Legislator Case Law & Legislation
33e382ff-4f5a-4f2f-8344-67a953f8d76e AI generated

33e382ff-4f5a-4f2f-8344-67a953f8d76e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 33e382ff-4f5a-4f2f-8344-67a953f8d76e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-1076/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.4 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

33e382ff-4f5a-4f2f-8344-67a953f8d76e · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas P. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti, jam nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-1076/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.4 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam D.

V., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, ekspertėms V. J., Aurelijai Survilaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du, t. y. gyvai ir vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. V. ir jo gynėjo P. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo: D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 16 d. veika), ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė;

D. V. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 30 d. veika), ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė; D. V. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 14 metų bausmė.

D. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. I. 2 115,05 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. J. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. I. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. V. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 23.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, miegančiai lovoje motinai L.

B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į krÅ«tinę, pilvÄ , juosmenį, kojas, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinėje, pilve, juosmenyje ir kojose, ir tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ savo motinai L. B.. Å iais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 30 d., apie 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties pradėjo konfliktuoti su savo Å¡eimos nariu – motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), necenzÅ«riniais žodžiais jÄ Ä¯Å¾eidinėjo ir panaudojo smurtÄ , t. y. tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko ji nukrito ant lovos, užsimojęs pelenine grasino suduoti per veidÄ , o nukentėjusiajai užsidengus veidÄ rankoms, grasino fiziÅ¡kai susidoroti (užmuÅ¡ti, nukirsti galvÄ ), o kÅ«nÄ iÅ¡darkęs iÅ¡mesti į kieme iÅ¡kastÄ atmatų duobę bei užversti Å¡iukÅ¡lėmis, nukentėjusiajai neleisdamas atsikelti nuo lovos, suko jai rankÄ , tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo motinai L. B.. Å iais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 18 d. laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 21 smÅ«gį jai į krÅ«tinę, veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veido deÅ¡inėje ir deÅ¡iniame ausies lezgelyje, poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodinę kraujosruvÄ kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimÄ kairiame kelyje, kraujosruvÄ liežuvio galiuke, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuose audiniuose, deÅ¡iniųjų IV, X-XII Å¡onkaulių, kairiųjų IV, V, VII-XII dauginius Å¡onkaulių lūžius, krÅ«tinplėvės pažeidimÄ , kairio plaučio plyÅ¡imÄ , diafragmos plyÅ¡imÄ , kraujo susikaupimÄ krÅ«tinplėvės ertmėje, dėl ko nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, komplikavusis progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, L.

B. įvykio vietoje mirė, ir taip D. V. tyčia nužudė savo artimÄ giminaitį – motinÄ . Å iais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

4. Taip pat D. V. buvo kaltinamas tuo, kad, 2018 m. lapkričio 16 d., apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo Å¡eimos nariu – motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, baugino nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, grasino jai fiziniu susidorojimu, t. y. prakirsti galvÄ , nužudyti, taip pat metė į nukentėjusiÄ jÄ Å¾iebtuvėlį, arbatinukÄ , varė jÄ iÅ¡ namų, taip savo veiksmais terorizavo, grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , sistemingai baugino savo motinÄ L.

B., naudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ , ir tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais D. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistasis nurodo, jog labai gailisi, nes mama jam buvo brangiausias žmogus. Dėl įvykio kaltina save, teigia, jog jei nebÅ«tų apsvaigęs, to nebÅ«tų įvykę.

Taip pat nurodo, kad jis neteko savo artimo žmogaus, turi pirmos grupės invalidumÄ , tvirtina, jog gali neÅ¡ioti apykoję sumažintos bausmės laikotarpiu.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas P. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti, jam nepadarius Å¡ių nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo D.

V. nuteistas tik 2022 m. spalio 21 d., t. y. praėjus ketveriems ir dvejiems metams nuo įvykių ir jau po pačios nukentėjusiosios mirties. Pagrindas ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir kaltinimui pareikšti buvo prokuroro, kuris turėjo ginti nukentėjusiosios interesus, reikalavimas. 6.2. Pasak gynėjo, dėl 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d. epizodų apygardos teismas privalėjo vadovautis procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu nukentėjusioji buvo gyva, savarankiškai vertino faktines aplinkybes, pretenzijų savo sūnui neturėjo, fizinio skausmo nejautė, keitė parodymus.

Todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji tiesiog norėjo D. V. sudrausminti policijos pagalba, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl įvykių 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d., nebuvo. Atitinkamai gynėjas tvirtina, jog apygardos teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, rėmėsi prielaidomis ir iÅ¡ esmės prieÅ¡taringais įrodymais, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir turėtų bÅ«ti panaikintas. 6.3.

Be to, gynėjo tvirtinimu, D. V. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat grindžiama prielaidomis, kas prieÅ¡tarauja in dubio pro reo principui (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai). Gynėjas nurodo, jog tiesioginių įrodymų dėl D. V. veiksmų nužudant savo motinÄ nėra surinkta. Nukentėjusioji mirė nuo sužalojimų, kurie nebÅ«dingi kritimui. Byloje nėra pateiktos eksperto iÅ¡vados, kad nukentėjusioji mirė bÅ«tent nuo D.

V. suduotų jai smūgių. Be to, nėra patikrintos versijos dėl kitų asmenų dalyvavimo. Ikiteisminio tyrimo metu minėtos versijos atmestos nebuvo, kaltę suverčiant nukentėjusiosios neįgaliam sūnui. 6.4. Nuteistojo gynėjas, aptardamas BK 17 ir 18 straipsnių nuostatas, taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepašalino abejonių dėl D. V. pakaltinamumo laipsnio. Pasak gynėjo, ekspertizės aktas Nr. 78TPK-51/2022 (t. 3, b. l. 188-196) yra paviršutiniškas ir nenuoseklus, remtis juo sprendžiant asmens pakaltinamumo lygį negalima.

D. V. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose verčia abejoti jo gebėjimais suprasti ir kritiÅ¡kai vertinti savo poelgį, jo padarinius bei apskritai aplinkÄ . Todėl D. V. pakaltinamumas turėtų bÅ«ti nustatytas remiantis stacionarios psichiatrinės ekspertizės pagrindu, o ne pagal medicininių dokumentų vertinimÄ . 6.5. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nesutinka su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, jog pateiktuose civilinių ieÅ¡kinių reikalavimuose neatsispindi neturtinei žalai bÅ«dingi požymiai, nurodomi argumentai yra formalÅ«s ir neatitinka tikrovės. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog D.

V. tokio pobÅ«džio sumomis nedisponuoja, niekada nedisponavo ir jų atlyginti negalės. Taigi neįvertintas žalos atlyginimo privalomasis kriterijus – asmens turtinė padėtis ir jo realios galimybės atlyginti priteisiamas sumas. 6.6. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, gynėjas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas, nuteisdamas D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , padarė netinkamas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Be to, apygardos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir dėl to teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. V. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d. nusikalstamos veikos) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei paskyrė jam teisingÄ bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo D. V. nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ L. B. anÅ«kams, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams M.

G. ir M. I., o S. K. – pernelyg didelę neturtinės žalos sumÄ . Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, Å¡i nuosprendžio dalis keičiama: nukentėjusiajai S. K. priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama, tuo tarpu nukentėjusiųjų M. G. ir M. I. civiliniai ieÅ¡kiniai atmetami. Dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9. Nuteistojo gynėjas pateiktame apeliaciniame skunde ginčija D. V. pripažinimÄ kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Gynėjo tvirtinimu, Å¡ioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieÅ¡taringais įrodymais. Pati nukentėjusioji keitė parodymus, pretenzijų savo sÅ«nui neturėjo ir, gynėjo teigimu, tik norėjo sudrausminti savo sÅ«nų policijos pagalba. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme, viena vertus, nurodė pripažįstantis prokuroro pareikÅ¡tus kaltinimus, kita vertus, neigė mušęs savo motinÄ (t. 4, b. l. 190-191). Ikiteisminio tyrimo metu D. V. pozicija dėl jo kaltės taip pat buvo skirtinga – 2018 m. gruodžio 17 d. apklausiamas dėl 2018 m. gruodžio 16 d. nusikalstamos veikos jis neigė mušęs motinÄ (t. 1, b. l. 131-132), 2020 m. vasario 1 d. apklausiamas dėl 2020 m. sausio 30 d. nusikalstamos veikos gailėjosi sukėlęs motinai fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 172-173).

Apklausiamas 2022 m. gegužės 27 d. bet kokiÄ savo kaltę jau neigė (t. 3, b. l. 110).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, jÄ visų pirma patvirtina pirminiai ikiteisminio tyrimo metu L. B. duoti parodymai (Å¡ie parodymai buvo perskaityti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nukentėjusioji mirusi). Apklausiama apie 2018 m. gruodžio 16 d. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , L. B. parodė, kad miegodama pajuto fizinį skausmÄ , o atsibudusi suprato, kad jÄ muÅ¡a sÅ«nus D. V., kuris sudavė ne mažiau nei 10 smÅ«gių į deÅ¡inę kÅ«no pusę: petį, Å¡onÄ (t. 1, b. l. 111-112).

Apklausiama apie 2020 m. sausio 30 d. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusioji nurodė, jog sÅ«nus D. V. ėmė su ja konfliktuoti, užsimojęs norėjo suduoti moline pelenine, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ ir Å¡i krito ant lovos (dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ ), įžeidinėjo, teigė, kad užmuÅ¡, o kÅ«nÄ iÅ¡darkęs iÅ¡mes į kieme iÅ¡kastÄ duobę ir užbers Å¡iukÅ¡lėmis (t. 1, b. l. 144-145). Taigi, Å¡iuose pirminiuose parodymuose L. B. abiem atvejais aiÅ¡kiai įvardijo tiek nusikalstamus nuteistojo veiksmus, tiek ir patvirtino jautusi fizinį skausmÄ .

Duodama vėlesnius parodymus (atitinkamai 2019 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 118) ir 2020 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 155)) nukentėjusioji savo parodymus kiek pakeitė – ji iÅ¡ esmės nepaneigė anksčiau nurodytų nuteistojo atliktų veiksmų, tačiau neigė dėl D. V. veiksmų jutusi fizinį skausmÄ : pirmuoju atveju nurodė labiau jautusi iÅ¡gÄ stį, antruoju – kad skausmo nejuto, nes nukrito ant minkÅ¡tosios lovos dalies. L. B. jaučiamus skausmus siejo su savo pačios amžiumi ir turimų ligų nulemta sveikatos bÅ«kle, kaip atsirado mėlynės ant kojų ir Å¡ono, teigė nežinanti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais L. B. parodymais. Tiek vienu, tiek kitu atveju pirminiai parodymai buvo duoti praėjus santykinai trumpam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo (pirmuoju atveju – nepraėjus kelioms valandoms, antruoju – po nepilnai paros laiko), tuo tarpu kai papildomos apklausos buvo atliktos praėjus apie mėnesiui nuo nusikalstamų veikų, t. y. pakankamam laikui apgalvoti savo parodymų turinį. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad L.

B., viena vertus, bijojo nuteistojo D. V. (tai nustatyta iš jos bendravimo su policijos pareigūnais 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 13-17) ir liudytojos J. G. parodymų (t. 4, b. l. 193-196)), kita vertus, bylai aktualiu laikotarpiu ji ir toliau gyveno kartu su nuteistuoju. Iš liudytojų J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymų taip pat matyti, kad L. B. nuolat rūpinosi D. V., be to, pasak liudytojos J. G., motina laikė save be galo atsakinga už D. V., jautė kaltę, kad šis tapo narkomanu.

Teismo vertinimu, tai paaiÅ¡kina, kodėl L. B., turėjusi laiko apmÄ styti savo parodymus, papildomų apklausų metu davė nuteistajam D. V. palankesnius parodymus.

11. Teismas pažymi, kad nuteistojo D. V. kaltė padarius dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, šiuo atveju yra grindžiama ne tik pirminiais L. B. parodymais, bet ir kitais duomenimis. Be minėtų parodymų, D. V. kaltę patvirtina vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 10-26), iš kurių matyti nukentėjusiosios, policijos pareigūnų, D. V. (o dėl 2020 m. sausio 30 d. įvykio – ir liudytojo R. I.) bendravimas. Abiem atvejais nukentėjusioji paaiškino pareigūnams smurto panaudojimo aplinkybes, sutampančias su jos pirminiais parodymais, taip pat, bendraudama dėl 2020 m. sausio 30 d.

įvykio, parodė deÅ¡iniajame dilbyje likusiÄ mėlynę. D. V. kaltę dėl 2018 m. gruodžio 16 d. naudoto fizinio smurto patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 4524/2018 (01) (t. 1, b. l. 122). Joje konstatuotos poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios krÅ«tinėje, pilve, juosmenyje bei kojose, sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Pastebėtina, jog sužalojimų lokalizacija, trauminių poveikių kiekis atitinka nukentėjusiosios pirminius parodymus.

Be to, nuteistojo kaltę netiesiogiai patvirtina ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4, b. l. 203-204), taip pat liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog D. V. buvo linkęs naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. B., smurtas buvo sistemingas.

12. IÅ¡ to kas aptarta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 13. Nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniame skunde yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pasak gynėjo, nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis, ekspertas nėra pateikęs iÅ¡vados, kad L. B. bÅ«tų mirusi bÅ«tent nuo D. V. panaudoto smurto. Be to, visiÅ¡kai nebuvo tirta versija, jog nusikaltimÄ galėjo padaryti kitas asmuo.

14. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 190-191; 204) abstrakčiai nurodė pripažįstantis kaltinimÄ , teigė, kad gailisi, tačiau konkrečiai apie įvykį parodė, jog nors gal koks smurtas ir buvo, buvo girtas, apie įvykį nieko neprisimenantis. IÅ¡ kur tokie sužalojimai, paaiÅ¡kinti negali, taip nesimuÅ¡davo, galbÅ«t mama nugriuvo. Anksčiau bÅ«davę konfliktai, tačiau mamai nėra sudavęs. IÅ¡ mamos praÅ¡ydavęs pinigų, ji jam duodavo alui. Gal kažkaip „per garsiai“ praÅ¡ydavo mamos pinigų.

15. Tačiau minėtus nuteistojo parodymus, kad motinos mirtį galėjo sÄ lygoti kitos priežastys nei D. V. veiksmai, paneigia byloje surinktų duomenų visuma. D. V. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų M. G. (t. 4, b. l. 191-192), J. G. (t. 4., b. l. 193-196), M. I. (t. 4, b. l. 196-199), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4, b. l. 203-204) parodymai, liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymai, 2022 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 2, 27-45), specialisto iÅ¡vada Nr. M 104/2022 (01) (t. 2, b. l. 73-80), specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas (t. 2, b. l. 84-86), eksperto paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 8-9), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-51/2022 (t. 3, b. l. 188-196), eksperčių A. S. ir V. J. paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teisme.

16. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. M 104/2022 (01) (t. 2, b. l. 73-80), kurioje konstatuota, jog:

1. L. B. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo nuo daugybinių sužalojimų. Pirmosios instancijos teisme dėl sužalojimų mechanizmo buvo apklaustas iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas K. Z., kuris paaiÅ¡kino, jog griuvimo atveju yra kalbama apie iÅ¡sikiÅ¡usias kÅ«no plokÅ¡tumas – menčių kampus, alkÅ«nių kraÅ¡tus, kelius, pakauÅ¡io sritį. Å iuo atveju sužalojimų lokalizacijos yra skirtingos, yra įdubusiose kÅ«no dalyse. Å onkaulių lūžiai, jų lūžių plokÅ¡telės, sužalojimai veide neatitinka griuvimo mechanizmo (t. 4, b. l. 8-9).

Ekspertas taip pat patvirtino savo iÅ¡vadÄ bei ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiÅ¡kinimus, jog iÅ¡vados 3.1. punkte apraÅ¡yti sužalojimai padaryti mažiausiai 3, o iÅ¡vados 3.2 punkte apraÅ¡yti sužalojimai – mažiausiai 18 trauminių poveikių. Pasak jo, iÅ¡vados 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyti sužalojimai, iÅ¡skyrus kraujosruvas keliuose, nėra bÅ«dingi griuvinėjimui ir, tikėtina, susidarė suduodant smÅ«gius į veido ir krÅ«tinės lÄ stos sritis (t. 2, b. l. 84-86). Taigi, ekspertas savo paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai paneigė, jog L.

B. mirtis galėjo būti nulemta ne fizinio smurto, o griuvinėjimų, kaip teigė nuteistasis. Teisėjų kolegija nemato pagrindo jam nepritarti.

17. Gynėjo skunde nurodoma, kad ekspertas nei iÅ¡vadoje, nei duodamas paaiÅ¡kinimus negalėjo įvardinti D. V. kaip už sužalojimų padarymÄ atsakingo asmens. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad eksperto kompetencija yra atsakyti tik į užduotyje suformuluotus klausimus dėl sužalojimų pobÅ«džio ir mechanizmo, bet ne nurodyti atsakingÄ dėl to asmenį. Å is klausimas yra nustatomas teismo, remiantis visų byloje surinktų duomenų visuma.

18. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog Å¡ioje byloje buvo visiÅ¡kai netirta versija, jog L. B. galėjo nužudyti kitas asmuo, o ne D. V.. PrieÅ¡ingai, Å¡i versija buvo tiriama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tačiau byloje tokiai versijai pagrįsti nėra jokio pagrindo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirto 2022 m. vasario 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo (t. 2, b. l. 113-114) matyti, jog žiemos sezono metu aplinkiniuose namuose niekas negyvena. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio dienÄ Ä¯ L.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tų atėjęs koks nors asmuo, tokios aplinkybės nenurodė ir pats nuteistasis, pasak kurio parodymų pirmosios instancijos teisme, jie su mama gyveno dviese, svečių niekada neateidavo, visuomet, taip pat ir nakčiai, rakindavo duris (t. 4, b. l. 190). Be to, iÅ¡ nukentėjusiųjų M. G. (t. 4, b. l. 191-192), J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymų, iÅ¡ dalies ir iÅ¡ paties D. V. (t. 4., b. l. 190-191) parodymų matyti, kad jokie svetimi žmonės L.

B. namuose jau ilgÄ laikÄ nesilankė (kaip nurodo liudytojas ir nukentėjusieji – apie 8-10 metų). Taigi, vienintelis asmuo, kuris įvykio dienÄ buvo namuose kartu su L. B. buvo tik pats D. V.. Be to, kitaip negu teigė nuteistasis, prieÅ¡ savo motinÄ jis sistemingai smurtaudavo – kaip jau minėta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), R. I. (t. 4, b. l. 199-201), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4., b. l. 203-204) parodymai.

Be to, D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 80-84) jau buvo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieÅ¡ savo motinÄ padarymo, dar dvi analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos nustatytos ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo tiriamas ir nuteistojo D. V. pakaltinamumas. 2022 m. kovo 9 d. – balandžio 6 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 78TPK-51/2022 buvo konstatuota, jog nepaisant konstatuoto miÅ¡raus asmenybės sutrikimo ir priklausomybės nuo alkoholio ir opioidų sindromo, tai nesutrukdė D. V. suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Byloje nagrinėjamo įvykio metu D. V. nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, jis nebuvo patologinio girtumo, fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai (t. 3, b. l. 188-196).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustos ekspertizės aktÄ pateikusios ekspertės A. S. ir V. J. patvirtino pateiktas iÅ¡vadas, dar kartÄ pabrėždamos, kad nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pasak eksperčių, ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis medžiagomis, taip pat 2015 m. patirtas insultas turėjo įtakos asmens elgesiui, bet Å¡i įtaka nebuvo esminė, netrukdė kontroliuoti savo elgesio, suprasti aplinkÄ ir savo veiksmų pasekmes.

Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis nebuvo patologinio girtumo, laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Teisėjų kolegija taip pat aiškinosi ir dėl riboto pakaltinamumo, kuriam konstatuoti ekspertės taip pat neturėjo pagrindo. Kolegija nemato pagrindo suabejoti eksperčių išvadomis. Kitaip negu teigiama gynėjo skunde, ekspertizės akto negalima vertinti kaip paviršutiniško. Jame buvo aprašyti reikšmingi duomenys, susiję su D. V. sveikatos istorija nuo pat vaikystės, išsamiai atsakyta į ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje iškeltus klausimus, priešingai nei nurodo gynėjas, nebuvo apsiribota tik dokumentiniu tyrimu, kaip matyti, buvo tirtas ir pats nuteistasis.

20. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje ir D. V. iÅ¡teisinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Dėl D. V. paskirtos bausmės 21. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir nuteistajam paskyrė teisingÄ bausmę.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė tris nusikaltimus, iÅ¡ kurių du (BK 140 straipsnio 2 dalis) yra nesunkÅ«s nusikaltimai, o vienas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) – labai sunkus. D. V. praeityje jau yra teistas už nužudymÄ (t. 4, b. l. 25-30), taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurtavimo prieÅ¡ savo motinÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ L. B. (t. 4, b. l. 80-84). Nuteistojo asmenybė vertintina neigiamai – D. V. per visÄ gyvenimÄ oficialiai dirbo tik vienÄ dienÄ (t. 3, b. l. 49), gyveno asocialiai (be kita ko sprendžiant iÅ¡ administracinių nusižengimų protokolo, kuriame fiksuotas sistemingas važiavimas vieÅ¡uoju transportu be bilieto, vieÅ¡as alkoholio vartojimas, smulkios vagystės, t. 4, b. l. 31-58), nuolat itin dideliais kiekiais vartojo alkoholį.

Nors iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktų duomenų taip pat matyti, kad D. V. užaugo disfunkcinėje Å¡eimoje – kai dar buvo vaikas, tėvas anksti paliko Å¡eimÄ , vėliau motina iÅ¡siskyrė su patėviu; motina anksčiau galimai taipogi piktnaudžiavo alkoholiu, nuo vaikystės turėjo elgesio problemų, buvo dažnai gydomas dėl asmenybės sutrikimų, – Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Kaip matyti, D. V. sistemingai konfliktuodavo ir smurtaudavo prieÅ¡ savo motinÄ . Apeliaciniame skunde nurodomos sveikatos problemos taip pat yra paties nuteistojo pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmė. Nors apeliaciniame skunde D. V. nurodo besigailintis dėl to, kad nužudė savo motinÄ , tačiau vertindamas šį jo teiginį teismas atsižvelgia į ankstesnį sistemingÄ fizinio smurto prieÅ¡ savo motinÄ naudojimÄ , į tai, kad nuteistajam ekspertizės akte (t. 3, b. l. 188-196) nustatytas polinkis meluoti, manipuliuoti, pateikti save iÅ¡ teigiamos pusės, todėl jo iÅ¡reikÅ¡tÄ gailestį laiko tik deklaratyviu, nesudarančiu pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimus D. V. padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui, be to, veikos sudaro recidyvÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 30 d. veikÄ jis padarė vykdydamas paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgęs į Å¡ių nustatytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam D.

V. paskyrė pernelyg griežtÄ bausmę. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai buvo formalÅ«s, neatitinkantys tikrovės. Be to, teismas neatsižvelgė D. V. turtinę padėtį, jog priteistų sumų jis negalės sumokėti. Apeliantai neginčija 2 115,05 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. I. už laidojimo iÅ¡laidas ir kapo sutvarkymÄ (t. 3, b. l. 3-8), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad D.

V. kaltė nužudžius nukentėjusiÄ jÄ L. B. yra nustatyta, plačiau dėl to nepasisako.

23. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikÅ¡mę turi realus ieÅ¡kovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigÄ kiekvienu atveju įvertinti Å¡ių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobÅ«dį, kokybę, intensyvumÄ , nuoÅ¡irdumÄ , pastovumÄ , juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumÄ , kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Kasacinėje praktikoje taip pat pažymima, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai tenkino nukentėjusiųjų J. G. ir M. I. civilinius ieÅ¡kinius, ir priteisė joms po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Abi Å¡ios civilinės ieÅ¡kovės yra L. B. dukros, ir, iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad jas su motina siejo glaudus ryÅ¡ys. Antai, J. G. savo motinai skambindavo kasdien, teisme nupasakojo apie motinos turėtas ligas. M. I. taip pat nurodė su motina bendravusi itin dažnai, susiskambindavusi net kelis kartus per dienÄ , kad paklaustų kaip motina jaučiasi.

Abi dukros kaip galėdamos padėjo motinai buityje (t. 4, b. l. 172, 195, 199). Teismas neabejoja, jog dėl prarasto itin artimo žmogaus – motinos, abi L. B. dukros patyrė didelį dvasinį skausmÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytÄ nužudytosios ir jos dukrų ryšį, nusikaltimu joms sukeltÄ skausmÄ , sumažinti joms pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino L. B. sesers N. J. civilinį ieÅ¡kinį, priteisdamas 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. N. J. teisme parodė, jog užaugo kartu su seserimi, visÄ laikÄ bendravo, kasdien susiskambindavo, per savaitę bent porÄ kartų susitikdavo. Toks bendravimo dažnumas rodo tarp seserų buvus stiprų tarpusavio ryšį, nes kaip nustatyta Å¡ioje byloje, asmenų, su kuriais L. B. bendrauja, ratas nebuvo didelis. Sesers nužudymas N. J. paveikė itin skaudžiai, po Å¡io įvykio ženkliai pablogėjo jos psichinė sveikata (t. 4, b. l. 201-202). Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, ir jÄ mažinti taip pat nėra pagrindo.

27. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo D. V. nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios L. B. anÅ«kams M. G. ir M. I., o S. K. priteisė pernelyg didelę neturtinės žalos sumÄ . Nors teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog dėl močiutės smurtinės mirties visi jos anÅ«kai patyrė skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, vis tik giminystės ryÅ¡iams esant tolimesnio laipsnio, vadovaujantis suformuota teismine praktika, bÅ«tina kruopščiai patikrinti ir įvertinti tarp jų egzistavusius ryÅ¡ius.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, visi trys anÅ«kai jau yra suaugę, brandaus amžiaus, kartu su nukentėjusiÄ ja L. B. negyveno. Be to, nukentėjusieji savo ieÅ¡kiniuose visų pirma akcentavo savo ankstesnį, dar vaikystėje turėtÄ ryšį su močiute (t. 4, b. l. 173; 175-176; 178). Nukentėjusysis M. G. parodė pastaruosius kelis mėnesius su močiute bendravęs mažai, daug laiko neturėjo, jai nebuvęs labai artimas (t. 4, b. l. 191-192). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad be Å¡ioje situacijoje suprantamo dvasinio skausmo, kitų žymesnių neigiamų padarinių kilo tik nukentėjusiajai S. K..

Pastaroji ieÅ¡kinyje nurodė dėl patirto streso praradusi gimdyvės pienÄ , kuriuo įvykio metu žindė naujagimį, be to, nusikalstama veika buvo padaryta neužilgo po jos gimtadienio, kurį Å¡ventė kartu su močiute, ir Å¡i diena jai ateityje asocijuosis su nužudymu. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų M. G. ir M. I. civilinius ieÅ¡kinius atmeta, tuo tarpu nukentėjusiajai S. K. priteistÄ neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti. Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. K. skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo D. V. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti nuo 8 000 Eur iki 1 000 Eur. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų M. G. ir M. I. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Nerijus Meilutis Justas Namavičius