33d64bdb-7ec5-42ff-a208-7164f951d56c · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-309/2012 Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00308-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4., 1.2.29.1., 1.2.19.1., 1.2.19.3., 2.4.6.2.2., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.3., 2.4.6.3.4., 2.4.6.4.1., 2.4.7. (S) 2.4.7.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS           N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2012 m. sausio 18 d.                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Kulikauskui,gynėjams advokatams Valdui Kairiui, Jonui Nekrašiui, Juliui Jasaičiui, Edmundui Jankaičiui,nuteistosioms E. B., L.

S. (buvusiai B.),atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro V. Kulikausko, nuteistosios E. B. ir jos gynėjo ir nuteistosios L. S. (B.) apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:L. S. (buvusi B.) pripažinta kalta ir nuteista:pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. sukurstymo suklastoti dokumentÄ ) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl A.

Ž. sukurstymo suklastoti dokumentÄ ) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl E. B. sukurstymo suklastoti dokumentÄ ) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žemės sklypo topografinės nuotraukos panaudojimÄ ir kadastrinių matavimų panaudojimÄ 2007 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais valstybės įmonėse (duomenys neskelbtini) centras (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriuje, ir tos pačios savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriuje) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žinomai suklastoto techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato, statybos darbų žurnalo panaudojimÄ Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiÅ«ros skyriuje) 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žinomai suklastotos sutarties dėl techninės priežiÅ«ros panaudojimo ArchitektÅ«ros ir Urbanistikos skyriuje) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė L. S. (buvusiai B.) nustatyta 35 MGL dydžio (4550 Lt) bauda, jÄ sumokėti per 18 mėnesių. E. B. pripažinta kalta ir nuteista:pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atimant teisę užsiiminėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė nustatyta atimant teisę užsiiminėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimu 1 (vieneriems) metams ir 20 MG dydžio (2600 Lt) bauda, jÄ sumokant per 10 mėnesių.

UAB „G.“ iÅ¡teisinta iÅ¡ nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad UAB „G.“ dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. ir A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                          L.

B. nuteista už tai, kad 2007 metų liepos mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , siekdama neteisėtai gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ iki 1994 metų pastatytam gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybai, palenkė A. B. suklastoti tikrus dokumentus. Tuo tikslu kreipėsi į A. B. įmonės, kuri pagal iÅ¡duotÄ licencijÄ turi teisę atlikti topografinius ir kartografinius darbus t. y. sudaryti topografinius planus, sudaryti inžinierinių tinklų planus), atlikti geodezinius darbus, sudaryti planimetrinius (vietinius) tinklus, atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus), statinių ir įrenginių žymėjimÄ vietovėje, sudaryti jų padėties schemas.

L. B. savininkÄ A. B., įkalbėjo į ruoÅ¡iamos, žemės sklypo, sodininkų bendrijoje kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir topografinę nuotraukÄ , įraÅ¡yti žinomai melagingus duomenis, kad minėtame žemės sklype nėra jokių statinių. A. B. sutikus, 2007 metų liepos-rugpjūčio mėnesio laikotarpiu, nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡toje, kadastrinių matavimų byloje, nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtame sklype jokių statinių nėra ir Å¡iuos suklastotus tikrus dokumentus patvirtino A.

B. įmonės antspaudo atspaudu ir savo paraÅ¡u ,nors 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lape, 2007m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypo plane, ir žemės sklypo topografinėje nuotraukoje buvo kiti duomenys. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus jai perdavė. Tokiu bÅ«du L. B., palenkė A.

B. suklastoti tikrus dokumentus.Be to, ji nuteista už tai, kad 2007 metų rugpjūčio 28 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo tikrÄ A. B. suklastotÄ Å¾inomai suklastotÄ dokumentÄ â€“Â Å¾emės sklypo, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) topografinę nuotraukÄ , pateikdama jÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui, kaip priedÄ prie 2007-08-28 paraiÅ¡kos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado sudarymo. 2007 metų rugsėjo mėnesį panaudojo tikrus suklastotus dokumentus, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini) apskrities, Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo A.

B. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – žemės sklypo, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje įdėtus 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lapÄ , 2007 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ , žemės sklypo planÄ 4 egzemplioriuose, pateikdama juos (duomenys neskelbtini) apskrities Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, kaip priedÄ prie praÅ¡ymo dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo, atlikus kadastrinius matavimus. 2007 metų rugsėjo 26 dienÄ , 16.44 valandÄ , valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dviejuose egzemplioriuose įdėtus 2007 m. rugpjūčio 6 d.

žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lapus, 2007 m. liepos 27d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, žemės sklypo planus, pateikdama juos valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialui, kaip priedÄ prie 2007-09-26 praÅ¡ymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.Be to, ji nuteista už tai, kad 2008 metų liepos mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini) siekdama neteisėtai gauti statybos leidimÄ gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), statybai, nors minėti pastatai buvo pastatyti iki 1994 metų, palenkė A.

Ž. suklastoti tikrus dokumentus, kuriam pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas. A. Ž. kartu su L. B. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 metų liepos 24 dienos techninės priežiÅ«ros sutartį ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog pastarasis atliks statinio, statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ ir sutartį abu pasirašė.

Tokiu bÅ«du L. B. palenkė, o A. Ž. pagamino suklastotÄ dokumentÄ . Be to, ji tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , siekdama, kad pastatytas namas ir pagalbinis pastatas, bÅ«tų pripažinti tinkamais naudoti ir siekdama juos įteisinti, paprašė A. Ž., užpildyti statybos darbų žurnalÄ ir jame įraÅ¡yti žinomai melagingus duomenis apie tariamai vykdytus namo ir pagalbinio pastato statybos darbus, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

A. Ž. sutiko ir 2009 metų balandžio 3-6 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytÄ valandÄ , savo namuose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – statybos darbų žurnalÄ , įraÅ¡ydamas jame žinomai melagingus duomenis apie gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybos eigÄ , statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktį statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams. Å iuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo, kaip statinio techninės priežiÅ«ros vadovo antspaudo atspaudu ir paraÅ¡u, bei įraÅ¡ydamas žodžius „Taip pastatyta“.

Tokiu bÅ«du L. B. palenkė A. Ž. suklastoti tikrus dokumentus.Be to, ji nuteista už tai, kad 2008 metų liepos 14 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 metų liepos 24 dienos sutartį, sudarytÄ tarp jos ir A. Ž., dėl statybos darbų techninės priežiÅ«ros, pateikdama jÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui, kaip priedÄ prie 2008-07-14 praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybos leidimÄ , sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai.Be to, ji buvo nuteista už tai, kad tiesiogiai pasiÅ«lė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - E. B., turinčiai kvalifikacijos atestatÄ tai yra turinčiai valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimÄ pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, Å¡ios teisės pagrindu teikiančiai ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos, vykdant įgaliojimus, 2009 metų kovo 31 - balandžio 1 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytÄ valandÄ , kreipėsi į E. B. siÅ«lydama užsisakyti pastatų energinio naudingumo įvertinimo paslaugas ir už jas apmokėti, jei pastaroji sutiks suraÅ¡yti ir iÅ¡duoti, su žinomai melagingais duomenimis energinio naudingumo sertifikatÄ ir kad pastatas, atitinka energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. L. B. neteisėtu bÅ«du siekdama, šį pastatÄ pripažinti tinkamu naudoti ir įteisinti kaip gyvenamÄ jį namÄ , E. B. su pasiÅ«lymu sutikus, 2009 metų balandžio 1 dienÄ , (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytÄ valandÄ , tęsdama savo nusikalstamus veiksmus ji susitarė su E. B., kad jai perduos 350 Lt kyšį.

Tuo tikslu E. B. sudarė su L. B. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad pastaroji užsako pastato, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo įvertinimo paslaugas nurodydama sutartÄ paslaugų kainÄ 350 Lt. 2009 metų balandžio 8 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini), E. B., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, į pastato, energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis, apie pastato Å¡ildymui naudojamÄ Å¡ilumos Å¡altinį, kieto kuro katilÄ su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios pastato suminės energijos sÄ naudos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui yra 642,61kwH/(m²×metai), kad gyvenamas namas, sodininkų bendrijoje, atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. L.

B., 2009 metų balandžio 8 -14 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), pagal sutartį E. B. perdavė kyšį sumokėdama  kaip mokestį už paslaugas 350 Lt. SuklastotÄ tikrÄ dokumentÄ 2009 metų balandžio 14 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) perdavė L. B..Be to, ji nuteista už tai, kad 2009 metų kovo 31 dienos–balandžio 1 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytÄ valandÄ , siekdama jog pastatas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vėliau bÅ«tų pripažintas tinkamu naudoti bei įteisintas kaip gyvenamasis namas, palenkė E. B. suklastoti tikrÄ dokumentÄ , ji kreipėsi į E. B. ir pasiÅ«lė užsisakyti jos teikiamas pastatų energinio naudingumo įvertinimo paslaugas už 350 litų kyšį, jei pastaroji sutiks suraÅ¡yti ir iÅ¡duoti energinio naudingumo sertifikatÄ su žinomai melagingais duomenimis, kad pastatytas pastatas atitinka energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. 2009 metų balandžio 8 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini), E. B., į pastato, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato Å¡ildymui naudojamÄ Å¡ilumos Å¡altinį, kieto kuro katilÄ su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sÄ naudos pastato vienam naudingojo ploto kvadratiniam metrui šildyti yra 642,61kwH/(m²×metai), ir kad gyvenamas namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus.

Tokiu bÅ«du sukurstė E. B. suklastoti tikrÄ dokumentÄ .Be to, ji nuteista už tai, kad 2009 metų balandžio 15 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento, Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – A. Ž. suklastotus ir jai perduotus: gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini),techninį projektÄ , statybos darbų žurnalÄ , pastato energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama Å¡iuos dokumentus (duomenys neskelbtini) apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiÅ«ros skyriui kaip priedus prie 2009 m. balandžio 15 dienos praÅ¡ymo paskirti komisijÄ dėl Å¡ių statinių pripažinimo tinkamais naudoti. E. B. buvo nuteista už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimÄ pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, Å¡ios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo vieÅ¡Ä sias paslaugas, tiesiogiai savo naudai, susitarė priimti bei priėmė 350 litų kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.Be to, ji buvo nuteista už tai, kad L.

B. pas E. B. pagal sudaryta sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo įvertinimo paslaugas bei įsipareigojo už Å¡ias paslaugas sumokėti 350 Lt. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2009 metų balandžio 8 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini), ji į pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato Å¡ildymui naudojamÄ Å¡ilumos Å¡altinį, kieto kuro katilÄ su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sÄ naudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai) ir, kad gyvenamas namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus.

Po to, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2009 metų balandžio 8-14 laikotarpiu dienos, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , savo namuose, (duomenys neskelbtini), už šį suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ iÅ¡ L. B. priėmė 350 litų kyšį. Šį suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ 2009 metų balandžio 14 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) realizavo perduodama L. B.. Uždaroji akcinė bendrovė „G.“ buvo kaltinama tuo, kad siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo:

A. B., veikęs A. B. įmonės (nuo 2010-04-01 įmonė pertvarkyta į UAB „G.“, kodas (duomenys neskelbtini), kuri yra A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja) vardu, turėdamas teisę atstovauti šį juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas Å¡ios įmonės naudai ir interesais, 2007 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , L. B. sukursčius įmonės savininkÄ A. B. daryti nusikalstamÄ veikÄ , tai yra įmonei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2004 m. gruodžio 9 d. iÅ¡duotÄ licencijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiančia teisę atlikti topografinius ir kartografinius darbus, sudaryti topografinius planus, inžinierinių tinklų planus, atlikti geodezinius darbus Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teisė sudaryti planimetrinius (vietinius) tinklus, atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus), atlikti statinių ir įrenginių žymėjimÄ vietovėje ir sudaryti jų padėties schemas,  įraÅ¡yti į įmonės ruoÅ¡iamos, žemės sklypo, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir topografinę nuotraukÄ Å¾inomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtame žemės sklype nėra jokių statinių, įmonės savininkas A.

B. sutiko su L. B. praÅ¡ymu ir laikotarpiu nuo 2007 metų liepos mėnesio iki 2007 metų rugpjūčio mėnesio, nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), paruošė tris egzempliorius žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos, kurios dokumentuose, tai yra 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lape, 2007 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypo plane, ir žemės sklypo topografinėje nuotraukoje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtame sklype nėra jokių statinių, patvirtino Å¡iuos suklastotus tikrus dokumentus A.

B. įmonės antspaudo atspaudu ir savo paraÅ¡u. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), realizavo Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ trijuose egzemplioriuose ir topografinę nuotraukÄ - perduodamas juos L. B., kuri pagal 2007 m. rugpjūčio 16 dienos kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo A. B. įmonei už suteiktas geodezinių – kadastrinių matavimų paslaugas 400 litų.

Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras V. Kulikauskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „G.“ pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti UAB „G.“ kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – 50MGL (6500 Lt) baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti motyvai dėl kaltinimo UAB „G.“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip ir padarytos teismo iÅ¡vados, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, iÅ¡tirtų įrodymų visumos.

Mano, kad teismas  nepagrįstai UAB „G.“ atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis turi bÅ«ti panaikinta ir Å¡io juridinio asmens atžvilgiu priimtas apkaltinamas nuosprendis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad „<...> UAB „G.“ iÅ¡teisintina, nes LR BK 2 str. 3 d. numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „G.“ neegzistavo <...>“. Tačiau tokie teismo motyvai ir išvados, prokuroro nuomone, prieštarauja byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems duomenims bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-02 nutartyje (byloje Nr. 2K-355/2010 ) nurodė, kad „pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Juridinių asmenų pertvarkymas nėra jų pabaiga.

Juridinio asmens pertvarkymas nėra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pertvarkytojÄ kaip juridinį asmenį. Toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos Respublikos BK nenustatytas“. AnalogiÅ¡kai LAT pasisakė ir 2010-12-23 nutartyje (byloje Nr. 2K-581/2010), nurodydamas, kad "CK 2.104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.

Tokios konstatuotos bylos aplinkybės rodo, kad pasikeitė individualios įmonės „I. juridinio asmens teisinė forma, tačiau toks teisinės formos pakeitimas nėra juridinio asmens pabaiga. Pertvarkymo, kuris numatytas CK 2.104 straipsnyje atveju, juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formÄ (konkrečiu atveju iÅ¡ individualios įmonės į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę)“. Taigi teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad UAB „G.“ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra kaltinama padariusi 2007 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku.

Nurodo, jog UAB „G.“ buvo įsteigta 2010-04-01, pertvarkius iki tol veikusiÄ A. B. įmonę, kuri įsteigta 2001-05-11. UAB „G.“ tapo A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja, jos vienintelis akcininkas yra A. B., kuris ir turi teisę atstovauti Å¡iÄ Ä¯monę. Taigi, prokuroras konstatuoja, kad A. B. individuali įmonė nenutraukė savo veiklos, o buvo pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, todėl akivaizdu, kad juridinis asmuo ir toliau veikė, tik nauju teisiniu statusu, tačiau civilinės, bet ne baudžiamosios atsakomybės prasme.

Teigia, kad baudžiamosios teisės praktikoje teisinio statuso pakeitimas nėra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, todėl UAB „G.“ Å¡ioje byloje yra nusikaltimo subjektas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantui nėra abejonių dėl UAB „G.“ kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl, pasak prokuroro, neteisėtas teismo Å¡i nuosprendžio dalis turi bÅ«ti naikinama. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. B. ir jos gynėjas praÅ¡o panaikinti tÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – E. B. pagal minėtus straipsnius iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis prieÅ¡taringas, faktinės aplinkybės ir kaltinamųjų E. B., L.

S. (buvusios B.) bei kitų kaltinamųjų parodymai, ir BPK iÅ¡dėstytos normos bei teismų praktika neatitinka tiek dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kvalifikacijos, tiek dėl įrodymų atitikimo. Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis E. B. atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, ir E. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintina (BK 2 str. 3 p., 4 p., BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis E. B. atžvilgiu prieÅ¡tarauja BK 225 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies požymiams ir BPK 301, 303 straipsnių nuostatoms, ir teigia, kad E. B. veikoje nėra BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių – ji nėra Å¡ių nusikaltimų subjektas.

Taip pat nurodo, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad E. B., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimÄ pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.0109:2005 bei STR 1.02.09:2005, Å¡ios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo vieÅ¡Ä sias paslaugas, tiesiogiai savo naudai, susitarė priimti bei priėmė 350 litų kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.

Apeliantų teigimu, Å¡ios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. B. neigė savo kaltę, kaltinamoji L. S. (B.) taip pat neigia pasiÅ«liusi ir davusi kyšį valstybės tarnautojai prilygintam asmeniui – E. B.. Taip pat nurodo, jog nepagrįstai teismas nuosprendyje nurodo, kad E. B. susitarė su L. B., kad ji iÅ¡duos energinio naudingumo sertifikatÄ su melagingais duomenimis ir už minėto sertifikato iÅ¡davimÄ E. B. gaus 350 Lt kyšį, įforminant jį kaip užsakymÄ .

Teigia, kad E. B. 2009-04-01 sudarė su L. B. sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ E. B. įsipareigojo atlikti energinio naudingumo paskaičiavimÄ , už kurio atlikimÄ ir buvo iÅ¡raÅ¡yta 350 Lt sÄ skaita. Å ioje sutartyje dalyvauja dvi Å¡alys – viena Å¡alis pateikė duomenis, o kita atliko energinio naudingumo paskaičiavimus. TeisiÅ¡kai Å¡ios sutarties Å¡alys nėra ir negali bÅ«ti bendrininkų grupė, nes sutarties objektas (energinio naudingumo įvertinimas ir paskaičiavimas) nėra nusikaltimo objektas, be to Å¡i sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

Mano, kad Å¡alių sudaryta sutartis (1 t., 98 b. l.), kurioje numatytas atlygis už energinio naudingumo paskaičiavimÄ , negali bÅ«ti traktuojama kaip kyÅ¡is. Iki sutarties suraÅ¡ymo ir sutarties sudarymo metu nebuvo kalbos apie užmokestį už sertifikatÄ su C energine klase. Sutartas 350 Lt atlyginimas yra teisėtas, kaip apmokėjimas už atliktus energinio naudingumo paskaičiavimus. 2009-04-07 iÅ¡ L. B. gauti 350 Lt buvo apskaityti E. B. Individualios veiklos pajamų iÅ¡laidų apskaitos žurnale, deklaruoti, tinkamai įforminti ir pagal 2009 m. galiojusiÄ mokesčių mokėjimo tvarkÄ buvo sumokėti visi mokesčiai VMI ir „SODRAI“.

Taip pat nurodo, kad teismas nevienodai taikė teismų praktikÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kadangi tik kaltinamųjų E. B. ir L. B. veikÄ kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o kitiems kaltinamiesiems A. Ž. ir A. B. atlikusiems panaÅ¡ius veiksmus ir gavusiems atlygį už darbÄ , tokie kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti. Be to, mano, kad E. B. nepagrįstai traktuojama kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir teigia, kad nei jos darbo sÄ lygos, nei pobÅ«dis, nei įgaliojimai konkrečiu atveju neatitinka valstybės tarnautojai keliamų reikalavimų, nes E. B. energinio naudingumo paskaičiavimo darbus atliko kaip techninė darbuotoja, o ne kaip valstybės tarnautojui prilyginta darbuotoja.

Be to, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad E. B. nežinojo, kad L. B. priklausantis sodo namelis adresu: (duomenys neskelbtini) r. neatitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamų reikalavimų. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad tokius duomenis pateikusi sodo namelio savininkė L. B. pasirašė apie tokių duomenų teisingumÄ tam skirtame dokumente. Be to, L. B. pažadėjo pakeisti Å¡ilumos Å¡altinį (2 t., 163–164, 166–165 b. l.). Taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į NVO pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos 2010-09-18 iÅ¡vadas, kad pasirinkdama duomenų surinkimo bÅ«dÄ ir metodÄ E. B. nepažeidė STR. 201.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“ VI sk. 20 p. „Pastato energijos sÄ naudų skaičiavimams reikalingų iÅ¡eities duomenų nustatymas“ reikalavimų, t. y. pagal užsakovo suteiktas galimybes, atliko reikalingus skaičiavimus panaudodama užsakovo pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, kurie įraÅ¡yti į pastato duomenis. Be to, skaičiavimuose ekspertė naudojo pastato duomenis, kurie buvo patvirtinti užsakovo paraÅ¡u, vadovaujantis STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ IX sk. 30 p. „Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato bÅ«klės duomenų teisingumÄ â€œ.

Å io STR VI s. 20 p. reglamentas nereikalauja ekspertui vykti į vietÄ ir bÅ«tinai daryti matavimus. Taigi mano, kad nėra pagrindo pripažinti E. B. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi ji bÅ«dama ekspertė ir atlikdama skaičiavimus, nepažeidė STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ VI skyriaus 20.4.2 p. ir 20.4.4 p. jei užsakovas pateiktus pastato duomenis patvirtino savo paraÅ¡u. Taip pat, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis STR 2.01.09:2005 nuostatomis (2 t., 158 b. l.) ekspertės darbo reglamente nurodyta, kad užsakovui nepageidaujant vykti į vietÄ energinis naudingumas nustatomas pagal pateiktus dokumentus ir užsakovo pateiktus duomenis.

Be kita ko nurodo ir tai, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 6 dalies nuostatomis iÅ¡ kaltinamosios E. B. teismas konfiskavo 315 Lt, nurodydamas, kad tai yra konfiskuotina kyÅ¡io vertė. Teigia, kad tokia suma nuosprendyje nurodyta nepagrįstai, kadangi iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitÄ L. B. sumokėjo E. B. už skaičiavimus 350 Lt. Å ie pinigai buvo užpajamuoti ir įtraukti į E. B. įmonės apskaitÄ , ir iÅ¡ Å¡ios sumos buvo sumokėta 120 Lt mokesčių Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir „SODRAI“.

Taigi mano, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgęs į Å¡ias faktines aplinkybes ir nepagrįstai pakartotinai iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ E. B. į valstybės biudžetÄ 315 Lt. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. (B.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių m. apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista už E. B. palenkimÄ suklastoti tikrÄ dokumentÄ â€“ pastatų energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ant jame žinomai melagingus duomenis, už kyÅ¡io davimÄ E. B. už Å¡io dokumento suklastojimÄ , taip pat už A.

Ž. palenkimÄ pagaminti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-24 techninės priežiÅ«ros sutartį, įraÅ¡ant joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. Ž. atliks statinio ir statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ â€“ jÄ iÅ¡teisinant dėl minėtų veikų padarymo. Taip pat praÅ¡o jos atžvilgiu pritaikyti BK 40 straipsnio 1 dalį, nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir perduodant jÄ pagal laidavimÄ .Skunde nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl atskirų epizodų (E. B. palenkimo suklastoti dokumentÄ â€“ energinio naudingumo sertifikatÄ ir kyÅ¡io jai davimo už Å¡io dokumento suklastojimÄ , taip pat A.

Ž. palenkimo pagaminti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-24 techninės priežiÅ«ros sutartį) yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl Å¡i nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti panaikinta, jÄ iÅ¡teisinant; taip pat nurodo, jog nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad ji nusikalto ne pirmÄ kartÄ , o padarė kelias nusikalstamas veikas, todėl teismas be pagrindo atsisakė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį bei perduoti pagal laidavimÄ .

Dėl jos nuteisimo už E. B. palenkimÄ suklastoti tikra dokumentÄ â€“ pastatų energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ant jame žinomai melagingus duomenis, o taip pat už kyÅ¡io davimÄ E. B. už Å¡io dokumento suklastojimÄ nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų nei dėl jos bendrininkavimo su E. B., palenkiant jÄ suklastoti minėtÄ dokumentÄ , nei dėl kyÅ¡io E. B. davimo. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino STT Å iaulių valdybos OVS vyriausiojo specialisto V.

P. 2009-10-08 tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 18-10-453 bei jame iÅ¡dėstytus faktines aplinkybes, liečiančias jos ir E. B. pokalbius, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog ji kreipėsi į E. B., praÅ¡ydama iÅ¡duoti pastato energinio naudingumo sertifikatÄ , įraÅ¡ant jame žinomai melagingus duomenis apie pastato atitikimÄ â€žC“ klasės keliamiems reikalavimams, ir bÅ«tent už melagingų duomenų įraÅ¡ymÄ sumokėjo 350 Lt. Nurodo, kad ji neturi jokio specialaus inžinerinio iÅ¡silavinimo, todėl nežino, kokie energiniai reikalavimai keliami pastatams, taip pat niekaip negali suprasti ir įvertinti, ar jos pastatai galėjo atitikti Å¡iuos reikalavimus.

Taip pat nurodo, kad iÅ¡ 2009-03-31 11.12–11.15 val. telefoninio pokalbio su E. B. matyti, kad ji į jÄ kreipėsi, praÅ¡ydama iÅ¡duoti pastato energinio naudingumo sertifikatÄ , o ji nurodė, kad už tokiÄ paslaugÄ ima 400 Lt. Dėl 2009-03-31 12.33–12.38 val. telefoninio pokalbio su E. B., apeliantė nurodo, kad E. B. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ apžiÅ«rėti pastatÄ ir joms kalbantis apie sertifikato iÅ¡davimÄ klausinėjo konkrečių pastato detalių; sužinojusi, jog name įrengta krosnis, sako:

„O Jėzau, tai tada tikrai jau neiÅ¡eis“, sekančiame sakinyje iÅ¡reiÅ¡kia abejonę: „tada aÅ¡ labai bijau, kad neiÅ¡eis jums ta c klasė, nu nebent, bet labai abejoju“, o vėliau, pakalbėjus apie pastato projektÄ ir jame nurodytas Å¡ilumines varžas, sako: „gal tada ir iÅ¡eitų, ten ant paties galo, cha, cha“ bei pataria iÅ¡siaiÅ¡kinti. Dėl 2009-03-31 17.25–17.26 val. telefoninio pokalbio su E. B. nurodo, kad jos tariasi dėl susitikimo ir dėl dokumentų pateikimo E. B..

Dėl 2009-04-03 16.24–16.31 val. telefoninio pokalbio su E. B. nurodo, kad pastaroji klausinėja apie pastato detales ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ važiuoti į vietÄ . Dėl 2009-04-06 15.45–15.46 val. ir 2009-04-06 16.19–16.20 val. telefoninio pokalbio su E. B. nurodo, kad jos tariasi dėl susitikimo. Dėl 2009-04-14 16.47–16.49 val. telefoninio pokalbio su E. B. nurodo, kad pastaroji informuoja apie sertifikato užbaigimÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia kažkokius nuogÄ stavimus. Dėl 2009-04-30 16.14 - 16.14 val. telefoninio pokalbio su E. B. nurodo, kad ji informuoja jÄ , jog visi dokumentai nuvežti į registrų centrÄ .

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu (2009-10-13 protokolas) ji taip pat analogiÅ¡kai aiÅ¡kino, kad name yra tik krosnis, nėra Å¡ildymo sistemos ir pažadėjo E. B. pastatyti name Å¡ildymo katilÄ , be to, teigia, kad ji nenusimano apie Å¡ildymo sistemų reikalavimus; 2010-01-28 protokole nurodė, kad „atiduodama sertifikatÄ E. B. jai nereiÅ¡kė jokių bÅ«gÅ¡tavimų, kad kas nors bÅ«tų apskaičiuota blogai, ar kad ji bijotų dėl sertifikato teisėtumo. Jokių žinomai melagingų duomenų E. B. apie namÄ nepateikė...“ Taigi mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji bÅ«tų lenkusi E. B. suklastoti pastato energinio naudingumo sertifikatÄ Ä¯raÅ¡ant jame žinomai melagingus duomenis apie pastato „C“ klasei keliamų reikalavimų atitikimÄ , o taip pat žadėjusi kokį nors papildomÄ atlygį už suklastoto dokumento iÅ¡davimÄ iÅ¡skyrus pažadÄ apmokėti paslaugas pagal E. B. iÅ¡ anksto nurodytÄ Ä¯kainį.

Taigi nurodo, kad atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į pirmojo pokalbio su E. B. metu jos nurodytÄ paslaugų už minėto sertifikato iÅ¡davimÄ kainÄ , ji jai oficialiai sumokėjo 350 Lt. Minėta suma buvo įforminta 2009-04-01 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-07 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, daugiau jokio kitokio atlygio E. B. nėra nei žadėjusi, nei mokėjusi.

Pažymi, kad už geodezinių-kadastrinių matavimų atlikimÄ ji sumokėjo A. B. pagal 2007-08-16 kasos pajamų orderio kvitÄ (serija (duomenys neskelbtini 400 Lt, minėtas dokumentas yra Å¡ioje byloje, tačiau teismas pagrįstai Å¡io mokėjimo netraktavo kaip kyÅ¡io A. B.Dėl nuteisimo už A. Ž. palenkimÄ pagaminti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-24 techninės priežiÅ«ros sutartį, įraÅ¡ant joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. Ž. atliks statinio ir statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ , nurodo, kad teismas minėtÄ sutartį nepagrįstai įvertino kaip dokumentÄ , nes minėta sutartis jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, ji nepriskirtina prie teisės aktais nurodytų dokumentų, kurie nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus.

Mano, jog minėto dokumento, kaip privalomo ir sukeliančio teisines pasekmes, pateikimas oficialioms valstybės institucijoms nenumatytas teisės aktuose. Dėl minėtų motyvų, nuteistosios nuomone, tokios sutarties pasiraÅ¡ymas nelaikytinas dokumento sukÅ«rimu ir nusikalstamos veikos padarymu. Dėl jos padarytų veikų teisinio vertinimo nurodo, kad teismas, atmesdamas jos praÅ¡ymÄ dėl BK 40 straipsnio 1 dalies taikymo ir perdavimo pagal laidavimÄ nurodė, kad ji padarė kelias pakartotines nusikalstamas veikas, todėl negali bÅ«ti laikoma pirmÄ kartÄ nusikaltusiu asmeniu.

Mano, kad toks teismo vertinimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad jos tyčia apskritai nebuvo nukreipta į konkrečių nusikalstamų veikų darymÄ , o į vieningÄ siekimÄ Ä¯teisinti be leidimo pastatytus pastatus, todėl ji nežinojo, ar tam reikės pažeisti įstatymÄ , kokiu mastu ir kiek kartų. Pažymi ir tai, kad, nebÅ«dama statybų žinovė, ji negalėjo žinoti, ar siekiant patenkinti jos praÅ¡ymÄ Ä¯teisinti statybas, teks padaryti ne bet kokį pažeidimÄ , o nusikaltimÄ . Nuteistosios teigimu, teismo nuosprendyje nurodytas motyvas, kad jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip atskiros pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jų padarymas apima ilgÄ laiko tarpÄ ir buvo daromos su skirtingais asmenimis, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Teigia, kad ji nusikalto pirmÄ kartÄ ir labai dėl to gailisi. Be kita ko apeliantė pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas kito teisiamojo, A. Ž., baudžiamosios atsakomybės klausimÄ konstatavo, kad jis padarė nusikalstamas veikas 2008-07-24 ir 2009 m. balandžio mėnesį, tačiau vertino tai kaip vieningÄ tyčiÄ nusikalsti pirmÄ kartÄ . Taigi apeliantė mano, kad teismas, kvalifikuodamas veikas ir taikydamas atsakomybę, nebuvo visiems vienodai teisingas. Teismo posėdžio metu nuteistosios ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, juridinio asmens atstovas prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K., nuteistosios E. B. ir jos gynėjo ir nuteistosios L. S. (B.) apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 2 p., 3 p., 4 p.), o nuosprendžio dalis dėl E. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir L.

S. (B.) nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį panaikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), taipogi nuosprendis naikintinas dalyje dėl E. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį bei UAB „G.“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir šios baudžiamosios bylos dalys UAB „G.“ ir E. B. atžvilgiu nutrauktinos (BPK 327 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reikalavimas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalyje, teismui yra keliamas imperatyvus reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å i norma reiÅ¡kia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo ( kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra apsiribojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų išdėstymu, neatliko nuteistųjų, liudytojų parodymų analizės, nesprendė jų pripažinimo įrodymais klausimo bei nevykdė BPK 20 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, kas, kolegijos vertinimu, esmingai įtakojo teismo išvadas dėl E. B. ir L.

S. (B.) pripažinimo kaltomis ir nuteisimo atitinkamai pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį bei UAB „G.“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo formaliu įrodymų vertinimu ir konstatavo, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos tinkamai. Tačiau kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, ir sprendžia kitaip. Dėl prokuratūros apeliacinio skundo Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti motyvai dėl kaltinimo UAB „G.“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip ir padarytos teismo išvados dėl UAB „G.“ išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ištirtų įrodymų visumos.

Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime dėl kai kurių baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę, pabrėžė, kad juridinio asmens specifiÅ¡kumÄ lemia inter alia tai, kad juridinis asmuo, turėdamas teisnumÄ ir veiksnumÄ , teisinių santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovÄ , įgaliotÄ atstovÄ ir pan.); juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai bÅ«tų neįmanoma.

BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamÄ veikÄ juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas UAB „G.“ iÅ¡ jai pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje konstatavo, jog pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „G.“ neegzistavo.

Tačiau byloje esantys duomenys Å¡iÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ paneigia. Byloje neginčijamai nustatyta, jog UAB „G.“ buvo įsteigta 2010-04-01 (3 t., 36 b. l.), pertvarkius iki tol veikusiÄ A. B. įmonę, kuri įsteigta 2001-05-11. UAB „G.“ tapo A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja, jos vienintelis akcininkas yra A. B., kuris ir turi teisę atstovauti Å¡iÄ Ä¯monę (3 t., 36–46 b. l.). Pertvarkymas pagal CK 2.104 straipsnio 1 dalį yra juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.

BÅ«tent CK 2.104 straipsnio 1 dalies pagrindu atsirado UAB „G.“, kurios vieninteliu akcininku tapo A. B.. Pagal UAB „G.“ įstatų I dalies 2 punktÄ Å¡i bendrovė perima visas pertvarkomos A. B. įmonės teises, pareigas, turtÄ ir prievoles (3 t., 36 b. l.). Kai juridinių asmenų registre buvo įregistruotas juridinis asmuo UAB „G.“, tuomet pasikeitė juridinio asmens teisinė forma, bet tai nėra juridinio asmens pabaiga. Pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bÅ«du.

Juridinių asmenų pertvarkymas nėra jų pabaiga, todėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio iÅ¡vada, kad UAB „G.“ neatsako už juridinio asmens A. B. įmonės veikÄ , nepagrįsta įstatymais, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad juridinio asmens pertvarkymas nėra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pertvarkytojÄ , kaip juridinį asmenį. Toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos Respublikos BK nenustatytas (kasacinė byla Nr. 2K-355/2010).

Esant tokioms aplinkybėms, juridinio asmens UAB „G.“ (buvusi A. B. įmonė) veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes A. B., bÅ«damas juridinio asmens savininku ir veikdamas jo vardu, nusikalstamÄ veikÄ padarė juridinio asmens naudai ir interesais. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su UAB „G.“ prokuroro praÅ¡oma skirti bausme ir daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „G.“ padaryta nusikalstama veika laikytina mažareikÅ¡me. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu.

Kolegija sprendžia, kad nors UAB „G.“ veikoje ir yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis). Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinė byla Nr. 2K-387/2008).

Byloje nustatyta, kad UAB „G.“ siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo: A. B., veikęs A. B. įmonės (nuo 2010-04-01 įmonė pertvarkyta į UAB „G.“, kodas (duomenys neskelbtini), kuri yra A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja) vardu, turėdamas teisę atstovauti šį juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas Å¡ios įmonės naudai ir interesais, 2007 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , 2007 m. rugpjūčio 6 d.

žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypo plane, ir žemės sklypo topografinėje nuotraukoje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad sklype nėra jokių statinių, patvirtino Å¡iuos suklastotus tikrus dokumentus A. B. įmonės antspaudo atspaudu ir savo paraÅ¡u, o 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), realizavo Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – tris žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos egzempliorius ir topografinę nuotraukÄ , perduodamas juos L.

B., o ji pagal 2007 m. rugpjūčio 16 dienos kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo A. B. įmonei už suteiktas geodezinių-kadastrinių matavimų paslaugas 400 litų. Taigi UAB „G.“, kuri veikė per savo vadovÄ A. B., siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo, tačiau Å¡iais savo veiksmais, kolegijos vertinimu, nepadarė didelės žalos nė UAB „G.“ savininkui, nei L. B., kuri buvo suinteresuota neteisingų duomenų įraÅ¡ymu, interesams.

Kadangi toks dokumento suklastojimas iš principo nepažeidė nei vienos iš šalių interesų, todėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu ir UAB „G.“ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina. Dėl to, kas paminėta, ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina ir baudžiamoji byla UAB „G.“ nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.). Dėl nuteistosios E. B. apeliacinio skundo Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikaltimo sudėtis kaltininko veikoje.

Nusikaltimo sudėties požymius nustato ir tuo remdamasis apkaltinamÄ jį nuosprendį priima teismas. Bet kokiu atveju nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi bÅ«ti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimÄ . Kaip teismams aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr. 19).

Nuteistoji E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė savo kaltę dėl kyÅ¡io gavimo už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nėra nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, subjektu. KyÅ¡ininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyÅ¡io priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų.

KyÅ¡ininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiÅ«ros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialÅ«s kandidatai į tokias pareigas (BK 230 straipsnio 1 dalis).

Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybėse ar Europos SÄ jungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje vieÅ¡ojoje įstaigoje, tarptautinėje vieÅ¡ojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos SÄ jungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialÅ«s kandidatai į Å¡ias pareigas (BK 230 straipsnio 2 dalis). Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais pagrindais eina pareigas vieÅ¡ajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis (BK 230 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog E. B., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimÄ pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, Å¡ios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo vieÅ¡Ä sias paslaugas, tiesiogiai savo naudai, susitarė priimti bei priėmė 350 litų kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas E. B. kaltę pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir vertindamas įrodymus, nepasisakė tiek dėl jos, tiek L. S. (B.) duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kada jos neigė savo kaltę. Nepasisakė, kodėl konfiskuoja 315 litų, nors konstatuoja, kad buvo priimtas 350 litų kyÅ¡is, nenurodė, kodėl E. B. teikiamos paslaugos priskiriamos prie viešųjų paslaugų. Byloje nustatyta, jog E. B. savo veiklÄ vykdė pagal iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimÄ pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005.

IÅ¡ to, kas paminėta, daroma iÅ¡vada, kad jos veikla buvo saistoma su valstybe, ji savo veiklÄ vykdė pagal iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ , turėjo teisę iÅ¡duoti valstybinėse institucijose pripažįstamus dokumentus – sertifikatus, todėl darytina iÅ¡vada, kad E. B. laikytina valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos nuomone, tai, kad nuteistoji E. B. nesiekė priimti kyÅ¡io, rodo jos veiksmų seka.

Å tai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji su L. S. (B.) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 59 b. l.) dėl paslaugų suteikimo, nustatė paslaugų kainÄ , iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (1 t., 55 b. l.), t. y. užpajamavo gautus pinigus, sumokėjo mokesčius. Po sutarties sudarymo ji ir L. S. (B.) bendrauja telefonu, L. S. (B.) jai pateikia reikiamus dokumentus, aiÅ¡kinasi pateiktuose dokumentuose esančius ir žodžiu pateiktus neatitikimus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios E. B. veikÄ pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikavo remdamasis tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo“, tačiau nenurodė, kokie konkretÅ«s duomenys tai patvirtina, kodėl atmeta nuteistųjų E. B. ir L.

S. (B.), kurios neigia kyÅ¡io davimÄ ir kyÅ¡io priėmimÄ , parodymus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pagrįsta spėjimu, prielaidomis, kad nuteistosios iÅ¡ anksto sutarė dėl kyÅ¡io, jo sumos, sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, t. y. nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji E. B. sutarė priimti ir priėmė 350 litų kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), o E. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintina, neįrodžius jos dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kadangi E. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintina, todėl naikintina ir nuosprendžio dalis dėl 315 Lt konfiskavimo iÅ¡ E. B.. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

Kadangi Å¡ios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.Apeliantė E. B. nuteista už tai, kad versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimÄ pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, šios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas, 2009 metų balandžio 8 dienÄ , tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini), ji į pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastatui Å¡ildyti naudojamÄ Å¡ilumos Å¡altinį, kieto kuro katilÄ su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sÄ naudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai) ir kad gyvenamasis namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus.

Ä®statymų leidėjas, iÅ¡dėstydamas bendrÄ jÄ baudžiamosios atsakomybės sampratÄ už dokumentų suklastojimÄ , BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Atsižvelgiant į rÅ«Å¡inį nusikalstamų veikų objektÄ , tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normaliÄ valstybės ir savivaldos institucijų veiklÄ .

Taigi dokumentų, galinčių bÅ«ti Å¡ios nusikalstamos veikos dalyku, sÄ raÅ¡Ä apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams bÅ«dingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali bÅ«ti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008).

Kokie požymiai bÅ«dingi dokumento sÄ vokai, apibrėžta kai kuriuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 2 straipsnyje (2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcija) dokumento sÄ voka apibrėžta taip: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo bÅ«do, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įst. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sÄ vokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialÅ«s valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję raÅ¡ytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į Å¡ių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitÄ .

Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sÄ voka, tačiau teismų praktika panaÅ¡iais požymiais, kaip ir anksčiau paminėtuose įstatymuose, formuluoja dokumento sÄ vokÄ , taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006).

Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks raÅ¡ytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktÄ , turintį teisinę reikÅ¡mę. RaÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikÅ¡mę, nes suteikia informacijÄ , koks asmuo jį sukÅ«rė, kam sukurto ir pasiraÅ¡yto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinės bylos Nr. 2K-290/2008, Nr. 2K-114/2009).

Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad E. B. savo veiksmais į energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato Å¡ildymui naudojamÄ Å¡ilumos Å¡altinį, kieto kuro katilÄ su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sÄ naudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai), ir kad gyvenamasis namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus.

Ir nors nuteistoji E. B. apeliaciniame skunde ir neigia savo kaltę, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 148–149 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje (4 t., 114–116 b. l.) parodė, jog suprato, kad sertifikate įrašė neteisingus duomenis. Veikos kvalifikacijai neturi reikÅ¡mės, ar neteisingi duomenys buvo įraÅ¡yti savo iniciatyva, ar papraÅ¡yta kito asmens. E. B. veika Å¡iame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. E. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad neturėdama teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sÄ moningai, ir norėjo taip veikti.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Pagal teismų praktikÄ BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų.

Kolegija sprendžia, kad nors E. B. veikoje ir yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertintina kaip nusikaltimas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis). Nustatant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo kriterijus reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi.

Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumÄ , jo tikslus, motyvus.Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veikÄ kaip mažareikÅ¡mę pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, apraÅ¡ytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-409/2011). Taigi, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimÄ , kai yra padarytas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) atsižvelgtina ir į tai, ar Å¡iuo nusikaltimu buvo padaryta žala kieno nors interesams, į padarytos žalos pobÅ«dį, dydį.Byloje nustatyta, kad E. B. savo veiksmais nepadarė žalos L.

S. (B.), kuri buvo suinteresuota neteisingų duomenų įraÅ¡ymu į sertifikatÄ , nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, t. y. nebuvo padaryta ir žymi žala valstybei. Kadangi toks dokumento suklastojimas iÅ¡ principo nepažeidė nei vienos iÅ¡ Å¡alių interesų, todėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu ir E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, o apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir E. B. baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Dėl bendrininkavimo Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamÄ veikÄ galimas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenurodyta, kad E. B. nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų padariusi bendrininkų grupėje, kokius veiksmus kiekvienas bendrininkas bÅ«tų atlikęs, todėl iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų ir bylos aplinkybių neatitikimo (BPK 328 str. 3 p.) Å¡alinant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pripažintÄ E. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad E. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.     Dėl L. S. (B.) apeliacinio skundo IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistosios L. S. (B.) kaltę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad pastaroji siekdama sodo namelį įteisinti kaip gyvenamÄ jį namÄ pasiÅ«lė ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra už energinio naudingumo sertifikato iÅ¡davimÄ su žinomai neteisingais duomenimis.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, apylinkės teismas nenurodė, kokie konkretÅ«s duomenys tai patvirtina, kodėl atmeta nuteistųjų E. B. ir L. S. (B.), kurios neigia kyÅ¡io davimÄ ir kyÅ¡io priėmimÄ , parodymus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pagrįsta spėjimu, prielaidomis, kad nuteistosios iÅ¡ anksto sutarė dėl kyÅ¡io, jo sumos, sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, t. y. nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji L.

S. (B.) pasiÅ«lė ir davė kyšį E. B., Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), o L. S. (B.) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintina, neįrodžius jos dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ nuo dokumentų suklastojimo. BÅ«tinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas.

Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi bÅ«ti nustatyta, kurios iÅ¡ dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčiÄ , kad kaltininkas suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti.

Nors apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. (B.) ir praÅ¡o jÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už E. B. palenkimÄ suklastoti tikrÄ dokumentÄ â€“ pastatų energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ant jame žinomai melagingus duomenis) iÅ¡teisinti, tačiau byloje nustatyta, kad E. B. palenkta L. S. (B.) savo veiksmais į energinio naudingumo sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato Å¡ildymui naudojamÄ Å¡ilumos Å¡altinį, kieto kuro katilÄ su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sÄ naudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai) ir, kad gyvenamas namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus.

Ir nors nuteistoji L. S. (B.) neigia padariusi aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismo posėdyje pati nuteistoji parodė, kad pripažįsta, jog praÅ¡ydama E. B. atlikti tam tikras paslaugas – palenkė jÄ suklastoti dokumentÄ bei tai, kad ji su E. B. buvo sutarusi, kad ji į sertifikatÄ Ä¯raÅ¡ys netikrus faktus (4 t., 113–114 b. l.) tai, be kita ko, patvirtina ir kitos nuteistosios E. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (3 t., 148-149 b. l.), tiek teisiamojo posėdžio metu (4 t., 114–116 b. l.), kai ji parodė, jog suprato, kad sertifikate įrašė neteisingus duomenis.

Todėl L. S. (B.) veika Å¡iame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji L. S. (B.) apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. už A. Ž. palenkimÄ pagaminti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-24 techninės priežiÅ«ros sutartį, įraÅ¡ant joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. Ž. atliks statinio ir statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ , teigdama, kad teismas minėtÄ sutartį nepagrįstai įvertino kaip dokumentÄ , nes minėta sutartis jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, ji nepriskirtina prie teisės aktais nurodytų dokumentų, kurie nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus.

Nuteistosios nuomone, tokios sutarties pasiraÅ¡ymas nelaikytinas dokumento sukÅ«rimu ir nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad ir dėl Å¡io epizodo L. S. (B.) veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams bÅ«dingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai.

Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali bÅ«ti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006).

Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks raÅ¡ytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktÄ , turintį teisinę reikÅ¡mę. RaÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikÅ¡mę, nes suteikia informacijÄ , koks asmuo jį sukÅ«rė, kam sukurto ir pasiraÅ¡yto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. (B.) palenkė A.

Ž. pagaminti suklastotÄ dokumentÄ â€“ 2008 metų liepos 24 dienos techninės priežiÅ«ros sutartį ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsižvelgiant į tai bei į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad techninės priežiÅ«ros sutartyje įtvirtinta informacija, turi reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, kadangi pagal jÄ yra pradedamos naujos procedÅ«ros, susijusias su leidimų statybai gavimu, todėl techninės priežiÅ«ros sutartis ir statybos darbų žurnalas atitinka BK 300 straipsnyje numatyto dokumento požymius.

Nors E. B. ir UAB „G.“ atžvilgiu veikos dėl dokumentų klastojimo šiuo nuosprendžiu pripažintos mažareikšmėmis, tačiau L. S. (B.) veikos dėl tų pačių nusikalstamų veikų nepripažintinos mažareikšmėmis, kadangi jos dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko, savo tikslų ir motyvų siekia tokį laipsnį, dėl kurio jos negali būti vertinamos kaip mažareikšmės, kadangi apeliantė ne tik palenkė suklastoti tikrus dokumentus, bet juos ir panaudojo, be to, ji įvykdė kelias tapačias nusikalstamas veikas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistina.Nuteistosios L.

S. (B.) skunde nurodytas praÅ¡ymas taikyti jos atžvilgiu BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti jÄ pagal laidavimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad apeliantė padarė ne vienÄ , o kelias nusikalstamas veikas, todėl pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas – nėra teisinio pagrindo.Taip pat, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas pripažino L.

S. (B.) atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad ji nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje padarė veikdama bendrininkų grupėje. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenurodyta, kad L. S. (B.) veikÄ bÅ«tų padariusi bendrininkų grupėje, kokius veiksmus kiekvienas bendrininkas bÅ«tų atlikęs. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų ir bylos aplinkybių neatitikimo (BPK 328 str. 3 p.), Å¡alinant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pripažintÄ L.

S. (B.) atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,               n u s p r e n d ž i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl E. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir L.

S. (B.) nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyse naujÄ nuosprendį:E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį ir L. S. (B.) pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad jos dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalis dėl E. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį bei UAB „G.“ iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir E. B. bei UAB „G.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jų atžvilgiu nutraukti.Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. S. (B.) apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. sukurstymo suklastoti dokumentÄ 20 MGL (2600 Lt) baudÄ ; dėl A. Ž. sukurstymo suklastoti dokumentÄ 20 MGL (2600 Lt) baudÄ ; dėl E. B. sukurstymo suklastoti dokumentÄ 20 MGL (2600 Lt) baudÄ ;), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žemės sklypo topografinės nuotraukos panaudojimÄ ir kadastrinių matavimų panaudojimÄ 2007 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais panaudojimÄ valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriuje, ir tos pačios savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriuje 20 MGL (2600 Lt) baudÄ ; už žinomai suklastoto techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato, statybos darbų žurnalo panaudojimÄ Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiÅ«ros skyriuje 25 MGL (3250 Lt) baudÄ ; už žinomai suklastotos sutarties dėl techninės priežiÅ«ros panaudojimÄ ArchitektÅ«ros ir Urbanistikos skyriuje 20 MGL (2600 Lt) baudÄ , subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes ir galutinę subendrintÄ bausmę L.

S. (B.) skirti 30 MGL (3900 Lt) baudÄ .PaÅ¡alinanti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pripažintÄ E. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad E. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. PaÅ¡alinanti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pripažintÄ L. S. (B.) atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 315 Lt konfiskavimo iÅ¡ E. B..KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                  Vidmantas Mylė