Legislator Case Law & Legislation
33dbae2e-c983-4b06-b50d-f6d1d4578a67 AI generated

33dbae2e-c983-4b06-b50d-f6d1d4578a67 · Kauno apygardos teismas

Case Number 33dbae2e-c983-4b06-b50d-f6d1d4578a67
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

b.l. 5-36).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadų Nr. M 94/11(06) ir Nr. M76-94/11 (06) matyti, kad V. S. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo, išsivysčius hipovoleminiam šokui, durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su kairės žastinės arterijos sužalojimu. V. S. mirtis įvyko 2011-03-22 9.45 val. Sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota. Sužalojimas galėjo būti padarytas su pateiktu peiliu arba peiliu turinčias panašias charakteristikas, vienu trauminiu poveikiu (T. 1 b.l. 48-54, 57-59).Iš specialisto išvados Nr. G911/11(02) matyti, kad apžiūrint E. S. išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota (T. 2 b.l. 62).Iš 2011-04-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis paimtas iš įvykio vietos (T. 1 b.l. 60-62).Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji E. S. atpažino peilį ir paaiškino, kad šiuo peiliu dūrė V.

Legislator headnote

AI generated

33dbae2e-c983-4b06-b50d-f6d1d4578a67 · Kauno apygardos teismas: (T. 1 b.l. 63-64).IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. S. tarpusavio konflikto su savo Å¡eimos nariu - sutuoktiniu V. S. metu, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos žastÄ , tuo padarydama jam durtinę - pjautinę kairio žasto virÅ¡utinio ir vidurinio trečdalio riboje žaizdÄ su kairės arterijos sužalojimu, dėl ko nuo Å«maus iÅ¡orinio nukraujavimo, iÅ¡sivysčius hipovoleminiam Å¡okui nukentėjusysis V. S. mirė, taip tyčia nužudė V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudž. byla Nr.1-130-245/2012Proceso Nr.1-80-1-00010-2011-5 Bylos kat.- 2.3.6; 1.2.3.2.3; 1.1.7.2.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2012 m. vasario 20 d.Kaunas         Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai A.

S., nukentėjusiosios atstovei Brigitai Pauliukevičienei, gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, 2008-02-04 vadovaujantis LR BPK 212 str. 5d., ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. l d. nutrauktas kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamoji E. S. 2011 m. kovo 22 d. apie 6 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo Å¡eimos nariu - sutuoktiniu V.

S. metu, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos žastÄ , tuo padarydama jam durtinę - pjautinę kairio žasto virÅ¡utinio ir vidurinio trečdalio riboje žaizdÄ su kairės arterijos sužalojimu, dėl ko nuo Å«maus iÅ¡orinio nukraujavimo, iÅ¡sivysčius hipovoleminiam Å¡okui nukentėjusysis V. S. mirė, tokiu bÅ«du nužudė V. S..                                        Kaltinamosios E. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3p.Kaltinamoji E. S. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad iki nusikaltimo padarymo ji gėrė alkoholinius gėrimus ir kiek jų iÅ¡gėrė, neatsimena.

Buvo neblaivi, miegojo kaimyno name. Alkoholinius gėrimus gėrė nuo ryto. Nukentėjusysis V. S. taip pat girtavo, tačiau buvo parėjęs į namus ir ten miegojo. Kai ji grįžo į namus ir pažadino nukentėjusįjį, pastarasis buvo apsiÅ¡lapinęs. Pabudęs iÅ¡kart puolė jÄ su peiliu priekaiÅ¡taudamas, kodėl ji nenakvojo namuose. Nukentėjusysis mosikavo peiliu ir bandė įdurti jai į pilvÄ . Taip jis bÅ«damas neblaivus elgdavosi ir anksčiau konflikto su ja metu. Be to, nukentėjusysis jÄ tampė už drabužių, plaukų. Besigrumiant peilis iÅ¡krito ant grindų ir ji, pirma sugriebusi tÄ patį peilį, dÅ«rė juo kažkur nukentėjusiajam.

DÅ«rė savo vyrui V. S. bijodama, kad Å¡is neatimtų peilio ir jos nenužudytų. Po įdÅ«rimo V. S. atsisėdo ant sofos, o ji, numetusi peilį prie televizoriaus, nuėjo į tvartÄ Å¡erti gyvulių. Grįžusi į namÄ pastebėjo, kad nukentėjusysis guli ant grindų ir iÅ¡ pastarojo tekėjo kraujas.IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. S. parodė įvykio vietÄ , tačiau pastaroji negalėjo paaiÅ¡kinti nei kaip nukentėjusysis laikė peilį, nei kaip ji iÅ¡mušė peilį nukentėjusiajam iÅ¡ rankų, nei kaip ji laikė peilį, tai yra, esminių įvykio aplinkybių įvykio vietoje neparodė paaiÅ¡kindama, kad nepamena (lt. b.l. 136-142).Nukentėjusioji A.

S. parodė, kad E. S. gyveno kartu su V. S.. Å eima buvo probleminė, kadangi E. S. nuolat girtuokliaudavo, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, girta tapdavo agresyvi, todėl Å¡eimoje kildavo konfliktai. E. S. nuolat muÅ¡davo savo vyrÄ . Dėl nukentėjusiojo V. S. mirties ji patyrė 7597 Lt turtinę žalÄ , kadangi ji laidojo nukentėjusįjį savo lėšomis, pastatė paminklÄ , sutvarkė kapÄ . Ä® laidojimo iÅ¡laidas taip pat įeina iÅ¡laidos lavono pervežimas iÅ¡ morgo, mirties paminėjimas, giesmininkų samdymas, bažnyčios paslaugų apmokėjimas.Liudytoja A.

G. parodė, kad atvykusi į namus nukentėjusįjį V. S. rado gulintį virtuvėje ant grindų. Aplink matėsi kraujo dėmės. Kaltinamoji E. S. aiÅ¡kino, kad toks nukentėjusysis grįžo į namus. Liudytojas K. B. parodė, kad 2011-03-22 gavo praneÅ¡imÄ , kad savo namuose (duomenys neskelbtini) guli kruvinas V. S..Liudytojas I. S. parodė, kad jis pabudo nuo triukÅ¡mo. Tarp jo tėvų vyko barnis. Kaltinamoji pagalbos nesiÅ¡aukė. Abu keikėsi. Įėjęs į virtuvę, joje pamatė bestovinčius nukentėjusįjį V.

S., o Å¡alia, maždaug, dviejų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo savo motinÄ â€“ kaltinamÄ jÄ E. S.. V. S. stovėjo kraujo balutėje ir tuoj pat nugriuvo ant grindų. Jo kairė rankovė buvo kruvina. Kaltinamoji E. S. stovėjo ir nieko nekalbėjo. Nukentėjusiajam nugriuvus, ji išėjo iÅ¡ virtuvės. Ant spintelės buvo padėtas didelis virtuvinis peilis, kurio rankena buvo apvyniota juoda izoliacija, o ant geležtė matėsi kraujo dėmės. Kai V. S. nugriuvo, pastarasis buvo sÄ moningas ir prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .

Jis apsirengęs išėjo kviesti pagalbos pas kaimynÄ . Liudytojas A. Ž. parodė, kad nukentėjusysis V. S. ir kaltinamoji E. S. viešėjo jo namuose 2011-03-21 vakare. Abu liko jo namuose ir nakvoti. Jie iÅ¡gėrė tris butelius degtinės ir kažkiek alaus, vyno. Nukentėjusysis su kaltinamÄ ja susiginčijo dėl kažko. Pastarieji labai dažnai tarpusavyje pykdavosi. Kaltinamoji E. S. liko toliau nakvoti, o nukentėjusysis V. S. apie antrÄ valandÄ nakties išėjo į savo namus. E. S. išėjo prieÅ¡ septintÄ valandÄ ryto, kad iÅ¡leisti į mokyklÄ vaikÄ .

Po kurio laiko, ryte jam paskambino N. S., kuris paprašė padėti iÅ¡stumti užklimpusį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Atėjęs į įvykio vietÄ , virtuvėje, ant grindų, pamatė gulintį V. S.. Pastarajam suteikinėjo medicininę pagalbÄ medicinos darbuotoja. Ant grindų matėsi kraujo dėmės. Kaltinamoji E. S. jam paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis norėjo jai įdurti su peiliu, tačiau ji atėmusi peilį ir juo dÅ«rusi nukentėjusiajam į rankÄ . IÅ¡ 2011-03-22 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡ įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paimti drabužiai bei kiti daiktai (T.

1. b.l. 5-36).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadų Nr. M 94/11(06) ir Nr. M76-94/11 (06) matyti, kad V. S. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo, išsivysčius hipovoleminiam šokui, durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su kairės žastinės arterijos sužalojimu. V. S. mirtis įvyko 2011-03-22 9.45 val. Sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota. Sužalojimas galėjo būti padarytas su pateiktu peiliu arba peiliu turinčias panašias charakteristikas, vienu trauminiu poveikiu (T. 1 b.l. 48-54, 57-59).Iš specialisto išvados Nr. G911/11(02) matyti, kad apžiūrint E. S. išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota (T. 2 b.l. 62).Iš 2011-04-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis paimtas iš įvykio vietos (T. 1 b.l. 60-62).Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji E. S. atpažino peilį ir paaiškino, kad šiuo peiliu dūrė V.

S. (T. 1 b.l. 63-64).IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. S. tarpusavio konflikto su savo Å¡eimos nariu - sutuoktiniu V. S. metu, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos žastÄ , tuo padarydama jam durtinę - pjautinę kairio žasto virÅ¡utinio ir vidurinio trečdalio riboje žaizdÄ su kairės arterijos sužalojimu, dėl ko nuo Å«maus iÅ¡orinio nukraujavimo, iÅ¡sivysčius hipovoleminiam Å¡okui nukentėjusysis V. S. mirė, taip tyčia nužudė V.

S..              Kaltinamoji E. S. veikė netiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jos veikimo gali nukentėjusysis mirti ir nors to nenorėjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamoji turėjo galimybę suduoti peiliu nukentėjusiajam daugiau sužalojimų, tačiau jÄ tenkino tai, kad po sužalojimo nukentėjusysis nebegalėjo atlikti aktyvių veiksmų, tęsti konfliktÄ .

Tarp kaltinamosios veiksmų - padarytų nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimo ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Nenustatyta, kad nukentėjusysis iki kaltinamajai panaudojant fizinį smurtÄ bÅ«tų iÅ¡provokavęs kaltinamÄ jÄ staiga susijaudinti ir dėl to smurtauti. Kaltinamoji ir nukentėjusysis gyveno vienoje gyvenamojoje patalpoje eilę metų, jie vienas kitÄ gerai pažinojo, asmeninio pobÅ«džio nesutarimai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kildavo ir anksčiau, tarpusavio konfliktai pastariesiems esant neblaiviems buvo tapusi jų Å¡eimyninio gyvenimo norma. 2008-02-04 vadovaujantis LR BPK 212 str. 5d., ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. l d. nutrauktas kaltinamajai E. S. susitaikius su nukentėjusiuoju V.

S.. Konflikto esmė ir kaltinamosios veiksmų turinys panašus. Iki nusikaltimo padarymo kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu girtavo, buvo susipykę, kaltinamoji būdama neblaivi miegojo kaimyno name, po girtavimo praėjus trumpam laiko tarpui, tai yra, iki penkių valandų, kaltinamoji pažadino nukentėjusįjį ir iškart tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl kaltinamajai nebuvo pagrindo dėl ko didžiai susijaudinti. Kaltinamoji E. S. parodė, kad nužudė nukentėjusįjį besigindama nuo pastarojo puolimo, tačiau ji negalėjo paaiškinti, kaip tas puolimas vyko, tai yra, kokius veiksmus atliko nukentėjusysis, kaip ji pati gynėsi.

Ji paaiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu nenuosekliai ir prieÅ¡taringai, tai yra, skirtingai aiÅ¡kino nužudymo įrankio padėjimÄ po sužalojimo, kad po sužalojimo nesimatė, jog nukentėjusysis yra sužalotas. Liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamoji sužalojusi nukentėjusįjį, paliko virtuvę ir išėjo Å¡erti gyvulių, nors matėsi, kad nukentėjusiajam sužalota ranka ir bėga kraujas. Tai rodo jos padarytos nusikalstamos veikos vertinimÄ ir abejingumÄ pasekmių atžvilgiu.

Kolegija laiko nustatyta, kad nusikaltimo motyvas buvo tarpusavio asmeniniai nesutarimai besaikio alkoholio vartojimo iÅ¡davoje. Kaltinamoji neblaivi tapdavo agresyvi. Agresyvų jos bÅ«dÄ patvirtina ir anksčiau padaryta nusikalstama veika. Dėl kilusių nesutarimų kildavo pyktis, o jo pasekmė - kerÅ¡tas ir smurto veiksmų naudojimas.Kaltinamoji E. S. ir nukentėjusysis V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai.Todėl kaltinamosios E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Kaltinamosios E. S. parodymai, kad ji nužudė sutuoktinį V.

S. besigindama nuo pastarojo fizinio smurto naudojant peilį, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi šį juos teiginį paneigia byloje esantys įrodymai. Ant kaltinamosios kūno nėra jokių kūno sužalojimo požymių. Pati kaltinamoji E. S. negalėjo paaiškinti jos nurodyto nukentėjusiojo naudoto fizinio smurto aplinkybių, tai yra, kaip pastarasis atliko ar bandė atlikti fizinio smurto veiksmus, kaip laikė peilį, kaip bandė jai įdurti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis bei ji tuo momentu, kai buvo panaudotas peilis, kaip jai į rankas pateko peilis, kokia buvo jos ir nukentėjusiojo padėtis, kai ji dūrė peiliu.

Be to, kaltinamosios parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi jos pačios ir liudytojo I. S. parodymams, kuris pirmas atėjo į įvykio vietÄ .  Pastarasis parodė, kad jis įėjęs į virtuvę, joje pamatė nukentėjusįjį V. S. begriÅ«nantį ant grindų, o Å¡alia savo motinÄ â€“ kaltinamÄ jÄ E. S.. Ant spintelės buvo padėtas didelis virtuvinis peilis, kurio rankena buvo apvyniota juoda izoliacija, o ant geležtė matėsi kraujo dėmės. Taip pat pamatė, kad nukentėjusiojo V.

S. kairė ranka kraujuoja. Kaltinamoji E. S. parodė, kad po įdÅ«rimo V. S. atsisėdo ant sofos, o ji, numetusi peilį prie televizoriaus, nuėjo į tvartÄ Å¡erti gyvulių. Kaltinamoji E. S. parodė, kad peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam bijodama, kad pastarasis neatimtų peilį ir juo jos nesužalotų. Vėliau ji teigė, kad iš piktumo ji iÅ¡kirto iÅ¡ nukentėjusiojo rankų peilį, o po to pastvėrusi tÄ patį peilį, juo dÅ«rė nukentėjusiajam. Dar vėliau kaltinamoji teigė, kad peilis iÅ¡krito ant grindų per grumtynes su nukentėjusiuoju, o dÅ«rė nukentėjusiajam sėdėdama.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji negalėjo paaiÅ¡kinti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių. Nemačiusi, kur įdÅ«rė, tačiau pirminės apklausos metu ji parodė, kad dÅ«rė į kairę rankÄ . Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad po įdÅ«rimo V. S. atsisėdo ant sofos, o ji, numetusi peilį prie televizoriaus, tačiau pirmos įtariamosios apklausos metu ji parodė, kad peilį padėjo ant spintelės. Po jos dÅ«rio peiliu nepastebėjusi, kad nukentėjusysis yra sužalotas, o tai prieÅ¡tarauja liudytojo I.

S. parodymams (1 t. b.l. 130-131, 135-144). Liudytojas I. S. parodė, kad pamačius nukentėjusįjį ir kaltinamÄ jÄ stovinčius vienÄ prieÅ¡ kitÄ , nukentėjusiajam iÅ¡ rankos tekėjo kraujas, matėsi kraujo bala. Po to kaltinamoji išėjo į kiemÄ . 2011-07-28 apklausos metu E. S. parodė, kad besigrumiant „S. norėjo iÅ¡ manęs atimti peilį, suimdamas ranka už drabužių bei mano rankos. AÅ¡ bijodama, kad S. neatimtų peilio ir nenužudytų mane, aÅ¡ peiliu dÅ«riau, bet į kuriÄ kÅ«no dalį įdÅ«riau, nežinau“ (T. 2 b.l. 135-136).

Tai rodo, kad pati kaltinamoji parodė, jog iki sužalojimo padarymo ne nukentėjusysis, o ji rankose turėjo peilį ir tÄ peilį iÅ¡ jos norėjo atimti nukentėjusysis. Smogė peiliu todėl, kad pastarasis jos nenužudytų. Todėl kaltinamosios E. S. parodymai vertinami kaip nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi ne tik jos pačios parodymams, bet ir nustatytoms byloje minėtoms aplinkybėms. Kaltinamosios E. S. parodymai vertinami kaip pastarosios siekis suÅ¡velninti savo atsakomybės laipsnį, todėl jie atmetami.                                                                                                                                                                                                                         IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (T. 2 b.l. 58-60) matyti, kad kaltinamoji E. S. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimo nesirgo, jai diagnozuotas žalingas alkoholio vartojimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, neneigė pati kaltinamoji. Tiek kaltinamoji, tiek liudytojas A. Ž. parodė, kad kelios valandos iki nusikalstamos veikos padarymo jis kartu su kaltinamÄ ja ir nukentėjusiuoju girtavo, iÅ¡gėrė tris butelius degtinės ir kažkiek alaus, vyno. 2011-03-22 09.15.31 alkotesterio duomenimis E. S. neblaivumas buvo 1,69 promilės (T. 2 b.l. 19).

Kaltinamoji E. S. pripažino, kad ji sužalojo nukentėjusįjį, tačiau ji vis skirtingai aiÅ¡kino sužalojimo aplinkybes, jos parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o kaltinamosios parodymai dėl ginties atmesti. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji E. S. nesigaili. Ä®tariamoji E. S. seniÅ«nijos charakterizuojama neigiamai (2t. b.l. 27), Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimÄ . Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei.

NeigiamÄ kaltinamosios asmenybę. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimas susijęs su girtavimu, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas naudojant įrankį. Nusikaltimas baigtas. Taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamoji nėra teista, tačiau charakterizuojama neigiamai. Kaltinamoji nesirÅ«pino pakankamai savo vaikais. Kaltinamosios Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl E. S. girtavimo ir nepilnamečio sÅ«naus nepriežiÅ«ros.

Socialinių darbuotojų apsilankymo metu kaltinamoji dažnai bÅ«davo neblaivi, elgdavosi agresyviai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymÄ sÄ lygojo kaltinamosios ir nukentėjusiojo girtavimas, o prie Å¡ių sÄ lygų sukÅ«rimo prisidėjo ir pats nukentėjusysis, nusikaltimas padarytas vienu stipriu smÅ«giu, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltinamoji neteista, todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).Nukentėjusiosios A. S. 7597 Lt. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris pagrįstas dokumentais (1 t. b.l. 89-99), nukentėjusiosios A.

S. parodymais, aukščiau aptartais įrodymais, tenkintinas pilnai - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamosios E. S. veiksmais (LR BPK 115str.1d.). Be to, pagrįstas nukentėjusiosios A. S. 10000 litų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nukentėjusioji dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , sutriko miegas (LR CK 2.250str.). PraÅ¡oma priteisti ieÅ¡kinio suma yra žymiai mažesnė, už nustatomÄ teismų praktikoje.A.

S. patirtos 1500 litų iÅ¡laidos (T. 2 b.l.99-102) atstovui susijusios su atstovavimu byloje pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamosios E. S. (LR BPK 103-104 str.).IeÅ¡kinio užtikrinimui pratęstinas kaltinamosios E. S. laikinas nuosavybės teisių apribojimas.Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,n u s p r e n d ė :Pripažinti E. S. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. E. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ .Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime nuo 2011-03-22 iki 2011-04-03.Priteisti iÅ¡ E. S. A.

S. naudai 7597 litų turtinės žalos atlyginimui ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ E. S. A. S. naudai 1500 litų proceso iÅ¡laidų.Pratęsti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ E. S. turtui - 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr.699480003-8010, esančio (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus (peilis, palaidinė, megztinis, kelnės, marÅ¡kiniai, raudonos spalvos megztinis, striukė, pilkos spalvos megztinis, rudos spalvos striukė, žalios spalvos kelnės, kelnaitės, pagalvės užvalkalas, pėdsakų pavyzdžiai, Å¡lepetės, juodos spalvos megztis, pilkos spalvos kelnės, du lovos užtiesalai) saugomus Kauno apskrities VPK BirÅ¡tono PK, sunaikinti.

E. S. asmens tapatybės kortelę perduoti nuosprendį vykdančiai institucijai į nuteistosios asmens bylÄ .Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisiamojo posėdžio pirmininkas                                   Kęstutis Dargužis Teisėjai                                                    Regina Cemnolonskienė                                                                  Evaldas Gražys                          Â