33cf002e-e4b1-4978-8ba3-7d59307aab7f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-843-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00232-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Agro“, atstovaujamos advokato Aisčio Damulevičiaus, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1382-454/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Agro“ ieÅ¡kinį atsakovams I.

K., G. K., A. P., dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Alfa Agro“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. K. 12870,71 Eur (44440 Lt) žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės I. K. 12904,02 Eur (44555 Lt) žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės A. P. 23167,28 Eur (79992 Lt) žalÄ ; pripažinti atsakovų sudarytas sutartis EK13/Pakruojis, IK13/Pakruojis ir AP13/Pakruojis apsimestiniais sandoriais, sudarytais pažeidžiant ieÅ¡kovės pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007 m. spalio 12 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovių E. K. (atsakovas G. K. teisių perėmėjas), I. K. ir A. P. buvo sudarytos Žemės nuomos sutartys, pagal kurias iÅ¡nuomoti trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nuomos sutartis vykdė nepriekaiÅ¡tingai, todėl turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad pasibaigus nuomos sutarčių terminui galės pasinaudoti pirmumo teise ir vėl sklypus iÅ¡sinuomoti. Nuomos sutarčių terminai baigėsi 2013 m. rugsėjo 1 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Nuo 2013 m. liepos mėnesio buvo deramasi dėl naujų sutarčių sudarymo. Po nepavykusių derybų 2013 m. rugpjūčio 16 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovų raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad žemės sklypai bus iÅ¡nuomojami kartu pagal pateiktus sutarčių projektus, sutarčių sÄ lygos nėra derybų objektas, jos yra galutinės, o nesutikus su jomis, sutartys nurodytomis sÄ lygomis bus sudaromos su trečiuoju asmeniu. IeÅ¡kovė pateiktomis sÄ lygomis sutarčių sudaryti nesutiko, o vėliau sužinojo, kad žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti ypač palankiomis sÄ lygomis, kurios ieÅ¡kovei pasiÅ«lytos nebuvo.

Pirminės sutartys buvo sudarytos tokiomis sÄ lygomis, kurios buvo pateiktos ir ieÅ¡kovei, tačiau jau po mėnesio sÄ lygos buvo pakeistos žymiai palankesnėmis. Su tokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovė bÅ«tų sutikusi. Toks sÄ lygų pakeitimas rodo, jog pirmasis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, o tikrieji atsakovų ketinimai buvo iÅ¡reikÅ¡ti pakeičiant nuomos sutarčių sÄ lygas, todėl Å¡ie sandoriai laikytini apsimestiniais, o atsakovų veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovės pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti žemės sklypus.

Ginčo sklypuose ieÅ¡kovė augino kviečius ir rapsus, nesudarius nuomos sutarčių patyrė žalÄ , dėl padarytos žalos yra kalti atsakovai. Jie atliko neteisėtus veiksmus, kadangi neinformavo ieÅ¡kovės apie tikrÄ sias ketinamų iÅ¡nuomoti žemės sklypų nuomos sutarties sÄ lygas, tokiu bÅ«du atimant iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę pasinaudoti savo pirmumo teise iÅ¡sinuomoti žemės sklypus. IeÅ¡kovė negavo planuotų pajamų, kas laikytina jos patirtais nuostoliais.  Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad kadangi ieÅ¡kovė turėjo pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemę, jai buvo pateiktas pasiÅ«lymas bei žemės sutarčių projektai. IeÅ¡kovė sutarčių projektuose nurodytomis sÄ lygomis pasiraÅ¡yti sutartis atsisakė, todėl sutartys buvo pasiraÅ¡ytos su naujuoju Å«kininku. Po sutarčių pasiraÅ¡ymo, buvo pasiraÅ¡yti nuomos sutarčių pakeitimai. Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai apie apsimestinių sandorių sudarymÄ , nes žemės sklypai iÅ¡nuomoti atsakovams palankiausiomis finansinėmis sÄ lygomis, kurios nuomininko atžvilgiu yra dar labiau įpareigojančios, nei sÄ lygos pateiktos ieÅ¡kovei žemės sklypų nuomos sutarčių projektuose, todėl sudarytos sutartys atitiko jas sudariusių Å¡alių valiÄ ir interesus.

IeÅ¡kovė nepagrindė patirtos žalos dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Alfa Agro“ 23,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei A. P., 1391,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui G. K. ir 10,26 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei. Teismas nurodė, kad baigiantis nuomos terminui tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų vyko derybos dėl nuomos sÄ lygų: vyko elektroninis susiraÅ¡inėjimas, siunčiami sutarčių projektai, aptarinėjami atskiri sutarties punktai.

IeÅ¡kovei nesutikus su pateiktomis ieÅ¡kovei nepalankiomis nuomos sÄ lygomis, žemės sklypai tokiomis pat sÄ lygomis buvo iÅ¡nuomoti P. A. V.. Naujos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos 2013 m. rugpjūčio 20 d. dėl nuomos pradžios sutarta nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Å ių sutarčių susitarimas dėl dalinio pakeitimo buvo pasiraÅ¡ytas 2013 m. rugsėjo 10 d. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių, kurias atstovavo G. K., vyko susiraÅ¡inėjimas dėl nuomos sÄ lygų. G. K. ieÅ¡kovė pasiÅ«lė fiksuoti žemės agrocheminius rodiklius.

G. K. pasinaudodamas, jo manymu, tinkamu pasiÅ«lymu, papildomai įtraukė į sutarčių pakeitimus dėl agrocheminių rodiklių. Kadangi Å¡ių rodiklių nustatymas yra mokamas, atitinkamai buvo suderėta ir finansinės sÄ lygos tarp sutarties Å¡alių. Žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindas yra Å¡alių suderinta valia dėl nuomos kainos, atitinkamai iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ dėl žemės priežiÅ«ros, mokėjimo sÄ lygų, papildomai susitariant ne tik dėl ariamos žemės, bet kitų plotų, kuriuose auga miÅ¡kas, priežiÅ«ros ir tvarkymo.

Liudytojas P. A. V. paaiÅ¡kino, kad sutartis pasirašė skubotai, tiko sutarčių sÄ lygos, buvo skubama pasiraÅ¡yti, nes norėjo bÅ«ti užtikrintas, kad galės nuomotis žemę, reikėjo ruoÅ¡tis sėjai. Liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti. Su naujuoju nuomininku pasiraÅ¡ius nuomos sutartis, naujai derinamos sÄ lygos jau nebuvo siÅ«lomos ieÅ¡kovei. Teismas konstatavo, kad todėl nėra pagrindo teigti, jog nepraėjus nei mėnesiui, Å¡alys susitarė dėl palankesnių nuomos sÄ lygų, o pirminės nuomos sutartys yra apsimestiniai sandoriai.

IeÅ¡kovė Å¡ioje dalyje dėl apsimestinių sandorio ieÅ¡kinio neįrodė. Atmetęs ieÅ¡kinį dėl aukščiau paminėtų motyvų, teismas plačiau nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimų apie žalos priteisimÄ iÅ¡ atsakovų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „Alfa Agro“ apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 124-127) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ , grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismų formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .2. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡dava, kad ji neįrodė, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartys Nr. EK13/Pakruojis, IK13/Pakruojis, AP13/Pakruojis yra apsimestiniai sandoriai. Patys atsakovai paaiÅ¡kino, kad 2013 m. gavo kelis pasiÅ«lymus nuomoti žemės sklypus, o ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo prasčiausias, todėl susitarta su vienu Å«kininku, kurio pasiÅ«lyta žemės nuomos kaina už hektarÄ buvo didesnė nei siÅ«lė ieÅ¡kovė.

Atsakovai siekė pažeisti ieÅ¡kovės pirmenybės teisę nuomotis žemės sklypus ir ieÅ¡kovui pateikė fiktyvias, ypač nepalankias, sutarčių sÄ lygas. IeÅ¡kovui nesutikus su pateiktomis itin nepalankiomis sutarčių sÄ lygomis, žemės sklypai analogiÅ¡komis sÄ lygomis buvo iÅ¡nuomoti Å«kininkui P. A. V., tačiau, nepraėjus net mėnesiui, esminės sutarčių sÄ lygos buvo pakeistos, kas rodo, kad pirmasis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant nuslėpti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ sudaryti sandorius kitomis sÄ lygomis bei apeiti ieÅ¡kovės pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypus, o tikrieji atsakovų ketinimai bei valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta žemės nuomos sutarčių priede.3.

Teismas neatskleidė sutarčių esmės bei pakeistų sutarčių sÄ lygų įtakos, jei jos bÅ«tų buvusios pateiktos ieÅ¡kovei kaip oferta, ieÅ¡kovės apsisprendimui sutikti su siÅ«lomomis naujomis nuomos sÄ lygomis. Sudarytu papildomu susitarimu dėl dalinio sutarčių pakeitimo buvo pakeistos esminės 2013 m. rugpjūčio 20 d. sutarčių sÄ lygos: jų terminas, kaina, sumažintas žemės plotas, įtrauktas punktas dėl nuomotojo užsakomų agrocheminių tyrimų ir nuomininko pareigos užtikrinti, kad agrocheminiai parametrai žemės sklypuose nesumažėtų.

Tiek ilgesnis nuomos terminas, tiek tai, kad bazinis žemės mokestis bus skaičiuojamas ne už visÄ nuomojamos žemės plotÄ , o tik už ariamÄ Å¾emę, o specialus priedas bus lygus valstybiniam žemės mokesčiui, yra daug palankesnės nuomos sÄ lygos, su kuriomis ieÅ¡kovė bÅ«tų sutikusi. Pati ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atlikti ir įtraukti į sutartį agrocheminius tyrimus, tad Å¡i nuostata negali bÅ«ti laikoma pagrindu bloginančiu nuomininko padėtį ir (ar) lemiančiu sutarties termino ir kainos pakeitimus.4.

Teismo sprendimas formuoja ydingÄ teismų praktikÄ , kuri leidžia sandorio Å¡alims be didesnių pastangų apeiti nuomininko pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , kurį jis prieÅ¡ tai nuomojosi bei sÄ Å¾iningai vykdė visas sutarties sÄ lygas. Nuo fiktyvios sutarties sudarymo momento nuomininkas nebetenka teisės nuomotis daikto, o savininkas ir tretysis asmuo vėliau yra laisvi sudaryti tikrÄ jÄ sutartį pagal tikruosius savo ketinimus, tokiu bÅ«dų eliminuojant prieÅ¡ tai buvusį sÄ Å¾iningÄ nuomotojÄ .

Tokia formuojama praktika pažeidžia civilinės apyvartos teisėtumo, teisėtų lÅ«kesčių, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus ir, jai paplitus civilinėje apyvartoje, neabejotinai atsirastų daugybė teisminių ginčų.Atsakovai I. K. ir G. K., atstovaujami advokatės RÅ«tos Čilinskaitės, atsiliepime į apeliacinį skundÄ (4 t. b. l. 133-139) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliantė remiasi formaliais argumentais ir nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus.

Pati apeliantė pripažįsta, kad atsakovai pasiÅ«lė jai iÅ¡sinuomoti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taigi, ieÅ¡kovės pirmumo teisė nebuvo pažeista. Pati apeliantė pripažįsta, kad jai pasiÅ«lytos nuomos sÄ lygos buvo nepriimtinos, ji savo pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti atsakovių žemės sklypus atsisakė ir tie sklypai analogiÅ¡komis sÄ lygomis, kokios buvo pasiÅ«lytos ieÅ¡kovei, buvo iÅ¡nuomoti kitam Å«kininkui.2. IeÅ¡kovė neįrodė sandorio sudarymo dėl akių fakto, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu apeliantė teigia, kad 2013-08-20 žemės nuomos sutartys tarp atsakovų ir Å«kininko P. A.

V. buvo sudarytos dėl akių. Sudarytų nuomos sutarčių naujai suderintos sÄ lygos buvo naudingos ne nuomininkui, o nuomotojoms. Todėl ieÅ¡kovės interesai dėl sudarytų papildomų susitarimų nebuvo pažeisti. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog Å«kininkas P. A. V. paaiÅ¡kino, kad sutartis pasirašė skubotai, o vėliau pasirašė pakeitimus, kurie atitiko tikruosius ketinimus, nes tokio pasisakymo liudytojo paaiÅ¡kinimuose nėra.3. IeÅ¡kovė, atsisakydama iÅ¡sinuomoti žemę atsakovų pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, nenurodė konkretaus sutarties projekto punkto, kuris jos netenkino.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad papildomu susitarimu su P. A. V. buvo pakeisti bÅ«tent tie punktai, kurie jai buvo nepriimtini. Todėl konstatuotina, jog apeliantė atsisakė pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti žemės sklypus ir jų savininkės turėjo teisę laisvai derėtis su kitais potencialiais nuomininkais bei sudaryti su jais žemės nuomos sutartis.4. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismo sprendimas formuoja teismų praktikÄ , kuri leidžia sandorio Å¡alims apeiti pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

Ginčo atveju teismas nagrinėja konkrečias aplinkybes, susijusias su žemės sklypo iÅ¡nuomojimu bei pirmumo teisės įgyvendinimu. BÅ«tent nuo teismo nustatytų aplinkybių priklauso, ar konkrečioje byloje gali bÅ«ti konstatuotas pirmumo teisės pažeidimas. Å iuo atveju tokių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė ir teismas jų sprendime nenustatė.5. IeÅ¡kovė keldama ieÅ¡kinį dar iki realios žalos atsiradimo, teikdama vienas kitam prieÅ¡taraujančius įrodymus, vilkindama bylos nagrinėjimÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Ji ir apeliaciniame skunde, keldama reikalavimÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti į pirmos instancijos teismÄ , siekia ne realaus ginčo iÅ¡sprendimo, o bylos vilkinimo. Tokiu procesu ieÅ¡kovė greičiausiai siekia daryti spaudimÄ Å¾emės sklypų savininkams, siekiantiems palankesnėmis sÄ lygomis iÅ¡nuomoti savo turimus žemės sklypus - kad jie nebandytų ieÅ¡koti naujų nuomininkų, nes prieÅ¡ingu atveju jiems gresia ilgi teismo procesai.Atsakovė A. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (4 t. b. l. 143) nurodo, kad pritaria atsakovų I.

K. ir G. K. atsiliepimui į apeliacinį skundÄ , su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . IeÅ¡kovė, pradėdama Å¡iÄ bylÄ , siekė įbauginti žemės savininkus, kurie dauguma yra senyvo amžiaus, kad jie nebandytų pakeisti žemės nuomininko, nes kitaip neiÅ¡eis iÅ¡ teismų. Bylos nagrinėjimas ir taip užtruko ilgiau kaip du metus, teismui tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymus susipažinti su atsakovų iÅ¡ viešųjų registrų gautais jos pačios finansinės atskaitomybės ir sudarytų žemės nuomos sutarčių dokumentais, tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ papildyti ieÅ¡kinio dalykÄ , nors jis buvo pateiktas nesumokėjus papildomo žyminio mokesčio, be to, praėjus visiems metams po ieÅ¡kinio pateikimo.

Taip pat tenkinant besikartojančius ieÅ¡kovės praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl jos advokato ligos ar sudaryti Å¡alims galimybę derėtis dėl taikos, nors ieÅ¡kovė nei kartÄ su atsakove nesusisiekė ir jokių taikos sÄ lygų nepasiÅ«lė. Toks ginčo iÅ¡sprendimo atidėliojimas iÅ¡sekino atsakovę ir daro didžiulę žalÄ jos sveikatai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės UAB „Alfa Agro“ ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad žemės nuomos sutarčių pagrindu ieÅ¡kovė nuomojo žemės sklypus iÅ¡ atsakovų.

Baigiantis nuomos terminui tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų, kuriuos atstovavo G. K., vyko derybos dėl nuomos sÄ lygų: vyko elektroninis susiraÅ¡inėjimas, siunčiami sutarčių projektai, aptariami atskiri sutarties punktai. SusiraÅ¡inėjimo metu atsakovai nurodė, jog yra kitų pretendentų iÅ¡sinuomoti ginčo sklypus. IeÅ¡kovei nesutikus su pateiktomis nuomos sÄ lygomis, žemės sklypai tokiomis pat sÄ lygomis buvo iÅ¡nuomoti P. A. V.. IeÅ¡kovė, papildžiusi reikalavimus, prašė žemės nuomos sutartis EK13, IK13, AP13 pripažinti apsimestiniais sandoriais bei priteisti patirtÄ Å¾alÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuos jos reikalavimus atmetė.Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamame sprendime.

Apeliantė (ieÅ¡kovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ji neįrodė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. žemės nuomos sutartys Nr. EK13/Pakruojis, IK13/Pakruojis, AP13/Pakruojis yra apsimestiniai sandoriai. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė sutarčių esmės bei pakeistų sutarčių sÄ lygų įtakos, jei jos bÅ«tų buvusios pateiktos ieÅ¡kovei kaip oferta, ieÅ¡kovės apsisprendimui sutikti su siÅ«lomomis naujomis nuomos sÄ lygomis.CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.Taigi teisės norma tiesiogiai nenurodo, kad apsimestinis sandoris yra niekinis, tačiau jos turinio nuostata, jog, konstatavus iÅ¡oriÅ¡kai sudaryto sandorio apsimestinį (simuliacinį) pobÅ«dį, oficialiai pripažįstamas nuslėptas, Å¡alių valia atitinkantis sandoris, reiÅ¡kia, kad iÅ¡oriÅ¡kai sudarytas, siekiant nuslėpti tikrÄ jį, sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-26/2011). Pagal apeliantės pateikiamÄ pozicijÄ , ginčo 2013-08-20 tarp atsakovų ir Å«kininko P. A. V. sudarytos žemės nuomos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, siekiant nuslėpti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir apeiti ieÅ¡kovės pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypus, o tikrieji atsakovų ketinimai bei valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta žemės nuomos sutarčių priede.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo apsimestiniais, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė apsimestinį sandorį reglamentuojančias normas ir, jas aiÅ¡kinant, suformuotÄ teisminę praktikÄ , nes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikÅ¡mingas teisines ir fakto aplinkybes, tokias kaip: baigiantis žemės nuomos sutarčių terminui tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų vyko derybos dėl tolesnės žemės nuomos; tai rodo elektroninis susiraÅ¡inėjimas: buvo siunčiami sutarčių projektai, aptariami atskiri sutarties punktai; jog susiraÅ¡inėjimo metu atsakovai nurodė, kad yra kitų pretendentų iÅ¡sinuomoti žemės sklypus; ieÅ¡kovei nesutikus su atsakovų pasiÅ«lytomis žemės nuomos sÄ lygomis, žemės sklypai tokiomis pačiomis sÄ lygomis nuo 2013-09-01 buvo iÅ¡nuomoti P. A.

V.. Taip pat teismas nurodė, kad su naujuoju nuomininku pasiraÅ¡ius nuomos sutartis, naujai derinamos sÄ lygos jau nebuvo siÅ«lomos ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, kad ginčijamos žemės nuomos sutartys turi apsimestinių sandorių (iÅ¡klausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä iÅ¡ P. A. V. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad sutartis pasirašė skubotai, kokios jos buvo paruoÅ¡tos, o dėl dirvožemio tyrimo ir dėl miÅ¡ko priežiÅ«ros aptarė papildomu susitarimu rugsėjo mėnesį, kas leidžia pripažinti, kad tikroji Å¡alių valia buvo įtvirtinta susitarime 2013-09-10) požymių, tačiau, vertindama įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jų nepakanka tam, kad ginčo sandoriai bÅ«tų pripažinti apsimestiniais ir jiems bÅ«tų taikomi tokiems sandoriams taikytini padariniai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymu nustatytu sutartinių teisinių santykių reglamentavimu siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių (civilinės apyvartos) stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ , todėl sandoriai gali ir turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai byloje neabejotinai įrodyta, jog nagrinėjami santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviÄ sias teisės normas ir jais iÅ¡ esmės pažeidžiami vieÅ¡ieji ar privataus asmens, kurio teises ar teisėtus lÅ«kesčius pažeidžia sandoris, interesai.Apeliantė savo reikalavimus grindė CK 6.566 straipsnio norma, kuri numato, kad kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sÄ lygomis iÅ¡sinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naujÄ Å¾emės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei teigdama apeliacinį skundÄ nepateikė objektyvių įrodymų, kad jos, kaip buvusios nuomininkės, teisė buvo pažeista.CK 6.566 straipsnyje nustatyta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį, esant trims privalomoms sÄ lygoms:

1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas;

2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sÄ lygomis iÅ¡sinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys;

3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl nurodytos pirmosios ir trečiosios sÄ lygos nėra.CK 6.566 straipsnio žemės nuomininkui suteikta pirmumo teisė atnaujinti sutartį yra ne pati jo subjektinė teisė sudaryti sutartį, o vienas iÅ¡ Å¡ios teisės įgyvendinimo ypatumų, kuris atsiranda tik subjektui įgyvendinant Å¡iÄ teisę, todėl kiekvienu atveju vertinant žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį sÄ lygas turi bÅ«ti laikomasi privalomų sutarčių teisės principų.Pažymėtina, kad nors CK 6.566 straipsnyje įtvirtintas naujos žemės nuomos sutarties sudarymas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, tačiau žemės nuomos sutarties atnaujinimo bÅ«dai nenustatyti.

CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė Å¡alių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sÄ lygas. Taip įgyvendinamas sutarties Å¡alių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sÄ lygomis sudaryti atnaujinamÄ sutartį. Taigi vertinant nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, turėtų bÅ«ti laikomasi nuostatų, kad sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos nustatant naujas, bet ankstesnis nuomininkas turi teisę atnaujinti savo pasibaigusiÄ sutartį naujomis sÄ lygomis, kurios yra tokios pačios, kokios siÅ«lomos naujam nuomininkui.

Å iuo atveju sÄ lygų tapatumas lyginamas tarp naujajam nuomininkui siÅ«lomų nuomos sÄ lygų ir ankstesniojo nuomininko sutikimo laikytis Å¡ių naujų sutarties sÄ lygų. Jų tapatumas neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip nuomotojo negalėjimas keisti sutarties sÄ lygų ar nustatyti naujas sutarties sÄ lygas. Jei su nuomotojo keliamomis naujomis nuomos sÄ lygomis sutinka naujasis ir ankstesnis nuomininkai, tai pagal CK 6.566 straipsnį pirmenybės teise sudaryti sutartį naudojasi ankstesnis nuomininkas. Pagal CK 6.566 straipsnį žemės nuomos sutartį turi pretenduoti sudaryti ir kiti asmenys, t. y. vyksta tam tikra konkurencija dėl nuomojamos žemės. Konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžymasis dėl ekonominės naudos, nors ekonominė nauda ne visada gali bÅ«ti susijusi tik su didesnio pelno gavimu, pavyzdžiui, žemę gali bÅ«ti siekiama iÅ¡sinuomoti, nes sklypas yra Å¡alia jau asmens turimų sklypų, dėl to, kad jo dirva yra tinkama asmens planuojamai veiklai vykdyti ir t. t.

Visų pirma žemę turi siekti iÅ¡sinuomoti kiti asmenys tokiomis pačiomis, kaip pasibaigusios žemės nuomos sutarties, sÄ lygomis, tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemės savininkas ketina siÅ«lyti keisti žemės nuomos sÄ lygas, tokį pasiÅ«lymÄ jis visų pirma turėtų pateikti esamam žemės nuomininkui, t. y. sutarties Å¡alys turi bendradarbiauti, o varžymasis turi vykti sÄ Å¾iningai.Bylos medžiaga, kaip jau paminėta, nustatyta, kad baigiantis žemės nuomos sutarčių terminui tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų vyko derybos dėl tolesnės žemės nuomos; buvo siunčiami sutarčių projektai, aptariami atskiri sutarties punktai.

Byloje esantys e- laiÅ¡kai rodo, kad ieÅ¡kovė 2013-08-17 pranešė atsisakanti iÅ¡sinuomoti atsakovų žemę jų siÅ«lomomis sÄ lygomis, iÅ¡dėstytomis žemės nuomos sutartyse Nr. AP1//Pakruojis, EK13/Pakruojis ir IK13/Pakruojis, datuotomis 2013-08-16, bei pateikė vienÄ profesinį pastebėjimÄ , siÅ«lydama sudarant sutartį su nauju žemės nuomininku pakoreguoti žemės nuomos sutarčių tekstÄ (4.4 p./4.5 p.), siekiant pastoviai palaikyti gerÄ dirvožemio bÅ«klę užfiksuoti iÅ¡nuomotos žemės agrocheminius rodiklius, nuo galimų bÅ«simo nuomininko piktnaudžiavimo atvejų bei palinkėjo sėkmės atsakovams įgyvendinant nusimatytus planus.

Atsakovai (juos atstovaujantis G. K.) 2013-08-18 e-laiÅ¡ku padėkojo ieÅ¡kovės gen. direktoriui V. B. už racionalų pasiÅ«lymÄ ir dar kartÄ užklausė ieÅ¡kovę, ar jį pageidautų gauti atnaujintÄ ofertÄ , kai yra keičiamas 4.4 (arba priklausomai nuo sutarties 4.5) sutarties punktas. Ä® tokį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė atsakė, kad tai daryti nebÅ«tina, nes ir kitos atsakovo primestos imperatyvios sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovės netenkina. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė 2013 m. nesiekė sudaryti su atsakovais žemės nuomos sutarčių, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovų ir P. A.

V. 2013-08-20 sudarytos žemės nuomos sutartys ieškovės teisių nepažeidžia. Pažymėtina, kad paaiškėjus, jog ieškovė atsisako pasirašyti žemės nuomos sutartis, jos tokios pat redakcijos 2013-08-20 buvo sudarytos su P. A. V., kuris norėjo būti užtikrintas, kad galės nuomotis žemę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis, apeliantės ginčijamos nuomos sutartys sudarytos nepažeidžiant šalių laisvos valios jas sudaryti, ir, vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, yra teisėtos. 2013-09-10 Susitarime dėl 2013-08-16 žemės nuomos sutarčių dalinio pakeitimo sutarčių šalių susitarimu buvo įtrauktas punktas dėl nuomotojo užsakomų agrocheminių tyrimų ir nuomininko pareigos užtikrinti, kad agrocheminiai parametrai žemės sklypuose nesumažėtų, numatyti sutarčių terminų ir kainos pakeitimai, o taip pat su E. K. sudarytos žemės nuomos sutartyje susitarimo dėl miško (4.2 p.) pagrindu 2013-09-10 tarp E. K. ir P. A.

V. sudaryta sutartis dėl bendradarbiavimo vykdant kraÅ¡tovaizdžio formavimo kirtimÄ , tačiau apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovų paaiÅ¡kinimus, P. A. V. parodymus, jog susitarime naujai suderintos nuomos sutarčių sÄ lygos, sutarties dėl bendradarbiavimo sÄ lygos buvo naudingos ne nuomininkui, o nuomotojams, kas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl papildomų susitarimų ieÅ¡kovės interesai taip pat nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl pagrindų pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais nebuvimo, kaip iÅ¡ pirmosios instancijos teismas, nepasisako ir nesprendžia dėl iÅ¡vestinių reikalavimų – žalos priteisimo, kadangi juos ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ sandorių apsimestinio pobÅ«džio.Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta.

Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ Â (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.). IÅ¡ apeliantės atsakovui G. K., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ), - 280 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Agro“, j. a. k. 111639484, G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 280 (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                              Raimondas Buzelis                                                                                                                                                                                                                                              Albina Rimdeikaitė                                                                                                                  Egidijus TamaÅ¡auskas