2016-07-05 Nr. AB-14008-3-64-3-00641-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1515-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00641-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 8 d. perpildytose, netinkamai įrengtose kamerose. Dėl per mažo ploto buvo suvaržytas pareiškėjo judėjimas kamerose. Pareiškėjo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI sudarė tyčia, nes nebuvo pareiškėjui suteikiama galimybė daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, jog ypatingai mažas kalinimo plotas yra esminis faktorius, konstatuojant, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Tai, kad kalinamas asmuo yra priverstas miegoti ir naudotis tualetu kartu su daug kalinamųjų asmenų, savaime lemia kančią, kuri viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, jautė nuolatinę depresiją, pažeminimą, stresą.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. spalio 6 d. (iš viso 105 dienas) skirtingose kamerose su dar 3–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,03 iki 5,42 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje.

Taip pat pasivaikščiojimų (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna kameroje. Nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu dėl sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams kamera Nr. 25 buvo patikrinta 2014 m. birželio 11 d. Nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, kamera suremontuota, bet vėl reikalingas remontas. Šiaulių TI administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsako patys nuteistieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vėdinami atidarius langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Šiaulių TI teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

Atkreipė dėmesį, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Šiaulių TI prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo veikiama išimtinai prieš pareiškėją.

Pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo periodiškas. Padaryti pažeidimai buvo mažareikšmiai ir pareiškėjui nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų tiksliai nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių. Todėl bylos duomenis teismas vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas 105 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 25 reikalingas paprastasis remontas (sienų ir lubų danga vietomis aptrupėjusi). Todėl pripažino, kad Šiaulių TI laikė pareiškėją kameroje, neatitinkančioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimų.

Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą. Atsižvelgė į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.).

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Nurodo, kad Šiaulių TI buvo kalinamas perpildytose ir netinkamai įrengtose kamerose. Todėl jautėsi pažemintas, patyrė sunkius išgyvenimus ir stresą. Pabrėžia, kad jis nebuvo kalinamas jokiose kitose kamerose, išskyrus kamerą Nr. 25, kurioje nėra įrengta vėdinimo sistema, kamera neatitinka higienos normų reikalavimų. Teigia, kad minėtoje kameroje jam teko kalėti 24 val. per parą. Kameroje pareiškėjui tenkantis kalinimo plotas buvo akivaizdžiai per mažas visą kalinimo laiką (105 dienas). Pareiškėjo nuomone, teismas vadovavosi netinkama teismų praktika.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pabrėžia, kad EŽTT, vertindamas, ar asmuo buvo kalinamas sąlygomis, kuriomis buvo pažeistas taip pat ir Konvencijos 3 straipsnis, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, jo pasekmes asmens fizinei bei dvasinei būklei. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Pareiškėjo dėstomi argumentai yra abstraktūs, nedetalizuojamos aplinkybės, kurių pagrindu būtu galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo padaryta neturtinė žala.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. spalio 6 d. (b. l. 20), laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Šiaulių TI. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių, pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 105 paras, iš kurių 18 parų buvo laikomas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos. 87 paras pareiškėjui tekęs plotas kito, dėl to tam tikru metu pareiškėjui teko kalėti tiek tinkamo, tiek per mažo kalinimo ploto sąlygomis. Kadangi nustatyti tiksliai kalinimo ploto iš bylos duomenų nėra įmanoma, minėti duomenys vertintini pareiškėjo naudai ir konstatuotina, kad visas 105 paras pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, t. y. mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis.

Bylos duomenys (b. l. 28) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo teisę 1 val. per parą pasivaikščioti gryname ore. Taip pat Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–18) patvirtino, kad medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu kalinami asmenys nebūna kamerose. Šiaulių TI 2015 m. kovo 19 d. pažymoje „Apie A. L. laikymo sąlygas“ Nr. 62/08-290 (b. l. 26–27) nurodė, kad kameros laisvės atėmimo įstaigoje vėdinamos atidarius langus, o tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameroje Nr. 25, kurioje jis buvo kalinamas, nebuvo įrengta vėdinimo sistema ir tai, kad minėtoje kameroje jam teko kalėti 24 val. per parą, yra nepagrįsti. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 25 reikalingas paprastasis remontas (sienų ir lubų danga vietomis aptrupėjusi), dėl to Šiaulių TI laikė pareiškėją kameroje, neatitinkančioje HN 76:2010 62 punkto reikalavimų.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu kameroje Nr. 25 sienų ir lubų danga buvo aptrupėjusi, dėl to buvo pažeistas HN 76:2010 62 punktas pareiškėjo atžvilgiu. Todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis Šiaulių TI buvo kalinamas 105 paras. 87 paras pareiškėjui tekęs plotas kito, tam tikru metu pareiškėjui teko iki 5,42 kv. m ploto. HN 76:2010 62 punkto pažeidimas, padarytas pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo sunkaus pobūdžio. Nors pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, tačiau nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai (b. l. 42–53). Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi praėjus beveik 5 mėnesiams po išvykimo iš Šiaulių TI (b. l. 8). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui yra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys