Legislator Case Law & Legislation
33dca544-cd14-4a5e-8ffb-641e180cff3f AI generated

33dca544-cd14-4a5e-8ffb-641e180cff3f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 33dca544-cd14-4a5e-8ffb-641e180cff3f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                          Civilinė byla Nr.2S-1456-467/2010                                Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. spalio 13 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai      Dalia ViÅ¡inskienė, Marijonas Greičius,         kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „ANTANAI“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

Legislator headnote

AI generated

33dca544-cd14-4a5e-8ffb-641e180cff3f · Vilniaus apygardos teismas: Procesinių dokumentų nepavyko įteikti ir atsakovo vadovės L. K. adresu. Pateikus nutartį vykdyti antstoliui, 2010-06-22 antstolio padėjėjas informavo ieÅ¡kovÄ , jog areÅ¡tuotos atsakovo sÄ skaitos, esančios AB Swedbank banke, tačiau lėšų jose nėra, kituose bankuose atsakovas sÄ skaitų neturi, o registro duomenimis nekilnojamojo turto registruoto atsakovo vardu taip pat nėra, transporto priemonių nerasta, vieningo bylų sÄ vado duomenimis iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas dar penkių kreditorių naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                          Civilinė byla Nr.2S-1456-467/2010                                Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. spalio 13 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai      Dalia ViÅ¡inskienė, Marijonas Greičius,         kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „ANTANAI“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

D. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „ANTANAI“ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijų neiÅ¡mokėjimo.Kolegijan u s t a t ė :             IeÅ¡kovas R. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ANTANAI“ 5600 Lt darbo užmokesčio, 500 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neiÅ¡mokėtus dienpinigius, 3200 Lt už uždelsimÄ atsiskaityti nuo 2009-10-12 iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, 3000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas 12300 Lt sumai, o, minėto turto nesant arba esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant disponuoti turtu, perduoti turtÄ kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles iki įsiteisės sprendimas Å¡ioje byloje. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ginčas byloje yra turtinis, atsakovas vengia gražiuoju bendrauti su ieÅ¡kovu, nereaguoja į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus sumokėti darbo užmokestį, todėl, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus ir atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl galimų atsakovo veiksmų teismo proceso metu perleidžiant pinigines lėšas ar turtÄ tretiesiems asmenims, bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areÅ¡tavo atsakovo UAB „ANTANAI“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, 12300 Lt reikalavimo ribose, Å¡io turto nesant arba jo nepakakus – atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti areÅ¡tuotu turtu, tačiau paliekant teisę atsakovui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu.

Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjimu atveju reikalavimo suma laikytina didele, atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal sudarytÄ darbo sutartį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas vengia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, todėl yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, teisingumo, interesų pusiausvyros principais (CPK 17 str., 145 str. 2 d., 146 str.) teismas konstatavo, kad atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tas ekonominiu požiÅ«riu yra itin varžanti subjekto Å«kinę-komercinę veiklÄ priemonė, kuriÄ pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar atsakovo nemokumo sukėlimas, todėl atsakovo banko sÄ skaitose esančias lėšas areÅ¡tavo tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais.             Atskiruoju skundu atsakovas UAB „ANTANAI“ praÅ¡o nutartį panaikinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, jog atsakovas yra nemokus, ruoÅ¡iasi perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, sudarydamas sÄ lygas turtÄ (pinigus) paslėpti, iššvaistyti ir pan. Aplinkybės, kad atsakovas nevengia bendravimo su ieÅ¡kovu, nesislapsto bei vykdo ekonominę veiklÄ , paneigia prielaidas, jog bylos eigoje skolininkas gali tapti nemokus ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi.

IeÅ¡kovas nenurodė, kokie rodikliai gali lemti, jog atsakovo finansinė padėtis gali tapti nepakankama ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti. Nors didelę reikalavimų sumÄ teismų praktika pripažįsta pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, taikydamas minėtÄ prezumpcijÄ , turėjo įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes. Atsakovas yra moki ir finansiÅ¡kai stabili įmonė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo dėl nedidelio ieÅ¡kinio reikalavimo apriboti atsakovo teises disponuoti savo turtu.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas R.

D. praÅ¡o skundÄ atmesti, nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, laikėsi proporcingumo principo, nepažeidė interesų pusiausvyros, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nestabdo atsakovo veiklos, netrukdo jam mokėti atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei. Atsakovo teiginiai dėl nesislapstymo ir nevengimo bendrauti yra nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys su priedais ir teismo praneÅ¡imas ilgÄ laikÄ negalėjo bÅ«ti įteiktas atsakovui, nes adresatas nebuvo rastas.

Procesinių dokumentų nepavyko įteikti ir atsakovo vadovės L. K. adresu. Pateikus nutartį vykdyti antstoliui, 2010-06-22 antstolio padėjėjas informavo ieÅ¡kovÄ , jog areÅ¡tuotos atsakovo sÄ skaitos, esančios AB Swedbank banke, tačiau lėšų jose nėra, kituose bankuose atsakovas sÄ skaitų neturi, o registro duomenimis nekilnojamojo turto registruoto atsakovo vardu taip pat nėra, transporto priemonių nerasta, vieningo bylų sÄ vado duomenimis iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas dar penkių kreditorių naudai.

Todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl jos turi atitikti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir bÅ«ti susijusios su galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Tačiau teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės – ieÅ¡kinio suma didelė, atsakovas neatsiskaito ilgÄ laikÄ , jo finansinė padėtis sunki, yra pagrįsta tuo požiÅ«riu, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ jau vien tai, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovo R.

D. reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, jo suma yra 12300 Lt. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į Å¡iÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodytas ieÅ¡kovo praÅ¡yme (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str.).Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog yra bent mažiausia grėsmė, jog patenkinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimas nebÅ«tų įvykdytas, atmestinas kaip nepagrįstas.

IeÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio ir kompensacijų, susijusių su darbo santykiais, neiÅ¡mokėjimo, t.y. ieÅ¡kovas tvirtina, jog atsakovas nedavė pasiraÅ¡yti darbo sutarties, neįteikė antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, darbo pažymėjimo, neatliko instruktavimo darbo vietoje, nesupažindino su darbo tvarkos taisyklėmis, per visÄ darbo laikÄ neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio ir pan.. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovas motyvavo tuo, kad ginčas yra turtinis, atsakovas vengia gražiuoju bendrauti su ieÅ¡kovu, nereaguoja į praÅ¡ymus iÅ¡mokėti jam priklausantį darbo užmokestį.

Å ios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos Å¡ioje proceso stadijoje tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to, kaip matyti iÅ¡ atsakovo atskirajame skunde nurodytų motyvų, atsakovas Å¡ių aplinkybių ir neneigia. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė duomenis, kad antstolis Valdas Čeglikas informavo, jog UAB „ANTANAI“ areÅ¡tuotos sÄ skaitos, esančios AB Swedbank banke, tačiau lėšų jose nėra, kituose bankuose atsakovas sÄ skaitų nėra atidaręs, registro duomenimis nekilnojamojo turto atsakovo vardu nėra, transporto priemonių taip pat nerasta, o vieningo bylų sÄ vado duomenimis iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas dar penkių kreditorių naudai (b.l. 34).

Tuo tarpu apeliantas jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo atskirajame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes apie turtinę-finansinę padėtį, savo veiklÄ ir pan., nepateikė, kas tik sustiprina tikimybę, jog ieÅ¡kovui galimai palankų sprendimÄ bÅ«tų pakankamai sudėtinga įvykdyti. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio suma jo atžvilgiu laikytina didele. Apeliantas teigia, kad atsakovas yra moki ir finansiÅ¡kai stabili įmonė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apriboti atsakovo teises disponuoti savo turtu. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi atsakovas, kaip jau minėta, nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų apie savo finansinę padėtį, kurie objektyviai patvirtintų skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ buvus ir Å¡iuo metu esant gerÄ atsakovo turtinę padėtį, kuri neleistų abejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimÄ teismo sprendimÄ bei sudarytų pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė.

Dėl to apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma nelaikytina didele, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.). Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog atsakovas yra nemokus, ruoÅ¡iasi perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, sudarydamas sÄ lygas turtÄ paslėpti, iššvaistyti ir pan. Å ie apelianto argumentai taip pat atmestini, kadangi, teismas taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Kaip minėta, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima arba kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiÄ realiÄ grėsmę įžvelgė ir konstatavo. Dėl to pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones nepažeidė nei Å¡alių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.     Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai. Atmetus atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ apelianto valstybei priteistinos 12,35 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija             n u t a r i a :Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ANTANAI“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12 (dvylika) litų 35 centus paÅ¡to iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                            Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                            Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                                                                                                         Marijonas Greičius Â