2022-06-01 Nr. AB-14399-3-61-3-00335-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-340-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00335-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) Individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 8P-7 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininko S. K. prašymo „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo J. M., atliekančio generalinio direktoriaus pareigas, 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją, kuria jis patvirtino Muitinės departamento Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. išvadą Nr. 7B-2335 (toliau – ir Išvada) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija); 3) įpareigoti Muitinės departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą Vertinimo komisijoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 26 d. buvo atliktas jo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimas; tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas su 2020 m. vasario 26 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 8PL-507 (toliau – ir Vertinimo išvada) buvo pasirašytinai supažindintas 2020 m. vasario 27 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo išvada ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 12 dalimi, 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti jo Vertinimo išvadą. Vertinimo komisija 2020 m. rugsėjo 21 d. surašė Išvadą, kurioje pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“; šiai Išvadai pritarė Muitinės departamento vadovas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2020 m. spalio 20 d. prašymu „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. prašymas) kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją. Tarnybinių ginčų komisija 2021 m. sausio 11 d. priėmė Sprendimą atmesti pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. prašymą. Kreipdamasis į Tarnybinių ginčų komisiją, pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, įvertinti 3 balais, nors pačioje Vertinimo išvadoje nurodyta, kad visos užduotys yra atliktos, o kai kurie rodikliai net viršyti. Taip pat nurodė, jog Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo pažeista Statuto 34 straipsnio nuostata ir neužtikrintas Vertinimo komisijos nešališkumas. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

3. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 34 straipsnis bei jį detalizuojantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas). Vadovaudamasi teisės aktais Vertinimo komisija turi detaliai išnagrinėti Vertinimo išvadą, apsvarstyti ir įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus. Pareiškėjas vertino, kad Vertinimo komisija formaliai išnagrinėjo Vertinimo išvadą, iš esmės nevertino 2019 m. pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, kvalifikacijos ar tinkamumo atlikti tarnybines pareigas. Vertinimo komisija nesilaikė Vertinimo tvarkos aprašo 3 priedo reikalavimų. Pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai įvertinti 3 balais, nors Vertinimo išvadoje nurodyta, kad visos užduotys yra atliktos, o kai kurie rodikliai net ir viršyti. Tiesioginė vadovė pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus vertino „gerai“, kas atitinka 3 balus, nors dalis užduočių buvo atliktos ir viršytos, vadinasi jos turėjo būti įvertintos 4 balais (pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas nepriekaištingai vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas). Vertinimo komisija nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus, t. y. atliktas metines užduotis. Tiek tiesioginė vadovė, tiek Vertinimo komisija nevertino pareiškėjo pagal vertinimo kriterijus, kurie yra nustatyti blanketinėje normoje, t. y. Vertinimo tvarkos aprašo 3 priede, pagal objektyvius bei pagrįstus faktinius duomenis. Pareiškėjas teigė, kad Vertinimo komisijoje nebuvo ištirtos reikšmingos aplinkybės, vertinant pareiškėjo kūrybingumą, lojalumą, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Vertinimo komisijoje šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir vertintos, tokiu būdu nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatyta tikroji tiesa ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas tinkamai ir motyvuotai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad, atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo užtikrintas Vertinimo komisijos nešališkumas. Vertinimo komisijoje kaip narė dalyvavo Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) R. K., kuri taip pat dalyvavo pareiškėjo vertinime kaip tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė. R. K. tuo metu, kai buvo atliekamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje, privalėjo nusišalinti, kadangi ji jau dalyvavo pareiškėjo vertinime, sutikdama su tiesioginės vadovės vertinimu ir pasirašydama Vertinimo išvadą. R. K. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo aktyvi, uždavė pareiškėjui klausimų, susijusių su kvalifikacijos vertinimu. R. K. domėjosi, kam priklauso rentgeno aparatas, tikrinant išvykstančius keleivius, tikėtina, tikslu suformuoti nuomonę, kad visi muitinės pažeidimai buvo nustatyti Aviacinio saugumo tarnybos. Taip pat klausė, kokius sprendimus pareiškėjas priėmė dėl fizinio parengtumo laikymo, norėdama suformuoti nuomonę, kad pareiškėjas nepalaikė Muitinės departamento sprendimų dėl privalomo pareigūnų fizinio pasirengimo patikrinimo, kuris naujai buvo įvestas nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statuto naujai redakcijai. Pareiškėjas aiškino, jog Vertinimo komisijoje kalbant apie darbą su pamainų viršininkais ir pareiškėjui nurodžius, kad pamainų viršininkai ypatingų pasiekimų nepasiekė, bet tam tikras poslinkis buvo, R. K. pasisakė, jog pareiškėjas klaidina Vertinimo komisiją sakydamas, kad pamainų viršininkai nieko nedarė. Pareiškėjas vertino, kad toks Vertinimo komisijos narės teiginys iškraipė pareiškėjo pasakytus argumentus apie pamainos viršininkų darbą ir tokiu būdu buvo tendencingai formuojama kitų Vertinimo komisijos narių nuomonė.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo pažeistos Statuto 35 straipsnio 2 dalies ir Vertinimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatos, kurios nustato, kad jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas iš Vertinimo komisijos narių turi būti profesinės sąjungos atstovas. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu Vertinimo komisijoje, kaip narės dalyvavo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovė ir Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, tačiau, pareiškėjo nuomone, Vertinimo komisijoje turėjo dalyvauti tik pareiškėją atstovaujančios Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovas.

6. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė, įvertinusi pareiškėjo veiklą „gerai“, Vertinimo išvadą suderino su savo tiesiogine vadove R. K., kuri pritarė pareiškėjo vertinimui „gerai“. Pareiškėjas nesutiko su tiesioginės vadovės pateikta Vertinimo išvada, todėl 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į Vertinimo komisiją su prašymu peržiūrėti Vertinimo išvadą, įvertinti tarnybinę veiklą „labai gerai“. Vertinimo komisija narių balsų dauguma priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“. Nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę dėl pareiškėjo. Vertinimo komisijos nariai motyvavo savo poziciją ir vertino pareiškėją individualiai. Vertinimo komisija savo siūlymą nurodė Išvadoje, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas 2020 m. rugsėjo 21 d. Į pareigas skiriantis asmuo (Muitinės departamento generalinis direktorius) 2020 m. rugsėjo 22 d. pritarė Vertinimo komisijos siūlymui ir priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“. Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, nurodydamas, kad nesutinka su Vertinimo komisijos Išvada. Tarnybinių ginčų komisija nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui buvo nustatytos keturios užduotys:

1) vykdyti poste korupcijos prevencijos priemones – vesti pokalbius su posto pareigūnais apie korupcijos apraiškų atsiradimo rizikas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;

2) vykdyti Lietuvos Respublikos muitinės efektyvumo rodiklių (MERS), už kuriuos atsakingas postas, planinių reikšmių 2019 m. vykdymo stebėseną ir analizę;

3) organizuoti lokalios rizikos vertinimą dėl keleivių bagažo, gabenamo iš trečiųjų šalių kontrolės;

4) analizuoti darbo krūvį, pareigūnų darbo grafikus sudaryti atsižvelgiant į orlaivių grafikus. Pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartą vertinimo rodiklį, tačiau jo neviršijo, o 2 užduoties neįvykdė. Atsakovas neabejojo pareiškėjo užduočių įvykdymu, bet toks rezultatas gali būti įvertintas tik 3 balais („gerai“). Tam, kad tarnybinės veiklos rezultatai būtų įvertinti 4 balais („labai gerai“), pareiškėjas turėjo viršyti sutartus vertinimo rodiklius, tačiau jis sutartų vertinimo rodiklių neviršijo ir informacijos apie vertinimo rodiklių viršijimą nepateikė.

Atsakovas vertino, jog tiesioginė vadovė tinkamai užpildė Vertinimo tvarkos aprašo 3 priedą, Vertinimo išvados II skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ įrašydama vertinimą 3 balai („gerai“). Pareiškėjo argumentas, kad tiesioginė vadovė netinkamai užpildė Vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą ir neteisingai įvertino pareiškėjo tinkamumą pareigoms bei kvalifikaciją, yra nepagrįstas, kadangi tiesioginė vadovė išsamiai užpildė Vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą ir detaliai išanalizavo tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus.

Tiesioginė vadovė įvertino pareiškėjo „organizuotumą ir veiklos planavimą“ 4 balais, nes nesutiko su pareiškėjo asmeniniu vertinimu 5 balais; „kūrybingumą“ – 3 balais, nes nesutiko su pareiškėjo asmeniniu vertinimu 4 balais; „bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ – 4 balais, nes nesutiko su pareiškėjo asmeniniu vertinimu 5 balais; „lojalumą tarnybai“ – 4 balais, nes nesutiko su pareiškėjo asmeniniu vertinimu 5 balais; „gebėjimą administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą“ – 4 balais, nes nesutiko su pareiškėjo asmeniniu vertinimu 5 balais.

Tiesioginė vadovė nesutiko ir su pareiškėjo asmeniniu vertinimu 5 balais, kadangi tokiam įvertinimui pareiškėjo kvalifikacija neatitinka Vertinimo tvarkos aprašo 1 priede nustatyto kriterijaus aprašymo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą tenkino, panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją, Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimą, įpareigojo Muitinės departamentą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. Vertinimo komisijoje iš naujo.

10. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1. 2020 m. vasario 26 d. buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 m., surašyta Vertinimo išvada. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas su Vertinimo išvada pasirašytinai buvo supažindintas 2020 m. vasario 27 d. Vertinimo išvadą pasirašė pareiškėjo tiesioginė vadovė, t. y. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) A. V., bet ir pareiškėjo tiesioginės vadovės (A. V.) tiesioginė vadovė, t. y. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) R. K., kuri nurodė, jog „Sutinku su vertinimu gerai“.

13.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo išvadoje jo tarnybinės veiklos įvertinimu „gerai“, 2020 m. kovo 3 d. prašymu kreipėsi į Vertinimo komisiją, prašydamas peržiūrėti Vertinimo išvadą ir įvertinti jo tarnybinę veiklą „labai gerai“. Vertinimo komisija 2020 m. rugsėjo 21 d. surašė Išvadą, kuria pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija patvirtino Išvadą, nurodęs „Siūlymui pritariu“.

13.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo komisijos Išvada, 2020 m. spalio 20 d. prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas pasiūlyti Muitinės departamento direktoriui pašalinti pažeidimą ir atlikti pakartotinį jo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą Vertinimo komisijoje. Tarnybinių ginčų komisija 2021 m. sausio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė.

13.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija, kuria patvirtinta Vertinimo komisijos Išvada, bei Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą.

11. Teismas vadovavosi Statuto 34 straipsnio 1, 6–8, 12, 22–23 dalimis, Vertinimo tvarkos aprašo 24–29, 34 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su tarnybinės veiklos vertinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimu.

12. Dėl Vertinimo komisijos nešališkumo teismas vadovavosi Vertinimo tvarkos aprašo 19 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjo Vertinimo išvadą pasirašė jo tiesioginė vadovė A. V. ir tiesioginės vadovės (t. y. A. V.) tiesioginė vadovė R. K.. Pastaroji padarė įrašą – „Sutinku su vertinimu gerai“. Teismas, atsižvelgęs į Statuto 34 straipsnio 8 dalį, Vertinimo tvarkos aprašo 27 punktą, priėjo išvadą, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas (R. K.) tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje dalyvauja ne formaliai, o jis prisiima ir visą atsakomybę, susijusią su pareigūno vertinimu, jo parašas vertinimo išvadoje lemia tam tikras teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginei vadovei (R. K.) sutikus su vertinimu „gerai“ (Vertinimo išvadoje pasirašius bei padarius įrašą „Sutinku su vertinimu gerai“), teismas sprendė, kad ji valingai išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, t. y. jo veiklą vertino „gerai“, toks jos sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad tarnautojo tiesioginis vadovas, surašęs vertinimo išvadą, negali dalyvauti jo tarnybinės veiklos vertinime vertinimo komisijoje kaip komisijos narys, t. y. turi nusišalinti. Tai taikytina ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo (pareigūno) tiesioginės vadovės tiesioginei vadovei R. K..

13. Teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė R. K., kuri pasirašė pareiškėjo Vertinimo išvadą ir sutiko su pareiškėjo vertinimu „gerai“, buvo Vertinimo komisijos viena iš narių ir pareiškėjo veiklą vertino Vertinimo komisijoje, buvo labai aktyvi, uždavinėjo pareiškėjui klausimus ir pan. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nuomonę, jog jam užduodami klausimai buvo akivaizdžiai šališki, pažymėjo, kad tokia situacija realiai kelia pagrįstų abejonių dėl komisijos nario nešališkumo. Teismas vertino, jog R. K. turėjo išankstinę nuomonę jau prieš Vertinimo komisijos posėdį, todėl neabejojo, kad ji galėjo daryti įtaką kitiems Vertinimo komisijos nariams; juo labiau, kad R. K. yra Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog Vertinimo komisijos narė R. K., vadovaudamasi Vertinimo tvarkos aprašo 19 punktu, privalėjo nusišalinti vertinant pareiškėjo veiklą, nes ji iš esmės buvo šališka pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros Vertinimo komisijoje metu, t. y. ji buvo suinteresuota ginti savo pačios poziciją, išreikštą Vertinimo išvadoje, turėjo išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, galėjo daryti įtaką kitų Vertinimo komisijos narių apsisprendimui ir pan. Teismas pažymėjo, kad R. K., būdama pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė, pareiškėjo vertinime Vertinimo komisijoje galėjo dalyvauti tik kaip Vertinimo komisijos narių kviestinis asmuo. Atsižvelgęs į tai, kad R. K. Vertinimo komisijoje nenusišalino nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, teismas konstatavo, jog Vertinimo komisijos sudėtis buvo šališka, o jos surašyta Išvada – neobjektyvi.

14. Teismas taip pat sprendė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija negali būti laikomas teisėta ir pagrįsta, nes ji buvo priimta, remiantis Vertinimo komisijos, kurios sudėtyje buvo šališkas komisijos narys ir turėjo galimybę daryti įtaką kitų narių objektyvumui, Išvada.

15. Teismas nustatė ir kitus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumus. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjui buvo nustatytos Tarnybinės veiklos 2019 m. užduotys Nr. 8PL-430. 1 užduotis buvo „Vykdyti poste korupcijos prevencijos priemones – vesti pokalbius su posto pareigūnais apie korupcijos apraiškų atsiradimo rizikas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį“. Užduoties rezultatas – „Pravesti pokalbiai, įvertinta korupcijos pasireiškimo rizika“. Atliekant 1 užduotį pareiškėjas pravedė 16 pokalbių / diskusijų su pamainomis ir individualiai su pareigūnais apie korupcijos apraiškų atsiradimo rizikas ir korupcijos pasekmes valstybei, visuomenei, įstaigai, šeimai ir sau. Diskusijų metu buvo aptarti žiniasklaidos priemonėse aprašyti korupcijos atvejai. Nedarbo metu buvo atlikta 10 posto patikrinimų. Korupcinio pobūdžio pažeidimų nenustatyta ir pan. Teismas, atsižvelgęs į pasiektus rezultatus, sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 1 užduotį pagal vertinimo rodiklį pareiškėjas viršijo. Aptaręs atsakovo atsiliepimo argumentus, Vertinimo tvarkos aprašo 3 priedą, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas viršijo sutartus rodiklius, tačiau jo veikla buvo įvertinta ne 4, bet tik 3 balais. Tokį pareiškėjo atliktos užduoties vertinimą patvirtino Vertinimo komisija be aiškių motyvų. Teismas pažymėjo, kad kilus ginčui, teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

16. Dėl 2 užduoties „Vykdyti Lietuvos Respublikos muitinės efektyvumo rodiklių (MERS), už kuriuos atsakingas postas, planinių reikšmių 2019 metams vykdymo stebėseną ir analizę“ ir jos pasiekto rezultato „Pasiektos planinės MERS rodiklių reikšmės“, teismas nurodė, kad pareiškėjas už šios užduoties atlikimą taip pat buvo įvertintas 3 balais, nors Vertinimo išvadoje nurodyta, kad, vykdant sustiprinto keleivių gabenamo bagažo akcijas, buvo pasiektas aukštesnis tikrinimų geltoname ir raudoname kanale rodiklis, nei numatytos MERS vidutinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime teigiama jog pareiškėjas šios užduoties apskritai neįvykdė. Teismas konstatavo akivaizdų prieštaravimą tarp pareiškėjo atlikto vertinimo dokumentų ir atsakovo užimtos pozicijos teisme, pažymėjo, kad ir šiuo aspektu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

17. Iš Vertinimo išvados teismas nustatė, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė, o galimai ir viršijo jam pavestą atlikti 3 užduotį „Organizuoti lokalios rizikos vertinimą dėl keleivių bagažo, gabenamo iš trečiųjų šalių kontrolės“; užduoties rezultatas „Nustatyti keleivių prekių gabenimo pažeidimai, teisingai pritaikyti prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, gabenamos prekės apmokestinamos importo mokesčiais“.

18. Teismas vadovavosi Statuto 34 straipsnio 1 dalimi, Vertinimo tvarkos aprašo 10 punktu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo Vertinimo išvadoje pateiktus užduočių įvykdymo rezultatus ir bendrą vertinimo rezultatą, nėra galimybės vertinti, ar pareiškėjo pasiekti rezultatai buvo įvertinti objektyviai ir teisingai.

19. Teismas nustatė akivaizdžius prieštaravimus tarp Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje (toliau – ir Anketa) ir Vertinimo išvadoje įrašyto vertinimo. Tiesioginė vadovė Vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas „gerbia organizacijos taisykles ir savo veiklą nukreipia, kad kuo geriau patenkintų organizacijos poreikius“, tačiau Anketoje nurodė, jog pareiškėjas „ne visada palaiko naudingus organizacijai sprendimus, kai jie nepopuliarūs ir prieštaringi“. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas „lengvai bendrauja, konsultuoja ir teikia pagalbą kolegoms ir suinteresuotiems asmenims“, tačiau Anketoje, vertinant bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, nurodyta, kad veikla atitinka tik 4, o ne 5 balus, nes pareiškėjas „ne visuomet iniciatyviai bendradarbiavo su kolegomis ir suinteresuotais asmenimis“. Teismas nurodė, jog pareiškėjo tiesioginė vadovė, pildydama Anketos I skyriaus 2. „Organizuotumas ir veiklos planavimas“ tinkamai nepagrindė, kodėl ji nesutinka su pareiškėjo sau skirtu įvertinimu 5 balais, ir vertino pareiškėjo organizuotumą ir veiklos planavimą 4 balais.

20. Teismas pareiškėjo skundą tenkino, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją, kuriuo buvo patvirtina Vertinimo komisijos Išvada, panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vertinimo komisijos Išvados, neįvertino šioje byloje teismo nustatytų svarbių aplinkybių, teismas Sprendimą taip pat panaikino. Patenkinęs pareiškėjo reikalavimus dėl minėtų sprendimų panaikinimo, teismas tenkino ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą Vertinimo komisijoje.

21. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų jam nepriteisė.

III. 22. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad R. K. turėjo nusišalinti ir teigia, jog teismas neįvertino to, kad R. K. neturėjo objektyvaus pagrindo nusišalinti, jos sprendimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai. Atsakovo vertinimu, vien aplinkybės, jog sprendimai (pareiškėjo tiesioginė vadovė įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“, R. K. pritarė vertinimui „gerai“) buvo susiję su pareiškėju, nepakanka konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp R. K. veiklos Vertinimo komisijos posėdžiuose ir asmeninio suinteresuotumo. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia suinteresuotumo buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (t. y. dalyvavimą tarnybinėje veikloje) ir savo esme yra tik prielaidos suinteresuotumui kilti. Siekiant pripažinti, kad R. K. privalėjo nusišalinti, teismas turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina R. K. turėtą suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, o suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis.

24. Atsakovas akcentuoja, kad R. K., vadovaujantis Statuto 34 straipsnio 8 dalimi, buvo įpareigota derinti pareiškėjo Vertinimo išvadą, t. y. priimti sprendimą, atsižvelgiant tik į pateiktą dokumentą. Kai R. K. buvo viena iš Vertinimo komisijos narių, ji turėjo galimybę ne tik vertinti Vertinimo išvadą, bet ir įvertinti visą situaciją iš esmės – pateikti pareiškėjui klausimus, išklausyti jo paaiškinimus bei atsikirtimus į tiesioginės vadovės argumentus, kuriais ji grindė įvertinimą, aiškintis, kaip pareiškėjui sekėsi pasiekti einamaisiais metais nustatytus uždavinius, klausti, kokias priežastis pareiškėjas vertina, kaip trukdančias tinkamai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas ir suformuluotas užduotis, teirautis apie pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo turimą kompetenciją, kvalifikaciją ir tobulėjimo perspektyvas; išklausyti, diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis su kitais Vertinimo komisijos nariais. Būtent dalyvavimas Vertinimo komisijos veikloje, leidžia visiškai išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Vertinimo išvados pasirašymas (t. y. dokumento vertinimas) nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su dalyvavimu Vertinimo komisijos veikloje (t. y. visos pareiškėjo tarnybinės veiklos apimties nagrinėjimas) ir šių procesų apimtis kardinaliai skirtinga.

25. Atsakovas vadovaujasi Vertinimo tvarkos aprašo 27 punktu ir nurodo, kad Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje bei pasiūlyti išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą tuo atveju, kai šis nesutinka su Vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta „gerai“. Teismas neįvertino, kad šios teisės normos analizė leidžia daryti prielaidą, jog pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui nesutikus su Vertinimo išvada, kurioje pareigūno veikla įvertinta „gerai“, galimai konstatuotinos Vertinimo tvarkos aprašo 19 punkte numatytos kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl Vertinimo komisijos nario nešališkumo, ir tik tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo nusišalinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė sutiko su įvertinimu „gerai“. Konkrečių duomenų, leidžiančių manyti, jog R. K. buvo šališka, neobjektyvi, norėjo pareiškėjui pakenkti bei priimti jam nepalankų sprendimą, pareiškėjas nepateikė.

26. Atsakovas pažymi, kad Vertinimo komisijoje darbe dalyvavo 7 komisijos nariai ir komisijos pirmininkas. Atsakovas vadovaujasi Vertinimo tvarkos aprašo 29 punktu ir teigia, kad teismas neįvertino, jog Vertinimo komisijos posėdyje balsuojant dėl tarnybinės veiklos vertinimo R. K. balsas buvo vienas iš 8 balsų, todėl neturėjo lemiamos įtakos pareiškėjo vertinimui ir niekaip negalėjo lemti nei Vertinimo komisijos narių balsavimo, nei Vertinimo komisijos sprendimo. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Vertinimo komisijos nariai, priimdami sprendimus, balsavo savarankiškai ir buvo nepriklausomi. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina ir tai, kad Vertinimo komisijos nariai posėdžio metu buvo korektiški, dalykiški, mandagūs ir nešališki. Todėl teismo sutikimas su pareiškėjo teiginiu dėl užduotų klausimų šališkumo, patvirtina, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neišklausęs ir neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų (t. y. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo).

27. Atsakovas nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime rėmėsi netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuotas būtent tiesioginio vadovo, ne tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo, šališkumo, dalyvaujant vertinimo komisijoje darbe, klausimas. Atsakovas taip pat nurodo, kad esant situacijoms, kai komisijos nariams tenka spręsti klausimus dėl savo kolegų, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama spręsti dėl rizikos šališkumui atsirasti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų, santykių, nes, jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, viešųjų ir privačių interesų derinimo vykdymas taptų neįmanomas (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).

28. Atsakovas teigia, kad teismas neturėjo įgaliojimų vertinti pareiškėjui nustatytų užduočių atlikimo, kadangi vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio nuostatomis, teismas turi spręsti bylą dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, neišeidamas už teisės aktais nustatytos kompetencijos ribų. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas sutartų vertinimo rodiklių neviršijo ir informacijos apie vertinimo rodiklių viršijimą nepateikė, o teismas subjektyviai palaikė pareiškėjo poziciją ir neatsižvelgė į atsakovo kontrargumentus. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs duomenis Vertinimo komisijai apie jo pateiktus racionalius pasiūlymus ar būtų išskirtinai įvykdęs užduotis, t. y. kažkokio išskirtinio indėlio į institucijos veiklą jo veikloje nenustatyta. Užduočių įvykdymo aspektu teismo sprendimo motyvai yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems, teismas nesiaiškino visų bylos aplinkybių ir nenagrinėjo pateiktų įrodymų (atsiliepimo ir prie jo pridėtų dokumento), todėl priėmė neobjektyvų sprendimą.

29. Atsakovas akcentuoja, jog visiškai nepagrįsti teismo argumentai, susiję su pareiškėjo tiesioginės vadovės nepagrįstu pareiškėjo organizuotumo ir veiklos planavimo vertinimu 4 balais. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė Vertinimo komisijos posėdžio metu detaliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimu (žr. garso įrašo 14:10–21:05 min., 27:12–29:20 min., 31:25–33:55 min.). Tai dar kartą patvirtina, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neišklausęs ir neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų (t. y. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo).

30. Atsakovas nurodo, kad teismas vertino Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimo teisėtumą, tačiau šį Sprendimą panaikino motyvuodamas tuo, jog Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vertinimo komisijos Išvados, neįvertino teismo nustatytų svarbių aplinkybių, tad jos Sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir akcentuoja, kad Tarnybinių ginčų komisija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą vadovaudamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais. Detalūs Tarnybinių ginčų komisijos argumentai nurodyti atsakovo atsiliepime ir Sprendime.

31. Pareiškėjas S. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Pareiškėjas atsiliepime į skundą pakartoja argumentus, susijusius su neužtikrintu Vertinimo komisijos nešališkumu, vadovaujasi Statuto ir Vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis bei teigia, kad įgaliojimai kaip vertinti pareigūno veiklą yra suteikti tiesioginiam vadovui, suderinus su savo tiesioginiu vadovu, ir vertinimo komisijai. Taigi, akivaizdu, kad tiesioginės vadovės tiesioginės vadovės (R. K.) sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai, nes ji gali likti tokia pati (įvertinus gerai), pagerėti (įvertinus labai gerai), arba pablogėti (įvertinus nepatenkinamai). R. K. tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje dalyvauja ne formaliai, ji prisiima ir visą atsakomybę, susijusią su pareigūno vertinimu, jos parašas Vertinimo išvadoje lemia tam tikras teisines pasekmes.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų pažeidimu, pareiškėjas teigia, jog teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas teigia, jog teismas laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir spręsdamas ginčą vertino Vertinimo komisijos nešališkumą bei, ar Vertinimo komisijos Išvada priimta nepažeidus pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nevertino pareiškėjui nustatytų užduočių atlikimo. Pareiškėjas akcentuoja, jog įrodymus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo turi teikti ne pareiškėjas, tokia pareiga kyla atsakovui.

34. Pareiškėjas nurodo, kad tiesioginė vadovė Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu nurodė (žr. garso įrašo 49:47–52:20 min.), kad, vertindama nustatytas metines užduotis, jas vertino bendrai, tačiau nevertino kiekvienos užduoties atskirai. Vertinimo komisijos metu metinės užduotys taip pat nebuvo aptariamos ir vertinamos, taigi, Vertinimo komisija nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus, t. y. atliktas metines užduotis. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjo tarnybinė veikla buvo aptariama tik bendrais bruožais, nėra išsamios Vertinimo išvados analizės, trūksta konkrečių argumentų. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad prieštaravimai tarp Anketoje ir Vertinimo išvadoje įrašyto vertinimo yra akivaizdūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliucijos „Siūlymui pritariu“, kuria jis patvirtino Vertinimo komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. Išvadą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. vertinti „gerai“, bei Tarnybinių ginčų komisijos 2021 m. sausio 11 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. prašymas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją, kuria patvirtinta Vertinimo komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. Išvada, bei Tarnybinių ginčų komisijos 2021 m. sausio 11 d. Sprendimą, nes nustatė, kad Vertinimo komisijos narė tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė R. K. buvo šališka pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu, todėl sprendė, kad Vertinimo komisijos sudėtis buvo šališka, o jos Išvada – subjektyvi. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kitus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumus, į kuriuos neatsižvelgė Tarnybinių ginčų komisija, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Muitinės departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą Vertinimo komisijoje.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog, siekdamas pripažinti, kad R. K. privalėjo nusišalinti, teismas turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina R. K. turėtą suinteresuotumą. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas neturėjo įgaliojimų vertinti pareiškėjui nustatytų užduočių atlikimo.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 34 straipsnis bei jį detalizuojantis Vertinimo tvarkos aprašas.

40. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginės vadovės R. K. dalyvavimo Vertinimo komisijos darbe ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog tai turėjo įtakos Išvados objektyvumui, aktuali Statuto 35 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti statutinių įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos. Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.

41. Vertinimo tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad teisės akte dėl vertinimo komisijos sudarymo nurodomi vertinimo komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai, taip pat vertinimo komisijos narys, kuriam pavedama atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, vertinimo komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe. Vertinimo komisijos sekretoriaus funkcijas atlieka statutinės įstaigos, kurioje vyksta vertinimo komisijos posėdis, vadovo paskirtas asmuo, o jeigu tai įstaiga, kurioje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, Centro darbuotojas. Vertinimo komisijos sekretorius nėra vertinimo komisijos narys.

42. Vertinimo tvarkos aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai, o 27 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.

43. Vadovaujantis Vertinimo tvarkos aprašo 19 punktu, jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinant Vertinimo komisijoje, jos sudėtyje buvo pareiškėjo tiesioginės vadovės A. V. tiesioginė vadovė R. K., kuri patvirtino pareiškėjo Vertinimo išvadą, padarydama įrašą – „Sutinku su vertinimu gerai“.

45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. K. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo labai aktyvi, uždavinėjo klausimus, sutikdama su pareiškėjo Vertinimo išvada jau buvo išsakiusi savo nuomonę, sprendė, kad R. K. jau turėjo išankstinę nuomonę prieš Vertinimo komisijos posėdį, galėjo daryti įtaką kitiems Vertinimo komisijos nariams ir Išvados neobjektyvumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

46. Vien tai, kad R. K. buvo Vertinimo komisijos narė ir yra pareiškėjo tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė, sutikusi su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu „gerai“, savaime, nesant subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, keliančių abejones dėl R. K. nešališkumo Vertinimo komisijos posėdyje, nėra pagrindas konstatuoti realios tikimybės, kad buvo priimta neobjektyvi Išvada, egzistavimą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas prieš Vertinimo komisijos posėdį reiškė nušalinimą R. K., ar išreiškė kokią nors abejonę apie Vertinimo komisijos šališkumą. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, išdėstyti savo argumentus, Vertinimo komisijos posėdyje, vadovaujantis Vertinimo tvarkos aprašo 27 punktu, buvo pakviesta ir dalyvavo pareiškėjo tiesioginė vadovė, o tai, kad tiesioginės vadovės tiesioginė vadovė R. K. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo aktyvi ir uždavė pareiškėjui klausimų, susijusių su jo kvalifikacijos vertinimu, nesant kitų Vertinimo tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtintų aplinkybių, nėra pakankama šališkumui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. balsas, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą Vertinimo komisijoje, nebuvo lemiamas, nes kiti Vertinimo komisijos nariai (7 iš 8) nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti gerai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad R. K. galėjo daryti kitiems Vertinimo komisijos nariams įtaką balsuojant dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog buvo neužtikrintas procedūros nešališkumas.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo neatliktu įrodymų vertinimu dėl užduočių atlikimo, pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

48. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kitus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumus, iš esmės konstatavo, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių Vertinimo išvadoje pateiktus užduočių įvykdymo rezultatus ir bendrą vertinimo rezultatą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esantis Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė Vertinimo komisijos posėdžio metu detaliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimu, detaliai argumentavo savo poziciją dėl Anketoje pateikto vertinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ne tik šio įrodymo, bet ir byloje esančių Tarnybinių ginčų komisijos posėdžių (2021 m. sausio 5 d. ir 2021 m. sausio 6 d.) garso įrašų, iš esmės neanalizavo Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepareikalavo iš pareiškėjo pateikti visų ginčui spręsti reikšmingų duomenų (įrodymų apie viršytus užduočių vertinimo rodiklius), vadovavosi jo subjektyvia nuomone, todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti vertinama kaip teisėta, pagrįsta.

49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Visa tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Toks teismo sprendimas yra priimamas atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius