33e382ff-4f5a-4f2f-8344-67a953f8d76e · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-1076/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.4 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, Nerijaus MeiluÄio ir Justo NamaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam D.
Legislator headnote
AI generated33e382ff-4f5a-4f2f-8344-67a953f8d76e · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas advokatas P. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį â D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti, jam nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistojo gynÄjas atkreipia dÄmesį, jog dÄl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo D.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-1076/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.4 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, Nerijaus MeiluÄio ir Justo NamaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam D.
V., jo gynÄjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, ekspertÄms V. J., Aurelijai Survilaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du, t. y. gyvai ir vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. V. ir jo gynÄjo P. R. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo: D. V. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 16 d. veika), ir jam paskirta laisvÄs atÄmimo 6 mÄnesiams bausmÄ;
D. V. taip pat pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 30 d. veika), ir jam paskirta laisvÄs atÄmimo 6 mÄnesiams bausmÄ; D. V. taip pat pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta laisvÄs atÄmimo 14 metų bausmÄ. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmÄs subendrintos bausmių apÄmimo bÅ«du, ir D. V. paskirta galutinÄ subendrinta laisvÄs atÄmimo 14 metų bausmÄ.
D. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinÄios Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. IÅ¡ D. V. priteista nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. I. 2 115,05 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. V. priteista nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. G. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
IÅ¡ D. V. priteista nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei N. J. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. V. priteista nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. K. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. V. priteista nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. I. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. V. priteista nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. G. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. D. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 23.00 val., name, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, be jokios priežasties, mieganÄiai lovoje motinai L.
B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tyÄia kumÅ¡Äiu sudavÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į krÅ«tinÄ, pilvÄ , juosmenį, kojas, taip padarydamas nukentÄjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinÄmis kraujosruvomis krÅ«tinÄje, pilve, juosmenyje ir kojose, ir tokiu bÅ«du sukÄlÄ fizinį skausmÄ savo motinai L. B.. Å iais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 30 d., apie 22.00 val., name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, be jokios priežasties pradÄjo konfliktuoti su savo Å¡eimos nariu â motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), necenzÅ«riniais žodžiais jÄ Ä¯Å¾eidinÄjo ir panaudojo smurtÄ , t. y. tyÄia rankomis pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ , dÄl ko ji nukrito ant lovos, užsimojÄs pelenine grasino suduoti per veidÄ , o nukentÄjusiajai užsidengus veidÄ rankoms, grasino fiziÅ¡kai susidoroti (užmuÅ¡ti, nukirsti galvÄ ), o kÅ«nÄ iÅ¡darkÄs iÅ¡mesti į kieme iÅ¡kastÄ atmatų duobÄ bei užversti Å¡iukÅ¡lÄmis, nukentÄjusiajai neleisdamas atsikelti nuo lovos, suko jai rankÄ , tokiu bÅ«du smurtaudamas sukÄlÄ fizinį skausmÄ savo motinai L. B.. Å iais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 18 d. laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto su savo motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, tyÄia sudavÄ ne mažiau kaip 21 smÅ«gį jai į krÅ«tinÄ, veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentÄjusiajai poodines kraujosruvas veide, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veido deÅ¡inÄje ir deÅ¡iniame ausies lezgelyje, poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodinÄ kraujosruvÄ kairiame sÄdmenyje, odos nubrozdinimÄ kairiame kelyje, kraujosruvÄ liežuvio galiuke, krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva krÅ«tinÄs lÄ stos kairÄje, kraujosruvomis krÅ«tinÄs lÄ stos kairÄje, kraujosruvomis krÅ«tinÄs lÄ stos minkÅ¡tuose audiniuose, deÅ¡iniųjų IV, X-XII Å¡onkaulių, kairiųjų IV, V, VII-XII dauginius Å¡onkaulių lūžius, krÅ«tinplÄvÄs pažeidimÄ , kairio plauÄio plyÅ¡imÄ , diafragmos plyÅ¡imÄ , kraujo susikaupimÄ krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje, dÄl ko nuo krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imo, komplikavusis progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu, L.
B. įvykio vietoje mirÄ, ir taip D. V. tyÄia nužudÄ savo artimÄ giminaitį â motinÄ . Å iais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
4. Taip pat D. V. buvo kaltinamas tuo, kad, 2018 m. lapkriÄio 16 d., apie 20.00 val., name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto su savo Å¡eimos nariu â motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, baugino nukentÄjusiÄ jÄ ant lovos, grasino jai fiziniu susidorojimu, t. y. prakirsti galvÄ , nužudyti, taip pat metÄ Ä¯ nukentÄjusiÄ jÄ Å¾iebtuvÄlį, arbatinukÄ , varÄ jÄ iÅ¡ namų, taip savo veiksmais terorizavo, grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , sistemingai baugino savo motinÄ L.
B., naudodamas psichinÄ ir fizinÄ prievartÄ , ir tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais D. V. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ. Nuteistasis nurodo, jog labai gailisi, nes mama jam buvo brangiausias žmogus. DÄl įvykio kaltina save, teigia, jog jei nebÅ«tų apsvaigÄs, to nebÅ«tų įvykÄ.
Taip pat nurodo, kad jis neteko savo artimo žmogaus, turi pirmos grupÄs invalidumÄ , tvirtina, jog gali neÅ¡ioti apykojÄ sumažintos bausmÄs laikotarpiu.
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas advokatas P. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį â D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti, jam nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistojo gynÄjas atkreipia dÄmesį, jog dÄl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo D.
V. nuteistas tik 2022 m. spalio 21 d., t. y. praÄjus ketveriems ir dvejiems metams nuo įvykių ir jau po paÄios nukentÄjusiosios mirties. Pagrindas ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir kaltinimui pareikÅ¡ti buvo prokuroro, kuris turÄjo ginti nukentÄjusiosios interesus, reikalavimas. 6.2. Pasak gynÄjo, dÄl 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d. epizodų apygardos teismas privalÄjo vadovautis procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu nukentÄjusioji buvo gyva, savarankiÅ¡kai vertino faktines aplinkybes, pretenzijų savo sÅ«nui neturÄjo, fizinio skausmo nejautÄ, keitÄ parodymus.
TodÄl akivaizdu, jog nukentÄjusioji tiesiog norÄjo D. V. sudrausminti policijos pagalba, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, dÄl įvykių 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d., nebuvo. Atitinkamai gynÄjas tvirtina, jog apygardos teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, rÄmÄsi prielaidomis ir iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taringais įrodymais, todÄl nuosprendis yra neteisÄtas ir turÄtų bÅ«ti panaikintas. 6.3.
Be to, gynÄjo tvirtinimu, D. V. kaltÄ padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat grindžiama prielaidomis, kas prieÅ¡tarauja in dubio pro reo principui (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai). GynÄjas nurodo, jog tiesioginių įrodymų dÄl D. V. veiksmų nužudant savo motinÄ nÄra surinkta. NukentÄjusioji mirÄ nuo sužalojimų, kurie nebÅ«dingi kritimui. Byloje nÄra pateiktos eksperto iÅ¡vados, kad nukentÄjusioji mirÄ bÅ«tent nuo D.
V. suduotų jai smÅ«gių. Be to, nÄra patikrintos versijos dÄl kitų asmenų dalyvavimo. Ikiteisminio tyrimo metu minÄtos versijos atmestos nebuvo, kaltÄ suverÄiant nukentÄjusiosios neįgaliam sÅ«nui. 6.4. Nuteistojo gynÄjas, aptardamas BK 17 ir 18 straipsnių nuostatas, taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepaÅ¡alino abejonių dÄl D. V. pakaltinamumo laipsnio. Pasak gynÄjo, ekspertizÄs aktas Nr. 78TPK-51/2022 (t. 3, b. l. 188-196) yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir nenuoseklus, remtis juo sprendžiant asmens pakaltinamumo lygį negalima.
D. V. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posÄdžiuose verÄia abejoti jo gebÄjimais suprasti ir kritiÅ¡kai vertinti savo poelgį, jo padarinius bei apskritai aplinkÄ . TodÄl D. V. pakaltinamumas turÄtų bÅ«ti nustatytas remiantis stacionarios psichiatrinÄs ekspertizÄs pagrindu, o ne pagal medicininių dokumentų vertinimÄ . 6.5. Apeliaciniame skunde gynÄjas taip pat nesutinka su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, jog pateiktuose civilinių ieÅ¡kinių reikalavimuose neatsispindi neturtinei žalai bÅ«dingi požymiai, nurodomi argumentai yra formalÅ«s ir neatitinka tikrovÄs. GynÄjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog D.
V. tokio pobÅ«džio sumomis nedisponuoja, niekada nedisponavo ir jų atlyginti negalÄs. Taigi neįvertintas žalos atlyginimo privalomasis kriterijus â asmens turtinÄ padÄtis ir jo realios galimybÄs atlyginti priteisiamas sumas. 6.6. Apibendrindamas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, gynÄjas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas, nuteisdamas D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , padarÄ netinkamas iÅ¡vadas, neatitinkanÄias faktinių bylos aplinkybių. Be to, apygardos teismas, vertindamas byloje esanÄius įrodymus, padarÄ prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, ir tai sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ , tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir dÄl to teismas priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.
7. Teismo posÄdžio metu nuteistasis D. V. ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras â atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo D. V. gynÄjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
8. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d. nusikalstamos veikos) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei paskyrÄ jam teisingÄ bausmÄ. TaÄiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo D. V. nepagrįstai priteisÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ L. B. anÅ«kams, nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams M.
G. ir M. I., o S. K. â pernelyg didelÄ neturtinÄs žalos sumÄ . TodÄl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, Å¡i nuosprendžio dalis keiÄiama: nukentÄjusiajai S. K. priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama, tuo tarpu nukentÄjusiųjų M. G. ir M. I. civiliniai ieÅ¡kiniai atmetami. DÄl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9. Nuteistojo gynÄjas pateiktame apeliaciniame skunde ginÄija D. V. pripažinimÄ kaltu dÄl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje.
GynÄjo tvirtinimu, Å¡ioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi prieÅ¡taringais įrodymais. Pati nukentÄjusioji keitÄ parodymus, pretenzijų savo sÅ«nui neturÄjo ir, gynÄjo teigimu, tik norÄjo sudrausminti savo sÅ«nų policijos pagalba. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme, viena vertus, nurodÄ pripažįstantis prokuroro pareikÅ¡tus kaltinimus, kita vertus, neigÄ muÅ¡Äs savo motinÄ (t. 4, b. l. 190-191). Ikiteisminio tyrimo metu D. V. pozicija dÄl jo kaltÄs taip pat buvo skirtinga â 2018 m. gruodžio 17 d. apklausiamas dÄl 2018 m. gruodžio 16 d. nusikalstamos veikos jis neigÄ muÅ¡Äs motinÄ (t. 1, b. l. 131-132), 2020 m. vasario 1 d. apklausiamas dÄl 2020 m. sausio 30 d. nusikalstamos veikos gailÄjosi sukÄlÄs motinai fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 172-173).
Apklausiamas 2022 m. gegužÄs 27 d. bet kokiÄ savo kaltÄ jau neigÄ (t. 3, b. l. 110).
10. TeisÄjų kolegijos vertinimu, D. V. kaltÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, jÄ visų pirma patvirtina pirminiai ikiteisminio tyrimo metu L. B. duoti parodymai (Å¡ie parodymai buvo perskaityti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nukentÄjusioji mirusi). Apklausiama apie 2018 m. gruodžio 16 d. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , L. B. parodÄ, kad miegodama pajuto fizinį skausmÄ , o atsibudusi suprato, kad jÄ muÅ¡a sÅ«nus D. V., kuris sudavÄ ne mažiau nei 10 smÅ«gių į deÅ¡inÄ kÅ«no pusÄ: petį, Å¡onÄ (t. 1, b. l. 111-112).
Apklausiama apie 2020 m. sausio 30 d. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ nukentÄjusioji nurodÄ, jog sÅ«nus D. V. ÄmÄ su ja konfliktuoti, užsimojÄs norÄjo suduoti moline pelenine, pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ ir Å¡i krito ant lovos (dÄl ko ji pajuto fizinį skausmÄ ), įžeidinÄjo, teigÄ, kad užmuÅ¡, o kÅ«nÄ iÅ¡darkÄs iÅ¡mes į kieme iÅ¡kastÄ duobÄ ir užbers Å¡iukÅ¡lÄmis (t. 1, b. l. 144-145). Taigi, Å¡iuose pirminiuose parodymuose L. B. abiem atvejais aiÅ¡kiai įvardijo tiek nusikalstamus nuteistojo veiksmus, tiek ir patvirtino jautusi fizinį skausmÄ .
Duodama vÄlesnius parodymus (atitinkamai 2019 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 118) ir 2020 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 155)) nukentÄjusioji savo parodymus kiek pakeitÄ â ji iÅ¡ esmÄs nepaneigÄ anksÄiau nurodytų nuteistojo atliktų veiksmų, taÄiau neigÄ dÄl D. V. veiksmų jutusi fizinį skausmÄ : pirmuoju atveju nurodÄ labiau jautusi iÅ¡gÄ stį, antruoju â kad skausmo nejuto, nes nukrito ant minkÅ¡tosios lovos dalies. L. B. jauÄiamus skausmus siejo su savo paÄios amžiumi ir turimų ligų nulemta sveikatos bÅ«kle, kaip atsirado mÄlynÄs ant kojų ir Å¡ono, teigÄ nežinanti.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais L. B. parodymais. Tiek vienu, tiek kitu atveju pirminiai parodymai buvo duoti praÄjus santykinai trumpam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo (pirmuoju atveju â nepraÄjus kelioms valandoms, antruoju â po nepilnai paros laiko), tuo tarpu kai papildomos apklausos buvo atliktos praÄjus apie mÄnesiui nuo nusikalstamų veikų, t. y. pakankamam laikui apgalvoti savo parodymų turinį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad L.
B., viena vertus, bijojo nuteistojo D. V. (tai nustatyta iÅ¡ jos bendravimo su policijos pareigÅ«nais 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 13-17) ir liudytojos J. G. parodymų (t. 4, b. l. 193-196)), kita vertus, bylai aktualiu laikotarpiu ji ir toliau gyveno kartu su nuteistuoju. IÅ¡ liudytojų J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymų taip pat matyti, kad L. B. nuolat rÅ«pinosi D. V., be to, pasak liudytojos J. G., motina laikÄ save be galo atsakinga už D. V., jautÄ kaltÄ, kad Å¡is tapo narkomanu.
Teismo vertinimu, tai paaiÅ¡kina, kodÄl L. B., turÄjusi laiko apmÄ styti savo parodymus, papildomų apklausų metu davÄ nuteistajam D. V. palankesnius parodymus.
11. Teismas pažymi, kad nuteistojo D. V. kaltÄ padarius dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, Å¡iuo atveju yra grindžiama ne tik pirminiais L. B. parodymais, bet ir kitais duomenimis. Be minÄtų parodymų, D. V. kaltÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡ai ir jų apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 10-26), iÅ¡ kurių matyti nukentÄjusiosios, policijos pareigÅ«nų, D. V. (o dÄl 2020 m. sausio 30 d. įvykio â ir liudytojo R. I.) bendravimas. Abiem atvejais nukentÄjusioji paaiÅ¡kino pareigÅ«nams smurto panaudojimo aplinkybes, sutampanÄias su jos pirminiais parodymais, taip pat, bendraudama dÄl 2020 m. sausio 30 d.
įvykio, parodÄ deÅ¡iniajame dilbyje likusiÄ mÄlynÄ. D. V. kaltÄ dÄl 2018 m. gruodžio 16 d. naudoto fizinio smurto patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 4524/2018 (01) (t. 1, b. l. 122). Joje konstatuotos poodinÄs kraujosruvos nukentÄjusiosios krÅ«tinÄje, pilve, juosmenyje bei kojose, sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. PastebÄtina, jog sužalojimų lokalizacija, trauminių poveikių kiekis atitinka nukentÄjusiosios pirminius parodymus.
Be to, nuteistojo kaltÄ netiesiogiai patvirtina ir teisme apklaustų nukentÄjusiųjų J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4, b. l. 203-204), taip pat liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog D. V. buvo linkÄs naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. B., smurtas buvo sistemingas.
12. IÅ¡ to kas aptarta, sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. DÄl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 13. Nuteistojo D. V. gynÄjo apeliaciniame skunde yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pasak gynÄjo, nuteistojo kaltÄ grindžiama prielaidomis, ekspertas nÄra pateikÄs iÅ¡vados, kad L. B. bÅ«tų mirusi bÅ«tent nuo D. V. panaudoto smurto. Be to, visiÅ¡kai nebuvo tirta versija, jog nusikaltimÄ galÄjo padaryti kitas asmuo.
14. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 190-191; 204) abstrakÄiai nurodÄ pripažįstantis kaltinimÄ , teigÄ, kad gailisi, taÄiau konkreÄiai apie įvykį parodÄ, jog nors gal koks smurtas ir buvo, buvo girtas, apie įvykį nieko neprisimenantis. IÅ¡ kur tokie sužalojimai, paaiÅ¡kinti negali, taip nesimuÅ¡davo, galbÅ«t mama nugriuvo. AnksÄiau bÅ«davÄ konfliktai, taÄiau mamai nÄra sudavÄs. IÅ¡ mamos praÅ¡ydavÄs pinigų, ji jam duodavo alui. Gal kažkaip âper garsiaiâ praÅ¡ydavo mamos pinigų.
15. TaÄiau minÄtus nuteistojo parodymus, kad motinos mirtį galÄjo sÄ lygoti kitos priežastys nei D. V. veiksmai, paneigia byloje surinktų duomenų visuma. D. V. kaltÄ patvirtina nukentÄjusiųjų M. G. (t. 4, b. l. 191-192), J. G. (t. 4., b. l. 193-196), M. I. (t. 4, b. l. 196-199), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4, b. l. 203-204) parodymai, liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymai, 2022 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 2, 27-45), specialisto iÅ¡vada Nr. M 104/2022 (01) (t. 2, b. l. 73-80), specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas (t. 2, b. l. 84-86), eksperto paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 8-9), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktas Nr. 78TPK-51/2022 (t. 3, b. l. 188-196), eksperÄių A. S. ir V. J. paaiÅ¡kinimai apeliacinÄs instancijos teisme.
16. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. M 104/2022 (01) (t. 2, b. l. 73-80), kurioje konstatuota, jog:
1. L. B. mirÄ nuo krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imo nuo daugybinių sužalojimų. Pirmosios instancijos teisme dÄl sužalojimų mechanizmo buvo apklaustas iÅ¡vadÄ pateikÄs ekspertas K. Z., kuris paaiÅ¡kino, jog griuvimo atveju yra kalbama apie iÅ¡sikiÅ¡usias kÅ«no plokÅ¡tumas â menÄių kampus, alkÅ«nių kraÅ¡tus, kelius, pakauÅ¡io sritį. Å iuo atveju sužalojimų lokalizacijos yra skirtingos, yra įdubusiose kÅ«no dalyse. Å onkaulių lūžiai, jų lūžių plokÅ¡telÄs, sužalojimai veide neatitinka griuvimo mechanizmo (t. 4, b. l. 8-9).
Ekspertas taip pat patvirtino savo iÅ¡vadÄ bei ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiÅ¡kinimus, jog iÅ¡vados 3.1. punkte apraÅ¡yti sužalojimai padaryti mažiausiai 3, o iÅ¡vados 3.2 punkte apraÅ¡yti sužalojimai â mažiausiai 18 trauminių poveikių. Pasak jo, iÅ¡vados 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyti sužalojimai, iÅ¡skyrus kraujosruvas keliuose, nÄra bÅ«dingi griuvinÄjimui ir, tikÄtina, susidarÄ suduodant smÅ«gius į veido ir krÅ«tinÄs lÄ stos sritis (t. 2, b. l. 84-86). Taigi, ekspertas savo paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai paneigÄ, jog L.
B. mirtis galÄjo bÅ«ti nulemta ne fizinio smurto, o griuvinÄjimų, kaip teigÄ nuteistasis. TeisÄjų kolegija nemato pagrindo jam nepritarti.
17. GynÄjo skunde nurodoma, kad ekspertas nei iÅ¡vadoje, nei duodamas paaiÅ¡kinimus negalÄjo įvardinti D. V. kaip už sužalojimų padarymÄ atsakingo asmens. TeisÄjų kolegija atkreipia gynÄjo dÄmesį, kad eksperto kompetencija yra atsakyti tik į užduotyje suformuluotus klausimus dÄl sužalojimų pobÅ«džio ir mechanizmo, bet ne nurodyti atsakingÄ dÄl to asmenį. Å is klausimas yra nustatomas teismo, remiantis visų byloje surinktų duomenų visuma.
18. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog Å¡ioje byloje buvo visiÅ¡kai netirta versija, jog L. B. galÄjo nužudyti kitas asmuo, o ne D. V.. PrieÅ¡ingai, Å¡i versija buvo tiriama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, taÄiau byloje tokiai versijai pagrįsti nÄra jokio pagrindo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirto 2022 m. vasario 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo (t. 2, b. l. 113-114) matyti, jog žiemos sezono metu aplinkiniuose namuose niekas negyvena. Byloje nÄra jokių duomenų, kad įvykio dienÄ Ä¯ L.
B. gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tų atÄjÄs koks nors asmuo, tokios aplinkybÄs nenurodÄ ir pats nuteistasis, pasak kurio parodymų pirmosios instancijos teisme, jie su mama gyveno dviese, sveÄių niekada neateidavo, visuomet, taip pat ir nakÄiai, rakindavo duris (t. 4, b. l. 190). Be to, iÅ¡ nukentÄjusiųjų M. G. (t. 4, b. l. 191-192), J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymų, iÅ¡ dalies ir iÅ¡ paties D. V. (t. 4., b. l. 190-191) parodymų matyti, kad jokie svetimi žmonÄs L.
B. namuose jau ilgÄ laikÄ nesilankÄ (kaip nurodo liudytojas ir nukentÄjusieji â apie 8-10 metų). Taigi, vienintelis asmuo, kuris įvykio dienÄ buvo namuose kartu su L. B. buvo tik pats D. V.. Be to, kitaip negu teigÄ nuteistasis, prieÅ¡ savo motinÄ jis sistemingai smurtaudavo â kaip jau minÄta, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), R. I. (t. 4, b. l. 199-201), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4., b. l. 203-204) parodymai.
Be to, D. V. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 80-84) jau buvo pripažintas kaltu dÄl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieÅ¡ savo motinÄ padarymo, dar dvi analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos nustatytos ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje.
19. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje buvo tiriamas ir nuteistojo D. V. pakaltinamumas. 2022 m. kovo 9 d. â balandžio 6 d. ambulatorinÄs kompleksinÄs teismo psichiatrinÄs, teismo psichologinÄs ekspertizÄs akte Nr. 78TPK-51/2022 buvo konstatuota, jog nepaisant konstatuoto miÅ¡raus asmenybÄs sutrikimo ir priklausomybÄs nuo alkoholio ir opioidų sindromo, tai nesutrukdÄ D. V. suprasti savo veiksmų esmÄs ir juos valdyti. Byloje nagrinÄjamo įvykio metu D. V. nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, jis nebuvo patologinio girtumo, fiziologinio afekto ar kitoje emocinÄje bÅ«senoje, kuri galÄjo turÄti esminÄs įtakos jo sÄ monei ir veiklai (t. 3, b. l. 188-196).
ApeliacinÄs instancijos teisme apklaustos ekspertizÄs aktÄ pateikusios ekspertÄs A. S. ir V. J. patvirtino pateiktas iÅ¡vadas, dar kartÄ pabrÄždamos, kad nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistasis negalÄjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pasak eksperÄių, ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis medžiagomis, taip pat 2015 m. patirtas insultas turÄjo įtakos asmens elgesiui, bet Å¡i įtaka nebuvo esminÄ, netrukdÄ kontroliuoti savo elgesio, suprasti aplinkÄ ir savo veiksmų pasekmes.
Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis nebuvo patologinio girtumo, laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje. TeisÄjų kolegija taip pat aiÅ¡kinosi ir dÄl riboto pakaltinamumo, kuriam konstatuoti ekspertÄs taip pat neturÄjo pagrindo. Kolegija nemato pagrindo suabejoti eksperÄių iÅ¡vadomis. Kitaip negu teigiama gynÄjo skunde, ekspertizÄs akto negalima vertinti kaip pavirÅ¡utiniÅ¡ko. Jame buvo apraÅ¡yti reikÅ¡mingi duomenys, susijÄ su D. V. sveikatos istorija nuo pat vaikystÄs, iÅ¡samiai atsakyta į ikiteisminio tyrimo teisÄjo nutartyje iÅ¡keltus klausimus, prieÅ¡ingai nei nurodo gynÄjas, nebuvo apsiribota tik dokumentiniu tyrimu, kaip matyti, buvo tirtas ir pats nuteistasis.
20. Atsižvelgus į aukÅ¡Äiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. V. pagrįstai pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje ir D. V. iÅ¡teisinti apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo. DÄl D. V. paskirtos bausmÄs 21. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir nuteistajam paskyrÄ teisingÄ bausmÄ.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarÄ tris nusikaltimus, iÅ¡ kurių du (BK 140 straipsnio 2 dalis) yra nesunkÅ«s nusikaltimai, o vienas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) â labai sunkus. D. V. praeityje jau yra teistas už nužudymÄ (t. 4, b. l. 25-30), taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dÄl smurtavimo prieÅ¡ savo motinÄ â nukentÄjusiÄ jÄ L. B. (t. 4, b. l. 80-84). Nuteistojo asmenybÄ vertintina neigiamai â D. V. per visÄ gyvenimÄ oficialiai dirbo tik vienÄ dienÄ (t. 3, b. l. 49), gyveno asocialiai (be kita ko sprendžiant iÅ¡ administracinių nusižengimų protokolo, kuriame fiksuotas sistemingas važiavimas vieÅ¡uoju transportu be bilieto, vieÅ¡as alkoholio vartojimas, smulkios vagystÄs, t. 4, b. l. 31-58), nuolat itin dideliais kiekiais vartojo alkoholį.
Nors iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akte pateiktų duomenų taip pat matyti, kad D. V. užaugo disfunkcinÄje Å¡eimoje â kai dar buvo vaikas, tÄvas anksti paliko Å¡eimÄ , vÄliau motina iÅ¡siskyrÄ su patÄviu; motina anksÄiau galimai taipogi piktnaudžiavo alkoholiu, nuo vaikystÄs turÄjo elgesio problemų, buvo dažnai gydomas dÄl asmenybÄs sutrikimų, â Å¡ios aplinkybÄs nesudaro pagrindo skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ, nei paskyrÄ pirmosios instancijos teismas.
Kaip matyti, D. V. sistemingai konfliktuodavo ir smurtaudavo prieÅ¡ savo motinÄ . Apeliaciniame skunde nurodomos sveikatos problemos taip pat yra paties nuteistojo pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmÄ. Nors apeliaciniame skunde D. V. nurodo besigailintis dÄl to, kad nužudÄ savo motinÄ , taÄiau vertindamas šį jo teiginį teismas atsižvelgia į ankstesnį sistemingÄ fizinio smurto prieÅ¡ savo motinÄ naudojimÄ , į tai, kad nuteistajam ekspertizÄs akte (t. 3, b. l. 188-196) nustatytas polinkis meluoti, manipuliuoti, pateikti save iÅ¡ teigiamos pusÄs, todÄl jo iÅ¡reikÅ¡tÄ gailestį laiko tik deklaratyviu, nesudaranÄiu pagrindo tai pripažinti jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.
Tuo paÄiu teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra nustatytos dvi atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs: nusikaltimus D. V. padarÄ bÅ«damas neblaivus ir tai turÄjo įtakos jų padarymui, be to, veikos sudaro recidyvÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). PažymÄtina, kad 2020 m. sausio 30 d. veikÄ jis padarÄ vykdydamas paskirtÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ. AtsižvelgÄs į Å¡ių nustatytų aplinkybių visumÄ , apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam D.
V. paskyrÄ pernelyg griežtÄ bausmÄ. DÄl civilinių ieÅ¡kinių 22. Nuteistojo gynÄjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinÄs žalos dydžiais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai buvo formalÅ«s, neatitinkantys tikrovÄs. Be to, teismas neatsižvelgÄ D. V. turtinÄ padÄtį, jog priteistų sumų jis negalÄs sumokÄti. Apeliantai neginÄija 2 115,05 Eur dydžio turtinÄs žalos priteisimo nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. I. už laidojimo iÅ¡laidas ir kapo sutvarkymÄ (t. 3, b. l. 3-8), todÄl teisÄjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad D.
V. kaltÄ nužudžius nukentÄjusiÄ jÄ L. B. yra nustatyta, plaÄiau dÄl to nepasisako.
23. NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).
24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodÄs, jog esminÄ reikÅ¡mÄ turi realus ieÅ¡kovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigÄ kiekvienu atveju įvertinti Å¡ių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobÅ«dį, kokybÄ, intensyvumÄ , nuoÅ¡irdumÄ , pastovumÄ , juos siejantį giminystÄs laipsnį, bendro gyvenimo trukmÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumÄ , kaip juos paveikÄ artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dÄl to kilo, ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). KasacinÄje praktikoje taip pat pažymima, kad žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinÄs žalos dydį (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).
25. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai tenkino nukentÄjusiųjų J. G. ir M. I. civilinius ieÅ¡kinius, ir priteisÄ joms po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Abi Å¡ios civilinÄs ieÅ¡kovÄs yra L. B. dukros, ir, iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegijai nekilo abejonių, kad jas su motina siejo glaudus ryÅ¡ys. Antai, J. G. savo motinai skambindavo kasdien, teisme nupasakojo apie motinos turÄtas ligas. M. I. taip pat nurodÄ su motina bendravusi itin dažnai, susiskambindavusi net kelis kartus per dienÄ , kad paklaustų kaip motina jauÄiasi.
Abi dukros kaip galÄdamos padÄjo motinai buityje (t. 4, b. l. 172, 195, 199). Teismas neabejoja, jog dÄl prarasto itin artimo žmogaus â motinos, abi L. B. dukros patyrÄ didelį dvasinį skausmÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytÄ nužudytosios ir jos dukrų ryšį, nusikaltimu joms sukeltÄ skausmÄ , sumažinti joms pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, nÄra pagrindo.
26. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino L. B. sesers N. J. civilinį ieÅ¡kinį, priteisdamas 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. N. J. teisme parodÄ, jog užaugo kartu su seserimi, visÄ laikÄ bendravo, kasdien susiskambindavo, per savaitÄ bent porÄ kartų susitikdavo. Toks bendravimo dažnumas rodo tarp seserų buvus stiprų tarpusavio ryšį, nes kaip nustatyta Å¡ioje byloje, asmenų, su kuriais L. B. bendrauja, ratas nebuvo didelis. Sesers nužudymas N. J. paveikÄ itin skaudžiai, po Å¡io įvykio ženkliai pablogÄjo jos psichinÄ sveikata (t. 4, b. l. 201-202). Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprÄstina, jog pirmosios instancijos teismo jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, ir jÄ mažinti taip pat nÄra pagrindo.
27. TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo D. V. nepagrįstai priteisÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ nukentÄjusiosios L. B. anÅ«kams M. G. ir M. I., o S. K. priteisÄ pernelyg didelÄ neturtinÄs žalos sumÄ . Nors teisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog dÄl moÄiutÄs smurtinÄs mirties visi jos anÅ«kai patyrÄ skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, vis tik giminystÄs ryÅ¡iams esant tolimesnio laipsnio, vadovaujantis suformuota teismine praktika, bÅ«tina kruopÅ¡Äiai patikrinti ir įvertinti tarp jų egzistavusius ryÅ¡ius.
Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, visi trys anÅ«kai jau yra suaugÄ, brandaus amžiaus, kartu su nukentÄjusiÄ ja L. B. negyveno. Be to, nukentÄjusieji savo ieÅ¡kiniuose visų pirma akcentavo savo ankstesnį, dar vaikystÄje turÄtÄ ryšį su moÄiute (t. 4, b. l. 173; 175-176; 178). NukentÄjusysis M. G. parodÄ pastaruosius kelis mÄnesius su moÄiute bendravÄs mažai, daug laiko neturÄjo, jai nebuvÄs labai artimas (t. 4, b. l. 191-192). IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad be Å¡ioje situacijoje suprantamo dvasinio skausmo, kitų žymesnių neigiamų padarinių kilo tik nukentÄjusiajai S. K..
Pastaroji ieÅ¡kinyje nurodÄ dÄl patirto streso praradusi gimdyvÄs pienÄ , kuriuo įvykio metu žindÄ naujagimį, be to, nusikalstama veika buvo padaryta neužilgo po jos gimtadienio, kurį Å¡ventÄ kartu su moÄiute, ir Å¡i diena jai ateityje asocijuosis su nužudymu. AtsižvelgÄs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas nukentÄjusiųjų M. G. ir M. I. civilinius ieÅ¡kinius atmeta, tuo tarpu nukentÄjusiajai S. K. priteistÄ neturtinÄs žalos dydį mažina iki 1 000 Eur.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti. NukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. K. skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo D. V. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti nuo 8 000 Eur iki 1 000 Eur. NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų M. G. ir M. I. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.
Nuteistojo D. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. TeisÄjai AuÅ¡ra BielskÄ Nerijus Meilutis Justas NamaviÄius