2021-06-16 Nr. AB-13116-3-62-3-00778-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2340-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00778-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos 24.7; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. D. ir viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Viešojo intereso gynimo fondas (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. A-1073 „Dėl Kauno miesto savivaldybės kultūros ir sporto įstaigų veiklos karantino laikotarpiu“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-1073); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. A-1203 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-27 įsakymo Nr. A-1073 „Dėl Kauno miesto savivaldybės kultūros ir sporto įstaigų veiklos karantino laikotarpiu“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-1203); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-1113); 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-1219 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-31 įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-1219, o visi prašomi panaikinti aktai – ir Įsakymai).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad dėl pasaulinės pandemijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207“ Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 207) paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir patvirtino karantino režimą, kuriuo dėl švietimo įstaigų darbo organizavimo nurodė, kad stabdoma ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.

3. Ginčijami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jie grindžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktais ir Nutarimu Nr. 207, o Įsakymas Nr. A-1113 yra grindžiamas dar ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Tačiau nurodyti pagrindai nesuteikia atsakovams teisės sustabdyti įstaigų veiklą ar duoti privalomus nurodymus darbdaviams, kišantis į ugdymo procesą bei darbo santykius.

4. Pareiškėjo S. D. dukra mokosi (duomenys neskelbtini) šeštoje fortepijono klasėje. Taip pat ji aštuntus metus lanko (duomenys neskelbtini) sportinę gimnastiką (yra daugkartinė Lietuvos čempionė ir tarptautinių varžybų prizininkė atskirų sportinių prietaisų srityse). Dėl ginčijamų įsakymų minėtų įstaigų, kuriose dukra buvo ugdoma ir kurios teikė paslaugas pareiškėjui, veikla yra sustabdyta, o darbuotojai (mokytojai bei treneriai) priversti išeiti kasmetinių atostogų arba jiems paskelbtos prastovos.

5. Išlaikant neformaliojo švietimo ir jaunimo sporto ugdymo nenutrūkstamumą, Vyriausybė paskelbė skirianti reikiamas lėšas. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Taip pat Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 4 punkte suteikta teisė administruoti asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai, bei 5 punkte suteikta teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoti savivaldybės biudžeto asignavimus. Tačiau šių normų taikymas niekaip nėra susijęs nei su ginčijamuose įsakymuose nustatytu visų vykdomų veiklų ir paslaugų teikimo sustabdymu, nei su neformaliojo švietimo vykdymo programų sustabdymu. Ginčijamuose įsakymuose nėra administruojami asignavimai, o minėtų teisės normų taikymas yra nepagrįstas.

6. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Nutarimu Nr. 207, pažymėjo, kad ugdymo procesas yra pervedamas į kitą režimą, kuris turi būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Todėl ginčijami įsakymai akivaizdžiai išeina už atsakovų kompetencijos ribų, o tai reiškia ir sąlygoja jų veikimą ultra vires (liet. k., viršijant kompetenciją).

7. Šiuo atveju atsakovai privalėjo vykdyti nustatytą karantino režimą, t. y. organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu, o ne sustabdyti įstaigų veiklą ir įsiterpti į šių įstaigų vidaus darbo santykius neteisėtai duodant įpareigojimus įstaigų vadovams. Pareiškėjo dukrai tiek muzikinis, tiek sportinis ugdymas yra nutrauktas, o ginčijamais įsakymais yra daroma žala ir tai gali atsiliepti jos muzikinei bei sportinei karjerai.

8. Pareiškėjas S. D. veikia kaip fizinis asmuo dukters M. D. tėvas, o VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas – viešojo intereso gynimo srityje, kadangi teisių pažeidimą patyrę ir prieštaravimus raštu išsakę vaikų tėvai kreipėsi būtent į šį fondą.

9. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

10. Administracijos teigimu, pareiškėjų skundžiami aktai tiesiogiai nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių, skunde nenurodoma, kaip Įsakymai pažeidžia pareiškėjų teises, taip pat neaišku, kuo VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas grindžia savo teisių pažeidimus. Administracija paaiškino, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas bei nustatytas karantino rėžimas.

11. Ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl siekdama užtikrinti tinkamą bei, svarbiausia, kokybišką šių paslaugų teikimą savivaldybė turi priimti sprendimus, kurie visada nukreipti tinkamai užtikrinti vaikų teisėtus interesus. Pagrindinė sporto mokyklų veiklos sritis yra ne mokymo ar ugdymo organizavimas, o sportas. Atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją dėl pasaulinės pandemijos, šios veiklos sritys nėra prioritetinės, lyginant su formaliuoju ugdymu ir kitų pirmo būtinumo paslaugų teikimu.

12. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas užtikrinti kokybišką Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų paslaugų teikimą, Įsakymu Nr. A-1073 nurodė nuo 2020 m. kovo 30 d. sustabdyti Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų visas vykdomas veiklas ir paslaugų teikimą karantino laikotarpiu. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją valstybėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. A-1113 sustabdytas neformaliojo švietimo programų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų) vykdymas Kauno miesto neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) mokyklose 2020 m. balandžio 1–30 dienomis. Toks sprendimas priimtas po miesto vadovų diskusijos su neformaliojo švietimo mokyklų vadovais. Diskusijos metu buvo aptartos neformaliojo švietimo mokyklų nuotolinio darbo galimybės, tokių paslaugų kokybė ir bendru sutarimu priimtas optimaliausias sprendimas – programų nevykdyti balandžio mėnesį, sudarant galimybes mokyklų darbuotojams pasinaudoti teise į kasmetines atostogas.

13. Administracija atkreipė dėmesį, kad Įsakymai Nr. A-1073 ir Nr. A-1113 buvo pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija. Šiais pakeitimais buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų veikla bei neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) programų vykdymas nestabdomas, tačiau sustabdomas šių įstaigų paslaugų teikimas. Administracija pažymėjo, jog atitinkamai reaguojant į teisės aktų pakeitimus valstybėje švelninant įvesto karantino sąlygas, bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui pateikus apibendrintus pasiūlymus dėl galimybių tęsti neformaliojo švietimo programas pagal įstaigų pateiktus duomenis apie individualius paslaugų teikimo grafikus, buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. A-1401 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-31 įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) paslaugų teikimo karantino laikotarpiu“ pripažinimo netekusiu galios“.

14. Taigi pareiškėjų skundas dėl Įsakymo Nr. A-1113 panaikinimo nėra aktualus, nes skundžiamas aktas yra pripažintas netekusiu galios bei negali sukelti jokių teisinių pasekmių, šis ginčo objektas nebeegzistuoja. Atsakovo teigimu, Administracijos direktoriaus Įsakymai priimti griežtai laikantis Nutarimo Nr. 207 ir kitų teisės aktų.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Byloje buvo nustatyta, kad Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną bei nustačius karantino režimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priėmė įsakymus: 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. A-1073 „Dėl Kauno miesto savivaldybės kultūros ir sporto įstaigų veiklos karantino laikotarpiu“; 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. A-1203 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-27 įsakymo Nr. A-1073 „Dėl Kauno miesto savivaldybės kultūros ir sporto įstaigų veiklos karantino laikotarpiu“ pakeitimo“; 2020 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“; 2020 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-1219 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-31 įsakymo Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1–30 d.“ pakeitimo“.

18. Teismas nurodė, jog minėtais įsakymais nuo 2020 m. kovo 30 d. sustabdytos Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų visos vykdomos veiklos ir paslaugų teikimas karantino laikotarpiu, taip pat 2020 m. balandžio 1–30 d. sustabdytas Kauno miesto neformaliojo švietimo įstaigose (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) neformaliojo švietimo programų (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) vykdymas.

19. Teismas pažymėjo, kad Administracija 2020 m. gegužės 21 d. teismui pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. A-1568, kuriuo nuo 2020 m. gegužės 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. A-1073 su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios. Taip pat atsakovas 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė 2020 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 1401, kuriuo nuo 2020 m. gegužės 4 d. pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. A-1113 su visais pakeitimais ir papildymais.

20. Pažymėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio teisminės gynybos principo universalumo svarbą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, teismas nurodė, kad ginčijami įsakymai pripažinti netekusiais galios. Teismas konstatavo, jog išnyko ginčo objektai – ginčijami įsakymai yra panaikinti, o teismo sprendimas, priimtas remiantis pareiškėjų nurodytais reikalavimais, jiems jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė objektyviai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėti įsakymai jiems vis dar sukelia teisines pasekmes.

21. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nėra pažeistos, teismas atkreipė dėmesį, jog teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Teismo vertinimu, šiomis teisėmis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius.

22. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad ginčijami įsakymai jau neturi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjų reikalavimai, dėl kurių jie kreipėsi į teismą jau yra įvykdyti, todėl Įsakymai nesukelia teisinių pasekmių. Konstatavęs, kad šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų skundo dalykas tapo neaktualus, nes atsakovai įvykdė tai, ko šioje byloje siekė pareiškėjai, teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti iš dalies, nurodant, kad ginčijami įsakymai nėra naikinami tik todėl, kad juos panaikino pats atsakovas. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas. Vykdyti teisingumą yra teismo pareiga, o asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali konstitucinė teisė. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių Įsakymų panaikinimo. Prie apeliacinio skundo pridedama Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. (6.1-2020-43/44)PR-93 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo Kauno mieste“ duomenys bei išvada patvirtina, kad Įsakymai neatitiko vaikų teisėtų interesų. Skundo pripažinimas nepagrįstu tik todėl, kad teismo sprendimo priėmimo momentu Įsakymai jau nebegaliojo, nes atsakovas pats juos panaikino (nors skundo nepripažino), nėra teisingumu grįsta teismo sprendimo išvada, nes toks teismo sprendimas diskredituoja pareiškėjų teisę kreiptis į teismą viliantis teisingumo.

25. Išvardindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nustatytas teismo priimamų sprendimų rūšis, pareiškėjas nurodo, kad teismas turi plačią kūrybines diskreciją galimybes pasirenkant skundo patenkinimo būdus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kilusiam ginčui neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesivadovavo teisingumo (turinio prasme) principu. Teisės normos aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principus, atitinkamos normos esmę, tikslus ir šia norma ginamas vertybes. Tuo tarpu formalus, teisės normos tikslų neatitinkantis teisės taikymas, tiek nacionalinėje teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje yra pripažįstamas netinkamu teisės taikymu.

26. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nepažeidė jokių materialinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai bei jo reikalavimas iš esmės yra priešingi pareiškėjų reikštiems pirmos instancijos teisme.

28. Administracija pakartoja, kad skundžiami įsakymai negalioja, o teismo priimtas sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

29. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijami įsakymai jau neturi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjų reikalavimai, dėl kurių jie kreipėsi į teismą jau yra įvykdyti, t. y. skundo dalykas tapo neaktualus.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijami Administracijos direktoriaus įsakymai yra teisėti, priimti nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, o apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas neapribojo pareiškėjų teisės ginti jų galbūt pažeistas teises teisme, kadangi teisingumas negali būti suvokiamas, kad visais atvejais turi apginti pareiškėjų teises. Teismai privalo išnagrinėti pareiškėjų skunde nurodytus motyvus, tačiau yra saistomi pareiškėjų reikalavimų, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas savo iniciatyva turėjo apginti pareiškėjų neva pažeidžiamas teises kitu būdu, negu kad buvo nurodyta skunde, kadangi viso proceso metu savo pozicijos dėl reikalavimo panaikinti Įsakymus apreiškėjai nekeitė, skundo netikslino.

31. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde nurodyti priešingi nei pirmojoje instancijoje pareiškėjų prašymai turėtų būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į ginčo metu buvusią situaciją, kuomet priimti atitinkamus sprendimus buvo būtina, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, ir į šiandienos situaciją, kuri patvirtina, kad tik veiklą ribojančių priemonių taikymas yra veiksmingas ir turi prioritetą nei pavienių suinteresuotų asmenų lūkesčiai. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis teisės aktais, išnagrinėjęs faktus bei įrodymus ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama norminio administracinio akto sąvoka, pagal kurią – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Galiojančio Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

34. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjų ginčijamais Įsakymais Nr. 1073 ir Nr. 1113 buvo sustabdyta Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų visos vykdomos veiklos ir paslaugų teikimas karantino laikotarpiu, taip pat Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigose (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) neformaliojo švietimo programų vykdymas. Įsakymais Nr. 1203 ir Nr. 1219 ankstesni Įsakymai Nr. 1073 ir Nr. 1113 buvo išdėstyti nauja redakcija, be kitų patvarkymų, nustatant, kad sustabdomas Kauno miesto savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų paslaugų teikimas karantino laikotarpiu, taip pat sustabdomas Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas) paslaugų teikimas karantino laikotarpiu.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami Įsakymai atitinka norminio teisės akto požymius, kadangi juose išdėstytos teisės normos yra orientuotos į ateitį, Įsakymai skirti neapibrėžtam subjektų ratui, šiuose teisės aktuose nustatytos ne konkrečių subjektų teisės ir pareigos, o nustatytas bendras draudimas konkrečiu laikotarpiu sporto, neformaliojo švietimo, kultūros įstaigoms vykdyti veiklą (vėliau paliktas galioti draudimas teikti paslaugas), šie Įsakymai visuotinai privalomi visoje Kauno miesto savivaldybėje. Taigi konstatuotina, kad ginčijami Administracijos direktoriaus Įsakymai yra norminiai administraciniai aktai.

36. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

37. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 2 d.).

38. Pareiškėjai skunde prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus norminius administracinius aktus t. y. ištirti jų teisėtumą, tačiau kitų reikalavimų nereiškė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, ratą, todėl pagal pareiškėjų paduotą skundą administracinė byla negalėjo būti iškelta (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Tokie skundai, kai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo kreipiasi ne ABTĮ 112 straipsnyje išvardinti subjektai, nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-455-575/2020; kt.).

39. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.) Kadangi pareiškėjų skundas dėl Įsakymų panaikinimo negalėjo būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

40. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, naujų, su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų teisėjų kolegija netirs ir dėl jų nepasisakys (ABTĮ 142 str. 3 d.).

41. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjas VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, pareiškėjas S. D. už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį (pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjui S. D. grąžinta žyminio mokesčio permoka), žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiems pareiškėjams ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui S. D. 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) žyminį mokestį.

Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai Viešojo intereso gynimo fondui 22,50 (dvidešimt du eurus 50 centų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė