33d2062077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N438-1223/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02522-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 50.21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Audriaus Bakavecko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimo L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešė plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklais, vėliau jis tuos plakatus išsinešė į lauką, policijos pareigūnams įspėjus jų nedemonstruoti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog šiais veiksmais L. Z. įvykdė ATPK 18818 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta, nesant L. Z. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 18818 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

II. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant L. Z. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatytų ATPK 18818 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.

Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių fotonuotraukų, prie bylos pateiktos ir teismo posėdžio metu apžiūrėtos nuotraukos - daiktinio įrodymo, nešto eisenos metu, ir demonstruoto Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei prie jo, matyti, kad joje matomas simbolis vizualiai turi panašumo į nacistinės Vokietijos svastiką. Tačiau, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal simbolio ar ženklo panašumo į nacistinės Vokietijos svastiką kriterijus (spalvą, jį sudarant naudojamas geometrines figūras, naudojamų geometrinių figūrų lokalizaciją ir tarpusavio santykį bei naudojamų geometrinių figūrų proporcijas) matyti, kad ant žiedo esantis kryžius (svastika), pavaizduota ne apskritimo formos geometrinėje figūroje, o į kvadratą panašioje figūroje, kuri yra žiedo, rasto Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, graviūra.

Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, kad nesant nacistinės Vokietijos svastikos ženkle esančios geometrinės figūros – apskritimo, kuris pagal papildoma kriterijų turi būti baltas raudoname stačiakampyje, ir atsižvelgiant į tai, kad svastika yra žiedo, kuris rastas Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, graviūra, konstatuotina, kad vaizduojamas ženklas negali būti laikomas nacistinės Vokietijos svastikos modifikuota versija, kurios demonstravimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 18818 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad L. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei prie jo, jokių kitų veiksmų, besisiejančių su nacistine Vokietija, neatliko, elgėsi kultūringai, platinti ar skleisti nacistinę ideologiją nesiekė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, L. Z. plakatą su senovės lietuvių dirbinių nuotrauka eisenoje demonstravo manydamas, kad jo veiksmas dera su Lietuvos valstybės atkūrimo kontekstu, siekdamas pabrėžti sukakties reikšmę, Lietuvos valstybės istorinę praeitį, kurį nėra siejama su nacistinės Vokietijos ideologija, o į teismą šį plakatą atsinešė kaip daiktinį įrodymą, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad plakatas nebuvo demonstruojamas kaip nacistinių okupacinių režimų propaganda ir atsižvelgiant, į tai, jog demonstruojant nuotrauką nebuvo naudojama jokių kitų minėto rėžimo simbolių, konstatuotina, kad nuotraukos demonstravimas prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nesudarė palankių sąlygų kurtis nacių ir neonacių bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinumu, nėra ir kito privalomo asmens patraukimo pagal ATPK 18818 straipsnio 1 dalį kriterijaus – konteksto, kuriame naudojamas simbolis.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, pripažino įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo L. Z. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 18818 straipsnyje įvykio ir sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Kadangi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatyta, jog 2010 m. gegužės 5 d. L. Z. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 18818 straipsnyje įvykio ir sudėties, todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnų nurodymas nedemonstruoti nuotraukos negali būti laikomas teisėtu.

Esant minėtai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo L. Z. veiksmuose taip pat nėra pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įvykio ir sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

III. Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) - prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Institucijos nuomone, L. Z. nėra profesionalus ar žinomas istorikas, todėl klydo propaguodamas neva lietuviškas, o iš tiesų nacistinio režimo diskredituotas svastikas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad poreikio minėtas nuotraukas su laikikliais neštis į teismo posėdį nebuvo jokio, kadangi prie teismui pateiktos medžiagos, minėtų nuotraukų-plakatų, pavyzdžiai buvo pridėti. Todėl, Institucijos nuomone, jo paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi juose išdėstyti teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Institucija pažymi, kad L. Z. policijos pareigūnų buvo perspėtas ne kartą, tai patvirtino ne tik policijos pareigūnai, bet ir gausiai susirinkusių žurnalistų fiksavusių šį incidentą straipsniai (dienraščio „Klaipėda" 2010 m. gegužės 18 d. internetinėje straipsnio „Senovinės lietuvių svastikos „išteisintos" versijoje). Institucija nurodo, jog minėtų nuotraukų-plakatų atsigabenimas į teismą bei jų viešas demonstravimas po teismo posėdžio, turėjo visai kitokius tikslus. Tai buvo aprašyta straipsnyje, dienraščio „Klaipėda“ 2010 m. gegužės 6 d. straipsnio „Klaipėdoje kurstoma tautinė nesantaika?" internetinėje versijoje „Naktį iš antradienio į trečiadienį ant tilto virš Herkaus Manto gatvės bandyta pakabinti tautinę nesantaiką kurstantį plakatą", t. y. norėta, jog incidentu, kurio galima buvo iš anksto tikėtis, susidomėtų žiniasklaida ir informacija apie jį būtų paskleista kitomis informavimo priemonėmis.

2. Institucijos vertinimu, suklaidintas gausiai viešai prieinamos moksliškai nepagrįstos informacijos, demonstracijai viešame renginyje L. Z. pasirinko būtent šią, o ne kitą, svastiką. Jis pasigamino plakatą, kurį nešė eitynėse bei analogišką, kurį atsinešė į teismą, su daug kartų padidintu ir išryškintu svastikos simboliu, po kuriuo nebuvo jokių užrašų ar nuorodų į jo istorinę ar muziejinę vertę, todėl žmonės, matę minėtus plakatus 2010 m. gegužės 5 d. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, minėto plakato prasmę ir reikšmę suprato, kaip nacistinių simbolių demonstravimą.

3. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas sukėlė teisinę koliziją - tuos pačius visuomeninius santykius skirtingai reguliuodamas arba nustatydamas skirtingas teisines pasekmes. Institucijos nuomone, problema tampa sudėtingesnė, kai priimami skirtingi sprendimai, kai teisės sistemų normos reguliuoja tą patį atvejį nevienodai, t.y. numato skirtingas teisines pasekmes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. išnagrinėjęs L. Z. administracinę bylą dėl 2010 m. vasario 16 d. įvykio pagal ATPK 18818 straipsnio 1 dalį pripažino, jog L. Z. panaudojo nacistinės svastikos pagrindu sudarytą ženklą, t. y. modifikuotą simbolį ir paskyrė 500 Lt baudą su plakato konfiskavimu, o tas pats teismas dėl 2010 m. gegužės 5 d. įvykio pripažino, kad tame pačiame plakate nepanaudotas nacistinės svastikos pagrindu sudarytas ženklas ir L. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 18818 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju L. Z. buvo pareikštas administracinis kaltinimas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešė plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklais, o vėliau tuos plakatus jis išsinešė į lauką ir policijos pareigūnams įspėjus jų nedemonstruoti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 18818 straipsnyje (nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas), taip pat ATPK 187 straipsnyje (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 18818 straipsnis (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-305 redakcija) numato, kad nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog taikant administracinę atsakomybę už nacistinių simbolių demonstravimą pagal ATPK 18818 straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad konkretūs simboliai, kurie buvo viešai demonstruojami, buvo sudaryti būtent nacistinių simbolių pagrindu, t. y. turi būti įrodytas viešai demonstruotų simbolių akivaizdus ryšys (panašumas) su atitinkamais nacistiniais simboliais (pvz., svastika, nacistiniu SS ženklu ir pan.).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešė plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklus primenančiais simboliais (b. l. 22 – 23). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra duomenų patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. demonstruotose nuotraukose (plakatuose) pavaizduotas ženklas galimai atitinka XIII – XIV a. žiedo, rasto 1999 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, atvaizdą (b. l. 15 – 18). Analogišką versiją, jog visais atvejais buvo demonstruojamas senovės Lietuvos archeologinis radinys, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. išsakė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje negalima vienareikšmiškai teigti, jog L. Z. padarė ATPK 18818 straipsnyje numatytą pažeidimą (viešai demonstravo simbolius, sudarytus nacistinių simbolių, t. y. nacistinės svastikos, pagrindu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų galimų priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti. Pažymėtina, kad L. Z. demonstruotų simbolių (ženklų) pobūdžio įvertinimas inter alia, yra susijęs su istorijos faktų analize, t. y. specifinėmis mokslinėmis istorinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, jog tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada ir (ar) specialisto paaiškinimas. Todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą (specialistą), turintį atitinkamų istorijos mokslo žinių bei objektyviai galintį įvertinti L. Z. demonstruotų ženklų pobūdį (jų ryšį su nacistinės Vokietijos simboliais). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ekspertizės skyrimas ar specialisto paaiškinimų gavimas šiuo atveju gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų. Gavus eksperto išvadą ir (ar) specialistų paaiškinimus byloje taip pat turėtų būti vertinama ir tai, ar 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešdamas plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklą primenančiais simboliais L. Z. sąmoningai (tyčia) siekė platinti ar skleisti nacistinę ideologiją

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl L. Z. demonstruotų simbolių pobūdžio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, ar L. Z. objektyviai padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Audrius Bakaveckas