33dbb32e-ded8-4222-9ea2-d6df0c556f87 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-652-317-2014Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00887-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Danutės Giačaitės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam M. T., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam V.

I., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iÅ¡ S. I., M. T. ir R. G. 1200 Lt (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai Lt) turtinės žalos atlyginimo R. B. naudai.Å iuo nuosprendžiu pripažinti kaltais bei nuteisti ir S. I., R. G. ir V. I., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 14 d. apie 04.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas kartu su S. I. ir R. G., nukentėjusiajam R. B. įsileidus į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodami fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodami ne mažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, nugaroje, rankose, kakle, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje rankoje, sėdmenyse, kojose, nosies sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, savavaldžiavo reikalaudamas už tariamai pavogtas statybines medžiagas pinigų, panaudodamas fizinę prievartÄ , privertė nukentėjusįjį R.

B. paraÅ¡yti raÅ¡telį, kurio turinyje liepė nurodyti, kad Å¡is už 3000 Lt skolÄ savanoriÅ¡kai atiduoda jam priklausantį turtÄ televizorių „Funai“, 1000 Lt vertės, DVD grotuvÄ â€žPhilips“, 200 Lt vertės, taip pat jis pasiėmė sportinį kostiumÄ â€žAdidas“ 200 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 1400 Lt turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du panaudodamas fizinę prievartÄ nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė tariamÄ teisę, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 14 d. apie 04.00 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas su S. I. ir R. G. bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, S. I. įrėmus nukentėjusiajam R. B. atsuktuvÄ Å¡irdies plote, R. G. leidžiant vandenį vonioje grasino nukentėjusįjį R. B. nudurti ir paskandinti, tokiu bÅ«du grasino nukentėjusįjį nužudyti ir pagal veiksmų pobÅ«dį pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

T. praÅ¡o panaikinti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti bei jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ jo atžvilgiu atidėti. Apeliantas skunde teigia, kad jis prisipažįsta tik savavaldžiavęs, tačiau R. B. nužudyti negrasino. Pažymi, kad niekas iÅ¡ kaltinamųjų nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nepaliudijo, jog R.

B. į krÅ«tinę buvo įremtas atsuktuvas, o į voniÄ leidžiamas vanduo. Kita vertus, M. T. nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu. Nurodo, kad bausmė jam paskirta neatsižvelgiant į tai, kad jis dalinai pripažino savo kaltę, nusikaltimÄ padarė ne per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bausmė paskirta didesnė negu sankcijos vidurkis, kai tuo tarpu kiti nuteistieji R. G. ir S. I. minėtÄ nusikaltimÄ padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, R.

G. bausmė buvo subendrinta dar ir su kitu nuosprendžiu. tačiau jam apylinkės teismas paskyrė tokiÄ pačiÄ bausmę kaip ir apeliantui. Akcentuoja, jog teisme prokuroras jo atžvilgiu taip pat prašė skirti Å¡velnesnę bausmę bei jos vykdymÄ atidėti 2 metams.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį, jo gynėjÄ , praÅ¡iusius skundÄ tenkinti, prokurorÄ , praÅ¡iusį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl M. T. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje IÅ¡ nuteistojo M.

T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir mano, kad jis nepagrįstai nuteistas už tai, kad grasino nužudyti R. B.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, o juos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus bei tinkamai kvalifkavo M.

T. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį M. T. atžvilgiu, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad niekas iÅ¡ kaltinamųjų nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nepaliudijo, jog R. B. į krÅ«tinę buvo įremtas atsuktuvas, o į voniÄ leidžiamas vanduo, todėl tai negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip grasinimas jį nužudyti. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apkaltinamajame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nuteistųjų parodymai apie tai, jog jie negrasino R. B., vertinami kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvÅ«s, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, kaip nuteistųjų gynybinės pozicijos, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. B. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 28). Tai, kad R. B. sveikata buvo sutrikdyta dėl nusikalstamų nuteistųjų, tame tarpe ir apelianto M. T. veiksmų, įrodyta byloje esančiais įrodymais. Å ios aplinkybės neneigė ir pats M.T., prisipažindamas sudavę smÅ«gius nukentėjusiajam R. B.. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistųjų fizinis smurtas buvo naudojamas kurį laikÄ , paties nukentėjusiojo gyvenamosios vietos erdvėje, todėl tokiais veiksmais buvo sukurta bauginančio pobÅ«džio situacija.

Be to, byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojama ir psichinė prievarta – jam buvo grasinama, reikalaujama pasiraÅ¡yti raÅ¡telį, kuriame jis turėjo nurodyti melagingÄ informacijÄ , jog yra skolingas ir už tai atiduota savo televizorių ir DVD grotuvÄ . Grasinimai buvo pagrįsti kaltinamųjų aktyviais veiksmais – prirėmus atsuktuvÄ nukentėjusiajam prie Å¡irdies, tempimu, grasinimu paskandinti. Å ias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklausto N. A. parodymai apie tai, kad jam bÅ«nant bendrame tualete, S. paėmė nuo lentynos atsuktuvÄ , neva buteliui atidaryti, tačiau pradėjo tuo atsuktuvu grasinti R., prikiÅ¡o prie Å¡ono ar kur tiksliai pasakyti negali.

Tai pamatęs, jis iÅ¡plėšė S. iÅ¡ rankų atsuktuvÄ ir padėjo (1 t., b. l. 70; 2 t., b. l. 112). Atsuktuvo naudojimo faktÄ patvirtino ir liudytoja V. A. nurodydama, jog matė, kaip S. laikė įrėmęs R. atsuktuvÄ , kažkur prie kaklo ar žemiau tiksliai pasakyti negali. IÅ¡ kur paėmė atsuktuvÄ nematė, bet po to vyras jai sakė, kad atsuktuvÄ S. paėmė iÅ¡ jo (1 t., b. l. 69; 2 t., b. l. 113).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis R. B. viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl visų esminių veikos aplinkybių, teigė, kad įvykio dienÄ jį sumušė pažįstami S. I., M.

T. ir R. G., iÅ¡ esmės vienodai nurodė aplinkybes dėl smurto vartojimo bÅ«do, vienodai nurodė, jog buvo vartojamas ne tik fizinis smurtas, tačiau ir grasinta susidoroti su juo įremiant į Å¡irdies plotÄ atsuktuvÄ , kad nuteistasis S. I. reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , grasino paskandinti. Jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusysis siektų apkalbėti nuteistuosius, nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ių duomenų nuoseklumÄ , tai, kad nukentėjusysis parodymus davė prisiekęs ir bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės, be to, jo parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, specialisto iÅ¡vada, pagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė patikimais.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panaÅ¡Å«s į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-219/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nuteistieji, tame tarpe ir apeliantas M. T., aktyviais fiziniais veiksmais – prirėmus atsuktuvÄ nukentėjusiajam prie Å¡irdies, tempiant, grasinant paskandinti, siekė sukurti tikroviÅ¡kÄ grasinimo įspÅ«dį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumÄ sustiprinančius veiksmus, t. y. naudojo fizinį smurtÄ , kuriuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nuteistųjų iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas sukÅ«rė bauginančio pobÅ«džio situacijÄ , pagrįsta byloje esančių įrodymų visetu.

Esant minėtoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad M. T. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl bausmės Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje – tik areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. T. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek padarytos veikos pavojingumÄ visuomenei, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinęs Å¡ias bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas M.

T. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ tinkamai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu didesnes nei sankcijose už Å¡iuos nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai, t. y. galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus – veikdamas bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nors M. T. yra jauno amžiaus, tačiau nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis buvo teistas tris kartus, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – teistas Å¡eÅ¡is kartus (Å¡is teistumas – septintas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu nuteistas dar ir aÅ¡tuntÄ kartÄ ). Nepaisant to, kad teistumas nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo iÅ¡nykęs, tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, kaip teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedarantį ir nelinkusį keistis, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei elgtis tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad bausmės tikslus pasiekti – sulaikyti M. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ nagrinėjamu atveju galima tik jam skiriant griežčiausiÄ BK 294 straipsnio 2 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bausmės trukmę nustatant didesnę nei sankcijose už jam inkriminuotus nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai.Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad kiti nuteistieji R.

G. ir S. I. minėtÄ nusikaltimÄ padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, R. G. bausmė buvo subendrinta dar ir su kitu nuosprendžiu. tačiau jam apylinkės teismas paskyrė tokiÄ pačiÄ bausmę kaip ir apeliantui vertintinas kritiÅ¡kai. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, individualizuodamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Å iuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. T. paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, prieÅ¡ingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui.Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o, kad jam bÅ«tų taikomas BK 75 straipsnis ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.Bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ reglamentuoja BK 75 straipsnis, kuris gali bÅ«ti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Tame pačiame straipsnyje nurodoma kita esminė taikymo sÄ lyga, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas iÅ¡nagrinėja visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo iÅ¡vadÄ suformuluoja pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y.

įvertinęs, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nepriimtini tokie sprendimai, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Nors baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011). M. T. atitinka tik formaliÄ sias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas – jis nuteistas už vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį tyčinius nusikaltimus trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams laisvės atėmimo bausme.

Tačiau nuteistojo asmenybė, jo pavojingumas, padarytos veikos pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teisme prokuroras jo atžvilgiu taip pat prašė skirti Å¡velnesnę bausmę bei jos vykdymÄ atidėti 2 metams, nelaikytina imperatyvaus pobÅ«džio aplinkybe ir teismo sprendimo nesaisto.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistojo M.

T. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl M.

T. apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad M. T. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2014 m. gegužės 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį privalėjo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. To nepadarydamas, apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , tačiau jos iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, kadangi dėl to nėra apeliacinio skundo, o subendrinus bausmes vadovaujantis BK 64 straipsniu pablogėtų nuteistojo teisinė padėtis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                          Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                        Danutė Giačaitė                                                                                                                    Dmitrijus Korsakovas