33d2fadc-bd45-4fcd-a63f-7d42d61e2f7b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1766-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-04289-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, trečiasis suinteresuotas asmuo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,n u s t a t ė :R.

M. (toliau – pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 6 297,40 Lt. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo valdyboje (toliau – Vilniaus APGV) karjeros valstybės tarnautojo pareigas eina nuo 2008 m. spalio 30 d. (iki 2011 m. sausio 2 d. – A lygio 13 kategorijos, nuo 2011 m. sausio 3 d. – A lygio 12 kategorijos), jam suteikta 3 kvalifikacinė klasė. PareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, vadovaujantis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojančiais Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo ir 25 straipsnio pakeitimais, kuriais sumažinti pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę dydžiai.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kuriuo remiantis buvo sumažintas pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio mažinimas nurodytu laikotarpiu buvo neteisėtas, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba, atstovaudama ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime pripažįsta, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjui susidarė dėl to, kad ginčo laikotarpiu vykdė galiojančius įstatymus, kurie vėliau Konstitucinio Teismo buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pabrėžė įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti valstybės tarnautojų dėl netinkamai nustatyto teisinio reguliavimo patirtų praradimų (neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies) kompensavimo tvarkÄ . Ä®statymų leidėjas imasi priemonių, siekdamas nustatyti valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ netenka prasmės, kadangi Å¡i nepriemoka pareiÅ¡kėjui ir taip bus grÄ Å¾inta.

Skundo tenkinimo atveju praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 301 straipsnį, pagal kurį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, ir atidėti sprendimo vykdymÄ , nes darbo užmokesčio nepriemokos iÅ¡mokėjimui nėra skirta lėšų (b. l. 18–20). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundÄ neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas.Ginčas kilo dėl valstybėje ekonominiu sunkmečiu nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus APGV ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas: iki 2011 m. sausio 2 d.

– A lygio 13 kategorijos, nuo 2011 m. sausio 3 d. – A lygio 12 kategorijos; nuo 2008 m. spalio 30 d. pareiÅ¡kėjui suteikta 3 kvalifikacinė klasė (b. l. 12–13). Valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23–25 straipsnių nuostatas, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytÄ pareiginės algos koeficientÄ ; valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais iÅ¡reikÅ¡tas priedas už kvalifikacinę klasę, tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, atsižvelgiant į tai, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai pareigybių kategorijoms nuo 11 iki 20.

Pagal iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , atitinkamai pareiÅ¡kėjo užimamai pareigybei (A lygio 13 kategorijai) buvo nustatytas 6,3 pareiginės algos koeficientas, skaičiuojamas baziniais mėnesinės algos dydžiais. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas 13 kategorijos pareiginės algos koeficientas 6,2. Taip pat A lygio 12 kategorijos pareigybės pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 5,7 iki 5,64. Taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 straipsniu buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai: nustatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos (vietoje buvusių 15 procentų pareiginės algos), už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos (vietoje buvusių 30 procentų), už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos (vietoje buvusių 50 procentų).

Minėto įstatymo 4 straipsnyje buvo nustatytas Å¡io įstatymo galiojimo terminas, kuris vėliau kelis kartus pratęstas.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo užimamÄ pareigybę ir turimÄ kvalifikacinę klasę, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gavo sumažintÄ pareiginę algÄ ir algos priedÄ už kvalifikacinę klasę ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PrieÅ¡taraujančiu Konstitucijai atitinkamai buvo pripažintas ir sumažintų pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę galiojimo laiko pratęsimas. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.Vadovaujantis atsakovo pateiktomis pažymomis apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dėl prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo taikymo pareiÅ¡kėjui susidarė 8 286,05 Lt darbo užmokesčio nepriemokos (b. l. 8–11, 21–24). Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepaÅ¡alina.

Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta iki Å¡iol. Nurodytas turtinis praradimas pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. Ä®statymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – darbo užmokesčio nepriemoka.

Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiškas pašalinimas, t. y. darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. Tokia išvada daroma vadovaujantis Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuriose nustatyta, kad teisėjas (teismas) negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Å¡iuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebÅ«tų taikomas Konstitucijai prieÅ¡taraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebÅ«tų pažeistos asmens teisės (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Be to, Å¡i Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principÄ , vienÄ iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Todėl nustatyto pažeidimo, mokant pareiÅ¡kėjui sumažintÄ darbo užmokestį pagal antikonstitucinius aktus, nepaÅ¡alinus ir toliau taikant antikonstitucinėmis pripažintas įstatymų nuostatas, bÅ«tų pažeistos Konstitucijos bei Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, yra pasisakęs, kad asmens teisės turi bÅ«ti ginamos (žr., pvz., 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013, 2013 m. kovo 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2010 m. birželio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) taip pat yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Taigi atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi apie nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintÄ darbo užmokestį pareiÅ¡kėjas vėliausiai turėjo sužinoti 2009 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 28). Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė 2013 m. rugsėjo 30 d., taigi reikalavimui priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Kita vertus, pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties.Darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, virÅ¡ijantį 3 metus. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarime pripažino, kad Darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) prieÅ¡taravo, o 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas tame pačiame nutarime (nutarimo IV skyriaus 13 dalyje) konstatavo, kad iki Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo Darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Å i iÅ¡vada iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip tai, kad minėtos Darbo kodekso nuostatos pripažinimas antikonstitucine nėra reikÅ¡mingas tik tiems teisiniams santykiams, kurių teisinė kvalifikacija jau yra pasibaigusi, t. y. asmuo yra praradęs teisę kreiptis į teismÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tinkamai įgyvendinus teisę kreiptis į teismÄ , ginčo teisinių santykių kvalifikacija dar nėra baigta. Todėl atsižvelgus į minėtÄ Konstitucinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimÄ , pareiÅ¡kėjo teisė į priteisiamÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ neribojama. PrieÅ¡ingu atveju teisminis pareiÅ¡kėjo teisės gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ gynimas nebÅ«tų veiksmingas, o teismas spręsdamas ginÄÄ taikytų įstatymÄ , prieÅ¡taraujantį Konstitucijai.Pagal pateiktas Vilniaus APGV pažymas apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neiÅ¡mokėta 8 286,05 (b. l. 8–11, 21–24).

PraÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį pareiÅ¡kėjas vadovaujasi nurodytomis pažymomis, tačiau praÅ¡omÄ priteisti sumÄ nurodo be mokesčių. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pažymų teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino darbo užmokestį apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai. Atsakovas nurodytÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ dar kartÄ patvirtino atsiliepime į skundÄ . Nurodyta suma pareiÅ¡kėjui ir priteistina.PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus APGV, t. y. subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, byloje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas, formuluodamas savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ darbdavio – Vilniaus APGV. Tokio aiÅ¡kinimo iki Å¡iol buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013, kurioje teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teisė į neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimÄ kyla bÅ«tent iÅ¡ tarnybos teisinių santykių ir tinkamu atsakovu tokiose bylose yra institucija, kurioje dirbo valstybės tarnautojas ir kuri mokėjo jam darbo užmokestį, t. y. dėl kurios taikytų antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų, mokant pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ už atliktas pareigas, pareiÅ¡kėjas patyrė praradimus.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo klausimus, tačiau Å¡ioje byloje nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas, o sprendžiama dėl reikalavimo priteisti ginčo laikotarpiu neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį). Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėta, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį, susidariusiÄ Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategorijÄ dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Toks teisinis reguliavimas nenustatytas iki Å¡iol. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. PareiÅ¡kėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , kol bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo darbo užmokestį perskaičiavus pagal įstatymÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

BÅ«tent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ , o jis, manydamas, kad jam taikomas įstatymas pažeidžia KonstitucijÄ , dėl darbo užmokesčio nepriemokos iÅ¡mokėjimo į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjui, kuris nebÅ«tų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos.

Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti darbo užmokesčio mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų senaties terminų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Atsakovas praÅ¡o priteistos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos mokėjimÄ atidėti. Atsižvelgdamas į atsakovo praÅ¡ymÄ , į tai, kad teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinęs darbo užmokesčio fondui skiriamų piniginių lėšų tvarkÄ , teismas sprendžia, kad yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 851 straipsniu, 127 ir 129 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai R. M. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 8 286,05 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 5 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsakovui Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai nustatyti Å¡io sprendimo įvykdymo terminÄ iki 2015 m. gruodžio 31 d.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                        Halina Zaikauskaitė