Legislator Case Law & Legislation
33e39eee-0f40-4f0a-9883-ca90d875e224 AI generated

33e39eee-0f40-4f0a-9883-ca90d875e224 · Kauno apygardos teismas

Case Number 33e39eee-0f40-4f0a-9883-ca90d875e224
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K. A. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 10:52:10 val., (duomenys neskelbtini) patalpoje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ nukentėjusiajam G. G., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir dėl muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, kairės akies obuolio sumuÅ¡imo nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ .

Legislator headnote

AI generated

33e39eee-0f40-4f0a-9883-ca90d875e224 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kritikuojamas teismo iÅ¡vadų dėl K. A. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-966/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00222-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Kopštalytei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum, Inai Zabielienei, nuteistajam K.

A., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmes visiÅ¡kai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 4 (keturių) mėnesių 22 (dvideÅ¡imt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmė jÄ atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. A. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 10:52:10 val., (duomenys neskelbtini) patalpoje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ nukentėjusiajam G. G., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir dėl muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, kairės akies obuolio sumuÅ¡imo nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad K. A. kaltei įrodyti baudžiamojoje byloje įrodymų pakanka. Nors savo kaltės jis nepripažįsta, kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, vaizdo įraÅ¡u, specialisto iÅ¡vada, kitais raÅ¡ytiniais duomenimis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , K. A. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir sprendė, kad bausmės tikslais bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. praÅ¡o iÅ¡teisinti. Teigia, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta aplaidžiai, neatsižvelgta į tai, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs, kad apeliantas bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Neatsižvelgta, kad kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis buvo sugadintas. Nevertinta, kad G. G. jau teistas už melagingų parodymų davimÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokurorė prašė skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

5. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kritikuojamas teismo iÅ¡vadų dėl K. A. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstumas.

7. Duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

IÅ¡analizavus baudžiamÄ jÄ bylÄ , skundžiamo nuosprendžio turinį, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų vertinimo nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus BPK pažeidimus, lėmusius akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus ir pateikė pakankamai motyvuotas iÅ¡vadas dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis sutinka.

8. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam G. G. nepripažino, kėlė versijÄ , kad nukentėjusiajam nesudavė, tik pasisveikino su juo kumÅ¡tis į kumÅ¡tį. Tokios pačios pozicijos K. A. laikėsi ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka (2 t. b. l. 90). Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo iÅ¡kelta versija patikimai paneigta kitais baudžiamosios bylos įrodymais. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai objektyviai nustatyti ir sveikatos sutrikdymo mastas įvertintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiais, spardant kojomis ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu, apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis (1 t. b. l. 124, 125).

Nors nukentėjusysis G. G., nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo pozicijÄ dėl K. A. jo atžvilgiu atliktų veiksmų iÅ¡ dalies pakeitė nurodydamas, kad gal K. A. tokiu bÅ«du norėjo pasisveikinti, tačiau jis vis tik neneigė to, kad bÅ«tent K. A. jam trenkė (iÅ¡tiesė rankÄ ir pataikė į akį, smÅ«gis buvo stiprus, pasidarė silpna, po smÅ«gio atsitÅ«pė, pajuto skausmÄ , akis tino) (2 t. b. l. 47). Taigi, nors nukentėjusysis ir tikino, kad teisme jis suprato, jog K. A. taip sveikinosi, o ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokių norėjo Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai, esminę Å¡iai bylai aplinkybę (kad smÅ«gį į veidÄ sudavė K.

A.), nukentėjusysis patvirtino. Nukentėjusiojo teisme duoti parodymai apie jo atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ atitinka ir akistatos su nuteistuoju protokole (1 t. b. l. 110, 111) bei kompaktinio disko su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ introskopo patalpos apžiÅ«ros protokole (1 t. b. l. 117, 118) užfiksuotÄ informacijÄ . Vaizdo įraÅ¡as nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme peržiÅ«rėtas nebuvo dėl jo sugadinimo ir galimybės perraÅ¡yti į kitÄ laikmenÄ nebuvimo (2 t. b. l. 37), tačiau apeliacinėje instancijos buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas vaizdo įraÅ¡as (2 t. b. l.

88) buvo peržiÅ«rėtas. Nuteistasis ir po vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros laikėsi versijos, kad jis tik sveikinosi, kad įraÅ¡e nesimato, jog jis smÅ«giuotų, tačiau Å¡ie teiginiai iÅ¡ esmės neatitinka peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad K. A. staiga atsisuka ir link įėjimo, esančio už persirengimo kabinos, užsimoja ranka ir smÅ«giuoja, staigiai atsitraukia, visas veiksmas trunka apie vienÄ sekundę, atsitraukęs atsisuka pažiÅ«rėti. Nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nesimato, kam buvo suduotas smÅ«gis, dėl tos aplinkybės, kad K.

A. smūgį sudavė būtent nukentėjusiajam G. G. jokių abejonių nekyla. Kaip minėta, aplinkybę, kad smūgį sudavė K. A., patvirtino pats nukentėjusysis, kuris apie tai, kad buvo sumuštas būtent nuteistojo, pasakė ir pareigūnams. Kaip liudytojai apklausti pareigūnai R. R. ir V. R. paaiškino, kad nors paties smūgio sudavimo fakto nematė, apie tai, kad smūgį sudavė K. A., jiems nurodė pats nukentėjusysis (2 t. b. l. 47, 48). Tai, kad kiti patalpoje buvę suimtieji tikino nematę, kad kas nors būtų sudavęs smūgį ar, kad patalpoje būtų vykęs koks incidentas, apelianto iškeltos versijos, kad jis tik sveikinosi, nepatvirtina ir jo nekaltumo neįrodo.

Nors liudytojai M. Č., A. D., E. Ž. tikino nieko nematę, jų parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje esančiam vaizdo įraÅ¡ui, neabejotinai patvirtinančiam, kad patalpoje buvę suimtieji turėjo galimybę matyti ir matė, kokius veiksmus atliko K. A.. Taigi Å¡ių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė K. A. nekaltumÄ Ä¯rodančiu įrodymu. Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad nukentėjusiojo parodymais negalima remtis, nes jis yra teistas už melagingų parodymų davimÄ , pažymima, kad Å¡ioje byloje aplinkybės, teikiančios pagrindÄ abejoti G.

G. parodymų teisingumu, nėra nustatytos. Nors nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo ikiteisminio tyrimo metu nuodytas aplinkybes iÅ¡ dalies pakeitė (dėl to, kaip jis suprato nuteistojo atliekamus veiksmus), tačiau dėl esminės aplinkybės, kad smÅ«gį jam sudavė K. A., jis buvo nuoseklus. Å i nukentėjusiojo nurodyta faktinė aplinkybė atitinka ir kitus pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtus ir įvertinus bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartus įrodymus.

9. Daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. A. Å¡ioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ . BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė veika, kuri gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K.

A., be jokios priežasties suduodamas smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ar sutrikdyti sveikatÄ ir tokių padarinių norėjo, taigi – veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nors nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodytumo, tačiau jo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiama apelianto pozicija nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta.

Apeliaciniame skunde jokios naujos aplinkybės ar faktai, turintys reikÅ¡mės K. A. atliktų veiksmų teisiniam vertinimui, nėra nurodyti. Skunde ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nenustatė.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. A. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamÄ jį įstatymÄ K. A. pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę teismas BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, tiek bausmės rūšies parinkimÄ , tiek jos dydį pakankamai argumentavo (2 t. b. l. 54). Nuteistojo subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje iÅ¡dėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir Å¡io vertinimo pagrindu padarytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis argumentai neteikia pagrindo jį panaikinti ir K. A. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Šiugždinytė Jurga Vasiliauskienė