33da7354-e266-4d2c-89d2-cd53f503370a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. I-219-243/2011     Proceso Nr. 3-63-3-00029-2011-0     Teismo procesinio sprendimo kategorija 22, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), AuÅ¡relės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vadim Uporov, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2010-12-16 nutarimo Nr. 30-OB-88, kuriuo jam pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas A. B. skunde teismui nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2010-12-16 patvirtino nutarimÄ Nr. 30-OB-88, kuriuo nutarė taikyti jam prevencinę poveikio priemonę oficialų perspėjimÄ . Nutarimo pagrindu 2010-12-16 Klaipėdos apskrities VPK ONTT 2-ojo skyriaus pareigÅ«nas jam pareiÅ¡kė oficialų perspėjimÄ .

Teigia, jog oficialus perspėjimas varžo jo kaip žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečio teises bei laisves ir jį žemina. Argumentuoja, kad prevencinė priemonė oficialus perspėjimas pritaikyta nesant Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytų prevencinės priemonės taikymo pagrindų, nes turėjimas tariamų duomenų, kad jis savo „veiksmais varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudarydamas palankias sÄ lygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms“, kurie nerealizuoti įstatymu nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo taikyti oficialų perspėjimÄ .

Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog iki oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo nėra padaręs nusikalstamų veiksmų ar veiksmų, pažeidžiančių kitų žmonių teises ir laisves. Akcentuoja, jog jam nepateiktas asmenų, priklausančių organizuotoms grupėms ar nusikalstamiems susivienijimams, sÄ raÅ¡as, su kuriais jam uždrausta bendrauti, neįvardinta grupuotė, kuriai jis neva priklauso, nesupažindintas su medžiaga, kurios pagrindu nustatyta, jog jis kelia grėsmę visuomenės saugumui.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundžiamÄ administracinį aktÄ panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, jog Organizuoto nusikalstamumo užkardymo 4 straipsnyje numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, t. y. prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Atsakovo teigimu, Klaipėdos apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka gavo ir turėjo duomenų, jog pareiškėjas A. B. gali būti susijęs su organizuota nusikalstama grupe ar jos nariais, kurie galimai daro sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir yra pagrindo manyti, kad jis gali daryti sunkius nusikaltimus, nuo kurių gali nukentėti valstybės interesai, visuomenės nariai bei gali būti pažeistos jų teisės ir laisvės. Nurodo, jog iš operatyvinių duomenų, sudarančių valstybės paslaptį, matyti, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su užsienio, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskričių organizuotomis grupėmis ir jų nariais, galimai yra Šilutės rajone veikiančios nusikalstamos formuotės lyderis.

Nurodo, jog 2009-03-01 apie 19.50 val. į Å ilutės ligoninę su Å¡autine žaizda buvo pristatytas V. J. ir kad turi operatyvinės informacijos, jog į Å¡io asmens gyvybę (sveikatÄ ) galėjo pasikėsinti pareiÅ¡kėjas. Atsakovo teigimu, siekdami užtikrinti valstybės, visuomenės ir jos atskirų narių teisėtus interesus bei saugumÄ Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pagrindu pareiÅ¡kėjui taikė prevencinę poveikio priemonę oficialų perspėjimÄ . Akcentuoja, jog pareigÅ«nas oficialų perspėjimÄ pareiÅ¡kė laikydamasis įstatymu nustatytos formos ir nustatytos oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo tvarkos, nustatęs Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindus.

Atsakovo teigimu, Ä®statymas nenumato, jog turi bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pareikÅ¡ti įtarimai asmeniui, kuriam taikomos prevencinės poveikio priemonės (b.l. 30-32). Atsakovo atstovas praÅ¡o skundÄ nepatenkinti atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atstovas pateikė teismui susipažinti įslaptintus faktinius duomenis, kurių pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo teigimu, įslaptinta operatyvinė informacija dėl A.

B. sudaro valstybės paslaptį ir iÅ¡slaptinta nebus, nes neiÅ¡nyko įslaptinimo tikslingumas. Akcentuoja, jog iÅ¡slaptinus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , gali bÅ«ti pavieÅ¡intas operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimas, eiga ir rezultatai, priemonių bei metodų naudojimas, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, o tai sukeltų realiÄ grėsmę ne tik konkrečiam (-tiems) su operatyvinės veiklos subjektu slaptai bendradarbiaujančiam (-tiems) asmeniui (-ims), bet ir jo (-ų) Å¡eimos nariams bei (ar) artimiesiems giminaičiams, bÅ«tų padaryta žala teisėtiems visuomenės ir valstybės institucijų.

Teisėjų kolegija konstatuoja :Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2010-12-16 patvirtino nutarimÄ Nr. 30-OB-88, kuriuo nutarė taikyti A. B. prevencinę poveikio priemonę oficialų perspėjimÄ . Nutarimo pagrindu 2010-12-16 Klaipėdos apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus pareigÅ«nas jam pareiÅ¡kė oficialų perspėjimÄ Nr. 30-OB-88 Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniuose numatytu pagrindu ir nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, nurodant, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sÄ lygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareikalauta laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir jis buvo oficialiai perspėtas, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems nusikalstamo susivienijimo veiklÄ arba jam priklausys, teiks nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramÄ bei informacijÄ , naudingÄ nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokiÄ neteisėtÄ veiklÄ , keliančiÄ didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneÅ¡ teisėsaugos institucijoms apie Å¡iuos nusikaltimus ir kitokiÄ organizuotų grupių, nusikalstamo susivienijimo neteisėtÄ veiklÄ , jam bus taikomos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka jis bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 34-35).

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ nustato Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (toliau – Ä®statymas). Viena iÅ¡ tokių priemonių, kuri pritaikyta pareiÅ¡kėjui – oficialus perspėjimas ( Ä®statymo 3 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėjo skundžiamas sprendimas (oficialus perspėjimas) atsakovo priimtas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4 ir 5 straipsnių pagrindais. Nagrinėjant šį administracinį ginÄÄ , pateiktinas Å¡ių straipsnių nuostatų taikymo aiÅ¡kinimas bei spręstini įrodymų leistinumo ir pakankamumo klausimai.

Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio nuostatas 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Prevencinių poveikio priemonių taikymas susijęs su Ä®statymo 4 straipsnyje nurodytomis sÄ lygomis: informacijos (duomenų) turėjimu bei tai, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju bÅ«tina patikrinti nurodytos informacijos gavimo teisėtumÄ , t. y. patikrinti, ar ji buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigÅ«nui įstatymų nustatyta tvarka (teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu). Pažymėtina, jog pagal nagrinėjamÄ teisės normÄ nėra bÅ«tina, kad nurodytos informacijos surinkimas bÅ«tų nukreiptas konkrečiai į oficialaus perspėjimo gavėjÄ .

Tokia informacija gali bÅ«ti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu, tačiau jos turinys turi aiÅ¡kiai parodyti, kad asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ informacijos slaptÄ pobÅ«dį, pastarųjų aplinkybių aiÅ¡kinimas sietinas su ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies taikymu, todėl nagrinėjant šį administracinį ginÄÄ taip pat pasisakytina dėl Å¡ios ABTÄ® normos taikymo ypatumo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformulavo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija) 1, 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai aktualias Å¡ių klausimų sprendimo nuostatas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad: „visais atvejais bÅ«tina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , konstitucinės sampratos“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ypač svarbi ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies formuluotė „paprastai“. Å ioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali bÅ«ti naudojami tik juos iÅ¡slaptinus įstatymo (bÅ«tent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iÅ¡ esmės draudžiama minėta tvarka neiÅ¡slaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus.

Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Å iame kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, bÅ«tina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokiÄ teisę, valstybė turi besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti juo, o asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , minėta teisė turi bÅ«ti atimama.

Pažymėjo, jog iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies nuostatų negalima daryti iÅ¡vados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali bÅ«ti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. SprendimÄ , ar minėti faktiniai duomenys gali bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nėra teisinių argumentų, kurie leistų teigti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas teismui traktuoti bylos šalis kaip nelygias, todėl padaryta išvada, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis, susijusius su pareiškėju A.

B., bei pateiktus valstybės paslaptį sudarančius duomenis, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme atitinka nurodytas Konstitucinio Teismo suformuluotas įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir aiÅ¡kinimo, taisykles. Nagrinėjamoje byloje oficialus perspėjimas vieneriems metams pareiÅ¡kėjui A. B. buvo paskirtas atsakovui nustačius, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sÄ lygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms ir Å¡ie veiksmai įvertinti kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šis oficialus perspėjimas pareiškėjo atžvilgiu buvo grindžiamas operatyvinės veiklos metodų pagalba surinktais duomenimis apie tai, jog jis gali būti susijęs su nusikalstamos grupuotės veikla ar jai priklausyti, palaiko ryšius su nusikalstamos grupuotės, darančios sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nariais. Pareiškėjas A. B. yra kelis kartus teistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmes. Operatyviniais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su užsienio, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskričių organizuotomis grupėmis ir jų nariais, galimai yra Šilutės rajone veikiančios nusikalstamos formuotės lyderis (b.l. 44-46, 35).

Nurodyti duomenys sudaro pagrindÄ manyti, jog pareiÅ¡kėjas gali daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, prisidėti prie nusikaltimų darymo. Pripažįstami pagrįstais atsakovo iÅ¡dėstyti argumentai dėl atsisakymo iÅ¡slaptinti valstybės paslaptį sudarančiÄ informacijÄ arba jos dalį ir pateikti jÄ kaip įrodymÄ Å¡ioje byloje, nes negalima nepaisyti galimų pasekmių, susijusių su žalos padarymu valstybei, žmogaus teisėms ir laisvėms, pažeidimu vieÅ¡ojo intereso ir pačios konstitucinės sampratos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su įslaptintais duomenimis, sudarančiais valstybės paslaptį, konstatuoja, jog jie pagrįstai neskelbtini, tačiau pagal ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies nuostatas ir aptartas Konstitucinio Teismo nuostatas Å¡ie faktiniai duomenys nagrinėjamoje administracinėje byloje laikytini įrodymais. Atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ ir aiÅ¡kinant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymÄ , teisėjų kolegija tikrino reikÅ¡mingos nutarimui priimti informacijos gavimo teisėtumÄ .

Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 2007 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu dėl valstybės ir tarnybos paslapčių bei įvertinus teismui atsakovo pateiktÄ medžiagÄ , susijusiÄ su pareiÅ¡kėju, bei pateiktÄ valstybės paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , pagrįstai pripažinta, kad byloje esantys įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme atitinka nurodytas Konstitucinio Teismo suformuluotas įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir aiÅ¡kinimo taisykles.

Pagal aptariamÄ teisinį reguliavimÄ nėra bÅ«tina, kad nurodytos informacijos surinkimas bÅ«tų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėjÄ . Atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat 5 straipsnio konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas analogiškose bylose (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008; 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-803/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008; 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 128/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-41/2010 ir kt.).

Informacija gali bÅ«ti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu, tačiau Å¡ios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiÅ¡kiai parodyti, kad Å¡is asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į byloje esančiÄ vieÅ¡Ä informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , taip pat į atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktÄ nevieÅ¡Ä medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pateikė pakankamai duomenų, konstatavimui, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir negrindžiamas vien tik valstybės paslaptį sudarančia informacija, nežinoma pareiÅ¡kėjui.

Ä®statymu nustatyta tvarka gauti duomenys leidžia manyti, jog A. B. gali bÅ«ti susijęs su nusikalstamo susivienijimo veikla arba priklausyti nusikalstamam susivienijimui. Tuo pagrindu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas, įvertinęs įstatymu nustatyta tvarka gautus duomenis, pareiÅ¡kė jam oficialų perspėjimÄ Lietuvos Respublikos vardu. PareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas pagal turinį atitinka Ä®statymo 5 straipsnio reikalavimus, jo skyrimo tvarka, numatyta 6 straipsnyje, nepažeista.

Siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves, pasirinkta ir paskirta pareiÅ¡kėjui prevencinė poveikio priemonė yra bÅ«tina. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-12-16 nutarimÄ Nr. 30-OB-88, kuriuo A. B. paskirta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,n u s p r e n d ė :atmesti pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-12-16 nutarimo Nr.30-OB-88, kuriuo paskirta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas, panaikinimo. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                              Vida Stonkuvienė                Aušrelė Mažrimienė              Remigijus Arminas