2021-03-30 Nr. BB-1759-1-01-1-31240-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties išteisintojo J. D. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2021-03-30 Nr. BB-1759-1-01-1-31240-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1243/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31240-2017-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties išteisintojo J. D. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad J. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Be to, prokuroras nurodo, kad išteisintasis J. D. apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklaustas, kas taip pat laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių šiuos skundo teiginius, nepateikta. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad skunde iš esmės tik nesutinkama su teismų atliktu įrodymų – mažamečių nukentėjusiųjų parodymų, antstolio padaryto vaizdo įrašo, ekspertizės aktų išvadų vertinimu ir pateikiamas savas šių įrodymų vertinimas, tačiau tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Skunde taip pat nepateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys, kad tai, jog J. D. nebuvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, šiuo atveju yra esminis BPK pažeidimas. Pažymėtina, kad J. D. išsamiai apklaustas pirmosios instancijos teisme, įvertinant šiuos jo parodymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas