33d6b3ec-ba5a-4afa-bcb0-199ca56591a4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-469-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02074-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1(S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. O. ,atsakovo atstovui Algimantui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5, 10-12) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-01-01 iki 2016-10-11 perpildytose kameros. Kamerose buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų, o kamerų plotai buvo apie 18 kv. m.

Dalį ploto kamerose užimdavo kietasis inventorius. Taip pat skunde nurodė, jog kamerose buvo laikomi rÅ«kantieji su nerÅ«kančiais. Kamerose pareigÅ«nai sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Patalpose buvo Å¡alta, drėgna. Atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu darant asmens ir daiktų apžiÅ«rÄ , tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, esant žemai temperatÅ«rai asmuo verčiamas nusirengti, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl atsakovo neveikimo patyrė didelius nepatogumus, sunkiai galėdavo miegoti, patapo dirglus, jaučia depresijÄ .

Kamerose negalėdavo atsidaryti lango, buvo užtamsinti stiklai, todėl nepatekdavo dienos Å¡viesa, o dirbtinis kameros apÅ¡vietimas buvo netinkamas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-24) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ilgesnį laikÄ teko didesnis, nei nustatytas minimalus kameros plotas. Kauno tardymo izoliatoriaus kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktais. PareiÅ¡kėjas nesiskundė dėl kamerų higieninių sÄ lygų nei administracijai, nei Kauno visuomenės sveikatos centrui.

PareiÅ¡kėjas atvykęs nepranešė, ar jis rÅ«kantis, ar nerÅ«kantis asmuo. Taip pat nepateikė praÅ¡ymo laikyti jį su nerÅ«kančiais asmenimis. Nutarimo dėl nuteistojo laikino izoliavimo kopija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens bylos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo. Atvykus į Kauno TI asmenų krata ir daiktų apžiÅ«ra atliekama Kauno TI priėmimo paskirstymo skyriuje. Atliekant kratas daiktai dedami ant stalų, patalpos yra Å¡ildomos ir reguliariai valomos. Ligų, susijusių su laikymu Kauno TI sÄ lygomis neturėjo, dėl psichikos sveikatos pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos psichiatrus nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau- Kauno TI) nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko higienos reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje įvairiais laikotarpiais nuo 2014-03-26 iki 2016-09-15 (b. l. 27-35).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto. Atsakovo atstovo pateiktos 2017-02-21 pažymos Nr. 11-823 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 27-35) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 245, Nr. 156, Nr. 234, Nr. 140, Nr. 237, Nr. 212, Nr. 213, Nr. 243, Nr. 221, Nr. 331, Nr. 339, Nr. 128, Nr. 158, Nr. 323, Nr. 340, Nr. 348, Nr. 166, Nr. 159, Nr. 345, Nr. 208, kuriose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos nebuvo užtikrintas ginčo laikotarpiu 58 paras (teko pareiÅ¡kėjui įvairiais laikotarpiais 2,61 kv. m, 2,83 kv. m, 3,54 kv. m, 3,08 kv. m, 3,12 kv. m, 3,40 kv. m, 2,91 kv. m ploto).

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kameroje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, kamerose buvo Å¡alta, drėgna, vykdant asmens apžiÅ«ras nesilaikoma higienos normos reikalavimų, t.y. patalpose purvina ir Å¡alta.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Atsakovo atstovas nurodė, kad nerÅ«kantieji asmenys yra laikomi atskirai nuo rÅ«kančiųjų tuo atveju, jei jie pateikia Kauno TI administracijai praÅ¡ymÄ laikyti jį kameroje kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs Kauno TI administracijai praÅ¡ymÄ dėl jo laikymo su nerÅ«kančiais asmenimis, todėl, įvertinus esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl teisių pažeidimo, laikant jį kartu su rÅ«kančiais asmenimis, yra atmestini. Be to, iÅ¡ Alytaus pataisos namų 2015-10-10 nutarimo matyti, jog pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo (b. l. 42-43).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, buvo Å¡alta ir drėgna, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, tačiau į bylÄ nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovo į bylÄ pateiktos kameros lango foto lentelės (b. l. 44, 46-47) patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali bÅ«ti uždarytos arba atidarytos. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 76:2010 24 punkte bei panaÅ¡iai nurodyta Higienos normos HN 138:2015 17 punkte reglamentuota, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsakovo pateiktoje nuotraukoje matyti, kad kameroje šviesu, šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių pritvirtintų prie lubų, tad pareiškėjo argumentai, kad patalpose trūko oro ir šviesos yra atmestini. Pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje buvo šalta, tačiau teismui tiksliai nenurodo, kuriuo laikotarpiu, kurioje tiksliai kameroje buvo šalta. teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šalčio kameroje yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių jog patalpoje buvo drėgna, pagal byloje pateiktus duomenis – Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡Ä , asmenys esantys kameroje yra patys atsakingi už joje palaikomÄ Å¡varÄ ir tvarkÄ . Byloje nėra duomenų jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis jog kameroje yra drėgmė ar Å¡alta, prašęs priemonių Å¡iam nepatogumui spręsti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai jog kameroje buvo drėgna ir Å¡alta yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Nors į bylÄ nėra pateikta duomenų apie patalpų oro temperatÅ«rÄ , drėgmę ar apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Kauno visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo ar Å¡ildymo (temperatÅ«ros) byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietos, nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus patalpų atitikimÄ higienos normų reikalavimams tikrina Kauno visuomenės sveikatos centro atstovai. Jei nustatomi higienos normų pažeidimai, jie nuolat taisomi. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad patalpoje, kur atliekamos kratos, buvo Å¡alta ir purvina, dėžės į kurias buvo dedami daiktai buvo neÅ¡varios, tačiau į bylÄ nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė kratų patalpos nuotraukas (b. l. 83-85), iÅ¡ kurių galima spręsti, kad patalpos pakankamai tvarkingos, uždaros. Nors nei pareiÅ¡kėjas nei atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė įrodymų apie kratų patalpos temperatÅ«rÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, o kratos procedÅ«ros trunka neilgai, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo esant kratų patalpos žemai temperatÅ«rai ir neÅ¡varai yra deklaratyvÅ«s, dėl to atmestini.

PareiÅ¡kėjas skunde atsakovui reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio - provokacijų, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė vidinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius negalavimus, baimę, stresÄ , depresijÄ , buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sÄ lygų galėję pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai (b. l. 95). PareiÅ¡kėjas duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos.

Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo laikomas 58 paras (teko pareiÅ¡kėjui įvairiais laikotarpiais 2,61 kv. m, 2,83 kv. m, 3,54 kv. m, 3,08 kv. m, 3,12 kv. m, 3,40 kv. m, 2,91 kv. m ploto), pažeidimas nebuvo tęstinio pobÅ«džio, be to, didžiÄ jÄ kalinimo Kauno TI laiko dalį pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto.

Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas, pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiÅ¡kai kompensuoti nuteistiesiems (suimtiesiems) tenkančio per mažo gyvenamojo ploto.Ä®vertinus nustatyto pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant Kauno TI bÅ«tų pablogėjusi, kad bÅ«tų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, darytina iÅ¡vada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                Jolanta Medvedevienė