykdymą, iš karto sumokėjo, todėl antstolis D. K. ir grąžino neteisėtai ir nepagrįstai nusirašytus pinigus nuo J. K. sąskaitos, kas taip pat neginčijamai įrodo būtent neteisėtą pareiškėjo asmens kodo ir jo turto (buto, garažo, žemės sklypo) duomenų tvarkymą (prisijungimą su asmens kodu, rinkimą, susiformavimą išrašų/pažymų ir jų atsispausdinimą). Atkreipė dėmesį į tai, jog Inspekcija ir šių faktų netyrė, nenustatinėjo ir Sprendimo nemotyvavo visai.

6. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės yra nustatytos išimtinai tik antstoliui ir šį imperatyvi įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas imperatyvas, kad ir pats antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu.

7. Pareiškėjas nurodė, jog kaip nustatė Inspekcija, antstolio kontoros darbuotojai T. J. 2020 m. gruodžio 7 d., o A. Ž.2021 m. sausio 17 d. atliko paieškas pagal pareiškėjo asmens kodą ir suformavo jam priklausančio nekilnojamojo turto (3 vienetų) registro išrašus. Pažymėjo, kad tvarkyti asmens kodą draudžia įstatymas, tačiau Inspekcija neišsireikalavo iš VĮ Registrų centras antstolio kontoros darbuotojų atsispausdintų išrašų, todėl nenagrinėjo, nenustatė bei neįvertino, kokią informaciją atsispausdinę išrašus jie matė bei kam ją perdavė. Pareiškėjo asmens kodą ir duomenis apie jo nekilnojamąjį turtą (butą, garažą, žemės sklypą) tvarkė (prisijungė ir rinko duomenis, susiformavo išrašus/ pažymas ir juos atsispausdino) ne antstolis, o antstolio kontoros darbuotojai, tai visais atvejais jie padarė neteisėtai, nes tokia teisė Antstolių įstatymo 22 straipsnyje yra nustatyta išimtinai tik antstoliui ir įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Pažymėjo, jog 2021 m. birželio 22 d. skundo priedai įrodo, kad pareiškėjo duomenys buvo rinkti 7 kartus, tuo tarpu Sprendime pasisakoma tik dėl dviejų kartų. Be to, Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir antstolio kontoros darbuotojų statuso, jų teisių ir įgaliojimų jungtis prie VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) ir spausdintis išrašus su pareiškėjų duomenimis, nes vien jų pavardės priede prie Sutarties, tėra tik techninė prielaida (galimybė) jungtis, bet ne darbuotojų teisė naudoti pareiškėjo asmens kodą ir rinkti duomenis apie pareiškėją ir jo nekilnojamuosius daiktu.

8. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kodėl antstolio kontoros darbuotojams nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo, taip pat nemotyvavo ir dėl tvarkyto pareiškėjo asmens kodo ir jo nekilnojamojo turto duomenų (buto, garažo, žemės sklypo) apimties. Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat nepasisakė ir dėl antstolio kontoros darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją, apie jo asmens duomenų tvarkymą, kas pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) yra ir privaloma.

9. Pareiškėjas akcentavo, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnyje numatyta teisė antstoliui (ne kontoros darbuotojams) nėra absoliuti. Vien tai, kad antstolis vykdo teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat nėra visais atvejais teisėtas duomenų rinkimas.

10. Pareiškėjas nurodė, kad pagal išieškomos sumos dydį (anot pareiškėjo, vykdomajame dokumente nurodyta tik 543,17 Eur skola ir 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidos) antstolis neturėjo jokios teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjo nekilnojamus daiktus, kadangi tai jam draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) kodekso 663, 664 straipsniai.

11. Pareiškėjo įsitikinimu, pažeidus BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ir ADTAĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus bei tokiais veiksmais yra padarytas ir administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 ir/ arba 522 straipsniuose, ar neatmestina ir nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167, 168 ir 228 straipsniuose, kas Inspekcijos taipogi visiškai netirta ir Sprendime nemotyvuota.

12. Pareiškėjas taip pažymėjo, jog dėl pareiškėjo skundo 2-6 punktuose išdėstytų prašymų Inspekcija iš viso jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija Sprendimo nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl skundžiamas Sprendimas nurodytais pagrindais naikintinas, vadovaujantis identišku atveju suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 56-59 punktai).

13. Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Nurodė, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“, kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad pagal ADTAĮ 24 straipsnio 6 dalį, prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Be to, nurodė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nustatyta, kad jeigu Inspekcija mano, jog būtina patikslinti skundo esmę ar skundo reikalavimus, pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą, Inspekcija raštu informuoja pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Pastaruoju atveju, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją ir tik tuomet išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas.

15. Inspekcija pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami asmenys pareiškėjo asmens duomenis platino (gavo/ perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytus teiginius, Inspekcija negalėjo nagrinėti skundo, kuriame nurodyta abstrakti informacija. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Aprašo 16 punktu bei ADTAĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352 (2.13.) prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijai raštu pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus būtinus, siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent informaciją apie tai, kada, kokiu būdu skundžiami asmenys, tame tarpe ir antstolis D. K., atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė. Inspekcija paaiškino, kad nurodytu laiku negavus patikslintos informacijos, Inspekcija spręs skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdama į turimą informaciją ir ADTAĮ 27 straipsnio nuostatas.

16. 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo, tačiau Inspekcijos prašytos informacijos pareiškėjas nepateikė reikalaudamas, kad Inspekcija pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą ištirtų objektyviai, visapusiškai ir visa apimtimi. Kadangi pareiškėjas Inspekcijai nepateikė informacijos ar turimų įrodymų, būtinų siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent nepateikė informacijos apie tai, kada, kokiu būdu ir kaip tai pasireiškė pareiškėjo nurodytas teiginys dėl to, kad skundžiami asmenys (tame tarpe ir antstolis D. K.) atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė, skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie jo skundo priėmimą nagrinėti, kartu pažymint, kad skundo gavimo Inspekcijoje data – 2021 m. liepos 12 d.

17. Atsakovas nurodė, jog išsprendęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie antstolio D. K. atliktas peržiūras NTR apie pareiškėjui priklausantį turtą. VĮ Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu informaciją, jog antstolio D. K. kontoros darbuotojas T. J. 2020 m. gruodžio 7 d. atliko paiešką pagal pareiškėjo asmens duomenis (asmens kodą) ir suformavo jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)), registro išrašus. 2021 m. sausio 17 d. antstolio kontoros darbuotoja A. Ž. suformavo pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)), registro išrašus bei atliko paiešką pagal jo asmens kodą. Duomenys teikti pagal Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) naudojimo sutartį Nr. AIS-99 (toliau – ir Sutartis).

18. Inspekcija nustatė, kad antstolio D. K. kontora duomenis apie pareiškėjo turtą laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 17 d. rinko vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 dėl 1893,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo (priteista suma su palūkanomis pareiškėjo buvo sumokėta 2021 m. sausio 28 d.), t. y. vykdant antstoliui pavestas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas) bei vadovaujantis su Registrų centru sudaryta Sutartimi, Sprendimu konstatavo, jog neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nenustatytas ir skundą atmetė.

19. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog gavęs vykdomąjį raštą skolą kreditoriui UAB „Servico“ iš karto savanoriškai sumokėjo, Inspekcija 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2R-1357(2.13) paprašė pareiškėjo pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti sumokėjimo už įsiskolinimą kreditoriui UAB „Servico“ datos. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 7 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-1975(2.13.Mr)) atsisakė tokius įrodymus pateikti. Inspekcijoje 2022 m. gegužės 10 d. buvo gautas pareiškėjo raštas kartu su kuriuo buvo pateiktas Mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog pareiškėjas kreditoriui UAB „Servico“ priteistą sumą su palūkanomis pagal vykdomąjį raštą sumokėjo 2021 m. sausio 28 d., kas paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis skolą UAB „Servico“ iš karto ir savanoriškai sumokėjo. Pažymi, jog skunde Inspekcijai pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog teismo sprendimų ir išduotų vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu nėra, kas skundo nagrinėjimo metu buvo paneigta antstoliui pateikiant įrodymus apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą.

20. Atsakovas nurodė, jog Sprendime Inspekcija nustatė ir vertino, jog duomenys apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą teikti Sutarties pagrindu. T. J. ir A. Ž. yra antstolio padėjėjai, kuriems yra suteiktos atitinkamos teisės (tokios pat kaip ir antstoliui D. K.), todėl minėti asmenys veikia duomenų valdytojo, t. y., antstolio D. K., vardu.

21. Inspekcija Atkreipė dėmesį, jog paieška ir registro išrašo formavimas Registrų centro asmens duomenų suvestinėse yra fiksuojami kaip atskiri veiksmai. Inspekcija 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie antstolio D. K. atliktas peržiūras Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui priklausantį turtą. Apie 2020 m. gruodžio 9 d. atliktą paiešką NTR Registrų centras informacijos nepateikė, todėl vadovaujantis Aprašo 23 punkto nuostata, jog skundžiamam asmeniui nurodymas suteikti skundui nagrinėti reikalingą informaciją teikiamas tik gavus informaciją iš Registrų centro, Inspekcija į antstolį kreipėsi dėl informacijos apie 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. sausio 17 d. atliktas peržiūras NTR ir atitinkamai pagrįstai Sprendime pasisakė tik dėl šiomis datomis atliktų peržiūrų.

22. Inspekcija sutiko su pareiškėju, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesuteikia antstoliui absoliučios teisės rinkti duomenis, o tik tiek, kiek reikalinga vykdyti antstolio funkcijas konkrečioje vykdomoje byloje. Nagrinėjamu atveju visi 6 veiksmai NTR buvo atlikti laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 17 d., t. y. kai antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą skolininko - pareiškėjo atžvilgiu, todėl Inspekcija padarė išvadą, jog minėti veiksmai buvo susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Pažymėjo, jog Inspekcija skundo nagrinėjimo metu negavo jokios objektyvios informacijos, leidžiančios daryti priešingą Sprendime padarytai išvadai.

23. Atsakovas nurodė, jog Skundo dalies nagrinėjimo metu nenustačius neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo Skundo 2-6 prašymų ir dėl jų Sprendime nepasisakė. Pažymi, kad šie prašymai/ reikalavimai yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, ko skundo dalies nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

24. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš viešai prieinamos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas yra administracinės teisės specialistas, buvęs advokatas, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, kuris, akivaizdu, iš esmės nagrinėdavo analogiškus ar panašius administracinius ginčus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4553-860/2021 pagal pareiškėjo skundą Inspekcijai nurodė, jog pareiškėjas administraciniuose teismuose vedė ir šiuo metu veda ne vieną panašią administracinę bylą. Pateiktas skundas šioje byloje yra nedidelės apimties, jame iš esmės yra dėstomos teisės aktų nuostatos, kurios pareiškėjui, kaip administracinės teisės specialistui, tikėtina, kad yra žinomos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Inspekcijos nuomone, pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo jokio būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo administracinio ginčo, kreipiantis į teismą, pasitelkti advokato pagalbą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas laikytinas nepagrįstu ir bylinėjimosi išlaidos, Inspekcijos nuomone, neturėtų būti priteisiamos.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis D. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog antstolis D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. vasario 18 d. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 dėl 1893,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo UAB „Servico“ naudai, t. y. išieškotojas UAB „Servico“ antstoliui D. K. vykdyti 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 pagrindu 2018 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 dėl pinigų sumų išieškojimo iš skolininko J. K. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsniu, 2020 m. gruodžio 7 d. patvarkymu reg. Nr. S-20-174- 36457 priėmė vykdyti minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1469- 987/2017 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/02381. Vykdant aptariamą vykdomąjį dokumentą skolininko J. K. atžvilgiu buvo tikrinami registrai, siekiant nustatyti skolininkui priklausantį turtą ir kitus vykdymo procesui reikalingus duomenis, t. y. vadovaujantis CPK 690 straipsniu buvo nustatoma, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai, nustačius skolininkui priklausantį turtą, vadovaujantis CPK 624 straipsnio 2 dalimi antstolis skolininko atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemones. Atsižvelgiantį į vykdomojoje byloje surinktus duomenis ir siekiant įgyvendinti antstoliui įstatyme nustatytą pareigą įvykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjo atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemones.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog rinko duomenis apie pareiškėją J. K., atlikdamas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi nustatytas funkcijas ir Inspekcijai 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. S-21-174-25065 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017, kurio pagrindu buvo atliekami vykdymo veiksmai ir renkami duomenys apie pareiškėją.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad antstolio padėjėjas T. J. ir antstolio padėjėja A. Ž. neturėjo teisės vykdomojoje byloje rinkti duomenis apie skolininką (pareiškėją) J. K.

29. Pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai tapatina CPK 663 straipsnyje nurodytus apribojimus nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą su draudimu surinkti duomenis apie skolininkui priklausantį turtą. Tik vykdomojoje byloje surinkus duomenis, koks skolininkui turtas priklauso (gyvenamasis būstas, garažas, žemės sklypas, negyvenamoji patalpa) ir skolininkui pateikus antstoliui įrodymus, kad išieškoma suma per įstatyme nustatytus terminus gali būti išieškota iš skolininko gaunamų pajamų, antstolis išsprendžia klausimą dėl išieškojimo į skolininkui priklausantį turtą nukreipimo.

30. Antstolis D. K. akcentavo, jog antstolis pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus (tikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį) atliko įgyvendindamas valstybės suteiktas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, t. y., išimtinai vykdomosios bylos kontekste ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto apimtyje, jog tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.

II. 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, pareiškėjo skundą atmetė.

32. Teismas, nagrinėjamos situacijos kontekste išanalizavęs aktualias ADTĮ, BDAR, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Antstolių įstatymo normas, nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje turi būti sprendžiama, ar pagrįstai Inspekcija pripažino, jog antstolis D. K. teisėtai rinko pareiškėjo asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre.

33. Teismas nurodė, jog pagal BDAR 21 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo atveju, pareiškėjo J. K. asmens duomenys buvo tvarkomi BDAR 6 straipsnio c punktu (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė), todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, toks sutikimas antstoliui D. K. (antstolio padėjėjams), teisėtai atliekančiam priverstinio vykdymo veiksmus skolininko J. K. atžvilgiu, nebuvo reikalingas.

34. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas kelia skunde klausimą, kad Inspekcija netyrė ir Sprendime nepasisakė dėl jo duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Inspekcijoje pareiškėjo skundas buvo tiriamas tik dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija, spręsdama jo skundo priėmimo klausimą, buvo nustačiusi terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas savo teise nepasinaudojo, todėl Inspekcija pareiškėjo skundo dalies nepriėmė, o teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų teiginių, kadangi jie (teiginiai) nėra Inspekcijos Sprendimo pagrindas ir dalykas.

35. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, jog nors jog pareiškėjas skunde kelia daug klausimų dėl galimai neteisėtų antstolio D. K. procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama nagrinėti bylų dėl antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

36. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, akcentavo, kad Inspekcija savo veikloje vadovaujasi BDAR, ADTAĮ, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktuali teisės akto redakcija) bei kitais teisės aktais. Nuostatų II skyriuje detaliai išdėstyti Inspekcijos veiklos tikslai ir funkcijos. Pažymėjo, jog Inspekcija veikia, be kita ko, ir nagrinėja skundus, tik savo kompetencijos ribose. Inspekcija, kaip institucija, turi diskrecijos teisę savarankiškai nuspręsti dėl tyrimo apimties, eigos ir rinktinų duomenų, svarbiausia, kad priimami administraciniai sprendimai atitiktų esminius VAĮ keliamus administraciniams sprendimams teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, o tyrimas būtų atliktas laikantis esminių viešojo administravimo principų, įskaitant ir proporcingumo principo. Pareiškėjas ar administracinės procedūros dalyvis, teigdamas priešingai, privalo savo teiginius pagrįsti konkrečiais argumentais, o ne bendro pobūdžio teiginiais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad tyrimo metu surinktų duomenų nepakako skundžiamame sprendime išdėstyti esmines faktines aplinkybes ir padaryti išvadas dėl duomenų tvarkymo (ne)teisėtumo.

37. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nenustačius pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, nebuvo jokio teisinio pagrindo Inspekcijai svarstyti dėl taisomųjų ar poveikio priemonių notarų biurui taikymo. Pažymėjo, jog Inspekcija skundo gavimo metu prašė pareiškėjo papildomų duomenų skundo teiginiams pagrįsti, į ką pareiškėjas atsakė nepateikdamas jokių papildomų duomenų. Pagal ADTAĮ nuostatas skunde Inspekcijai, be kita ko, turi būti nurodoma <...> skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir kt. Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Be to, pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones. BDAR 58 straipsnio sisteminis loginis aiškinimas taip pat duoda pagrindą teigti, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos. Pareiškėjui teigiant, kad nepagrįstai ar neteisėtai Inspekcija nepasinaudojo savo kompetencija, taikant rungimosi principą, privalu teiginius pagrįsti Inspekcijos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

38. Teismas taip pat nurodė, jog Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl antstolio D. K. ir antstolio D. K. kontoros darbuotojų T. J. ir A. Ž. veiksmų.

39. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo naikinti skunde išdėstytais motyvais teismas nematė pagrindo. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina ginčijamo Sprendimo turinys, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

40. Teismas, pažymėjęs, jog nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso, atmetė ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o neperdavus, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjas, nagrinėjamos situacijos kontekste remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, BDAR, VAĮ, Antstolių įstatymo nuostatomis, nurodo, jog, kadangi Sprendime nėra nurodytas joks tinkamas teisinis pagrindas (expressis verbis nėra nurodyta tinkama BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatyta nei viena iš tvarkymo teisėtumo sąlygų), dėl ko teismas nepasisakė visai, todėl teismas netinkamai vertino Inspekcijos Sprendimo turinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neleistinai nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir nuo saistomo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eI2-4884-566/2022 ir padarė netinkamas (klaidingas) išvadas dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pareiškėjas pažymi, jog Inspekcija Sprendime dėl Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų ir jų taikymo nepasisakė visai (Inspekcijos sprendimas be motyvų), o teismo iš viso netaikyto Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės yra nustatytos išimtinai tik antstoliui ir šį imperatyvi įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas imperatyvas, kad ir pats antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu.

44. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tik aklai kopijuodamas Inspekcijos atsiliepimą į skundą, padarė klaidingas išvadas, kad antstolio kontoros darbuotojai T. J. ir A. Ž. tai antstolio padėjėjai. Netgi ir tokiu atveju, Inspekcijos Sprendime nenurodoma, o byloje nėra ir jokio privalomo antstolio rašytinio įgaliojimo T. J. ar A. Ž. vykdyti vykdomąjį dokumentą (Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), kokio suprantama negali ir būti, nes to daryti jie neturi teisės, kadangi vykdomojo dokumento vykdymas tai išimtinė tik antstoliui įstatymu suteikta (nustatyta) teisė (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

45. Pareiškėjo vertinimu, kadangi ir ne antstolio padėjėjai, o antstolio kontoros darbuotojai T. J. ir A. Ž.(neturintys ir antstolio rašytinio įgaliojimo) jokio vykdomojo dokumento nevykdė, tai Inspekcija ir teismas nepagrįstai plečiamai aiškindami netinkamai taikė ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį (materialiosios teisės normas), o antstolio kontoros darbuotojai T. J. ir A. Ž. pareiškėjo asmens duomenis visais atvejais tvarkė neteisėtai. Todėl, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Inspekcijos sprendimas, kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, naikintini nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.

46. Pareiškėjas pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas ir dėl Sutarties turinio, ir dėl pareiškėjo asmens duomenų valdytojo / tvarkytojo yra be motyvų, ką (Inspekcijos sprendimo turinį) netinkamai vertino, o tiksliau nevertino ir teismas, kad privalėję Sutarties turinio nei Inspekcija sprendime, nei teismas Sprendime neatskleidė, nevertino ir dėl jos nuostatų, įskaitant ir BDAR kontekste, nepasisakė visai (Inspekcijos sprendimas ir teismo Sprendimas be motyvų), todėl teismas netinkamai taikė (netaikė) materialiosios teisės normas, iš esmės pažeidė proceso teisės normas, nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, neleistinai nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir padarė nepagrįstas (klaidingas) išvadas ir dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nurodytas įrodo priešingai. Todėl skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Sprendimas, kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, naikintini ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.

47. Pareiškėjas akcentuoja, jog Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo nevertinta esminė aplinkybė yra ta, kad nagrinėjamu atveju išieškotina suma ir vykdymo išlaidos buvo tik 1 893,17 Eur, o išieškojimas į pareiškėjo nekilnojamus daiktus, pagal įstatymą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Taigi, jei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija keturių tūkstančių eurų, tai išieškojimas į pareiškėjo nekilnojamus daiktus negali būti nukreiptas. Atitinkamai, jei išieškojimas negali būti nukreiptas į pareiškėjo nekilnojamus daiktus, tai nėra pagrindo ir tikrinti NTR bei nustatinėti skolininkui (pareiškėjui) priklausančius nekilnojamuosius daiktus (turtą). Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl teisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo iš NTR yra ir logiškai klaidingos, kadangi išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms neviršijant keturių tūkstančių eurų, neturint teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjo nekilnojamus daiktus, net ir antstolis (jeigu tai būtų daręs ir pats) neturėjo jokios teisės su pareiškėjo asmens kodu jungtis prie NTR, iš jo rinkti, susiformuoti išrašus/pažymas ir juos atsispausdinti (juo labiau 10 kartų) ar kitaip tvarkyti (BDAR 4 straipsnio 2 dalis) pareiškėjo asmens duomenis apie jo nekilnojamus daiktus (butą, garažą, žemės sklypą), kas taip pat reiškia, jog antstolio kontoros darbuotojai T. J. ir A. Ž. pareiškėjo asmens duomenis visais atvejais tvarkė neteisėtai.

48. Pareiškėjas nurodo, jog nors privalėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir netaikė, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams negali būti taikomi, kad įrodinėjimo našta tenka Inspekcijai, o Inspekcija nepagrįstai siaurai įvertindama pareiškėjo skundą ir nepagrįstai vadovaudamasi žemesnės teisinės galios teisės aktu (Aprašo 16 punktu) prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams (BDAR 4 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, galiojusio VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys) neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje.

49. Pareiškėjas akcentuoja, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas ginčą nagrinėjo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl antstolio D. K. kontoros veiksmų, tikrinant duomenis Registrų centro duomenų bazėse, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu dėl pareiškėjo prašymo 2-6 punktų, Sprendimą teismas priėmė dėl taisomųjų ar poveikio priemonių netaikymo notarų biurui.

50. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog teismui ginčą nagrinėjus dėl antstolio kontoros darbuotojų, o Sprendimą priėmus dėl notarų biuro, teismas išėjo ir už pareiškėjo skundo ribų, neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nepateikė reikšmingų faktinių aplinkybių įvertinimo BDAR kontekste, neatliko Inspekcijos sprendime nurodytų Inspekcijos veiksmų analizės dėl jų atitikties BDAR ir kitiems teisės aktams (BDAR 4 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1–4 dalių, 21 straipsnio) bei nepateikė ir aiškių motyvų, kodėl teismo vertinimu, Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

51. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies nevertino visai (Sprendimo turinio, Sutarties turinio, antstolio kontoros darbuotojų T. J. ir A. Ž. užklausų NTR turinio ir kt.), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (aukštesnės teisinės galios netaikė), reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas bei neleistinai nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

52. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

53. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu gauti paaiškinimus ir pagrindimus iš asmenų, kurie pareiškėjo ir Registrų centro duomenimis, buvo peržiūrėję atitinkamo nekilnojamo turto duomenis. Vien tai, jog Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl duomenų valdytojų ir tvarkytojų kategorijų, bei kas šiuo konkrečiu atveju yra duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, nedaro Sprendime padarytų išvadų neteisėtomis ir nemotyvuotomis. Pareiškėjas, nei teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde taip pat nepateikia įrodymų, kaip Sprendime informacijos nenurodymas apie tai, ar antstolio D. K. kontora yra tvarkytojas ar valdytojas tiesiogiai daro įtaką Inspekcijos priimto Sprendimo teisėtumui.

54. Inspekcija akcentuoja, jog duomenys apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą teikti Sutarties pagrindu. Pagal Sutarties 2 punktą, AIS naudotojas – antstolis, antstolio padėjėjai, antstolio atstovai ar kiti antstolio įgalioti asmenys. Iš Sutarties 2 punkto matyti, jog T. J. ir A. Ž. yra antstolio padėjėjai, kuriems yra suteiktos atitinkamos AIS rolės (tokios pat kaip ir antstoliui D. K. ), todėl minėti asmenys veikia duomenų valdytojo, t. y. antstolio D. K. vardu.

55. Inspekcija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad visi D. K. antstolių kontoros darbuotojų atlikti veiksmai NTR buvo atlikti laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 17 d., t. y. kai kontora vykdė vykdomąjį dokumentą pareiškėjo atžvilgiu, Inspekcija padarė išvadą, jog tokie veiksmai buvo susiję su antstolio funkcijų vykdymu ir Inspekcijai nekilo abejonių dėl tokių veiksmų apimties ir jų proporcingumo, tokių abejonių nekilo ir Teismui priimant Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atmesta Skundo dalis dėl antstolio D. K. ir antstolio D. K. kontoros darbuotojų T. J. ir A. Ž. veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti Skundo dalį dėl antstolio D. K. ir antstolio D. K. kontoros darbuotojų T. J. ir A. Ž. veiksmų.

57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

58. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Sprendime nėra nurodytas joks tinkamas teisinis pagrindas, Sprendime nepasisakyta dėl Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų ir jų taikymo, Inspekcija padarė klaidingas išvadas, kad antstolio kontoros darbuotojai T. J. ir A. Ž. yra antstolio padėjėjai, tačiau net ir tuo atveju jiems nėra suteikta teisė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju išieškotina suma ir vykdymo išlaidos buvo tik 1 893,17 Eur, o išieškojimas į pareiškėjo nekilnojamus daiktus, pagal įstatymą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

59. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakydamas dėl visų pareiškėjo skundo aspektų sprendime išdėstė nuoseklius ir pakankamus motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

62. Byloje nustatyta, kad antstolis D. K. nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. vasario 18 d. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1469-987/2017 dėl 1893,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo UAB „Servico“ naudai. Antstolis D. K. 2020 m. gruodžio 7 d. patvarkymu reg. Nr. S-20-174- 36457 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/02381. Vykdant Vykdomąjį dokumentą antstolio padėjėjas T. J. ir antstolio padėjėja A. Ž.tikrino skolininko J. K. atžvilgiu viešus registrus, be kita ko NTR, siekdami nustatyti skolininkui priklausantį turtą.

63. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. A-964-602/2023). Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, sprendžia, kad jis yra aiškus, jame nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas (Sprendime, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodyta, kad antstolis duomenis rinko vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu), todėl pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra atmestini.

64. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, bylos duomenų trūkumo, pažymi, kad, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus ir administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ar, kad dėl pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų, buvo neteisinai išspęsta byla. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

65. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad T. J. ir A. Ž. neturėjo teisės vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sutarties matyti, kad tiek T. J., tiek A. Ž. turėjo teisę jungtis prie AIS ir tikrinti duomenis, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos buvo tik 1 893,17 Eur, o išieškojimas į pareiškėjo nekilnojamus daiktus, pagal įstatymą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur, todėl antstolis neturėjo pagrindo tikrinti pareiškėjo nekilnojamojo turto NTR. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyti apribojimai nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, išieškojimo draudimą tapatindamas su draudimu surinkti duomenis apie skolininkui priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis, vykdydamas savo funkcijas, negalėjo rinkti duomenų apie pareiškėją.

67. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo nagrinėjamu atveju atmestini, kadangi Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu, o nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis tikrino pareiškėjo duomenis vykdydamas savo tiesiogines funkcijas.

68. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kai trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė į bylos nagrinėjimą VĮ „Registrų centras“, T. J. ir A. Ž. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 146 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai teismo sprendimas panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi, aplinkybė, kad teismas pasisako dėl neįtrauktų į bylą asmenų, sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju primintina, kad ginčo dalykas – Sprendimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kuris bylos nagrinėjime dalyvavo. Nagrinėdama pareiškėjo skundą Inspekcija užklausė VĮ „Registrų centras“ dėl antstolio atliktų veiksmų ir jai buvo pateikti duomenys (sutartis ir informacija apie atliktas užklausas), kuri buvo įvertinta Sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimo (ne) panaikinimas, neturės įtakos VĮ „Registrų centras“ teisėms ar pareigoms, todėl negali būti laikoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pasisakydama dėl T. J. ir A. Ž. įtraukimo į bylą, teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas dėl antstolio D. K. kontoros veiksmų, D. K. byloje dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl taip pat nebuvo pagrindo į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. J. ir A. Ž.

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis