33ce77ee-9de6-44c4-8f30-e5ccbd1c4a2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-251-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02216-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės teismų administracijos jo patirtÄ 16 761,50 Eur turtinę žalÄ .Nurodė, jog 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir Administracija, NTA) paskelbė konkursÄ Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti.         2012 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ leisti jam dalyvauti Å¡iame konkurse bei pateikė visus kitus reikalingus dokumentus.

Jis 2012 m. balandžio 16 d. konkursÄ laimėjo. Administracija 2012 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas kaip neatitinkančio nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino Administracijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skyrimo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Administracija, vykdydama 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ , iÅ¡ naujo sprendė pareiÅ¡kėjo skyrimo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas klausimÄ ir              2013 m. birželio 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. 3P-135-(2.1), kuriuo į nurodytas pareigas neskyrė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5188-624/2013 skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. panaikino Administracijos 2013 m. birželio 27 d.

įsakymÄ . Teisminiams ginčams pasibaigus pareiÅ¡kėjo naudai, 2014 m. rugsėjo 17 d. Administracija kreipėsi į jį, siÅ«lė užimti Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. PareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 27 d. yra įsidarbinęs VÅ¡Ä® „Grunto valymo technologijos“ projekto vadovo pareigose, yra atsakingas už tęstinių projektų įgyvendinimÄ , todėl pasiÅ«lymo priimti negali.Nagrinėjamoje situacijoje tarp pareiÅ¡kėjo ir NTA nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki             2014 m. liepos 2 d. vyko teisminiai ginčai dėl atsisakymo skirti į vyriausiojo specialisto pareigas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d sprendimu galutinai buvo konstatuota, kad atsakovė neteisėtai nepaskyrė pareiÅ¡kėjo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Tai reiÅ¡kia, kad priimdama 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir 2013 m. birželio 27 d. įsakymÄ Nr. 3P-135-(2.1), kuriais nuspręsta neskirti pareiÅ¡kėjo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, atliko neteisėtus veiksmus, kurių neteisėtumÄ 2014 m. liepos 2 d. patvirtinus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pareiÅ¡kėjas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo, o atsakovė – jÄ atlyginti.

Kadangi teismai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas į pareigas nepaskirtas neteisėtai, vadinasi, nesant Administracijos neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs darbo užmokestį, todėl nurodyta 16 761,50 Eur žala yra reali, ne hipotetinė ir priteistina.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos atsiliepime į skundÄ nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, jog NTA nuomone, aplinkybė, kad Administracijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 4R-952-(113) buvo panaikintas, savaime nereiÅ¡kia veiksmų neteisėtumo.

Tesimų sprendimuose konstatuota, kad Administracija netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nepriekaiÅ¡tingos reputacijos sampratÄ . Atsakovė laikėsi nustatytų veiklos normų, kurių privalėjo laikytis, tačiau, pirmu atveju, nepakankamai motyvavo savo priimtÄ sprendimÄ , antru – pernelyg plečiamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai, susiję su 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo bei 2013 m. birželio 27 d.

įsakymo priėmimu, buvo neteisėti ab initio. Atsižvelgiant į tai, nenustačius veiksmų neteisėtumo, negali bÅ«ti tenkinamas reikalavimas atlyginti žalÄ .Be to, NTA nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos žalos apskaičiavimu. IÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo teisėtų lÅ«kesčių ir tikslo įsidarbinti Administracijoje. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė žalos padarymo fakto bei jos dydžio, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp nepriėmimo į pareigas ir jo negautų pajamų.

Teismas konstatuoja: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ pagrįstumo.Ginčo tarp Å¡alių, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-1084-13 nusprendė NTA 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ Nr. 4R-952-(113) panaikinti ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti dėl pareiÅ¡kėjo skyrimo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nėra.Taip pat, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5188-624/2013 nusprendė panaikinti Administracijos    2013-06-27 įsakymÄ Nr. 3P-135-(2.1).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246-6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; 2008 m. sausio 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-116/2008).Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu atlyginti turtinę žalÄ yra iÅ¡ esmės siekia prisiteisti kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , t. y. už laikotarpį nuo to momento, kai turėjo bÅ«ti paskirtas į vyriausiojo specialisto pareigas iki naujo darbo susiradimo.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog turėtų bÅ«ti atlyginama už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016).Vertinant NTA veiksmų neteisėtumÄ , primintina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-1105/2014 patvirtino, jog Administracija neturėjo teisės atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Taigi, nors atsakovės 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 4R-952-(113) buvo panaikintas dėl kitokių priežasčių (nepakankamo motyvavimo), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jeigu Å¡is sprendimas bÅ«tų geriau motyvuotas, bÅ«tų pripažintas teisėtu. PrieÅ¡ingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-1105/2014 konstatuotos aplinkybės (jog Administracija neturėjo teisės atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pareigas) egzistavo ir Administracijos 2012 m. gegužės 7 d sprendimo priėmimo metu.

Tai reiÅ¡kia, jog Administracija privalėjo paskirti į pareigas, tačiau to nepadarė, t. y. neveikia taip, kaip privalėjo veikti. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus priimant 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ Nr. 4R-952-(113) ir         2013-06-27 įsakymÄ Nr. 3P-135-(2.1).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 16 761,50 Eur turtinę žalÄ , tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su atsakovės pateiktais žalos apskaičiavimais.

NTA 2017 m. rugpjūčio 10 d. paskaičiavime Nr. 3R-1111 (b. l. 36–37) nurodyta, jog nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti apskaičiuota 16 943,96 Eur dydžio alga, atitinkamai iÅ¡mokamas darbo užmokestis – 12 877,41 Eur. Papildomai pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjui laimėjus konkursÄ Ä¯ vyriausiojo specialisto pareigas ir nesant teisėto pagrindo neskirti į Å¡ias pareigas, jis turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį gauti darbo užmokestį. Kadangi ginčas kilo dėl situacijos, kai pareiÅ¡kėjas jau buvo laimėjęs konkursÄ , tai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, jog prieÅ¡ dalyvaujant konkurse neturėjo teisėto lÅ«kesčio laimėti konkursÄ ir gauti darbo užmokestį.

Taip pat pareiÅ¡kėjo veiksmai skundžiant atsakovės priimtus sprendimus laikytini pakankamai aktyviais, o kito darbo ieÅ¡kojimas ar neieÅ¡kojimas nereiÅ¡kia kreditoriaus (pareiÅ¡kėjo) kaltės, kuri sudarytų pagrindÄ mažinti žalos dydį. Tuo labiau, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso neturi pareigos dirbti kokį nors darbÄ , todėl tokios pareigos (Administracijai nepaskyrus į vyriausiojo specialisto pareigas susirasti kitÄ darbÄ ) pareiÅ¡kėjui sukÅ«rimas nebÅ«tų nei teisėtas, nei pagrįstas.

Bylos duomenys patvirtina, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neužėmė jokių pareigų, kurios negalėjo būti suderintos su valstybės tarnautojo statusu (b. l. 89–90) ir dėl kurių turėtų būti mažinamas žalos dydis. Pažymėtina, jog pareiškėjas darbo užmokestį būtų gavęs atskaičius privalomus mokėti mokesčius, todėl ir patirta žala yra atlygintina atskaičius mokesčius. Taip pat, Administracijos veiksmai            2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. siūlant pareiškėjui užimti vyriausiojo specialisto pareigas nereiškia, jog 2012 m. gegužės 7 d.

– 2014 m. sausio 26 d. nebuvo padaryta žala. Be to, pareiÅ¡kėjas laikotarpiais, kai Administracija siÅ«lė užimti vyriausiojo specialisto pareigas, net ir nepraÅ¡o priteisti žalos. Nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, jog pareiÅ¡kėjas galiausiai atsisakė eiti minėtas pareigas ir tuo labiau, jog jeigu nebÅ«tų atsakovė, priėmusi neteisėtų sprendimų, nebÅ«tų jų užėmęs. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog jeigu Administracija nebÅ«tų priėmusi neteisėtų sprendimų (pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų paskyrusi į pareigas), pareiÅ¡kėjui bÅ«tų mokėtas darbo užmokestis.

Atsakovei nepaskyrus pareiÅ¡kėjo į pareigas, jam nebuvo mokėtas darbo užmokestis, todėl patyrę žalÄ . Taigi, yra pagrindas pripažinti, jog yra atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys), todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina     12 877,41 Eur suma.Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė praÅ¡ymo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindu, todėl reikalavimas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. V. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos 12 877,41 (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 41 ct) turtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo dalį atmesti.PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                    Rūta Miliuvienė