2018-10-15 Nr. AB-18459-3-61-3-01026-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A.Skripkiunaite

Administracinė byla Nr. P-69-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01026-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–15), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu (III t., b. l. 1–46) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 260 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. (netinkamai laikytas 441 parą), o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iš pareiškėjo E. B. 5,04 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

3. Pareiškėjas E. B. 2018 m. spalio 1 d. (pagal spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-7125-815/2015, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) ir 12 punkto (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) pagrindu. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia naujai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodydamas šio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1902-525/2018. Pareiškėjas pažymi, kad su nurodyta naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika jis susipažino tik 2018 m. rugpjūčio mėn.

4. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.), todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.

5. ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

6. Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2015 m. gruodžio 8 d. ir įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 23 d. (ABTĮ redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., 96 str. 1 d., 127 str. 1 d.). Tuo tarpu pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, kaip minėta, paduotas tik 2018 m. spalio 1 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. beveik po trejų metų. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip minėta, atnaujinti procesą prašo, remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktų pagrindu, nes, jo manymu, teismo sprendimas yra be motyvų ir būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Nurodytas aplinkybes pareiškėjas grindžia vėliau, t. y. 2017–2018 m., suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, sprendimo ar nutarties buvimas be motyvų ar neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 156 str. 2 d. 8–10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012). Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018).

9. Net jei, kaip nurodo pareiškėjas, apie proceso atnaujinimo pagrindų administracinėje byloje Nr. I-7125-815/2015 egzistavimą jis sužinojo tik susipažinęs su jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, susipažinimo su šiomis nutartimis data negali būti laikoma ta diena, nuo kurios šiuo atveju skaičiuotinas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas, kadangi teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018). Todėl šiuo atveju ir sužinojimas apie pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (susipažinimas su jomis) nėra aktualus tikrinant, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų.

10. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir pareiškėjo prašyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus bei jame išdėstytus motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Kadangi nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas prašymui paduoti negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 2 d.).

11. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs nustatytą terminą ir neegzistuojant galimybei jį atnaujinti, todėl prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 159 str. 1–2 d., 161 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-7125-815/2015 ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė