33d5a090-1e8e-4dcb-bf03-efe044c7fa13 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-351-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01740-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6. 3.3.1.18.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja)teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

G. individualios įmonės ir atsakovo V. N. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1988-1029/2017 pagal ieÅ¡kovės D. G. individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovui V. N. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. G. individuali įmonė (toliau – D. G. IÄ®) kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovei D.

G. IÄ® iÅ¡ atsakovo V. N. 36 359,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas V. N. nuo 2015-11-24 iki 2016-09-13 dirbo ieÅ¡kovo D. G. IÄ® vairuotoju-ekspeditoriumi ir buvo su ieÅ¡kove sudaręs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kuria prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam patikėtos transporto priemonės DAF FT XF 105.460 saugumÄ ir tinkamÄ jos panaudojimÄ . 2016-04-14 atsakovas Belgijoje pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jam patikėta transporto priemonė, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė 22 100 Eur žalÄ dėl transporto priemonės sugadinimo, 13 965,40 Eur žalÄ dėl transporto priemonės nutempimo, 294,03 Eur žalÄ už dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , bendras žalos dydis – 36 359,43 Eur. Nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, tarp žalos ir neteisėtų veiksmų buvo priežastinis ryÅ¡ys, taip pat egzistavo atsakovo kaltė, todėl atsakovas yra atsakingas už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .Atsakovas V.

N. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį įsipareigojo sudaryti vairuotojui-ekspeditoriui sÄ lygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtomis materialinėms vertybėms iÅ¡saugoti. Teigė, kad darbdavys privalėjo apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir vairuotojas privalo atlyginti tik tÄ Å¾alos dalį, kurios neatlygina draudimas. Atsakovas V. N. nurodė, kad darbdavys jo neinformavo, kad jam duodama transporto priemonė neapdrausta Kasko draudimu.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovės D. G. IÄ® ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V. N. 25 452 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 285,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei D. G. IÄ®, ieÅ¡kinį likusioje dalyje atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir argumentus, sprendė, jog atsakovas V.

N. nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad iÅ¡saugotų įmonės jam patikėtÄ turtÄ , pažeidė įsipareigojimus, prisiimtus visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, pareigybine instrukcijas ir sukėlė eismo įvykį. Teismas vertino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovei kilo žalÄ , t. y. buvo apgadintas vilkikas ir priekaba, vertino, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sprendė, kad žala buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, atsakovui veikiant neatsargiai.

Eismo įvykio metu atsakovas buvo ieÅ¡kovės darbuotojas, sukėlė eismo įvykį atlikdamas savo darbo pareigas, bÅ«damas pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, todėl egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti.Teismas, įvertinęs, jog žala buvo padaryta atsakovui elgiantis neatsargiai, atsižvelgęs į darbdavio elgesį (pasirinko tokias Kasko draudimo sÄ lygas, kurios nagrinėjamu atveju nepadengė kilusios žalos) ir darbuotojo turtinę padėtį, sprendė, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ darbdavio patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 30 procentų, t. y. iki 25 452 Eur.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovė D. G. IÄ® pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti 2018 m. sausio 24 d. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1988-1029/2017, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, ir tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, priteisti ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio sumažinimas neatitiko žalos atlyginimo instituto esmės. Pagal KonstitucijÄ , prioritetas yra teikiamas ne žalÄ padariusio, o žalÄ patyrusio asmens interesams.

Atlygintinos žalos dydžio mažinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip žalÄ padariusio asmens nauda iÅ¡ savo padaryto teisės pažeidimo.Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimÄ lėmė iÅ¡imtinai atsakovo neteisėti veiksmai. Objektyvios eismo įvykio aplinkybės rodo itin didelį atsakovo neatsargumÄ , nerÅ«pestingumÄ , valdant jam darbdavio patikėtÄ turtÄ ir dalyvaujant kelių eisme.IeÅ¡kovė buvo apdraudusi atsakovui perduotas transporto priemones transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl buvo įvykdžiusi savo įstatyminę pareigÄ .

IeÅ¡kovė taip pat buvo sudariusi ir vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimo sutartį bei transporto priemonių parko Kasko draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ir atsakovui patikėta transporto priemonė.Dėl vairuotojų sukeliamų eismo įvykių didėja draudimo kaina, todėl ieÅ¡kovui atlygintinos žalos mažinimas nėra teisingas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sunkiÄ turtinę padėtį, taip pat teismo posėdyje nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 1200 – 1300 Eur atskaičius mokesčius.

Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie jo turtÄ .Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik bloga asmens turtinė padėtis savaime dar nelemia atlygintinos žalos mažinimo.Nėra teisinio pagrindo teigti, kad Å¡alies iÅ¡laidų advokato pagalbai, patirtų Darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas teisme, jeigu individualus darbo ginčas, iÅ¡nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismÄ .Teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ už ieÅ¡kinio parengimÄ .Apeliaciniu skundu atsakovas V.

N. praÅ¡o panaikinti 2018-01-24 Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1988-1029/2018 dalį toje apimtyje, kurioje teismas ieÅ¡kovės D. G. IÄ® naudai priteisė 25 452 Eur žalos atlyginimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017-08-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 285,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 539 Eur žyminio mokesčio ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti žalos dydį iki trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžių.

Atsakovas taip pat praÅ¡o paskirti ieÅ¡kovei 5 792 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisti atsakovo V. N. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nenagrinėjo atsakovo praÅ¡ymo įtraukti trečiuoju asmeniu, nereiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje – draudimo kompanijos ADB Gjensidige, nors sugadinta transporto priemonė buvo drausta Kasko draudimu bei nepasisakė, kodėl atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu draudimo kompanijÄ .Teismas nenagrinėjo atsakovo praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant D.

G. IÄ® (darbdavio) ir atsakovo V. N. pasiraÅ¡ytÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 647 spręstina, kad joje numatyta vairuotojo atsakomybės riba yra franÅ¡izės (besÄ lyginės iÅ¡skaitos) sumokėjimas. Atsakovas, prisiimdamas tokiÄ atsakomybę turėjo teisę žinoti, kokiomis sÄ lygomis prisiima saugoti turtÄ .Atsakovas nebuvo supažindintas su sÄ lyga, kad jo vairuojama transporto priemonė nėra drausta Kasko draudimu, taip pat nežinojo, kad darbdavys neprivalo transporto priemonių drausti Kasko draudimu, nors pagal darbdavio teiktÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį darbdavys privalo supažindinti vairuotojÄ su įstatymais, norminiais aktais ir taisyklėmis, numatančiomis materialinę darbuotojų atsakomybę už žalÄ , numatytÄ Å¡ioje sutartyje.Teismas, nustatydamas ginčo sutarties turinį, rėmėsi tik lingvistiniu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu.

Å alys visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi nenumatė ir nedetalizavo kokiu bÅ«du ir priemonėmis ieÅ¡kovė vykdys savo sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas netaikė sisteminio sutarties aiÅ¡kinimo metodo ir nenustatė, kad ginčo sutartimi tam tikrÄ rizikÄ prisiėmė abi Å¡alys. Teismas taip pat neatsižvelgė į sutarties Å¡alių faktinį tikslÄ , t. y. neįvertino, kad ieÅ¡kovė yra tik naudos gavėja, o jos tikslas pagal sutartį yra orientuotas tik į savo verslo rizikos mažinimÄ darbuotojo sÄ skaita.Nuo 2017-07-01 galiojančiame darbo kodekse numatyta, kad nuo 2017-07-01 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys nustoja galiojusios, nebelieka nuostatų, kad iÅ¡ darbuotojo priteistina visa žala vien dėl to, kad jis yra pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį.Kilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip pusei metų nuo eismo įvykio dienos.

Draudimo kompanija ADB Gjensidige informavo, kad apgadintas vilkikas nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo draustas Kasko draudimu, tačiau tuo metu eismo įvykių užregistruota nebuvo, iÅ¡mokos taip pat nebuvo mokamos. Todėl negalima priteisti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimo, kuomet turto vertinimas buvo atliktas tik po pusės metų, o apie eismo įvykį niekas nebuvo informuotas.IÅ¡ byloje esančios medžiagos, raÅ¡ytinių dokumentų, darbdavio ir jo kviestos liudytojos parodymų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad atsakovo sukeltas eismo įvykis buvo nedraudiminis.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė privalėjo realizuoti savo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, atsirado bÅ«tinybė įtraukti į bylÄ ADB Gjensidige trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

IeÅ¡kovės reikalavimas, be kita ko, kildinamas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės ir draudimo kompanijos teisinių santykių, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas galimai sukeltų teisines pasekmes ir ADB Gjensidige.Byloje iki Å¡iol nėra atskleistos sÄ lygos, ar privalėjo draudimas iÅ¡mokėti iÅ¡mokas ar ne, to priežastis yra ta, kad darbdavys teikė melagingus dokumentus, jog transporto priemonė, kuri pateko į eismo įvykį, nebuvo drausta Kasko draudimu.IeÅ¡kovė D. G. IÄ® pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo V.

N. apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Atsakovas 2015-11-23 su ieÅ¡kove sudarė darbo sutartį, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį ir buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija. Atsakovas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už gabenamo krovinio ir jam patikėtos transporto priemonės saugumÄ , taip pat įsipareigojo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl jo kaltės ar neapdairumo.IeÅ¡kovė nei darbo sutartyje, nei visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje, nei pareiginėje instrukcijoje nebuvo įsipareigojusi sudaryti transporto priemonių Kasko draudimo sutartis, taip pat minėtuose dokumentuose nebuvo numatyta, kad atsakovo kaip darbuotojo materialinė atsakomybė yra ribojama Kasko draudimo sutartyje numatytos franÅ¡izės suma.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisinių santykių, susiklosčiusių iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo, todėl ginčo nagrinėjimas pagal vėliau įsigaliojusio įstatymo nuostatas prieÅ¡tarautų įstatymo negaliojimo atgal principui.Pirmosios instancijos teismas nutarė į bylÄ neįtraukti draudimo bendrovės, nes atsakovas nepagrindė, o ir teismas nenustatė, kaip draudimo bendrovės teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, priimtas Å¡ioje civilinėje byloje.Draudimo brokerė, kuri nagrinėjamoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, nurodė Kasko draudimo sutartis sÄ lygas, draudimo apsaugos nagrinėjamam įvykiui nebuvimÄ ir kitas aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje realizavo tikrÄ savo teisę į žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimÄ .Teismask o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosCPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Atsakovo V. N. teigimu pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo praÅ¡ymo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukti ADB „Gjensidige“.

Pirmosios instancijos teismas 2018-01-08 teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti tokį atsakovo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad teismo sprendimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių ADB Gjensidige. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad toks teismo sprendimas sudaro pagrindÄ 2018-01-24 sprendimÄ pripažinti absoliučiai negaliojančiu, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. N. su ieÅ¡kove D. G. individualia įmone 2015-11-23 sudarė darbo sutartį ir nuo 2015-11-24 iki 2016-09-13 D.

G. IÄ® dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. 2015-11-23 V. N. pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam patikėtas transporto priemones – vilkikÄ DAF FT XF 105.460 ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas V. N. 2016-04-08 buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę ir 2016-04-14 kelyje Belgija-Anglija padarė eismo įvykį, kurio metu buvo visiÅ¡kai sugadinta jam patikėta transporto priemonė.

IeÅ¡kovė D. G. individuali įmonė nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė 22 100 Eur žalÄ dėl transporto priemonės sugadinimo, 13 965,40 Eur žalÄ dėl transporto priemonės nutempimo, 294,03 Eur žalÄ už dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , bendras žalos dydis – 36 359,43 Eur.Atsakovo V. N. teigimu, 2016-04-14 eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonė DAF FT XF 105.460, kuriÄ apeliantė buvo patikėjusi atsakovui, turėjo bÅ«ti apdrausta Kasko draudimu. Tačiau ieÅ¡kovė nurodo, kad minėta transporto priemonė buvo drausta Kasko draudimu, tačiau, įmonei taupant lėšas, buvo sudaryta nestandartinė transporto priemonės Kasko draudimo sutartis, pagal kuriÄ yra atlyginama žala tik už ketvirtÄ visiÅ¡ko transporto priemonės sunaikinimo atvejį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad UADBB „JÅ«sų patarėjas“ direktorė T. K., kuri byloje buvo apklausta kaip liudytoja, pateikė apeliantei raÅ¡tÄ , kuriame buvo patvirtinta, jog 2016-04-14 (eismo įvykio dienÄ ) vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas Kasko draudimu. 2018-01-08 teismo posėdžio metu T. K. nurodė, kad Å¡iame raÅ¡te informacija buvo nurodyta klaidingai, kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu, tačiau jis galiojo tik po trijų visiÅ¡kų transporto priemonių sunaikinimo atvejų, t. y. ketvirtam visiÅ¡kam transporto priemonės sunaikinimo atvejui.

Byloje taip pat yra pateiktas draudimo naudos gavėjo UAB „Swedbank lizingas“ raštas, kuriame nurodoma, kad vilkikas buvo apdraustas Kasko draudimu draudimo bendrovėje „Gjensidige“ (iki 2016-03-01 – draudimo bendrovė PZU Lietuva). Taip pat byloje pateiktas ADB „Gjensidige“ 2017-12-22 pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog transporto priemonė DAF FT XF 105.460 buvo drausta Kasko draudimu bendrovėje ADB „Gjensidige“, tačiau įvykių nebuvo užregistruota ir išmokos nebuvo mokamos.CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatÄ absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų.

Todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bÅ«tina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylÄ asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2018). Todėl apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesÄ asmenų teisinė padėtis.Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas V.

N. apeliaciniame skunde nurodo, kad ADB „Gjensidige“ turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Å is ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali bÅ«ti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamÄ materialinį ir procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kitaip nei privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, Kasko draudimas yra papildomas, savanoriÅ¡kas draudimas, sudaryti Kasko draudimo sutartį nėra privaloma.

IeÅ¡kovė įrodinėja, kad ji buvo sudariusi 2016-04-14 eismo įvykio metu sugadinto vilkiko Kasko draudimo sutartį, tačiau Å¡ios sutarties sÄ lygos buvo nestandartinės, t. y. draudimo sutarties atveju numatyta franÅ¡izė buvo 3 sunaikinimo atvejai t. y. žala pagal Kasko draudimo sutartį atlyginama per metus įvykus trims įvykiams, kurių metu visiÅ¡kai sugadinamos atsakovės automobilių parko, apdrausto Kasko draudimo sutartimi, transporto priemonės.Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje sprendė, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų transporto priemonių parko draudimo liudijimo Nr. PZULT 1928126 nuorašų bei liudytojos T.

K. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo draustas Kasko draudimu draudimo kompanijoje PZU Lietuva (teisių perėmėja ADB „Gjensidige“). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, taip pat sprendė, jog minėtoje Kasko draudimo sutartyje buvo numatyta iÅ¡skaita – 3 visiÅ¡ko sunaikinimo atvejai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo V. N. eismo įvykio metu nepataisomai apgadintas vilkikas laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo pirma visiÅ¡kai sunaikinta transporto priemonė, todėl Kasko draudimo iÅ¡moka negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.Kaip buvo nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas remdamasis į bylÄ pateiktu transporto priemonių parko draudimo liudijimo Nr. PZULT 1928126 nuoraÅ¡u bei liudytojos T.

K. parodymais sprendė, kad 2016-04-14 eismo įvykio metu sugadintas vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27 buvo draustas Kasko draudimu draudimo kompanijoje PZU Lietuva (teisių perėmėja ADB „Gjensidige“). Teismas taip pat sprendė, kad aptariamas vilkikas 2015-05-27 iki 2016-05-27 laikotarpiu buvo pirma visiškai sunaikinta ieškovės transporto priemonė ir Kasko draudimo išmoka negalėjo būti išmokėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės stokoja pagrindimo bylos medžiaga, jos detalia analize.Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad 2016-04-14 eismo įvykis buvo pirmasis ieškovės eismo įvykis, kurio metu buvo visiškai sunaikinta transporto priemonė, laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2016-05-27, taip pat nėra duomenų, ar ieškovė pranešė draudimo kompanijai apie įvykį (ADB „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 9.1.2 punktas), ir ar buvo priimtas draudimo bendrovės sprendimas nemokėti draudimo išmokos.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ pripažintina, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , neįvertino teisės aktuose nustatytų draudimo santykių esmės ir tikslo, nenustatė byloje dalies aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimui. Dėl Å¡ių priežasčių liko neatskleista bylos esmė, nebuvo detaliai aiÅ¡kinamos ir analizuojamos Kasko draudimo sutarties sÄ lygos ir ieÅ¡kovės galimybė gauti draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo.

Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad, neatmetus ieÅ¡kovės galimybės gauti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ ADB „Gjensidige“, pastaroji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes teismo sprendimas ADB „Gjensidige“ gali sukelti teisines pasekmes. Todėl, nagrinėjamu atveju nustačius, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su ADB „Gjensidige“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ Ä¯traukti ADB „Gjensidige“ į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir Å¡i aplinkybė galėjo neigiamai įtakoti bylos rezultatÄ .Kadangi pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui svarbių aplinkybių, byloje atliko tik formalų įrodymų, susijusių su Kasko draudimo sutarties sudarymu, vertinimÄ , taip pat neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, spręstina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nes tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 24 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Nusprendus bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeKadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimÄ , teismas grÄ Å¾ina bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių.

Å iuo klausimu turi pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinėsiantis bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                              Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                Birutė Simonaitienė                                                                                    Irena StasiÅ«nienė